Rinkimai 2012

Ačiū už pastebėjimus, maudysimies pertekliuje, laikas parodys ar tos maudynės bus su perline vonia... tik tas žodelis nepatinka "gali" :D

Tai „svajonių“ Vyriausybės narių sąrašo neatskleisi...? Visi matome, kad turi tokią. Pasidalink.

Tu žmogau į perspektyvą žiurėk ir į skolinimosi tempus. Ar tu manai mes su deficitiniu biudžetu ir praeitų skolų adminstravimu siekenčiu milijardus, sustosim ir nebesiksolinsim. Kelio atgal nebėra ponuli :)

Tai tu žmogau žiūrėk į perspektyvą. Į pastoviai kasmet mažėjantį deficitą ir planuojamą proficitą. Manau, kad krizės metu deficitas yra suprantamas dalykas (nebent ankstesnėje kadencijoje valdžioje buvo ne populistai ir tai krizei pasiruošė). O kaip tu siūlai padengt tą deficitą, jei ne skolom? Tik prašau manęs nejuokint demagogija apie karpomus valdininkų atlyginimus, nes tai tėra solidarumo reikalas, kuris deficito problemos niekaip nesprendžia (beje, Vyriausybės puslapyje yra pateikta informacija, kaip savo išlaidas ji mažino, jei tai tau užkliūtų).

Įspūdinga yra tai, kad prie tokio deficito, tokiom ekonominėm sąlygom, kai buvo krizė (iš dalies tebėra, bent jau pojūtis, kad ji dar kažkur netoli) esama Vyriausybė sugebėjo judinti tokius grandiozinius projektus. Jei šiai Vyriausybei būtų pasitaikiusi laimė valdyti ekonominio pakilimo metais, kaip tuo galėjo mėgautis, pvz., socdemai, galbūt būtų nuveikta dar daugiau. Todėl būtų tikrai puiku duoti konservatoriams padirbėti ne tik krizės sąlygomis.

Man įdomu, ką visi tie, kurie skundžiasi išaugusia skola sakytų, jei Vyriausybė krizės metais dėl sumažėjusių pajamų būtų "užrišusi" visas pašalpas :) Kartais tiesiog pasitaiko žmonių, kuriems kaip bedarytum, taip bus blogai. Čia ir turim tokį pavyzdį. Ir tiek. Nereikia manęs suprasti klaidingai, aš jokiu būdu nesu už bereikalingą skolinimąsi. Todėl labai džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė dirbo valstybės finansų stabilizavimo vardan ir yra numačiusi įvairius saugiklius, pavyzdžiui, biudžeto planavime, tam, kad Lietuva niekada nepasektų Graikijos pėdomis. Tačiau reikalauti, kad ji pradėtų auginti pinigus ant medžių, yra paprasčiausiai vaikiška.

Reikia kalbėti ne apie tai ar skola augo, ar ne, o apie tai ar valstybės finansinių įsipareigojimų dydžio pokytis buvo adekvatus to meto objektyvioms ekonominėms aplinkybėms. Ir šiuo atveju deficitas, kaip minėjau, yra natūralus dalykas. Dvi galimybės tokiu metu išvengti deficito, t.y. skolos augimo, yra arba drastiškas išlaidų mažinimas, kas vienareikšmiškai reiškia dar didesnę žalą verslui ir žmonėms, arba sukaupto rezervo turėjimas dar iki tai krizei prasidedant. O čia jau reikia klausti socdemų, ką jie veikė savu laiku ir kodėl ekonominio pakilimo metu Lietuva turėjo nors ir sąlyginai nedidelį, bet vis dėlto deficitą ;) Tuo tarpu tuo metu estai sukaupė šiokį tokį rezervą ir dėl to krizę pergyveno lengviau, jų ekonomika patyrė mažesnį šoką, o jų politiniai populistai turėjo mažiau šansų purvasklaidai krizės metu valdžiusių partijų atžvilgiu.

Estija jau anksčiau papuolė į ekonominę krizę, tačiau jos situacija vertinama kaip gerokai stabilesnė. Vienas lemiamų tokio vertinimo kriterijų tas, kad estai yra sukaupę daugiau kaip 7 mlrd. dolerių rezervo, todėl Estija net gali dalyvauti teikiant finansinę pagalbą Latvijai. Taigi, kai kalbame apie rezervą, turintį stabilizuoti mūsų valstybės finansus, galime palyginti – Estijos ekonomika du kartus mažesnė, o rezervas beveik 20 kartų didesnis. Ar gali būti aiškesnis įrodymas, kad Lietuvos vadovybė visiškai nesiruošė ekonomikos sulėtėjimui?

