Potraukis savizudybei

 

Marš į gyvenimą, jis gražus, nenuspėjamas, kupinas nuotykių ir nuostabių patirčių!

 

P.S. aš nesakau, kad nereikia atkaklumo ir darbo. Žinoma reikia, dar ir kiek! Bet atkaklumas neturi bendro su trypimu vienoj vietoj. Kai žmogų išmeta iš darbo, jis juk neina ten kasdien vėl ir vėl (būtų kvaila, ar ne?) - eina ieškoti kito darbo, ieško išeities atkakliai ir kūrybingai.

Tiek kiek jis nuostabus ir gražus, tiek ir sunkus, nuviliantis, kupinas be galo sunkių patirčių. Viskas vyksta taip kaip vyksta ir nieko iš to neišimsi, nei depresijos, nei savižudybių, taip pat kaip ir gražių dalykų. Ir galima daug suokt apie tokius žmones, bet tai tik ir lieka kalbom. Būti to žmogaus vietoje, patirti tuos pojučius, visai kas kita. Jeigu šiuo atveju žmogus turi depresiją, kuri atsirado dėl organizmo resursų išnaudojimo tai jam gali būti labai sunku ir jam tokie pasakymai kaip "gyvenimas gražus", "pasižiūrėk į vėžininkus vaikus" atrodo kažkas panašaus kas rūkančiam žmogui sakyt, kad cigaretės kenkia sveikatai.

Uoj vyre nesijaudink reik tiesiog viska keist.

Buvo man tas pats viska buvau susistigaves. Stoju neakivaizdiniu i tinklus, darbas inite buvo garantuotas. Neviskas taip, kaip norejau, bet padori alga ir t.t.. Ir pokst pasirodo reikejo dvieju vbe norint istot, praradau teises tai ir darbas nuplauke... Daug minciu sukos uzteko poros savaiciu ir supratau, kad taip gali blogai baigtis. Viska meciau per savaite pardaviau masina ir islekiau i uk.. Negaliu sakyt, kad viskas puikiai klostosi ypac dabar be darbo sedziu ir santaupos baigesi, bet net nezinau, kodel, bet visiskai nebesijaudinu. Tiesiog atvaziavau su mintim, kad man pochui ir galiu pasakyt turbut po vaikystes geriau nesijauciau...

Cia seip daug kam tas pats tikriausiai del to, nes ta rutina uzknisa.

P.S. Tokias mintis daznai kelia prastas socialinis gyvenimas. ;)

Man ir sužlugo galimybės baigti mokslus, o be mokslų nėra ir svajonių išsipildymo :).

Siauro mastymo zmogus esi, jei galvoji, kad be mokslu negali pasiekti savo svajoniu..Na nebent sieki israsti vaistus nuo vezio, tuomet tam tikros srities issilavimas butinas.

Nori zudikas tai zudikis bet pagalvok kas pasikeis uzkas ir pamirs daugeli. Jei manai kad tau padies kazkoks forumas tai esi labai naivus arba tik paverksliant nori ir demesio truksta...yra miljonai kitu zmoniu kurie betka atidotu uz tavo "sugriuvusi" gyvenima...Turi rankas? turi kojas? Turi dar pinigu uz ka nusipirkt parukyt!! ir alaus!!? TURI. Neleisk litu sudamas o paiimk atsistok ant zemes ir griebkis darbu eik dirbt puse etato savaitgaliais susirask kokio darbo, daryk bet ka juk esi sveikas zmogus turi stoga virs galvos, o kad cia verksliansi tas nepasiseka anas nepasiseka nera zmogaus kad viskas sektusi tesiog jei vienas dalykas nepasiseka pabandyk kita ir taip bandyk atrast save...atsibodo rutina pasiimk akademines susikrauk kuprine ir vyk kur akis mato pailsesi atsigausi ir bus gerai...o nesediek prie pc ir verk...

Nepykit, bet neprotingai skamba visi tie "stoviu prie sugriuvusio tilto", "subyrėjo mano svajonės", "nebegaliu turėt to, ko iš tiesų trokštu"...

