Sarikas

Na, tai papasakok, jei jau suvokei, ką gi tie pažymiai tau duos? :D Nes nu, tie žmonės iš aplinkos, nepyk, bet - teisūs..

Pas mane, ant malkines, kazkas uzrase "by....is". Atidarau duris, o ten malkos :D
 
Pamatyti daug ka gali, o tu pamegink issinuomoti uz ta kaina pvz. savaitei.

Isivaizduoju gyvenimą iš lošimo :D Viena diena valgai omarus kita diena imi paskolą maistui :D

Sovietinis mąstymas yra kad po vidurinės būtinai turi į aukštąją patekti. Ir visai nesvarbu, kad po to absolvento „su aukštuoju“ net į kasą parduotuvėje nelabai nori priimti.
 
Lietuvoje liks 2-3, gal iki 5 aukštųjų. Visiems protingiems ir motyvuotiems užteks, o kokybės bus gerokai daugiau. Visiems kitiems – profesinės mokyklos (ir čia nėra nieko gėdingo, išmanyti paklausų amatą yra puiku). Negi nematai, kad link to judama? Tik politikams neužtenka kiaušinių imti ir padaryti, tai ir keliaujame iš lėto aplinkeliais (o tai kainuoja daug pinigų visiems mums ir sudaužytas viltis trumparegių tėvų vaikams).

http://www.part.lt/img/fbe1c951e6727237fa18d0bb3bbf7fd0775.jpg sitas paveiksliukas gan i tema manau :D o siaip eiline nesamone kuria sugalvojo seimunai.

O ką čia manyti? Japonijoje yra 86 valstybinės aukštosios mokyklos (1 aukštoji milijonui penkiems šimtams tūkstančių gyventojų). Lietuvoje, tuo tarp, 27 aukštosios...
 
Japonai durni ar mes sovietinio mąstymo niekaip neišsivaduojam?

Nereikia čia jokių auto forumų. Yra visokie vw klubai, citrinos, civic garažai. Šis forumas turėtų būti apie uždarbį! Jau ir taip forumo kokybė yra ženkliai kritus..

Aš laikausi pozicijos, kad išvis čia reikėtų kuo labiau suspausti nereikšmingas temas į off-topic. Būtent dėl off-topic kenčia uždarbio kokybė. Auto tikrai nėra ta sritis, kurią reikėtų išskirti forume.

Kas mes - vyrai, ko mes norim - verslo, kokia veikla vykdysim - NEZINOM :D

Jei jau 30EUR sumokėjai, tai sumokėk ir tuos kitus 20EUR. Arba pasiųsk ją kur nors ir tegu daro ką nori. Jei ir įmes kur, tai paliksi kaip prikolą, nebent žirgelis mažas, tai nekažką.
Nu bet jau bus gera pamoka nesmaukyti prieš afrikietiškus papus.

Tokiems prekiaiviams, su tokiomis žiniomis ir mąstymu, bus 10 punktas:
 
10. Bankrotas

O tai nelengviau skelbime parašyti tikrą ridą (tiksliau manomai tikrą prieš atsukimą) ~280k? Žmogui atėjus apžiūrėti mašinos nereiktų sekt pasakų.
Nors aš labai abejoju kad tu kažkam apie tą ridą sakai, tik bandai čia apsigint kai pastatė prieš faktą.
 
Aš iš principo neperku mašinų su atsuktom ridom, kad ir kokios būklės jos būtų. Jei jau pardavėjas tai daro, tai velnias žino ką jis dar yra pridirbęs. Daktarų į variklį pripylęs, airbagus užmaskavęs ir t.t.

O kokiu tikslu rusija jau 10 metu stipriai militarizuoja kaliningrada? Pries 10 metu jokiu kalbu apie usa karius ir technika cia nebuvo. Ar rusai su savo teritorija gali daryti ka nori o mes jau matai turime jos atsiklausti?

