Hadoo

Vobšče išmokit pinigus prakaitu uždirbt, ar bent jau įdėkit 365 bemieges naktis, o ne darykit pinigus patys nieko nedarydami. Žiauriai neteisinga sąžiningų žmonių atžvilgiu.

manau turėjo omeny, kad kai tau paskambina iš kito tinklo už minutę duoda kažkiek centų

dabar is skaiciu sunku sprest, nes migruoja po tinklus su savo numeriais abonentai.

Sveiki, čia pristatysiu savo daiktų atidavinėjimo idėją - http://nemokamidaiktai.lt
 
Idėja
 
Neseniai suvokiau, jog turiu labai daug visokių daiktų, kurie man yra nereikalingi ir tik užima vietą, dulka bei su laiku praranda savo vertę. 9-ajame hubcampe buvo pristatytas projektas http://www.dalinuosi.lt/ - tai puikus puslapis, norintiems savo nenaudojamus daiktus paversti "darbuotojais", žodžiu išnuomoti juos ir gauti už tai pinigų. Idėja šauni, bet man asmeniškai pardavinėti ar siūlyti nenaudojamus daiktus yra pakankamai "užknisantis" reikalas - reikia atsiliepti į skambučius, aiškinti įvairius dalykus apie tą daiktą, derėtis ir t.t.
 
Taigi, sumąsčiau, kad tiesiog dovanosiu daiktus. Žinoma, tai nebus kažkokie prabangūs daiktai, mašinos, namai ar pan :), o tiesiog paprasti daikčiukai tokie kaip: knygos, aksesuarai, seni rūbai ir panašūs daiktai. Visgi yra taip, jog kai kuriems žmonėms tikrai labai trūksta paprastų daiktų, jie tiesiog neturi ką padovanoti vaikams Kalėdų proga. O ar man sunku atiduoti daiktą, kuris guli lentynoje, dulka?
 
Kokia nauda man ir kaip viskas vyksta?
 
Turbūt kažkam įdomu - "koks tikslas man atidavinėti daiktus visiškai nemokamai?". Atsakysiu taip:
 


 
reikia keisti savo gyvenimo būdą ir padėti kitiems, neprašant už tai nieko atgal
aš pavargau pardavinėti daiktus
man patinka būti "švariam" t.y.: kad kambarys nebūtų apkrautas daiktais
mane džiugina mintis, jog kažkam tas daiktas bus naudingas
tikiuosi, jog projektas išsiplės ir taps kažkuo panašus į http://pagalbadaiktais.lt
ateityje planuoju įdiegti aukojimo sistemą, kurios pagalba lankytojai galėtų suaukoti po 1-2 lt daiktų siuntimui apmokėti (šiuo metu siunčiu daiktus savo sąskaita)

 
Daiktai dovanojami facebook konkurso principu, t.y.:
 


 
lankytojai eina į http://www.facebook.com/daiktainemokamai
spaudžia patinka
spaudžia patinka ir dalintis ant norimo daikto
laimėtoją traukiu burtutraukimas.lt puslapio pagalba

 
Reziumė
 
Gal kai atiduosiu visus nereikalingus daiktus, tą norės pradėti daryti ir kiti :)
Ir ieškau programuotojo, norinčio prie šio projekto dirbti kartu
O gal jums tiesiog labai labai reikia būgnų lazdelių arba verslininko papkės?
 
Ačiū už dėmesį.
Daumantas

Nžn man atrodo kad yra tiesos , nes kad stebėdamas detales galėsi pamatyti daug daugiau ir nuspėti veiksmus tolesnius tuom tikiu . Esu ne karta tai pats patyres . Manau verta išbandyti. Gal susikaupęs labiau paliksiu, pastabesnis ir pnš. Dq autoriui kad pasidalino informacija :P

Jau tai darau apie menėsi, didelių pasikeitimu nepajaučiau, bet pastebėjau, kad greičiau per matematikos pamokos sudeliojiu skaičius. :) Reikia ir toliau, tik idėti daugiau pastangų :)

Aš jau savaitę renku taškus, šiuo metu jau 1200. Viskas skamba kaip ir patikimai. Nuo ref. gaunas tik 5%, bet jeigu kas sumanys ->>> ref reg. nuoroda. ^_^

Primena mokykloje žmones, kurie sako: Aš nesuprantu matematikos, aš nesuprantu fizikos ir t.t.
 
Kur tu suprasi, kai knygos niekada nebuvai atsivertęs :D

Labas vakaras, mielieji uždarbio lankytojai.
 