^^^ Kirkilas ir ko. puotavo maro metu, krizės akivaizdoje ją neigė, o po to socdemai, lyg to dar būtų ne gana, visą kadenciją nieko daugiau neveikė tik intensyviai drabstė purvais jų privirtą košę srebiančius konservatorius.

P.S. Iškarpa iš Finansų ministerijos man rašyto laiško:

http://i45.tinypic.com/n5snex.png

Graikų ir kai kurių kitų pietų europiečių dėka ne viskas einasi tiksliai pagal planą, tačiau tai nereiškia, jog pati teigiama tendencija keičiasi, tiesiog pietiečiai šiek tiek, maždaug apie metus, mūsų planus vėlina. Mes nesame izoliuota pasaulio šalis ir negalime visiškai atsitverti nuo neigiamos įtakos. Tačiau kryptis ir vyraujantis politinis mentalitetas - labai geri. Tai ir išlaikykime.

P.S. Ir atsibusk iš letargo miego, planinės ekonomikos laikai jau gilioj praeitį.

Nu nežinau nežinau, juk Paleckiukas siūlo nacionalizuoti visas didžiąsias įmones ir įvesti planinę ekonomiką!

Gal kas vakar žiūrėjo debatus per LTV? Buvo visų partijų atstovai tai vaizdas belekoks :D

 

Zuokas su vedėja koliojos ir per facebooką updatino statusus.

Paleckis su konservatoriais koliojosi kuris, kurį pasodins.

S. Buškevičius aina sau tas tai gerai pavarė :D apie narkotikus ir kultūrą. Gera citata ,,aš psijutau kaip nežinau kur jei taip toliau tai žmonės persijunks kanalus ir žiūrės Chaką Norisą" ;D

N. Venckiene iš vis tik prisitatė, bet per visą laidą nieko nepasakė, turbūt, laukė kol paklaus ko apie mergaitę.

TT, Darbo partija ir zuokas dar pasiginčyjo kurie daugiau šimtų lt pakels min atlyginimą.

Žiauri laida buvo :D numeskit kas linką jei galit, ten belekas buvo tikrai žiūrėsiu jei dar bus.

 

Šiaip gerai pakalbėjo keli žmonės, bet greičiau laida buvo susidaryti nuomonei už ką nebalsuoti :D

Žiūrėjom. Mano komentaras kiek aukščiau tavojo:

Ar žiūrėjot šiandien Rinkimai 2012 debatus per LRT? Kokios nuomonės? Mano manymu geriausiai pasirodė Masiulis, Juknevičienė ir Čaplikas (nors nelabai mėgstu jo). Kas man nepatiko, tai vedėjos elgesys ir savo politinių pažiūrų toks gan neapdairus rodymas. Vieniems davė krūvą laiko šnekėti, kitiems praktiškai išvis nedavė (pvz. Zuokui per pirmąjį pasisakymą, kuomet pradėjo pristatinėti su juo esančius žmones, kaip tą darė kitos partijos).

Nu jo, tie debatai per LTV tai daugiau cirką primena, nors gal nieko čia keisto.

Na bet Tu ir juokingas - iš pradžių verki, kad nėra skiriama jokios valstybinės paramos nuosavų namų savininkams, po to kai Tau parodoma, kad ji yra skiriama Tu pradedi dar daugiau verkti ir dar sugebi pasiūlyti super duper idėją, kaip paskatint dar labiau šešėlinę ekonomiką. Kadangi domėjausi, kiek kainuoja apšildyti daugiabučių sienas tai galiu pasakyt, kad tarp chalturčikų ir normalių firmų kainos skirtumas yra 8%-15%. Tik firma duoda garantijas, o chalturčikai nieko. Ir beje pabandyk iš tų chalturčikų nusipirkt saulės kolektorių su 30% nuolaida ir dar pasistatyt tada pažiūrėsim kas populistas Tu ar Kazlauskas kuris šioj situacijoj yra paskutinis sraigtelis viso įstatymo priėmimo mechanizme.

 

P.S. Ir atsibusk iš letargo miego, planinės ekonomikos laikai jau gilioj praeitį.

Jeigu kalbi apie kaskokia planine ekonomika, tai kodel apie ja ir daugiabucius visa Lietuva sneka kaip butinybe? I Graikija sukista simtai milijardu euru, o ten juos visus suvartoja ir nieko nesukuria, pravalgo veltedziai viska, pensijos ir pasalpu minimumas ten koks 1000 euru, o tu cia kalbi apie kaskokias planines ekonomikas Lietuvoj, kai skatinamas visas statybu sektorius, ka per krize daro visos kapitalistines valstybes?