Pats laikas tamstai pradėti šnekėti skaičiais ir įrodymais, nereikalavus to iš kitų.
 
Lietuva 11 metų išbuvo NATO nare ir tik paskutiniuosius metus pradėtos kalbos apie karių ir ginklų dislokavimą čia. Prieš tai 10 metų nebuvo jokių tokių minčių. Ar tai tamstai nieko nesako?
 
Jūs pažvelkit plačiau, o ne šiandien-vakar ribose. Galit paaiškint nuo ko viskas prasidėjo? Sufleruosiu: tikrai ne nuo JAV ginklų dislokavimo Lietuvoje.
 
O tamstos analogija apie ginklą labai tinkama, tik parinktos ne tos pusės. Ne Lietuva, NATO ar JAV mosikuoja branduoliniu ginklu ir siuntinėja savo bombonešius prie ir į Rusijos teritoriją. Būtent atvirkščiai viskas vyksta.
 
Taigi, tamsta pradėkit pirmas mėtyti įrodymus ir faktus, skaičius. Tada galima bus diskutuoti, nes iš mūsų pusės jau yra 31 puslapis prirašytas, kuriuose yra tiek šaltinių primesta, kad galva nusprogti gali.

Kad ir kaip nesinori kartoti tokio zodzio, bet cia joks kitas zodis netinka, apart vatnikas.
Gal jie koki viena ir ta pati vadoveli turi isleide, nes visi, tie taip vadinami vatnikai kalba lyg is savo vadovelio.
Visi jie lyg tycia kalba taip, kad uz tokias kalbas jiems reiketu duoti i snuki be jokiu aiskinimu, kas priestarauja musu vertybems. Musu tas jau seniai nebejaudina, bet jie kaskodel galvoja, kad taip kalbedami jie mus paveiks, sunervins ar kitaip isprovokuos.
 
Pvz, vatniko mintis, kad mes istojom i Sovietu sajunga savo noru, nes kitu atveju mus butu iszude, Nu sutinku, gal ir ne vatniko mintis, taip tikrai butu buve, bet atsiprasau, mirtis ar Sovietu sajunga su Sibiru, ar cia skaitosi laisva valia? :lol:
Kaskada buvo filmas, o gal ir tikri ivykiai, kai budavo visokios koncentracijos stovyklos, tai kaskas sugalvojo is vadu zaidima. Kaskokie sportininkai atrodo buvo paimti i nelaisve. Tai taisykles zaidimo paprastos, reikia pataikyti i krepsi nuo baudu 10/10, is 10 metimu visus pataikyti ir tada, nelabai atsimenu, paleis ir nezudys, o kas nepataikys tiek, tai iskarto susaudo. Dave laiko kelias savaites pasitreniruoti. Isivaizduokit kokia itampa, juk vieni moka metyti, kiti isvis nemoka, o taisykles vienodos.
Laisva valia, nori gyvent, tai pataikyk, nepataikysi, pats kaltas.
 
Apie kariuomene Kaliningrade ir Lietuvoje. As po tokio klausimo, paprasyciau zmogaus pazymos is sveikatos istaigos, kuri rodo, ar zmogus yra psichiskai sveikas ir tik tada duociau tuos irodymus, o ne budvardzius. Visi vatinkai, kiek pastebejau praso tu irodymu, kuriuos jie gliaudo su savo melu kaip rusai per amzius. Vatinkai vistiek praso irodymu, nors pats Putinas dauk kartu duoda tuos irodymus, bet vatinkai net savo vado nebegirdi, pvz Kryme nebuvo jokiu rusu... :D
Cia yra izeidimas, klausti tokiu dalyku apie irodymus, apie kuriuos turi pats zinoti ir pats pasidometi.
 