 

Tiltui sugriuvus visada atsiranda naujos galimybės, atsiveria naujos durys. Bet žinoma, jei stovėsit ir žiūrėsit į bedugnę - to nepamatysit. Ir tikrai niekur nepajudėsit - pirmyn kelio juk nebėra? Tai kokia prasmė stypsot ir kvaršint sau galvą - suprantu, kad skamba žiaurokai, bet jei yra nepaneigiamas faktas (pvz. šiuo metu nėra galimybių studijuoti, ar trūksta pinigų, ar nesvarbu kas dar) - vadinasi reikia priimti tą faktą, susitaikyti su juo, ir eiti ieškoti kitų durų. Jos, kaip sakiau - yra visada.

 

Žmogus nėra pakankamai protingas, kad žinotų, ar naujos durys nenuves jo dar geresniu keliu. O gal nuves ten pat, kur vedė tiltas, tik aplinkui. O gal... Mes mąstom vos kelis žingsnius į priekį, esam visiški trumparegiai, kalbant apie gyvenimą - todėl dažniausiai visiškai be reikalo gedim tų "sugriuvusių tiltų".

 

Tad visiems linkiu mesti tuos kvailus užsiciklinimus "man reikia ten ir tik ten", "noriu to ir be to negaliu", ir pradėti gyventi. Gyventi su kuo mažiau išankstinių nusistatymų, kuo mažiau iliuzinių pilių, ir kuo mažiau rėmų bei dėžučių (taip pat ir smulkmeniško planavimo - paskui va taip ir būna - "griūva tiltai"). Visas šias problemas mes patys susikuriam - reikalas tame, kad iš tiesų jų praktiškai nėra, ar bent jau - jos šimtus kartų mažesnės, nei mums atrodo, mintyse nuolat eskaluojant tą patį per tą patį.

Marš į gyvenimą, jis gražus, nenuspėjamas, kupinas nuotykių ir nuostabių patirčių!

 

P.S. aš nesakau, kad nereikia atkaklumo ir darbo. Žinoma reikia, dar ir kiek! Bet atkaklumas neturi bendro su trypimu vienoj vietoj. Kai žmogų išmeta iš darbo, jis juk neina ten kasdien vėl ir vėl (būtų kvaila, ar ne?) - eina ieškoti kito darbo, ieško išeities atkakliai ir kūrybingai.

Tai ką tu parašei yra be abejonės tiesa, bet šiame kontekste yra visiškai nelaiku ir nevietoj. Kai nesi pats susiduręs su depresija, tai natūralu, kad tau atrodo kvailai. Tu, kaip ir visi kiti, į depresiją žiūri kaip į proto būseną, kai iš tiesų tai yra liga. Ir vien tik pasakymai "reikia judėti į priekį" jokios naudos neatneša. Visi turintys depresija suvokia, kad trypimas vietoj nėra gerai, problema tame, kad nėra jėgų prisiversti judėti į priekį. Depresija nėra ciklas, iš kurio gali op ir išeiti perskaitęs tavo žinutę. Jeigu viskas būtų taip paprasta - nebūtų sergančių depresija.

Ką tu iš esmės darai, rašydamas tokias žinutes, kaip beje, ir 90% psichologų, tai tik dar skaudžiau mini ant žaizdos. Neseniai klausiau per BBC įdomų podcast'ą apie depresiją, tai ten buvo visąlaik akcentuojama, kad depresija yra lygiai toks pat širdies/proto skausmas, kaip ir bet kurios kitos kūno dalies. Jei skauda koją - tai yra signalas, kad tavo kojai reikia ramybės. Jeigu jautiesi blogai viduj - tai yra signalas, kad tavo protui/sielai reikia vidinės ramybės. Ką tu iš esmės siūlai, tai pasitempus koją eit bėgiot, kol praeis skaudėt.

Į depresiją reikia žiūrėt kaip ir į bet kokią kitą fizinę traumą. Jei esi krepšininkas ir patempei koją - tepi tepalais/geri vaistus nuo skausmo ir kol sugis, darai atsispaudimus. Taip pat ir su depresija - geri antidepresantus, ir užsiemi veikla, kuri tau nesukeltų minčių apie problemą. Ir ilgaaniui iš šito ciklo pavyksta išeit. Bet jeigu ir toliau bandysi vaikščiot su patempa koja, nieko gero nebus. Ypač, kai ateina kiti, ir sako, kad nieko čia baisaus ir liepia dar daugiau vaikščiot. :)

Siauro mastymo zmogus esi, jei galvoji, kad be mokslu negali pasiekti savo svajoniu..Na nebent sieki israsti vaistus nuo vezio, tuomet tam tikros srities issilavimas butinas.