Prisipažinsiu iš karto - mėgstu rašyti. Mėgstu rašyti ne tam, kad praleistas laikas būtų švaistomas veltui, priešingai, mėgstu atlikti "paspyrimą į užpakalį" ir pagaliau žmones "pabudinti". Visų pirma, reikėtų paminėti, jog tai nėra mano nei pirmas, nei antras motyvuojantis straipsnis. Kiek daugiau apie mane galite pasiskaityti žemiau esančiose nuorodose, taip pat, jose išvysite ir kitus mano motyvuojančius straipsnius. Tikiuosi, jog visą tai Jums, mielieji skaitytojai, bus naudinga.
 
Apie mane:
Prisistatymas.
Surimuota rašliava + mano požiūris į Lietuvą (?) bei jos valdžią.
 
Kiti motyvuojantis straipsniai:
Success is repeated effort.
Vienas pirmųjų motyvuojančių straipsnių
 
Labai šaunus video, tinkantis prie straipsnio:
Tema, kurioje yra video.
 
Taigi, kaip minėjau, rašyti šį motyvuojantį straipsnį mane "privertė" ne tik tai, jog noriu pagelbėti kitiems lietuviams, juk, visgi, esame kilę iš tos pačios valstybėlės, tačiau, taip pat, tai yra puikus užtaisas motyvacijos pačiam.
 
Senuosiuose savo straipsniuose labiausiai šnekėjau apie sporto naudą, sportinę motyvaciją, sportinį pyktį, kuris padeda gyvenime. Tačiau, tai buvo tik mažas trupinėlis visos visumos. Būtent apie tą visumą ir norėčiau pašnekėti, pasiliekant prie sporto, ir tiesiog parodyti Jums, jog viskas yra pasiekiama (taip, taip, visi Jūs tai puikiai žinote, tik kažkodėl niekas nieko nedaro) tik su didžiuliu noru ir pastangomis. Pradedam.
 
Įsivažiavimas į straipsnį:
 
Taigi, kaip dažnai girdite, nesvarbu, ar šeimoje, ar draugų rate: "Oi, priaugau kelis kilogramus." - šioje vietoje turėtų įsijungti rėžimas, kuris priverstų žmones atidžiau žiūrėti į mitybą bei paskatintų juos sportuoti, tačiau, kaip, dažniausiai, visą tai pasibaigia? Galėčiau kirsti, jog atsiranda šioks toks stresas, kompleksavimas, dingsta pasitikėjimas savimi ir išauga noras valgyti, kas lems papildomus kilogramus. Taigi, pagalvojus, blyn, kam Tu dejuoji, jog priaugai kelis kilogramus, nes, panašu, jog Tau visiškai tai nesvarbu, kadangi viskas baigiasi sočia vakariene. Kodėl negalima pasakyti tiesiog VISKAS ir pakeisti gyvenimo būdą?
 
Šis pavyzdys su persivalgymu tinka, praktiškai, viskam. Na, pagalvokime, tarkime, įsivaizduokite tipišką lietuvį, kuris, grįžęs po darbo, ankstyvo rudens vakarą, suprasdamas, jog žiemos sezonas - ne už kalnų, vis tiek, nusiperka alaus, prie to pačio dar ir kokios keptos duonos, žinoma, kompiuteris, televizorius - abu kartu privalo būti įjungti, žino, jog virtuvėje dega šviesa, nesvarbu, nueis vėliau, išjungs, na, nes, juk, tingi. :) Tik nepagalvokite, jog atsiranda kažkokia antipatija lietuviams, tikrai ne. Tiesiog aš itin nemėgstu žmonių, kurie dejuoja dėl esamos padėties, nors visi mes suprantame, jog viskas gali būti geriau ir, tai tik priklauso nuo jų pačių užgaidos.
 
Na, taip pat, norėčiau paminėti ir dar vieną pavyzdį. Įsivaizduokite: šeima sunkiai pragyvena, vyras pasiryžęs išvykti net į užsienį, jog uždirbtų šeimai pinigų. Viskas atrodo labai gražu, tačiau, kaip dažniausiai tai baigiasi? Juolab to, kad vyras, visai nemokėdamas į tą šalį vykstančios kalbos, ten nuvykęs gerą penktadalį prageria, nes, neva, labai sunku, neįmanoma gyventi, šeimos ilgesys ir t.t., o, juk, galėtų laisvą laiką panaudoti kalbos tobulinimui, galų gale, sportui ar knygos skaitymui. Kokio velnio sakyti, jog sunku, (nesvarbu, ar tikrai sunku ar ne) juk tai situacijos geresnės nepadarys. Kodėl negali PAKENTĖTI, INVESTUOTI savo laiko vertingesniems dalykams vien tam, kad ateityje Tu, kartu su šeima, galėtum gyventi daug geriau? Retorinis klausimas, kelios minutės apmąstymui.
 