Matai, priesraketine, nuo branduoliniu ataku, gynybine sistema mes nutaikysim i Rusija ir uzpulsim.
Pries 150 tukst Rusu kariu, pastatysim kelis tukstancius, kurie retkarciais uzsuka pas mus i pratybas ir ju uzteks uzpulti Rusija. Istorija sako, kad vienas, bet kurios salies karys gali iszudyti simtus rusu, ar tai butu lietuvis ar suomis ar vokietis ar koks mongolas, tad gal tikrai jie bijo tu keliu tukstanciu kariu ir keliu tanku?
Kazi kam didesne gresme, ar didziausiai pasaulio saliai ar mazyciai Lietuvai. Tikrai nereikia NATO sajungos Lietuvai, karo atveju su NATO, mes vieni uzpulsim Maskva Grybauskaites deka ir ja paimsim, nereikes net fronto Lietuvoj.

O kokiu tikslu rusija jau 10 metu stipriai militarizuoja kaliningrada? Pries 10 metu jokiu kalbu apie usa karius ir technika cia nebuvo. Ar rusai su savo teritorija gali daryti ka nori o mes jau matai turime jos atsiklausti?

Rusijos armija surengė pratybas, kurių metu mokėsi „atkirsti“ Baltijos šalis nuo NATO pagalbos bei surengti branduolinę ataką prieš Varšuvą. Šaltinis (Angl.)
 
Tuo tarpu rusai purto galvas ir niekaip nesupranta, ko tie pribaltai taip mūsų nemėgsta.

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

šiaip, primenu, kad šią vasarą prasidės Lietuvos skundo, tarptautiniui Stokholmo arbitražui, nagrinėjimas dėl 5 mlrd. litų permokos už „Gazprom“ dujas.
 
Labiausiai laukiamas sprendimas, po kurio, tikėtina, kad Rusija bus labai pikta :)

be abejones atves, tik parduos lietuviskom kainom ;)

Ar tai reiškia, kad lenkas atveš pigių lenkiškų prekių? :D

Aš kol šaukimo negavau nesiruošiu niekur važinėt ir skambinėt. Kadangi mano numeris ganėtinai aukštas virs 27000 Lietuvoj, tai manes nemanau tikrai, kad prireiks, o plius dar šaukimo sąraše va koks nurodymas man: Jūs esate šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąraše. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gausite nurodymą atvykti į karo prievolę administruojančios institucijos regioninį padalinį. Jei esate išvykęs į užsienį ar gyvenate kitu adresu, prašome susisiekti žemiau nurodytu telefonu:
(8 706) 74 306
 
Nesu niekur išvykęs ir gyvenu ten kur deklaruota, tad kaip suprantu man niekur kreiptis ir pačiam prisiduot nereikia :D

Iš esmės kliedesiai tas komentaras, nes tai yra tas pats, kas penkiametį keikti dėl to, kad jis mažai visuomenės interesui tarnauja. Žmogus dar n metų tuos mokesčius mokės ir Jolantos vaikams dykaduoniams ir tėvams nukaršusiems kelius ties, dantis taisys, vaistus kompensuos. Tik Jolanta lai atsako į klausimą: jei pasak jos vyrui kyla papildoma pareiga (šalia mokesčių mokėjimo), tai kokia pareiga kyla jai? Kitu atveju nėra lygybės ženklo, mat Jolantėlėgali sau blynus su pienuku ryte kramstoni ir Radžio pasirodymą per LNK žiūrėti, o vyras kažkodėl turi apkase sėdėti. Kažkur reiktų Jolantą 9 mėnesiams pasiųsti! Pavyzdžiui į prieglaudos namus seneliams užpakalių valyt, juos prižiūrėt už šauktinio algą. Ir jei Jolanta su tuo sutiks ir neburbės subinę šluostydama, tada galės eiti kitus mokyti, nes savo papildomą pareigą Tėvynei bus atlikusi. Tėvynei juk reikia atsidavusių MOTERŲ, o ne tauškančių birzgalų, tiesa?

