Potraukis savizudybei

Pirmam kurse esu ir neisivaizduoju kaip isgyvent be pajamu reikes ateinancius 3 metus, o gyvent reikia tai dabar o ne kai baigsi, nors kai baigsi irgi neaisku kaip bus

:) aha! Va ir radau problemą <_<

Dar spėsiu, kad teko persikelti gyventi į kitą miestą, palikti pažįstamą aplinką, daug naujų žmonių (ne visi tau patinka), didelis darbo krūvis, neaiški ateitis... Ir tas jausmas, kad viskas niekada nebebus taip, kaip buvo prieš nepilnus metus...

Ar aš pataikau bent kažką?

Pasakysiu atvirai: niekas iš čia esančių žmonių negali suprasti, kaip tu jautiesi. Ir tie patarimai dažniausiai bus ne į temą, bet nemažai žmonių jaučiasi kažkaip panašiai ######nai.

dozzaz manau mazdaug teisingai galvoji, dabartine situacija kai gyvenime nieko neturi ir absoliuciai neaiski ateitis.. tai ir zudo labiausiai

mesk univera ir pradek dirbti bus geriausiai o ne dar y univera 3 metus ir uzaugti uk vergu

dozzaz manau mazdaug teisingai galvoji, dabartine situacija kai gyvenime nieko neturi ir absoliuciai neaiski ateitis.. tai ir zudo labiausiai

Nu tai pabandyk atspėti, ar tik ne dozzaz nusispjovė į suplanuotą tolimą, bet jau tuo metu byrančią ateitį :) Pats studijavau VU, iki paskutinės dienos mokykloje nežinojau kur noriu, ko noriu, kuo noriu būti... Tada maždaug šiuo metu pirmame kurse galutinai mečiau fizikos mokslus, išvažiavau į UK ir t.t. Ieškojimas ilgas, ir nesakysiu, kad lengvas. Ir dar nesakysiu, kad jau turiu atsakymus, nes neturiu. Tik žinau, kad niekada daugiau gyvenime nedarysiu ko nenoriu.

Patarimas: susirask kokią nors liūdną dainą ir klausyk tokiu garsu, kad net galva paskaustų. Tada vėl klausyk, tada vėl... ir t.t. Šita tiks http://www.youtube.com/watch?v=MscMAv7XHYc

Gali man ir į p.m. rašyt

O tu manai, kad kiti studentai daug pinigų turi, užeik į baraką ir prisižiūrėsi dar netokių dalykų, ne piniguose laimė. Visi žino, kad studentai varguoliai bet kažkodėl vis tiek sako, kad studentavimo metai vieni linksmiausių gyvenime <_<

Pažaisk savaitę MW3

Šiame video megaupload savininkas loše MW3 po 8-12h per diena, ne piniguose laimė

Žmogus ne pastūmėjimo link savižudybės paprašė, o patarimų ir minčių, tad, jei neturit, ką daugiau parašyt negu "pirmyn", tai siūlau geriau nieko ir nerašyt.

O psichologo tikrai nereikėtų nurašyt ir palikt paskutiniam variantui . Jie ne be reikalo studijuoja tuos mokslus ir licencija konsultuot išduodama ne kiekvienam, tad psichologas tikrai daugiau turėtų ką pasakyti ta tema negu žmonės forume. Jeigu vis tik nepasitiki, siūlau susirasti psichologą, kuris turi gerų atsiliepimų, ir esu garantuotas, jog nepasigailėsi.

Nuo savęs tai patarčiau pagalvoti apie gyvenime pasitaikiusias sunkias akimirkas ir ką tuomet galvojai. Juk tada irgi daug ką dažei tamsiom spalvom ir atrodė, jog blogiau ir būti negali. Bet laikas praėjo ir supratai, kad nėra taip blogai kaip atrodė. O tam pokyčiui kartais prireikia ne tiek ir daug. Todėl ir dabar siūlau nesutirštint spalvų ir pažvelgt globaliau: gyvenimas juk susideda ne vien iš pakilimų, jame yra visko ir teigiamų epizodų ir situacijų kai atrodo, jog niekas negali padėti išsikapstyti. Žinau, jog kartais sunku save lyginti su kitais, tačiau pabandyk pagalvoti apie tai, jog yra žmonių gyvenančių daug sunkiau ir ką jie pasakytų apie tave, fiziškai pajėgų ir stiprų, mąstantį apie savižudybę?

