Pradėjau bendrauti užsienio forumuose ir visokiuose community apie verslą. Ir matau didžiulį skirtumą tarp mūsų lietuviško interneto ir užsienio. Viskas paprasta: ten nėra trolių! :)
Tiksliau, kritikos ten yra, žmonės dažnai net specialiai prašo kritikos. Tai sakykim, ta pati situacija LT forume/community ir US.
US/UK: "Just launched a new website, could you give me some feedback?" Atsakymas: "Wow, this is great congrats! What I would improve though is X, Y, Z. Also, have you considered partnering with X or using tool X? It would help you make a website look awesome. Keep up and let me know about the progress!"
- - - - - -
LT: "Paleidau naują svetainę, gal galit įvertinti ir pasakyti savo nuomonę?" Atsakymai: - "Ai tai čia jau padaryta X ir Y svetainėse, kam tu išvis darei". - "Klaida tekste čia ir paveiksliukas kreivas". - "Tu iš mobilaus savo puslapį matei???" - "Mjo, ir tokie dar save verslininkais vadina". - "O tai iš ko tu pinigus ruošiesi uždirbti? Tipo pirks iš tavęs kas nors?" - "Gaidys kažkoks. [įkelia paveiksliuką su Romanovu ir užrašu 'kažkokis b*bis gavosi']"
Labai abstraktus svarstymas, su kuriuo tik iš dalies galiu sutikti. Vėlgi, sakyčiau viskas priklauso nuo nišos į kurią yra bandoma eiti. Yra tokių modelių, kur Lietuvoje gali suveikti labai puikiai, o užsienyje patirti visišką fiasko - ir atvirkščiai. Taip, kad kuriant kažkokį startup'ą reikėtų būtent ir pradėti nuo tos rinkos žmonių įpročių analizės. Labai dažnai netgi būna taip, jog tas pats produktas yra pritaikomas pagal esamus žmonių pirkimo įpročius, o ne laukiama, kol jie toje rinkoje pasikeis.
Nesuprantu, kodėl daugeliui Lietuvių atrodo, kad didžiulis startup'o kūrėjo tikėjimas savo idėjos sėkme įgauna tokį neigiamą atspalvį. Esu jau šiam forume davęs pavyzdį, kad jei kas, prieš keletą metų, pas mane būtų atėjęs su Angry Birds idėja, būčiau pasakęs, kad tai totali nesąmonė. Bet kažkas tikėjo ir padarė. Ir neįsivaizduoju, kaip būtų galima padaryti verslą sėkmingu, netikint jo sėkme.
Taip, labai dažnai pasitaiko, kad kartais atrodo, jog kartais kai startup'ų kūrėjai skrajoja debesyse, bet aš jokiais būdais jų nelaikau dėl to nevykėliais. Pas mūsų įprasta yra juoktis iš nesėkmių ir laikyti tokius žmones nevykėliais, kai tuo tarpu vakarų šalyse verslininkams yra diegiama idealogoija, kad sėkmingu verslininku patapsi tik tada, kai sugebėsi išmokti klysti ir tas klaidas priimsi kaip pamokas.
Angry Birds kūrėjams (jei neklįstu su skaičiumi) irgi tik iš 56 karto pavyko to pasiekti.
Taip, kad nesijuokit iš klystančių ir besąlygiškai tikinčių savo idėjomis - jie vis tiek yra visa galva pranašesni už tuos, kurie nieko išvis nedaro.
Iki šiol (na, ne visai iki šiol, o iki Naujųjų Metų), didžiosios korporacijos, tokios kaip Apple, Microsoft, Amazon ir taip toliau, puikiai „taupė“ mokesčių Europos Sąjungoje dėka. Jų skaitmeninių produktų pardavimai vyko iš įmonių, registruotų Liuksemburge, kadangi toje valstybėje yra žemiausias PVM dydis (15 procentų).
Toks PVM dydis buvo taikomas bet kokiems skaitmeniniams produktams (eKnygos, programėlės, žaidimai ir programinė įranga), kurie buvo parduodami Europos Sąjungus ribose. Tačiau nuo 2015 metų sausio mėn. 1-os dienos, naujos mokestinės taisyklės keičia situaciją ir Jums, manau, tai bus aktualu. Bent jau tikrai aktualu tiems, kas parduoda aukščiau minėto tipo produktus klientams už Lietuvos ribų. Nuo 2015-ųjų sausio, pardavėjai (tie, kurie parduoda tiesiogiai klientui) privalės identifikuoti, kurioje Europos Sąjungos šalyje yra pirkėjas ir taikyti pirkėjui tos (pirkėjo) šalies PVM tarifą. Tai reiškia, kad Jums reikės labai atsižvelgti į Jūsų elektroninių parduotuvių konfigūraciją ir daryti reikiamus pakeitimus. Žemiau pasistengsiu apibendrinti pakeitimus:
Kam tai taikoma?