Antra, tu kalbi apie daugiabucius, o cia butent minejau individualius namus, kuriuos zmones states savom rankom, ne taip kaip daugiabuciu gyventojai, tad tie zmones moka ir savom rankom apsisiltint, nepergyvenk, bet ka darai savom rankom, tau niekas nekompensuos, nors galetu kompensuot butent medziagas. Bet cia gerai, skatina versla, o ne pasidaryk pats bureli, kuris ekonomika gramzdina i Rusijos kaimo lygi.

Bet kita vertu, vede pas mus "nemokama" kanalizacija uz es pinigus, bet ivede tik gatvese, prisijunkt patiems reikejo, tiksliau tariant, patiems neleido, reikejo firma samdyt, kuri turi leidima butent is savivaldybes. Uz 1m puses metro gylio duobute ir 1 metra paprasto plastikini vamzdeli uzsisauke 300 litu, teko nuslept mokescius ir padare uz 200 metru. O jie 10 metru nutiesia per diena laisvai. Buciau pats per 5 valandas issikases ir susidejes tokius pat vamdzius uz kelis simtus litu!!!

Va jums ir es pinigai bei savivaldybiu darbeliai. Visi kas nori gyventi taip sukas, tik as esu kvailys, kaip ir mano artimiausi zmones, kurie nesuka makliu ir nera isitryne i siltas vietas. Nors turiu ir giminiu paciuose auksciausiuose valstybes postuose, karjeristu, kurie turi viska ir gyvena atsiskyre nuo paprastu zmogeliu ir as uz savo gimines tikrai nebebalsuosiu. Sedi isikibe savo postuose ir mykia kaska, nors kaip zmones yra geri ir padeda ir nenori nieko blogo. Karjeristai, va cia yra didziausias blogis.

Man tiesiog geda kaip zmones balsuoja uz kaskokius pazystamus, kurie kaska pazada, net uz savo broli negali balsuoti, jeigu matai kad jis eina tik del posto!!!!!!!!

Trecia, nebuvo kalbeta apie energijos saltinius, buvo butent kalbeta apie renovacija namo, tiksliau tariant, apie apsiltinima, paciam straipsni tie du dalykai atskiriami.

Ketvirta, apsiltinimui skiriama 900 tukst, saules energijai, geotermijai irgi 900 tukst, nors tas geotermijas statosi tik turciai, arba paskolu maniakai. Kai tuo tarpu stogu keitimui kaimuose buvo skirta virs 50 milijonu ar panasi suma ir ja iskarto buvo pasinaudota, netgi zada vel ja pratesti.

Tai tu žmogau žiūrėk į perspektyvą. Į pastoviai kasmet mažėjantį deficitą ir planuojamą proficitą. Manau, kad krizės metu deficitas yra suprantamas dalykas (nebent ankstesnėje kadencijoje valdžioje buvo ne populistai ir tai krizei pasiruošė). O kaip tu siūlai padengt tą deficitą, jei ne skolom? Tik prašau manęs nejuokint demagogija apie karpomus valdininkų atlyginimus, nes tai tėra solidarumo reikalas, kuris deficito problemos niekaip nesprendžia (beje, Vyriausybės puslapyje yra pateikta informacija, kaip savo išlaidas ji mažino, jei tai tau užkliūtų).

 

Įspūdinga yra tai, kad prie tokio deficito, tokiom ekonominėm sąlygom, kai buvo krizė (iš dalies tebėra, bent jau pojūtis, kad ji dar kažkur netoli) esama Vyriausybė sugebėjo judinti tokius grandiozinius projektus. Jei šiai Vyriausybei būtų pasitaikiusi laimė valdyti ekonominio pakilimo metais, kaip tuo galėjo mėgautis, pvz., socdemai, galbūt būtų nuveikta dar daugiau. Todėl būtų tikrai puiku duoti konservatoriams padirbėti ne tik krizės sąlygomis.

 

Man įdomu, ką visi tie, kurie skundžiasi išaugusia skola sakytų, jei Vyriausybė krizės metais dėl sumažėjusių pajamų būtų "užrišusi" visas pašalpas :) Kartais tiesiog pasitaiko žmonių, kuriems kaip bedarytum, taip bus blogai. Čia ir turim tokį pavyzdį. Ir tiek. Nereikia manęs suprasti klaidingai, aš jokiu būdu nesu už bereikalingą skolinimąsi. Todėl labai džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė dirbo valstybės finansų stabilizavimo vardan ir yra numačiusi įvairius saugiklius, pavyzdžiui, biudžeto planavime, tam, kad Lietuva niekada nepasektų Graikijos pėdomis. Tačiau reikalauti, kad ji pradėtų auginti pinigus ant medžių, yra paprasčiausiai vaikiška.