Na, dabar tu man papasakok, kaip be aukštojo mokslo diplomo įsidarbinti į darbą, kuriame aiškiai parašyta, kad bakalauro laipsnis yra būtinas?:)

Tai ką tu parašei yra be abejonės tiesa, bet šiame kontekste yra visiškai nelaiku ir nevietoj. Kai nesi pats susiduręs su depresija, tai natūralu, kad tau atrodo kvailai. Tu, kaip ir visi kiti, į depresiją žiūri kaip į proto būseną, kai iš tiesų tai yra liga. Ir vien tik pasakymai "reikia judėti į priekį" jokios naudos neatneša. Visi turintys depresija suvokia, kad trypimas vietoj nėra gerai, problema tame, kad nėra jėgų prisiversti judėti į priekį. Depresija nėra ciklas, iš kurio gali op ir išeiti perskaitęs tavo žinutę. Jeigu viskas būtų taip paprasta - nebūtų sergančių depresija.

Ką tu iš esmės darai, rašydamas tokias žinutes, kaip beje, ir 90% psichologų, tai tik dar skaudžiau mini ant žaizdos. Neseniai klausiau per BBC įdomų podcast'ą apie depresiją, tai ten buvo visąlaik akcentuojama, kad depresija yra lygiai toks pat širdies/proto skausmas, kaip ir bet kurios kitos kūno dalies. Jei skauda koją - tai yra signalas, kad tavo kojai reikia ramybės. Jeigu jautiesi blogai viduj - tai yra signalas, kad tavo protui/sielai reikia vidinės ramybės. Ką tu iš esmės siūlai, tai pasitempus koją eit bėgiot, kol praeis skaudėt.

Į depresiją reikia žiūrėt kaip ir į bet kokią kitą fizinę traumą. Jei esi krepšininkas ir patempei koją - tepi tepalais/geri vaistus nuo skausmo ir kol sugis, darai atsispaudimus. Taip pat ir su depresija - geri antidepresantus, ir užsiemi veikla, kuri tau nesukeltų minčių apie problemą. Ir ilgaaniui iš šito ciklo pavyksta išeit. Bet jeigu ir toliau bandysi vaikščiot su patempa koja, nieko gero nebus. Ypač, kai ateina kiti, ir sako, kad nieko čia baisaus ir liepia dar daugiau vaikščiot. :)

 

 

 

Na, dabar tu man papasakok, kaip be aukštojo mokslo diplomo įsidarbinti į darbą, kuriame aiškiai parašyta, kad bakalauro laipsnis yra būtinas?:)

o tavo tikslas isidarbinti kazkokiam jobanam uab'e ? :D

tai sakyciau svajones netokios ir nepasiekiamos..

o tavo tikslas isidarbinti kazkokiam jobanam uab'e ? :D

tai sakyciau svajones netokios ir nepasiekiamos..

Būtent, noriu įsidarbint "jobanam uab'e":). Visgi, nepasakei, kaip tai galėčiau padaryti be aukštojo mokslo diplomo.:)

Tai ką tu parašei yra be abejonės tiesa, bet šiame kontekste yra visiškai nelaiku ir nevietoj. Kai nesi pats susiduręs su depresija, tai natūralu, kad tau atrodo kvailai. Tu, kaip ir visi kiti, į depresiją žiūri kaip į proto būseną, kai iš tiesų tai yra liga. Ir vien tik pasakymai "reikia judėti į priekį" jokios naudos neatneša. Visi turintys depresija suvokia, kad trypimas vietoj nėra gerai, problema tame, kad nėra jėgų prisiversti judėti į priekį. Depresija nėra ciklas, iš kurio gali op ir išeiti perskaitęs tavo žinutę.

Suprantu, kad vieno "op" neužteks. Reikia daug daugiau pastangų. Tiesiog manau, kad vien tabletyčių taip pat neužteks, reikia ir pačiam turėti noro pasveikti.

Jeigu viskas būtų taip paprasta - nebūtų sergančių depresija.