Naujosios mokestinės taisyklės taikomos visiems pardavėjams, kurie tiesiogiai klientui parduoda sekančių kategorijų skaitmenines prekes:
elektroninės knygos; programėlės; kompiuteriniai žaidimai (ir jų viduje parduodami produktai ir papildiniai, dar žinomi kaip in-app purchases); programinė įranga (bet kokia programinė įranga); muzika, video įrašai; TV ir radijo transliacijos; skaitmeninės reklamos užsakymai; kiti skaitmeniniai produktai ar paslaugos.
Šis įstatymas taikomas tik fiziniams/juridiniams asmenims, turintiems PVM kodą (t. y. – turintiems teisę taikyti PVM).
Kada įsigalioja šie pakeitimai?
Visų skaitmeninių pardavimų apmokestinimo sistemos pakeitimai įsigalioja nuo 2015 metų sausio mėnesio 1-os dienos.
Kokie tai pakeitimai?
Pavyzdžiui – Lietuvoje veikiantis subjektas (nesvarbu, fizinis ar juridinis, tačiau PVM mokėtojas) parduoda programinę įrangą klientams Vokietijoje, Švedijoje ir Portugalijoje.
Pagal dabartinę tvarką, parduodamas produktas apmokestinamas 21% PVM tarifu.
Pagal naująją tvarką, produktas turės būti apmokestinamas atitinkamai 19% (Vokietijos klientui), 25% (Švedijos klientui) ir 23,25% (klientui iš Portugalijos).
Dėl šių pakeitimų, PVM mokėtojai turės pildyti papildomą formą savo mokestinėje šalyje (kur registruota veikla) dėl pardavimų, padarytų iš kitų ES šalių perkantiems klientams.
Kas nutinka, jeigu mes parduodame skaitmeninius ir fizinius produktus?
Naujosios mokestinės taisyklės taikomos tik skaitmeninių prekių/paslaugų sferai, transliacijoms ir telekomunikacijoms. Fizinių prekių pardavimų apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčių išlieka nepakitęs. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais (kai klientas perka skaitmeninį ir fizinį produktą) reikės taikyti du atskirus PVM tarifus vieno pardavimo metu.
Kas čia per įstatymas?
Šie pakitimai buvo įvesti siekiant apriboti skaitmeninių pardavimų gigantų (Microsoft, Apple, Amazon, Google ir kt.) apetitą, kadangi jų pardavimai buvo daromi tik iš Liuksemburgo ir kitos ES šalys pasijuto „nuskriaustos“.
Kam netaikomas įstatymas?
Na, visu pirma – įstatymas netaikomas Jums, jeigu nesate registruoti PVM mokėtojais. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis netaikomas Jums ir tuomet, jeigu savo skaitmeninius produktus parduodate naudodami ne savo platformas – per Google Play, Apple Store, Amazon ir kitur. Tokiu atveju – tiesioginiai pardavėjai turi prisitaikyti prie naujųjų PVM taisyklių ir Jums nieko daryti nereikia.
Kur įstatymo šaltinis?
Įstatymo šaltinis yra čia: PVM skaitmeninėms prekėms ir paslaugoms.
Tikiuosi, kad informacija pateikta Jums laiku (na, tikrai greičiau, nei populiarioji media ją pateikė) ir bus naudinga.
P. S. Jeigu naudosite šį straipsnį kaip informacijos šaltinį – būkite geri, bent jau nurodykite ir iš kur tą informaciją paėmėte. Ačiū.
Prieš kelias dienas gavau vienos iš skaitytojų laišką su prašymu patarti jai verslo vystymo klausimais. Pacituosiu trumpą ištrauką iš jos laiško:
„Kuriu naują internetinę paslaugų svetainę ir susidūriau su problema, kad niekaip negaliu apsispręsti – ar verta investuoti daug pinigų į patrauklią, patikimą svetainę (kurią paruoštų gerai žinoma įmonė), ar pasitikėti freelancer’iais programuotojais ir mokėti dvigubai mažiau…“ (kalba minimaliai taisyta)
Žinoma, didžioji dauguma interneto svetainių (tame tarpe – portalų, elektroninių parduotuvių ir visokių projektų) užsakovų kreipiasi į kelias įmones (ar asmenis) ir bando gauti keletą kainų variantų. Kartais – skirtumas gali būti stebėtinai didelis ir tada kyla klausimas – „kodėl?„.