 

Reikia kalbėti ne apie tai ar skola augo, ar ne, o apie tai ar valstybės finansinių įsipareigojimų dydžio pokytis buvo adekvatus to meto objektyvioms ekonominėms aplinkybėms. Ir šiuo atveju deficitas, kaip minėjau, yra natūralus dalykas. Dvi galimybės tokiu metu išvengti deficito, t.y. skolos augimo, yra arba drastiškas išlaidų mažinimas, kas vienareikšmiškai reiškia dar didesnę žalą verslui ir žmonėms, arba sukaupto rezervo turėjimas dar iki tai krizei prasidedant. O čia jau reikia klausti socdemų, ką jie veikė savu laiku ir kodėl ekonominio pakilimo metu Lietuva turėjo nors ir sąlyginai nedidelį, bet vis dėlto deficitą ;) Tuo tarpu tuo metu estai sukaupė šiokį tokį rezervą ir dėl to krizę pergyveno lengviau, jų ekonomika patyrė mažesnį šoką, o jų politiniai populistai turėjo mažiau šansų purvasklaidai krizės metu valdžiusių partijų atžvilgiu.

 

 

^^^ Kirkilas ir ko. puotavo maro metu, krizės akivaizdoje ją neigė, o po to socdemai, lyg to dar būtų ne gana, visą kadenciją nieko daugiau neveikė tik intensyviai drabstė purvais jų privirtą košę srebiančius konservatorius.

 

P.S. Iškarpa iš Finansų ministerijos man rašyto laiško:

http://i45.tinypic.com/n5snex.png

 

Graikų ir kai kurių kitų pietų europiečių dėka ne viskas einasi tiksliai pagal planą, tačiau tai nereiškia, jog pati teigiama tendencija keičiasi, tiesiog pietiečiai šiek tiek, maždaug apie metus, mūsų planus vėlina. Mes nesame izoliuota pasaulio šalis ir negalime visiškai atsitverti nuo neigiamos įtakos. Tačiau kryptis ir vyraujantis politinis mentalitetas - labai geri. Tai ir išlaikykime.

Žadėjau jau neberašyti apie politiką, nes galvą įskausta, bet į tavo postą atrašysiu.

Iš esmės mes skirtingai žiurime į pačią situaciją. Čia kaip tame anekdote, "vienas mato, kad pas vyrą nestovi, kitas mato, kad pas jį labai gražiai guli." Aišku sveikas optimizmas, gerai, bet pesimistų nuomonė taip pat svarbi, nes daugumoje pesimistas, tai gerai informuotas optimistas.

Ir vis dėl to ką Premjeras padarė blogai?

Man nuomone idžiausia klaida, kad skolinosi labai brangiai, visiškai nepažabojo oligopolinių struktūrų, nesumažino viešojo sektoriaus siautėjimo. Gal kas gali pasakyti, ką gero nuveikė "saulėlydžio komisija"? Vyrsiausybė puikiai įvykdė pažadą remti verslą, tik tas verslas iš užsienio, Barclay gavo berods 210 miljonų lengvatą, o po naktinės reformos ant mano akių banktrutavo dešimtys smulkiųjų. Dėl to brangaus skolinimosi, tai mūsų tokiai ubagų valstybei, kiekvienas milijonas tampa aukso vertės, o dabar mes skolinsimės ankstesnių skolų refinansavimui.

Aš nelabai turiu ką lyginti, todėl palyginkime du kaimynus-Latviją ir Lietuvą. Situacija panaši, mes turėjome išlaidūnus soc.demus, jie turėjo didelę bėdą su Parex banko bankrotu. Lietuva 2008 m. gruodį skolinosi už 10 proc, Latvija skolinosi už 3.5 proc. Bet svarbu ne tie procentai, bet mums, tokioje korupcinėje ir viešo sektoriaus išpūstoje terpėje, kaip oro reikėjo prievaizdo.

Juk po TVF priežiura Latvija greičiau susitvarkė su deficitu. Paradoksas, kad mes visiškai įvykdėm TVF rekomendacijas taupymo programoje socialiniu aspektu, ]bet pas mus "užbuksavo" būtent oligopolinių struktūrų drąskymas ir viešojo sektoriaus mažinimas. Tuo labiau prie TVF budria akim visų projektų "atmilžiai" būtų pažaboti.