Kitas dalykas, jeigu nesi susidūręs su didesniais sunkumais. Tuomet iš esmės galioja ir ankstesni patarimai, tik tiek, kad taviškė patirtis to neparemia ir tau atrodo, jog šis pirmasis nuopolis yra ir paskutinis ir toliau nėra kur kristi, tačiau tai netiesa. Skambės gal ir žiauriai, bet kristi tikrai yra kur ir kad tą suvoktum užtenka apsidairyti aplinkui ar paskaityti tą patį laikraštį. Gyvenime bus visko. Pagalvok, ar nori viską prarasti ir pasiduoti būtent dabar?

Paziurek si video, gal suprasi ant kiek juokingos tavo problemos. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-4041

dozzaz manau mazdaug teisingai galvoji, dabartine situacija kai gyvenime nieko neturi ir absoliuciai neaiski ateitis.. tai ir zudo labiausiai

manau sunkiai ir rastum zmogena kuriam nera buve tokiu ''situaciju'' kai ateitis neaiski, net ir tiems kuriu kisenes pilnos slamanciu, neuzmiegi per naktis vartais stradalini. o praejus laikui viskas susitvarko kuo puikiausiai ir galvoji kiek bereikalo nervu isgadinau, nieko ir nebuvo, vienas juokas :D

1. gyvenimas yra toks koks yra, nera jis nei geras nei blogas, ir patys zmones pasirenka, zliumbt del visko, ar sprest ''situacijas'' kumcius suspaudus, you choose. kaip galvosi taip ir bus, jei kiekviena syki zliumbsi, isileisi negatyvias mintis i galva, per laika tai tampa norma, kaupiasi, ir kaip aiskiai matom, gali privest net iki savizudybes. o gali kiekvienasyk judet, kaska bandyt, nepasiduot, per laika ziurek ir Zmogum tapsi

2. nuo visokiu stresu per laika gali susikaupt vienas nelabai geras negerumas[ :D ], depresija. reikia butinai pasirodyt kokiam daktariukui nes depresija pats tikrai neissigydysi, reik vaistuku pavartot. tikrai netempk nes jau matyt kaip ir ant ribos esi. [jei cia visiem makaronu nekabini atsiputes :D ]

Tokį kelią pasirinkęs kitų akyse liktum kaip bailys kuris nesugebėjo išspręsti savo problemų ir pasirinko labai savanaudišką kelią. Nežinau ar teko pačiam susidurt su artimo žmogaus netektim, bet tai tikrai nėra malonu, pagalvok kaip jaustis tavo tėvam, kokį skausmą jiem sukeltum ir sugadintum jiem gyvenimus. Patikėk pilna žmonių kurie turi daug didesnių problemų, bet toks pasirinkimas nieko neišspręs, o tik pablogins...

Psichologinės pagalbos telefonai

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas

Vaikų linija www.vaikulinija.lt 116 111 Kasdien 11.00–21.00 val.

Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 Visą parą

Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 116 123 Visą parą

Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I–V 10.00–21.00 val.

„Linija doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I–V 16.00–20.00 val.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras

8 800 26161,

(8 5) 277 3135

I–V 8.00–16.00 val.,

Visą parą

Panevėžio paguodos telefonas (8 45) 500 965 I–V 20.00–8.00 val.

Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I–V 9.00–17.00 val.

Vaiko raidos centras (8 5) 275 7564 Visą parą

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.