Pradėkime nuo to, kad interneto svetainės kūrimas yra paslauga. Tai nėra prekė, kuri turi savo išankstinę gamybos kainą, nes medžiagos kainuoja tiek ir tiek, logistika kainuoja tiek ir tiek, importas kainuoja tiek ir tiek, ir taip toliau… Nuskambės grubiai, tačiau… paslauga neturi kainos. Paslaugos kainą sudaro tik tam tikri faktoriai, kurie yra labai sąlyginiai (ar nepastebėjote, kad grupinių pirkimų portaluose dominuoja paslaugos, o ne realios prekės?) ir lankstūs – kaip paslaugos teikėjas vertina savo žinias, kaip vertina savo laiką ir panašiai.
Svetainių kūrimo kainodarą (tikrai supaprastintą variantą) galite pamatyti tik mano portale, nes čia nėra galimybės integruoti lenteles.
Kodėl tokie milžiniški kainų skirtumai ir ką jie reiškia?
Marketingas
Pabandykime pereiti per aukščiau lentelėje pateiktą sąrašą ir paanalizuoti punktus. Pirmasis – marketingas. Juk nedirba su projektais vien iš to, kad jie „atsiranda iš niekur“. Laisvai samdomas programuotojas gali kartais (itin retais atvejais) būti rekomenduotas savo kliento: „jo, man darė čia toks bičas svetainę, tuoj paieškosiu numerio“. Tačiau, didžioji dauguma darbų atsiranda interneto paieškos variklių rezultatų dėka. Šį straipsnį skaitantys verslininkai sutiks (ir supras), kad aukštos pozicijos paieškos variklių rezultatuose kainuoja nemažai darbo (o darbas – pinigus): marketingas paieškos variklių reklamų sistemose, SEO darbai, turinio kūrimas ir talpinimas, reklama interneto portaluose ir taip toliau. Svetainių kūrimo verslai daro viską, kad užimti kuo aukštesnę poziciją paieškos rezultatuose, nes tai neša didžiausią skaičių klientų.
Taigi – marketingo išlaidos yra tai, ką reikia apsvarstyti kalbant apie svetainės kūrėjų įkainius. Ir kai kurios įmonės tam išleidžia daugiau nei kitos, kas vėl – įtakoja jų darbo kainą.
Poreikių tyrimas ir sprendimai
Tikrai negaliu pasakyti, kad laisvai samdomas programuotojas nesiaiškins Jūsų poreikių. Tačiau esu beveik tikras, kad jis to nedarys, kaip kad tai bus atlikta rimtoje kompanijoje. Programuotojas užduos Jums kelis klausimus, pabendraus su Jumis ir imsis darbo. Kompanija, greičiausiai, tam turi projektų vadybininkus (kuries mokamas atlyginimas), kurie bendraus su Jumis, aiškinsis viską iki smulkmenų, paaiškins, kas Jums reikalinga ir ko iš Jūsų norų reikėtų atsisakyti ir panašiai.
Rimtas kliento poreikių tyrimas neapsiriboja keliais klausimais. Projektą reikia aptarti su kiekvienos srities ekspertu (būtent – ekspertu, o ne tuo, kuris „kažkiek tame žino“): svetainių dizaineriais, verslo vystymo vadybininkais, programuotojais, skaitmeninio marketingo ekspertais, SEO ekspertais ir taip toliau. Visi šie žmonės yra labai svarbūs kuriant projektą internete, kad ir koks tas projektas bebūtų. Žinoma, galima ir nedaryti to. Galima visus šiuos žmones pasamdyti vėliau, o po jų konsultacijų – užsisakyti sau naują svetainę arba pakeisti sukurtą iš pagrindų. Kita vertus – galimas variantas, kad visi žmonės, išskyrus programuotojus, dirba Jūsų įmonėje ir Jums tiesiog reikia žmogaus, kuris viską įgyvendintų. Pasirinkimų tikrai yra.