Matyt esi 90 gimimo :)
Man buvo įdomu, kad tais paskutiniais metais, kai net jau buvo priimta (matyt dar trūko kokio vieno balsavimo), kad nereiks tarnaut, gavom tuos šaukimus, šauktinio pažymėjimus. Bet gavo klasėj tikrai ne visi, bent 4 iš 14 (atrodo) negavo. Ėjom ne konkrečią valandą, o kada patogu. Išdavė tą pažymėjimą ir pasakė, pamesi - 200 lt baudos. Dar liepė ateit kai įstosi. Viskas, ką pamenu. Įstojau, nenuėjau, nes jau buvo pranešta, kad atšaukiami šauktiniai. Niekas ir nebeieškojo. Įstojau, mokiausi + dirbau, studijų krypties nekeičiau, susikūriau sau darbo vietą ir jau kelis metus maloniai joje dirbu, susibūręs šaunių klientų ratą. Paralelei sukūriau šeimą. Taip juda mano gyvenimas, į kurį braunamasi dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos. Gal man užtektų tiesiog pasiūlyti išsiimti leidimą ginklui ir šiek tiek pasimokyti juo naudotis? Deja, tai ne alternatyva, kažkodėl.
 
Jei būčiau atitarnavęs tada kai mane kvietė 18-19 metų, viskas galbūt būtų pasistūmę šiek tiek pirmyn, gal visai kitaip pasisukę. O gal taip susižavėčiau kariuomene, kad joje ir būčiau pasilikęs (nors tuo metu uniforma manęs nežavėjo, buvau investavęs į kursus, nes siejau ateitį šiek tiek su IT). Visgi, nuostolis būtų menkas, būčiau paburbėjęs ir atlikęs "pareigą". Dabar, galima sakyti, atbuline tvarka yra priimtas įstatymas.
 
Kalbant apie tas jų garantijas, tai jos yra visiškai bevertės man ir daugumai kitų, kuriems nebe 19. Tai studijų kainos kompensavimas (man kompensavo valstybė 100 proc., tikėdama, kad aš einu tinkamu keliu ir pasirinkau tinkamą profesiją), stojamieji balai (dėl kurių, kaip suprantu, net gerantijos dar nėr), pinigai, kurių kiekis puikiai tinka tiems, kurie gyvena pas tėvus, tačiau tikrai ne tiems, kurie turi savo būstą ar, dar blogiau, nuomojasi (dažniausiai su antromis pusėmis ar pan., o juk nuomos už antrąją pusę nesumokės niekas...) Na, dar PSD, kaip suprantu ir pensija kaupiasi (nors dėl to nesu garantuotas), bet čia jau būtų virš visko, jei PSD neapmokėtų :)
 
 
 
Grįžtant šiek tiek atgal. Mačiau komentarų (gal ne čia, o kur kitur), kad sovietų laikais tarnaudavo ir tik centus gaudavo. O ar kas pamena, kokios tada buvo kainos? Ar tuo metu daug jaunų žmonių nuomojosi butus? Ne, beveik visi gaudavo paskyrimus po studijų, gaudavo tarnybinius butus. Ir dar viena "maža smulkmena" - sieki mokslo? Tarnyba tau nebūtina.
Įdomumo dėlei, žiūriu rusišką serialą, kuriame aiškiai parodoma, nesimokai, skridai iš univero - armija laukia tavęs. O Lietuvoj dabar bus taip - mokaisi, gauni diplomą - ateik patarnauk, mums protingų reikia.
Turiu nuojautą, kad labai bus engiami emigrantai, kurie atvyks į tas komisija, aiškinama, kokie jie tautos išdavikai ir t.t.

Lietuvai antrojo pasaulinio karo babaiga reiškė blogos kokupacijos pabaigą ir dar blogesnės pradžią, tad švęsti mums nėra ko, o švenčiantys galėtų išvažiuoti "namo".