Ai neliūdėk per daug, tiesiog gyvenk, ir po truputi ženk į priekį, pamatysi su laiku viskas gerės. Daug kam čia ne pyragai. Pažiūrėk kiek daug žmonių aklų, be rankų ir kojų, bet gyvent tai nori. Gerbk savo gyvenima kad ir koks jis būtų, nes mirsi vistiek kažkada, todėl geriau nutolinti šią datą iki maksimumo ir padaryti gyvenime ką nors tai ko visad norėjai, bet bijojai žengt žingsnį. Man irgi panaši situacija, kad niekas neidomu, nieko nenoriu daryt ir panašiai... Bet as gerbiu savo gyvenima, nes žinau, kad neturiu ko prarasti ir galiu daryti tai ką noriu. Užsimaniau keliauti, nors ir beveik neturiu pinigu, ir keliausiu!!!! Ir ohoho kaip keliausiu, aplankysiu daugybe pasaulio šalių, pamatysiu daugybe kultūrų skirtumų, ivairių žmonių, pamatysiu tai ko nematė kiti (turtuoliai). Nesvarbu, kad kelionėje baigsis visi pinigai, kodėl neimprovizavus ir pažiūrėjus ką tada reiks daryti, kokius barjerus reiks peršokt, kad išgyvent. Daryk kažką keisto ir beprotiško, tada suprasi, kad gyvenimas ne vien pinigais paremtas kaip visi mano (baigti moklus, gaut gera darba, gaut daug pinigu, susituokti, uzauginti vaikus ir mirti).

Nežinau, ar čia kažkas minėjo, bet gal pamėgink savanorystę?

Mesk mokslus, ieškokis darbo arba eik į banką ir prašyk studento paskolos.

-

Jeigu galvojat, kad visokios citatos, mintys, inspiraciniai video padės - nesąmonė;). Jau trečius metus turiu sunkiausią depresijos formą, ir viskas prasidėjo panašiai kaip ir temos autoriui. Turėjau svajonių, ir net ne vieną, ir atrodytų, tarsi tiltas tarp manęs ir svajonių būtų nugriuvęs. Ir jau trejus metus tiesiog stoviu ir žiūriu ir nežinau ką daryt. Bandau tiltą atstatyt, bet ir vėl kas nors nepasiseka. Per tą laiką ir pas psichologus buvau, ir meditavau, ir ko tik nebandžiau. Tiesiog, nėra motyvacijos siekti ne to, ko tu iš tiesų nori. Vienintelė išeitis - antidepresantai. Jų pagalba bent jau galiu pamiršt nerimą ir daryt kažką dabar, belaukdamas kol vėl galėsiu judėt pirmyn. Taip pat ir čia - arba turi būti išskirtinai stiprus žmogus ir pats susitaikyt su esama situacija, arba naudot vaistus.

Aš truputi nesuprantu kaip tos svajonės gali sužlugti jeigu net nesi baigęs mokslų, netgi galima pasakyti, kad dar ne metas joms išsipildyti ^_^ jeigu tau būtų kokie 50 metų ir nieko nebūtum pasiekęs gyvenime tada gal ir būtų reikalas nerimauti :rolleyes:

Aš truputi nesuprantu kaip tos svajonės gali sužlugti jeigu net nesi baigęs mokslų, netgi galima pasakyti, kad dar ne metas joms išsipildyti ^_^ jeigu tau būtų kokie 50 metų ir nieko nebūtum pasiekęs gyvenime tada gal ir būtų reikalas nerimauti :rolleyes:

Man ir sužlugo galimybės baigti mokslus, o be mokslų nėra ir svajonių išsipildymo :).

Kadangi pinigai cia yra pagrindine problema tai vienintelis sios problemos sprendimas mano akim ziurint yra greita ziniu injekcija i save ir 100% konsentracija i tiksla tai yra pinigai.

Visas baimes, visas kitas mintis reiktu laidot iskarto, merginas, mokslus, savizudybes, netgi miega nes tam tiesiog nebeturesit laiko.