Svetainės dizainas
Tai – sekantis žingsnis. Smulkiems projektams, dizainas sudaro tikrai nemažą projekto kainos dalį. Čia, klientas turi kelis pasirinkimus – perpiešti savo dabartinį dizainą iš naujo (tačiau nieko jame nekeisti), pirkti jau iš anksto nupieštą dizainą (šabloną), arba užsisakyti unikalų dizainą. Kiekvienas iš šių pasirinkimų turi savo pliusų ir minusų, tačiau ir kainos skiriasi atitinkamai. Taip pat – klientas retai kada sutinka su pirmu jam pasiūlytu dizainu, todėl pateikti reikia kelis darbus. O jeigu tie darbai yra daromi vieno žmogaus – yra dirbama su ribota fantazija/požiūriu į projektą ir taip toliau.
Tačiau, kuo daugiau yra dizaino galimybių, kuo daugiau suteikiama užsakovui laisvės pasirinkimuose, kuo daugiau jis nori pakeitimų jau pasirinktame dizaine – tuo labiau visa tai „išpučia kainą“. Šioje vietoje labai tinka mano vizitinėje esantys žodžiai: „Greitai. Pigiai. Kokybiškai. Pasirinkti vieną„.
Projekto vadyba
Šiame pavyzdyje aš lyginu dvi puses svetainės kūrimo procese – įmonę ir laisvai samdomą programuotoją. Pastarasis užsiima Jūsų projekto vadyba, dizainu, programavimu ir… naujais projektais, atsakinėja į jam ateinančius laiškus, skambučius ir panašiai. Viską daro vienas žmogus.
Įmonėse – yra dedikuoti projektų vadybininkai/vadovai, kurie bendrauja su Jumis visą projekto kūrimo laiką ir tarpininkauja tarp Jūsų ir visų kitų asmenų, kurie yra įtraukti į Jūsų projekto vystymą. Tai toks žmogus, kuris apie Jūsų projektą žino viską. O jeigu nežino – privalo sužinoti ir atsakyti į bet kokį Jūsų klausimą. Tačiau už tai – jam taip pat mokamas atlyginimas. Kas įtakoja bendrą projekto kainą.
Programavimas
Programavimo kainoje taip pat yra dideli svyravimai. Gal daug kam ir nepatiks, tačiau pasakysiu tiesiai – šioje vietoje įmonės tikrai „užsimeta kainą“ kaip reikiant. Yra atvejai, kai programuoti praktiškai nieko nereikia (kai klientas visą informaciją susikelia pats), tačiau yra atvejai, kai klientas užsimano tam tikros funkcijos, kuri jam yra „paskaičiuota“, tačiau programuotojai tikrai patiria sunkumus ją įgyvendinant. Ir tai – taip pat kainuoja. Kainuoja laiką, o laikas, kaip ir kiekviename versle – pinigus. Tai, kad įsigijote dizaino šabloną – nepadaro programavimą lengvesniu. Kartais (tiksliau – labai dažnai), kai reikia tą dizainą „įjungti“ ir pritaikyti ne prie standartinio turinio valdymo sistemos, o prie tų funkcijų, kurių norite Jūs – tada prasideda rimtas darbas. Ir labai dažnas atvejis, kai laisvai samdomi programuotojai, šioje, vietoje, save „prisigauna“ pasakydami mažesnę kainą vien todėl, kad jų telefonai neskamba kiekvieną dieną ir norėdami gauti darbą. Neretai tas darbas būna toks didelis, kad vienam jį įveikti yra praktiškai neįmanoma. Tik ne per tuos terminus, kurie buvo prižadėti.
Testavimas ir paleidimas
Suprogramuoto projekto paleidimas yra dar viena fazė, kuri reikalinga interneto svetainių/parduotuvių/portalų kūrimo versle. Testavimas vyksta visą laiką. Tačiau aš, asmeniškai, pažįstu ne vieną programuotoją, kuris dirba vienas (arba su draugu) ir jie tiesiog daro savo darbą. Tame nėra konkretaus testavimo, nes tame dalyvauja tik du žmonės. Nėra skirtingų nuomonių, nėra pastovaus naršymo po kuriamą projektą, nėra jo testavimo su absoliučiai visomis naršyklėmis ir platformomis (o, taip… apie svetainių pritaikymą mobiliosioms platformoms taip pat rašysiu atskirą straipsnį).
Realiai – labai nedaug įmonių taip pat atlieka testavimą. Geros įmonės tai daro pačios, o dar geresnės – atiduoda baigto projekto testavimą trečiąjai šaliai, nesusijusiai nei su užsakovu, nei su darbą atliekančia įmone.