Ką tu iš esmės darai, rašydamas tokias žinutes, kaip beje, ir 90% psichologų, tai tik dar skaudžiau mini ant žaizdos. Neseniai klausiau per BBC įdomų podcast'ą apie depresiją, tai ten buvo visąlaik akcentuojama, kad depresija yra lygiai toks pat širdies/proto skausmas, kaip ir bet kurios kitos kūno dalies. Jei skauda koją - tai yra signalas, kad tavo kojai reikia ramybės. Jeigu jautiesi blogai viduj - tai yra signalas, kad tavo protui/sielai reikia vidinės ramybės. Ką tu iš esmės siūlai, tai pasitempus koją eit bėgiot, kol praeis skaudėt.

Ne, bėgiot su skaudančia koja aš nesiūlau, pernelyg tiesiogiai supranti mano žodžius. Rašiau apie tai, kad svarbiausia - pamiršti užsiciklinimus, kurie ir įstūmė depresijon. Liautis galvoti apie tai, apie ką galvojat ištisai, nors tai yra visiškai beprasmiška - ir ne tik nepadeda, bet gilina problemą ir ligą. Čia buvo kertinis dalykas mano pranešime, o jį kaip tik ir praleidai pro akis :) (gal nesąmoningai, nes jau pripratai prie savo būsenos - kas yra visai nieko gero, reikia mesti tą įprotį, o ne leisti jam įsišaknyt).

Į depresiją reikia žiūrėt kaip ir į bet kokią kitą fizinę traumą. Jei esi krepšininkas ir patempei koją - tepi tepalais/geri vaistus nuo skausmo ir kol sugis, darai atsispaudimus. Taip pat ir su depresija - geri antidepresantus, ir užsiemi veikla, kuri tau nesukeltų minčių apie problemą. Ir ilgaaniui iš šito ciklo pavyksta išeit. Bet jeigu ir toliau bandysi vaikščiot su patempa koja, nieko gero nebus. Ypač, kai ateina kiti, ir sako, kad nieko čia baisaus ir liepia dar daugiau vaikščiot. :)

Fizinė trauma su depresija tikrai neturi nieko bendro. Depresijos nebūtų, jei žmonės mokėtų gyventi atsipalaidavę, ir netrokštų liguistai visko kontroliuoti. Taip pat - jei mažiau galvotų, kurtų iliuzijas ir eskaluotų visas, net nedideles problemas - taip be paliovos vargindami savo protą ir sielą. Jei išmoktų "paleisti" problemas, kurios neišsprendžiamos, o išsprendžiamomis ryžtingai užsiimtų, bet negalvotų apie jas nuo ryto iki vakaro po 500 kartų per dieną (tas galvojimas nieko nekeičia, bet ilgainiui tikrai gali susargdinti arba jau sergant - trukdyti pasveikt).

Ir dar - vienas psichologas sakė, kad žmonės - baisūs tinginiai, jie greit susitaiko su beveik bet kokia liga, ir nebededa pastangų sveikimui - tikisi, kad tabletės viską išgydys. Tai bailumo ir tingumo mišinys. Joks gydytojas nenugalės ligos (jei ji rimtesnė nei peršalimas) vienas - be paciento pagalbos, troškimo pasveikt, atkaklumo.

Neturiu teisės kritikuoti, ar sakyti "nedaryk šitaip - daryk anaip" - sprendimus dėl savo gyvenimų turim priimti patys, bet pamąstykit apie tai, išmokit atpažint tinginį ar baimę - tada jei norėsit - galėsit juos ir kontroliuot.

Taip, man nebuvo diagnozuota depresija, todėl kai ką man sunku ar net neįmanoma suprasti. Bet turėjau ilgalaikių stresų, nerimo, išvargindavau savo protą iki visiškų krizių - o dabar matau, kaip tai buvo neprotinga, ir kaip žalojau pati save.

Tiesą pasakius, dabar, kai jau tai suprantu - atrodo taip paprasta gyventi, kaip niekada. Tarsi peržengiau nematomą ribą, kur pasaulis gražesnis ir spalvingesnis - nors iš tiesų tiesiog akivaizdžiai suvokiau, kad aš pati save terorizuoju, nusprendžiau, kad to daryti nenoriu, ir nusiteikiau pabandyti gyventi pozityviai nusiteikusi. Dabar tai tapo mano įpročiu - liūdna, bet sergantys depresija dažniausiai turi susiformavę priešingą įprotį... Nerašau apie tai, norėdama pasigirti - rašau, nes noriu pranešti, kad yra ne tik nelaimingas ir niūrus pasaulis, kuriame kai kurie esate nenorom užstrigę - yra ir puikus, pilnas geros nuotaikos, smagų žaidimą primenantis jo variantas, kuris laukia jūsų.