Vnz susirask savo viena didziausia problema (kaip suprantu tai yra pinigai) ir imk ja spresti nes kuomet jos neisprendi atsiranda N kitu problemu o galutiniam rezultate turi simtus problemu.

Jeigu nesugebi ispresti sios problemos galimos priezastys:

- Esi tinginys (nera motyvacijos).

- Esi bailys (norint pasiekt tiksla teks perlipt per save, kad ir kaip skaudetu ir pns.)

Kalbant apie svajoniu tiltus tai tie tiltai grius dar daug daug daug kartu. Visos sajones kolkas tera tik fantazija ir iliuzija o ar tai tikrai virs realybe priklausys tik nuo jusu o ne nuo laiko, likimo ar dar kazko.

Nei vienas nepasieke savo svajoniu nesusidures su problemom ir ju visu neisprendes, siuo metu jus nesugebat ispresti vaikisku problemu tai jusu svajones greiciausia ir liks tik svajonem.

Aciu uz gerus patarimus, to ir norejau, ne kokios uzuojautos o naudingu patarimu ir va siandien uzsirasiau pas psichologa, ziuresiu kaip seksis. ecash manau labai naudingas patarimas, vienintelis dalykas kad merginu ir mokslu palaidot nelabai iseina man be tu dvieju dalyku neistverciau o visa kita manau palaidot iseitu :)

Aciu uz gerus patarimus, to ir norejau, ne kokios uzuojautos o naudingu patarimu ir va siandien uzsirasiau pas psichologa, ziuresiu kaip seksis. ecash manau labai naudingas patarimas, vienintelis dalykas kad merginu ir mokslu palaidot nelabai iseina man be tu dvieju dalyku neistverciau o visa kita manau palaidot iseitu :)

Kaip ten sakoma saknys karcios vaisiai saldus. Kol nepajusi to kartumo tol zinok nebus ir vaisiu.

Mergina as suprantu, kad yra gerai, bet tai yra labai didelis resursu svaistymas.

Mokslai tai cia toks slidus dalykas 12 metu mokykloj + 4 metai univere cia jau 20% gyvenimo isvaistyta. Nu mokykla dar dar, bet univertas nzn cia jau reikia ziuret ar tos zinios tikrai vertos laiko, kad poto nebutu ismokau ta ir ta, bet negaliu to niekur panaudot.

Nu vnz reikia ta kartuma pajaust o tada bus ir vaisiai as va vakar pvz sedejau visa nakti spresdamas viena problema tai saldu tikrai nebuvo ir matau dar problemu 3 metam i prieki, bet jas iaprendes nusiskinsiu dideli bonusa :D nuo savo problemu medzio :D

Nepykit, bet neprotingai skamba visi tie "stoviu prie sugriuvusio tilto", "subyrėjo mano svajonės", "nebegaliu turėt to, ko iš tiesų trokštu"...

Tiltui sugriuvus visada atsiranda naujos galimybės, atsiveria naujos durys. Bet žinoma, jei stovėsit ir žiūrėsit į bedugnę - to nepamatysit. Ir tikrai niekur nepajudėsit - pirmyn kelio juk nebėra? Tai kokia prasmė stypsot ir kvaršint sau galvą - suprantu, kad skamba žiaurokai, bet jei yra nepaneigiamas faktas (pvz. šiuo metu nėra galimybių studijuoti, ar trūksta pinigų, ar nesvarbu kas dar) - vadinasi reikia priimti tą faktą, susitaikyti su juo, ir eiti ieškoti kitų durų. Jos, kaip sakiau - yra visada.

Žmogus nėra pakankamai protingas, kad žinotų, ar naujos durys nenuves jo dar geresniu keliu. O gal nuves ten pat, kur vedė tiltas, tik aplinkui. O gal... Mes mąstom vos kelis žingsnius į priekį, esam visiški trumparegiai, kalbant apie gyvenimą - todėl dažniausiai visiškai be reikalo gedim tų "sugriuvusių tiltų".