Svetainės palaikymas ir aptarnavimas
Nesumeluota situacija: biure suskamba telefonas, šalia manęs sėdinti mergina atsiliepia, o ten – klientas:
- Laba diena. Mano svetainė, kurią Jūs kūrėte, neveikia. Na, veikia, bet neteisingai rodo tam tikras dalis.
Mergina (įmonės atstovė) klausia:
- Kokia svetainė? – gavusi atsakymą, suveda adresą į naršyklę. Trumpa pauzė… – Sakykite, o kokią naršyklę naudojate?
- Opera – nuskamba atsakymas.
- Aaa! Tai parsisiųskite Chrome, ten viskas veikia. Ar dar galiu kuo nors padėti?
Jums būtų reikėję pamatyti mano veidą tokiu momentu. Aš tai merginai pasakiau, kad jeigu aš būčiau tas klientas – tai dabar pat visa įmonė mestų darbus ir tvarkytų mano svetainę. Tai ji dar man atsakė: „gerai, kad nesate mūsų klientas“.
Svetainės palaikymas ir techninis aptarnavimas po jos sukūrimo yra labai svarbus aspektas. Visu pirma – dėl to, kad ir pačios interneto naršyklės nestovi vietoje ir pastoviai atsinaujina. O kartu su atnaujinimais – gali atsirasti papildomos klaidos. Kitas svarbus momentas – klientų aptarnavimas. Jeigu klientas Jums skambina ir tuojau pat galite išspręsti jo problemą (ne taip, kaip pateikta pavyzdyje aukščiau) – jis bus patenkintas. O patenkintas klientas visus darbus darysis pas Jus ir dar Jus draugui rekomenduos.
Įmonės visada stengiasi įkišti klientui „priežiūrą“ į sutartį ir paimti už tai pinigus. Aš siūlau Jums padaryti kitaip – įtraukite šią paslaugą kaip nemokamą elementą, o priežiūros kainą paskirstykite kituose punktuose. O jeigu taip jau norite lupti pinigus iš klientų – užsisakykite 900-ąjį numerį (po 5 ar 10 litų už minutę) ir konsultacijas dalinkite jo pagalba.
Svetainės turinys
Tai – praktiškai svarbiausia dalis. Ir, tuo pačiu, labiausiai pamiršta. Klientai „smaugia“ programuotojus, dizainerius, marketingistus, o pamiršta patį svarbiausią dalyką – svetainės turinį.
Tik jo nepamiršta vienas gigantas – Google. O paskui jį – ir visi kiti paieškų varikliai. Turinį, dažniausiai, turi pateikti pats klientas (ką dažnai ir daro), tik su tuo reikia labai atsargiai elgtis. Turinys, talpinamas kliento svetainėje, turi būti labai kokybiškas, prisodrintas į veiklą orientuotais raktažodžiais ir taip toliau. Šią funkciją (kokybiško turinio rašymo) atlieka vieninteliai specialistai (bent jau mano žiniomis) – taip vadinami copywriter’iai (reklaminių tekstų kūrėjai). Patys tekstai, iš esmės, nėra brangūs, tačiau čia reikia vertinti jų kokybę, veikti itin glaudžiai su SEO specialistais (taikyti turinį prie rinkos) ir atlikti milžinišką darbą. Interneto projektų užsakovai nesupranta, kad ne dizainas ir ne patogumas garantuoja pirmąsias vietas paieškos variklių rezultatuose. Taip pat nesuprantamas ir tas faktas, kad turinį reikia atnaujinti, pastoviai dirbti su SEO ir kiekvieną kartą derintis prie rinkos sąlygų. Tai – turi būti pastovioji išlaidų dalis. Kaip nuoma, kaip atlyginimai ir kaip marketingo išlaidos (beje, tai būtų prilyginama marketingui).
Pabaiga
Kaip matote – interneto projektų sukūrimo kainos gali labai skirtis. Galite trims skirtingiems asmenims nusiųsti vieną ir tą patį projektą, o galite gauti tris skirtingas kainas – pavyzdžiui 1,000, 3,500 ir 8,000 litų. Ar tai reiškia, kad įmonė, užsiprašiusi 8,000 litų, bando Jus apiplėšti? O gal žmogus, norintis 1,000 litų už darbą, tiesiog nežino ką daro? Abu atsakymai gali būti neteisingi, tačiau tai parodo tik tą faktą, kad kiekvienas turi savo kainą, savo darbo pobūdį ir savo darbo laiko vertę.