Tarp gyvenimo ir sporto yra didžiulės sąsajos, ir ten, ir ten reikia sunkiai dirbti, jog galėtum džiaugtis rezultatais, argi netiesa?
 
Kodėl amžius - neriba?
 
Na, tikriausiai, visiems nenuostabu, jog, kuo žmogus senėja, tuo atsiranda daugiau įvairiausių problemų. Pripažinkime, problemų, t.y. tiksliau ligų, padariniai yra praeities klaidos. Juk patys suprantame, jog aktyvesnis gyvenimas ne tik paauglystėje, tačiau ir santūresniame amžiuje bei bent šiek tiek mitybos prisižiūrėjimas gali privesti prie daug lengvesnės senatvės. Manau, jog daug kas šioje vietoje teiks: "Juk gaila numirti sveikam." :) Į tokius pasisakymus galiu atsakyti tik šitaip: "Ankstyvasis gyvenimo džiaugsmas skirtas ne tam, jog visa tai galėtumėte paversti alkoholiu, "prataškytais" pinigais vėjuje, ligomis, tačiau tam, jog senatvėje turėtumėte, kuo pasigirti, kuo pasidžiaugti, kad galėtumėte palikti saugų, stiprų pagrindą ateinančioms kartoms bei tiesiog džiaugtis, matant, kaip auga Jūsų būsimi vaikai, kaip auga Jūsų būsimi anūkai."
 
Taigi, kodėl amžius - neriba? Niekada nebus per vėlu pradėti sportuoti. Niekas neliepia šešiasdešimties metų senukui lėkti maratone. Bet, jeigu jis ruošis, stengsis, aš neabejoju, jog sudalyvavimas tokiame renginyje jam prilygs laimėtam milijonui.
 
Jokių pasiteisinimų! JOKIŲ!
 
Manau, jog jau pastebėjote, jog nemėgstu žmonių, kurie dejuoja, skundžiasi ir kitaip gadina kitų savijautą. Kas liečia sportą - šiam klausimui turiu itin tvirtą nuomonę ir požiūrį. Prisipažinsiu, jeigu kas skaitėte mano viršuje esančius straipsnius, sužinojote, jog, kai buvau jaunesnis, buvau labai stambus. Žodžiu, visas antsvoris baigėsi tuo, jog paprasčiausiai pasakiau sau: "Nori turėti gerą gyvenimą? STENKIS DABAR ARBA NIEKADA." Niekada savęs neapgaudinėjau, kokia prasmė? Aš žinojau, jog vyruko, turinčio ~22kg antsvorį, tikrai niekas nepamils. Aš ir pats tokio savęs nemylėjau. Taigi, pasakiau kartą GANA ir kuo visą tai baigėsi? -25kg bei šią vasarą užbaigsiu "žygį", jau mesdamas ne antsvorį, o tiesiog grąžindamas kūną. Na, bet tai nesvarbu, esmė, jog jeigu Jūs nepradėsite DABAR, Jūs nepradėsite NIEKADA.
 
Prie to pačio, itin nemėgstu žmonių, kurie teisinasi būtent šitaip: "Niekada nebūsiu geras bėgikas." - , kaip tu gali būti geras bėgikas, jeigu Tu niekada nebėgai? "Neverta stengtis, niekad nebūsiu geros fizinės formos." - o, kaip kitaip, jeigu niekad nesportavai? "Įstoti į Cambridge? (Universitetas) Nejuokauk." - o, kaip gi Tu įstosi, jeigu net pats savimi netiki? VISKO, įsiminkite, VISKO galima pasiekti, visiškai nesvarbu koks Tu esi: aukštas ar žemas, stambus ar "kūdas", kairiarankis ar dešiniarankis. Tai VISAI nesvarbu.
 
"Cinkelis" širdyje.
 
Čia puikiai tinka angliškas žodis - "desire" (troškimas). Kiekviena "kelionė" prasideda svajone, tačiau prie tokio minčių mąstymo prisidėjus ir troškimui įvykdyti tą svajonę - viskas įmanoma.
 