Todėl visiems linkiu:

atrasti vidinę ramybę, liautis kamavus save ir sau priekaištavus, pažvelgti į gyvenimą su humoru, o į save - su šypsena ir meile, ir pamiršus nesėkmes ieškoti kur pasiseks. Sėkmės ir sergantiems, ir nesergantiems.

Gal žmogus nueis pas psichologą, pasikalbės, gaus patarimų ir tai jam padės. Nereikia jau iš kart postringauti, kad koks gyvenimas gražus tereikia juo džiaugtis. Gyvenime viskas yra reikalinga ir depresija, ir skausmas, beviltiškumo jausmas, gal kai kas iš jų yra tik iliuziniai dariniai, bet jie yra, taip pat kaip yra ruduo, žiema. Jeigu bus skausmas tavo gyvenime ir tu fiktyviai ieškosi džiaugsmo, juoko tai gali būti, kad tai ir bus tavo ta vadinama baimė. Baimė išvengti skausmo, liudesio ir t.t. Tiesiog meluosi pats sau ir niekas dėl to ne bus nei kaltas, nei už tai atsakingas tik tu pats. Kaip bebūtų gaila, bet forumuose itin retai rasi atvirų patarimų, kuriuose būtų minima konkreti rašančiojo patirtis be pagražinimų, tokia kokia ji ir yra. Kaip kažkas gerai pasakė: "galime pakelti visus sunkumus, tik ne gyvenimą".

Siūlau atsikelt anksti ryte, išbėgt į lauką ir bėgant lėtu tempu pasistengt pastebėt visas tas smulkmenas kurių paprastai nepastebi. Gyvenimas tavo ir tu su juo gali daryt ką nori, bet savižudybė būtų pats kvailiausias sprendimas tavo gyvenime.

Tai dabar reikėtų suprasti, kad visi kurie blogai mokosi ir ateity nepretenduoja į gerai apmokamą darbą turėtų šokinėti nuo tiltų ?

Tai ką daryt kad ir pav. Indijos lūšnynų gyventojams ,kurie geriausiu atveju uždirba 100 rupijų per dieną (5 litus).

Bet kas įdomiausia jie niekuo niekad nesiskundžia ,visada iki ausų išsišiepę ir pozityviai nusiteikę ir gyvena reto sąžiningumo gyvenimą nes tiki kad po mirties reinkarnuosis ir atgims doru ir turtingu.

Nesakau ,kad ten reikėtų pagyventi ilgesnį laiką ,bet apsilankius net valandai tikrai pradedi viską vertinti kitaip ir į kiekvieną asmeninę nesėkmę pradedi žiurėti kaip į gyvenimiškąją smulkmeną ,o tikroji vertybė tai ir yra gyvenimas.

Reikėtų suprasti, kad depresija gali būti liga kai organizme trūksta tam tikrų elementų, jeigu to nepajėgiama suprasti, tai tada sunku ir diskutuoti.

Vieni sakys, kad depresija tai maivymasis norint gauti dėmesio ir tai ne jokia liga ar pan., kiti sakys, kad gėjai yra iškrypėliai, kurie taip pat maivosi, treti rodis pirštu į homoseksualizmą ir siūlys gydit kaip ligą... Ar gi kiekvienas iš mūsų nėra tik vienas iš 7 milijardų žmonių? Ir ką kiekvienas gauna sakydamas, kad: "jis ar ji daro negerai, AŠ žinau"? Ar kada buvote pas kitą žmogų įlindę į galvą?

Reikėtų suprasti, kad depresija gali būti liga kai organizme trūksta tam tikrų elementų, jeigu to nepajėgiama suprasti, tai tada sunku ir diskutuoti.

 

Vieni sakys, kad depresija tai maivymasis norint gauti dėmesio ir tai ne jokia liga ar pan., kiti sakys, kad gėjai yra iškrypėliai, kurie taip pat maivosi, treti rodis pirštu į homoseksualizmą ir siūlys gydit kaip ligą... Ar gi kiekvienas iš mūsų nėra tik vienas iš 7 milijardų žmonių? Ir ką kiekvienas gauna sakydamas, kad: "jis ar ji daro negerai, AŠ žinau"? Ar kada buvote pas kitą žmogų įlindę į galvą?