Tad visiems linkiu mesti tuos kvailus užsiciklinimus "man reikia ten ir tik ten", "noriu to ir be to negaliu", ir pradėti gyventi. Gyventi su kuo mažiau išankstinių nusistatymų, kuo mažiau iliuzinių pilių, ir kuo mažiau rėmų bei dėžučių (taip pat ir smulkmeniško planavimo - paskui va taip ir būna - "griūva tiltai"). Visas šias problemas mes patys susikuriam - reikalas tame, kad iš tiesų jų praktiškai nėra, ar bent jau - jos šimtus kartų mažesnės, nei mums atrodo, mintyse nuolat eskaluojant tą patį per tą patį.

Marš į gyvenimą, jis gražus, nenuspėjamas, kupinas nuotykių ir nuostabių patirčių!

P.S. aš nesakau, kad nereikia atkaklumo ir darbo. Žinoma reikia, dar ir kiek! Bet atkaklumas neturi bendro su trypimu vienoj vietoj. Kai žmogų išmeta iš darbo, jis juk neina ten kasdien vėl ir vėl (būtų kvaila, ar ne?) - eina ieškoti kito darbo, ieško išeities atkakliai ir kūrybingai.

Savižudybė - lengviausia išeitis tam , kuris žudosi. O lengviausią išeitį renkasi tik "lūzeriai". Tai pagalvok, esi toks, ar vis tik esi kažko vertas.

P.S. Čia taikytina fiziškai ir psichiškai sveikiems žmonėms, su galva ant pečių.(Bet pastebiu, kad žmonės, turintys kokią nors negalią, labai dažnai turi daug daugiau valios ir noro gyventi, nei visiškai sveiki).

Na savižudybės depresija dažniausiai atsiranda dėl fiziologinių sutrikimų. Kad ir kaip kvailai kam tai skambėtų, tiesiog žmogaus organizmui trūkstą tam tikrų elementų ir dėl to atsiranda depresija. Juo labiau, kad vartojamas alkoholis, cigarėtės, kurie yra depresijos sukelėjai... Apie kažkokį mitybos suderinimą turbūt irgi neverta klaust. Pinigai gali būti tik samonės sukurta iliuzinė problema, nors aišku tą faktą konstatuoti sunku. Esi nuolatos strese, kurio lygis taip pat svarbus, kaip ir tinkama mityba, žalingų įpročių neturėjimas. Stresą malšinti kaip suprantu bandai alkoholiu, nikotinu kas viską dar labiau pablogina ir tu slysti vis žemyn. Vien jau susitvarkęs su šitais dviem įpročiais gali išspręst likusias gyvenimo problemas ir išsivaduoti iš savižudybės depresijos. Juk vien tai, kad sukūrei temą rodo, jog gyvenimas šį tą tau reiškia. Visgi psichologas, kaip buvo sakyta, gali tau padėti.

zinai , isivaizduoju koks pyktis apimtu zmogu esanti tikrai ant mirties slenkscio, jei pasakotai kaip tau blogai. As kalbu apie zmones,sergancius nepagydoma liga kurie bet ka atiduotu uz galimybe gyventi.. O cia, pyst nenoriu gyvent,jie mielai priimtu tavo gyvenima kad ir koks jis yra. Nera pinigu jau tragedija, tu pats likimo kalvis. Gyvenimas nuostabus, tik ismok juo dziaugtis. Tikiu, kad pavyks ;)

Tokiems mano atsakymas vienas - nenori negyvenk.Sveikam žmogui išeiti iš gyvenimo būdų begalės ir jos labai lengvos .

Aš išvis tokius padarus nah.ui nuvesčiau į vaikų onkologinius skyrius į ekskursijas ,kad jie savo akim pamatytų kaip 5'mečiai kovoja už norą gyvent, ir ne už norą mirt kad jam kažkur nepasisekė .

Net šlykštu diskutuot

Nenori gyvent ir negyvenk ,ko čia vaipytis viešoi erdvėi .