Turite suprasti, kad jeigu Jūsų projektas yra rimtas (Jūs taip manote) – Jums būtinai reikalingi ekspertai. Jums reikia, kad su Jumis bendrautų labai aiškiai (komunikacija), išvardintų Jums, kas vyksta su Jūsų projektu (vadyba), paaiškintų, kokie sprendimai yra geriausi ir efektyviausi (marketingas), padėtų pasirinkti norimą dizainą (dizaineriai), suprogramuotų ir patalpintų internete (programuotojai) ir taip toliau. Jeigu manote, kad visa tai gali mokėti, žinoti ir įgyvendinti vienas žmogus – labai klystate. Nėra žmogaus, kuris mokėtų viską. Kaip ir aš. Aš irgi rašau labai daugeliu temų, esu tikrai gerai pasiruošęs daugelyje iš jų. Tačiau, jeigu matau, kad mano klientams reikia tam tikros srities specialistų – aš tuo specialistu neapsimetu. Aš rekomenduoju atitinkamą žmogų ar įmonę.
Nepamirškite ir geležinės taisyklės – tai bus Jūsų projektas. Ne programuotojo, ne įmonės, kuri atliks tą darbą, o Jūsų! Ir net jeigu Jums kažkas kažką pataria – galite neklausyti tų žmonių, turėti savo nuomonę ir daryti taip, kaip Jums patinka. Nes tai – Jūsų projektai.
Tikiuosi, kad straipsnis buvo Jums naudingas. Gal ne Jums, o bus naudingas Jūsų klientams. Gal galėsite jo pagalba išaiškinti, kodėl Jūsų gaminama svetainė kainuoja ne 1,000, o 10,000 litų. Ir atvirkščiai.
Aš asmeniškai nekreipiu dėmesio. Neįdomu. Tiesa, pas mane iš tėvų pusės palaikymas yra, bet su viena sąlyga: pasibaik mokslus ir gauk „niekam nereikalingą popieriuką“.
Kas dėl komentarų, pabandyk įsivaizduoti kas juos rašo. Manau, toliau pasakoti nebereikia?
Aš asmeniškai nekreipiu dėmesio. Neįdomu. Tiesa, pas mane iš tėvų pusės palaikymas yra, bet su viena sąlyga: pasibaik mokslus ir gauk „niekam nereikalingą popieriuką“.
Kas dėl komentarų, pabandyk įsivaizduoti kas juos rašo. Manau, toliau pasakoti nebereikia?
Aš asmeniškai nekreipiu dėmesio. Neįdomu. Tiesa, pas mane iš tėvų pusės palaikymas yra, bet su viena sąlyga: pasibaik mokslus ir gauk „niekam nereikalingą popieriuką“.
Kas dėl komentarų, pabandyk įsivaizduoti kas juos rašo. Manau, toliau pasakoti nebereikia?
Aš asmeniškai nekreipiu dėmesio. Neįdomu. Tiesa, pas mane iš tėvų pusės palaikymas yra, bet su viena sąlyga: pasibaik mokslus ir gauk „niekam nereikalingą popieriuką“.
Kas dėl komentarų, pabandyk įsivaizduoti kas juos rašo. Manau, toliau pasakoti nebereikia?
Aš asmeniškai nekreipiu dėmesio. Neįdomu. Tiesa, pas mane iš tėvų pusės palaikymas yra, bet su viena sąlyga: pasibaik mokslus ir gauk „niekam nereikalingą popieriuką“.
Kas dėl komentarų, pabandyk įsivaizduoti kas juos rašo. Manau, toliau pasakoti nebereikia?
Esnyper gavo reakciją nuo Skuduras Kaip bendrauja forumiečiai Lietuvoje ir Vakaruose
Esnyper sureagavo į ReikiaPuslapio Kaip bendrauja forumiečiai Lietuvoje ir Vakaruose
Esnyper gavo reakciją nuo Ramūnas Kokį SSD pasirinkti?
Esnyper gavo reakciją nuo TonY B Baras. Kokio reikia miestui?
Esnyper gavo reakciją nuo Auksinis Automatinė šašlykinė?
Esnyper gavo reakciją nuo Ramziukas SSD nėra jokio greičio, tai kur jis?
Esnyper gavo reakciją nuo w3ber Visuomenės reakcija į programuotojo algą?