Mes vėl kalbam ne apie tai .Jei jis pripažysta kad puoles į depresiją, tai pripažysta kad rimtai serga ,o tai visų pirma liga ,ir ją turi gydyti specialistai.

Juk jei tau lūžtų koja tu juk nerašytum į forumą - man lūžo koja,ką man daryti,o eitum pas daktarą.

O deresija tai tokia pat liga kaip ir visos ,yra vaistai antidepresantai kurie atstato cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Padeda ir visa aibė psichoterapinių pratimų .Bet šioja situacijoja forumiečiai tikrai nepadės,nu nebent koks rašantis komentus su baltu chalatu.

Pilnai pritariu, bet depresija nėra tokia aiški liga kaip koks kitas fizinis skausmas, kad ir tas pats kojos lūžis ir t.t. Ar negalima būtų sakyti, kad dėl depresijos ir atsiranda iliuzinės problemos kaip, kad šiuo atveju pinigų trūkumas ir pan.?

Galu gale pats tas faktas, kad ne kiekvienam lengva pripažinti, kad jis serga depresija yra labai didelė kliūtis norint kažką pakeisti. Ir dar daug daug kitų dalykų... Vis dėl to, žmogus paklausė, ir bent jau pasakė, kad apsilankys pas psichologą, na tuo atveju ten jam ir padės specialistas. Sakykim, kad pagrindinė kliūtis jau peržengta ir su laiku žmogus ras kelią pats. Bent jau norisi tuo tikėti.

Visgi, dar vienas išėjęs būtų nei šis, nei tas...

Pilnai pritariu, bet depresija nėra tokia aiški liga kaip koks kitas fizinis skausmas, kad ir tas pats kojos lūžis ir t.t. Ar negalima būtų sakyti, kad dėl depresijos ir atsiranda iliuzinės problemos kaip, kad šiuo atveju pinigų trūkumas ir pan.?

Galu gale pats tas faktas, kad ne kiekvienam lengva pripažinti, kad jis serga depresija yra labai didelė kliūtis norint kažką pakeisti. Ir dar daug daug kitų dalykų... Vis dėl to, žmogus paklausė, ir bent jau pasakė, kad apsilankys pas psichologą, na tuo atveju ten jam ir padės specialistas. Sakykim, kad pagrindinė kliūtis jau peržengta ir su laiku žmogus ras kelią pats. Bent jau norisi tuo tikėti.

 

Visgi, dar vienas išėjęs būtų nei šis, nei tas...

Yra dar kažkokia ir žiemos depresija.Gal aš tikrai kažko nesupratu ,bet kaip sveiki vyrai "gaudo " tą depresiją ,dėl visokių nežymių gyvenimo smuklmenėlių tas savo nesėkmes hiperbolizuodami , pajunta gyvenimo tuštumą , kad vėliau pakelt ranką prieš save.

Dabar kaip tik pranešta,kad iš gyvenimo pasitraukė aktorius ir režisierius Artūras Žukauskas.

Sveikas,jaunas vyras .Košmaras kažkoks

Depresijos nebūtų, jei žmonės mokėtų gyventi atsipalaidavę, ir netrokštų liguistai visko kontroliuoti. Taip pat - jei mažiau galvotų, kurtų iliuzijas ir eskaluotų visas, net nedideles problemas - taip be paliovos vargindami savo protą ir sielą.

Deje depresija yra fiziologine liga, paveikianti smegenis (kai truksta kazkokiu tai medziagu, arba yra kazkoks poveikis kai kuriu medziagu.... Detaliai susirasit internete). Todel be specialiu vaistu nuo jos praktiskai neisgyjama, jei tai tikrai tikru tikriausia depresija... Cia panasiai gali isivaizduoti pvz sizofrenija, paranoja ir t.t., tai irgi psichine liga ir lygiai taip pat be vaistu neisgyjama (arba tik dalinai isgyjama)...

Todel temos autoriui siulau apsilankyti pas psichologus ir psichiatrus, gal pas situos net pirmiau reiktu, nes jie tiksliau diagnozuoja tokius susirgimus, ir jei tai ner rimta, nukreips patys paprasciausiai pas psichologa, jei rimta, paskirs gydyma ir pasaulis vel bus nuostabus...

Studentam juk galioja sveikatos apsauga, todel prie ko cia tas "brangu"...