Lėk tiesiai, nesidairyk į šonus.
 
Daugelyje angliškų straipsnių, būtent apie motyvaciją, galite išvysti šį anglų kalbos žodį - "obstacle" (kliūtis). Įsiminkite, jų visada bus. Niekas Jums svajonės neleis pasiekti lengvai, SVAJONĖS reikalauja laiko, REZULTATAI reikalauja laiko, GERESNIS GYVENIMAS reikalauja laiko. Jeigu pasiduosite pagundai, reikš, jog ne taip ir norėjote pasiekti "finišą". Niekada neleiskite nugalėti pagundoms to, kas tūno Jūsyse ir gali paversti Jus geresniais žmonėmis.
 
"Deadline'as"
 
Taip, visi, kas pradėjote sportuoti ar sportavote kažkada anksčiau, puikiai žinote, jog sunkiausiai įsivažiuoti. Nugalėkite savo jausmus, savo skausmą, jis - laikinas, didžiavimasis savo darbu - amžina. Grįžtant prie sporto, rezultatai po tokio savo minčių "perkrovimo" į geresnį gyvenimą, Jums neleis nustoti, Jūs nenorėsite sustoti, Jūs norėsite tobulėti, Jūs tapsite geresniais žmonėmis.
 
Kelkis, , laikas į geresnį gyvenimą!
 
"If you want to make your dreams come true, the first thing you have to do is wake up." - kelkis, žmogau. Oro sąlygos, paros metas - visai nesvarbu. Svajonės nestoja niekada ir noras dėl jų kovoti - amžinas. Visai nesvarbu, ar Tu nori numesti papildomus kilogramus, ar nori patekti į prestižinį universitetą, ar nori nusipirkti naują automobilį - SPORTUOK, MOKYKIS, TAUPYK. Svajonės ir siekiai niekada nestoja.
 
Kaip užbaigsiu šį vakarą aš? PADĖSIU DAR VIENĄ ŽINGSNĮ GERESNIO GYVENIMO LINK.
 
PRADĖK VEIKTI DABAR. KO LAUKI?
 
Ačiū, kad skaitėte, tikiuosi, jog šis straipsnis Jums buvo/bus/yra naudingas.
 
Gero vakaro,
Promise/Justas.

Man taip pat patinka rusų kalba ir jos mokausi dar ir savarankiškai. Visiškai sutinku,kad padeda dainos ir filmai, o kaip kad rašė, jog nežino kitų filmų, tai bent jau aš, žiūriu "Naša Raša" su subtitrais. Pasiėmiau knygą rusišką "baldai savo rankomis", skaitysiu ir kiek valia leis mokysiuos.
Geriausia manau mokytis kalbant, bet bent jau man, nėra su kuo.
Jei nori, tai ir išmoksi.

Sveiki.
 
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima.
Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams:
1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia);
2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
 
Trumpai apie viska is pradziu.
 
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
 
Pirmieji metai
 
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
 
Antrieji metai
 
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
 
Tretieji metai
 
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
 
Ketvirtieji metai
 
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
 
Penktieji metai
 
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje.
Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu...
Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu.
Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...

Vis daugiau ir daugiau žmonių tampa dizaineriais nes sugebėjimas piešti nebėra reikalingas bent kiek pramokus dirbti kompiuterinėmis programomis. Taip vyksta ir dėl spartaus crowdsource dizaino konkursų populiarėjimo. Žinoma atsiranda "gudresnių" dizainerių už kitus, kurie susigundo lengvai pasipelnyti ir pradeda kopijuoti idėjas. (iš microstocks'ų iš kitų dizainerių darbų). Kaip galime apsaugoti savo idėjas? Noriu pasidalint internetiniu puslapiu, kuriame galite kaip skelbia puslapis "Protect your Copyrights, Online and for Free!". MYOWS.
Kas tokio nežinojo, tikiuos pravers. Sėkmės kūryboje.

O jūs pirmi du komentuotojai, galit netingėt paskrolint žemiau į greitą atsakymą ir ten rašyt savo komentarą, o ne cituoti visą milžinišką pirmą post'ą. Geez.. kas per tingumas žmonių..
 
O tamstai ačiū už straipsniuką. ;)

Tai pala pala, jei neturi sukūręs savo pamokų, negali parašyt net argumentuotos kritikos? Ir kur ritas tas pasaulis....

Kaip matau daugelis iš jūsų moka tik kritikuoti. Parodykit savo pamokas tada nuomonę ir pakeisiu. Temos autoriau sekmės toliau :)

MLDC

Sveikintina iniciatyva

Na sutinku, kad darbų norintys gali rasti. Kai kurių darbuotojų netgi rasti nepavyksta. Pilna save vadinančių "specialistais" ir norinčių aukštų atlyginimų, bei darbo patirties turint 0.
 
Bet pagal skelbimą, kuris buvo uzdarbis.lt (jei ir kituose portaluose jis buvo toks pat arba panašus), tai net ir žinodamas, kad draugelis ieško darbo, jam šitos nuorodos nebūčiau davęs.
Štai kodėl:
Skelbimas visiškai nepatrauklus, panašu į vienadienę kontorą kuri siūlo aukso kalnus. Dvelkia "turiu auksinę idėją" komanda.
Niekas nenori dirbt ir po to už darbą pinigų negaut.
SEO? :) kas antras žmogus, kuris WP moka pakurt ir žino pluginą, kuris sudėlioja keyword'us jau save vadina SEO specialistu.
Skelbime reikėtų aprašyt ir pačią įmonę, paminėt galbūt atliktus darbus ar pan., kad parodyt, jog įmonė sugebės darbuotoją išlaikyt.
Nėra žmonės tokie turtingi, kad visą laiką bėgiotų iš vienos kontoros į kitą, dirbdami veltui...

Deja, bet žinau kas tas pardavimas ir kuo jis kvepia..
 
75proc ieškodami 'vadybininkų', kur vadybos yra ~0, o tiesiog ieško kvailelių pardavėjų, kurie turi įsitikinti save, kad tai tikrai geras produktas ir visiem jo reikia.. o ne visiem jį reiks kišti..
 
Suprantu, reikalinga konkrečiai Jūsų paslauga, bet kodėl manai, kad Jūsų geriausia, žmogus suprantantis ko jam reikia nesikreips pas jus, jei vadybininkas, tik mokantis šnekėti kiš šią paslaugą...
 
 
Tiek to, galim pasilikt savose pusėse, nesigilinkim :)
 
Reikia kubiliui nusiųst šitą, nes žmogus galvą suka dėl 50lt ant minimumo, o čia 3k lt niekas nenori.. :)

Juokinat Jūs kubiliniai :D
 
Tikriausiai nuo 1990 visi 'vadybininkai' uždirbo po 2x ar daugiau kartų didesnius atlyginimus, nei įprastos specialybės...
 
Bet, tam kad parduoti reikia visų pirma pasiryžti, kad malsi š apie produktą, kurio prasmės pats nesupranti..
 
 
Parsidavinėt už 3k lt? kad ir už 10k, kodėl nepastebėjot ir tokio skelbimo?.. absurdiška..
 
 
 
Galiu plėtotis, bet visų pirma nustokit iškreipinėt 'vadybininkus', kaip specialybę, 'uždarbius' kaip gautus už smegenų plovimą, o ne tam tikros reikalingos paslaugos suteikimo pardavimą... ir kitaip pudrint smegenis..
 
 
P.S. sorry spamerių komandai ar dar ką įžeidžiau, bet 24bazar tokio absurdo iš tavęs nesitikėjau :)

Asmeninė nuomonė: tiesiog pačiai firmai apsimoka labiau pirkti paspaudimus, o ne parodymus.

Pazystama situacija.

krc

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.
 
- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.
 
Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…
 
Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo!
 
saltinis: http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/
 
pagal sia 'ideja' galima tikrai issikelti tikslu tarkim iki to laikotarpio, kaip as ir padariau.
Straipsnis man patiko, pasidalinau. ;)

Pastebėjau žmonių trukumus.
Kiek teko skaityti temas, žmonės pradeda diskutuoti apie pinigus, apie mokslus, emigracija.
 
Nejaugi jus nepastebit vertingesniu gyvenimo vertybių kai meilė ?.
Kai vaikinas ir mergina apsikabinę juda miesto centre. Kai bučiuojasi, sako viens kitam meilius žodžius.
Gali viens kita apkabinti, jausti šilumą, malone, džiaugsmą, gali visada padėti, palaikyti viens kitam, sunkmečiu laiku.
 
O netik tupi prie PC ir troliną, viens kitus kritikuoja.
Ar turit gyvenimo meiles ? Ar turite susikuria merginos idealą ? ar esate laimingi kartu ?
Padiskutuokime šia temą.
Nors karta pamirškime, pinigus, darbą, emigracija bei rūpesčius.
 
Su meilė visam uždarbis.lt nariams.