Kiek teko domėtis tai depresijos gydymas užtrunka. Skiriami preparatai, tai tik dalis gydymo. Iš esmės, svarbiausia daug poilsio, daug veiklos kuri tuo metu domintų, bet kas, kad ir knygos skaitymas, vaikščiojimas ir pan. Galima sakyt, kad kažkuriam laiko tarpui turi tapti tinginiu ar pasidaryti sau ne trumpas atostogas, čia kuris kam pavadinimas labiau patinka.

Filosifinis klausimas: ar gyventi tik del kitu zmoniu, jeigu gyvenimas tave kasdien zlugdo?

Ne gyvenimas zmones zlugdo, o pats zmogus..Tavo gyvenimas - zmoniu veiksmu pesekme, nesvarbu, ar tavo ar kitu asmenu veiskmu, aplinka ir iprocius visada galima pakeisti. Na, nebent sutrike cheminiai procesai smegenelese, tada tampi tesipog darzove.. :)

Kuo sunkiau dabar, tuo lengviau ir geriau bus vėliau. Į visus gyvenimo išbandymus turėtum reaguot: CHALLENGE ACCEPTED

Filosifinis klausimas: ar gyventi tik del kitu zmoniu, jeigu gyvenimas tave kasdien zlugdo?

Taip, gyventi. Yra daug tevu, kurie gyvena del savo sunaus/dukros. Atiduoda paskutinius pinigus, kad sunus/dukra is 'kaimo' isvaziaves i didmiesti galetu isigyti issilavinima ir gyvenime kazka pasiekti, nebutu juodadarbiu.

Tai kodel autorius negali pagyventi del savo tevu? Gal ateis tokia diena, kai tevas ir motina juo didziuosis, kad jis pasieke ta, ko jie patys nesugebejo.

buna tu kvailu minciu ir depresiju. mano patarimas butu toks, mesk tokia kvaila minti is galvos. susiimk, mokykis. ismanai dizaina, moki keleta kalbu? tu turi puikias galimybes uzsidirbti papildomu pinigeliu! metes gerti ir uzsidirbdamas siek tiek, galesi sau leisti koki vakara kazka nuveikti visuomeneje.

tam paciame uzdarbyje pasieskok kam reikia tokiu paslaugu (dizaino kurimas, vertimas is anglu i lietuviu ir pan). juk pats sakiai, kad tau truksta veiklos. dirbk. laikui begant viskas pasikeis. pabaigsi mokslus, jeigu gerai ismanai savo ta profesija susirasi darba. siais laikais geru specialistu truksta.

atmink, visos problemos yra laikinos... :) galiu garantuoti, kad kai mazas buvai, norejai kuo greiciau suaaugti. ir as to norejau, bet mama sake, kad reikia dziaugtis vaikyste, kai nera rupesciu, nera problemu ir gali dziaugtis kiekviena diena. :) dabar uzhaugau, daznai susiduriu su vienokiom ar kitokiom problemom ir kartais pagalvoju, kad butu smagu sugrizti i vaikyste, kai niekas nerupejo ir dienas leisdavau kaip noredavau. :) bet norejau ir uzhaugt. reikia moketi taikytis su savo problemom ir jas spresti. visi turim problemu.

Sok is lektuvo su parasiutu, pajusi kad gyveni, o jei nepajusi, tada galesi sokt is parasiuto ;)

Nežiūrėk atgal į praeitį, vis tiek nieko nebepakeisi - žiūrėk į ateitį, kurią gali sudėlioti pagal savo norus turi, mano manymu, visas galimybes. Mesk gert, rūkyt, suiimk save į rankas, įdėk daug darbo į savo mylimą specialybę ir susikursi šviesią ateitį! Sėkmės nepalūžtant ;)

gyvenimas ir taip trumpas, kam ji dar labiau trumpinti?

As paskaites susidariau tokia nuomone, kad tiesiog tau, kaip ir daugeliuj lietuvos studentu, truksta pinigu. padejaves tikejais, jog atsiras tokiu zmoniu, kurie tave paguos ir suteiks koki darbeli, kurio pats nesugebejai rasti siame forume ar gyvenime. Gal ir klystu, bet bent jau as susidariau toki vaizda.

Nu jei nori nusižudyt,žudykis

pizdu,čia tavo pasirinkimas.

Su tokiu požiuriu į savižudybę nenuostabu ,kad mes esame PIRMI pasaulyje pagal savižudybių skaičių.