Būtent Lietuvoje krizės metu padaugėjo milijonierių. Vienintelėje iš Baltijos valstybių per patį krizės įkarštį padaugėjo milijonierių , 2007 metais jų buvo 1014, o jau 2010 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų duomenys rodo, kad atsirado 1 265 milijono litų vertės turtą deklaravę asmenys. Skirtumo skaičiai akivaizdus, kai tuo tarpu smulkus, ekonomiškai aktyvus rinkos dalyvis dabar jau dažo namus Norvegijoje. Ar tai normalu? Ir aplamai kai krizės metu didžioji dauguma žmonių skursta ir emigruoja, o kita socialinė grupė pasidvigubina savo kapitalus ,tai nedaro garbės nei vienai socialiai oriantuotai vyriausybei.

Dabar paimkime Latviukus. Būtent "braliukia" buvo ant ekonominio defolto kracho. Ten iki lato devalvavimo buvo likes tik vienas žingsniukas. Juk tada pas juos infliacija siekė 15,6 proc., produkcijos gamybos apimtis sumažėjo 6,9 proc., o tai ir vėl didžiausias kritimas visoje Europos Sąjungoje. Štai ten po "Parexo" bankroto buvo tikrasis ekonominis siaubo filmas. O ka jie turi dabar? Jie jau mažina PVM. Jiems jau didinami skolinimosi reitingai. Gegužę jiems padidino reitingus nuo BB- iki BBB+ ir reitingas tapo investicinis. Jie visoje ES ekonominėje erdvėja tapo kaip disonansai , visoms valstybėms prognozuojams ekonominis kritimas, o jiems augimas. Makroekonominis klimatas duoda tam tvirtą pagrindą, nes pas juos praeitais metais BVP augo 5.5 proc., viršijes 3-4 proc. prognozes. Mokesčių surenkama net 16 proc. daugiau, deficitas susitraukė dukart, pramonė išaugo 8.5 proc. mažmeninė prekyba augo 11.7 proc. Teko girdėti ,kad jie jau atidavinės TVF paskolą. Kai mums dabar reikės 2 milijardų senų skoų adminstravimui. Gal ir tai normalu?

Tai kas man pasakys, gal "braliukai" iš kitokios tešlos drėbti? Ar vis dėl to valdžia padarė ne viską, ką turėjo padaryti. O kad ponui Kubilinskui globalsitai dovanoja pereinamąsias taures ir kviečia į Davosą ,man tai ne rodiklis, gal būt net atvirkščiai. Aš pats esu antiglobalių pažiurų ir keliaudamas matau ką stambios kompanijos išdarinėja mažiau išsivysčiusiose užsienio šalyse, kur neretai tų valstybių valdymo organų pagalba turi labai daug privilegijų, kurių neturi žmonės gyvenantys tose valstybėse. Kitaip sakant ten kur įkiša rankas globalsitai tu gali būti tik jurininku ir irkluoti, bet niekda nebūsi kapitonu. Latvių premjerui Dobrovlskui globalistai angelo sparnų neklijuoja, bet štai Briuselis pripažino "braliukus", kaip geriausius iš ES suvaldžius krizę. (kažkur skaičiau baroso interviu)

Didžiausia bėda, kad pas mus visą krizės naštą susiurbė smulkusis verslas, o biurokratija ir oligopolai tik persigrupavo ir smogės su nauja jėga ir pasidvigubino savo kapitalus. O būtent smulkusis verslas yra sveikos ekonomikos stuburas. Kitaip sakant mažasis ekonomiškai aktyvus rinkos dalyvis, kuris nestovėjo su ištiesta ranka prie valdininko durų, dabar dažo namus skandinavijoje ( kalbu iš žinomų asmeninių pavyzdžių), o mes kol kas turime tik didesnį poreikį skolinti ateityje.

Todėl ir sakau, mes į viską žiurime per skirtingus akinius, o nematydami ar nenorėdami matyti praeities klaidų, mes nesukursim ateities ir klaidas kartosime :)

p.s. Aš nesu joks ekonomiškai pasikaustes diskusijų dalyvis, nesu baiges jokių univerisitetų, bet į visą situaciją žiuriu paprasto gamybininko akimis.

Žadėjau jau neberašyti apie politiką, nes galvą įskausta, bet į tavo postą atrašysiu.

 

p.s. Aš nesu joks ekonomiškai pasikaustes diskusijų dalyvis, bet į visą situaciją žiuriu paprasto gamybininko akimis.

Mikai, tai už ką balsuoti? Kokia Vyriausybės sudėtis būtų idealiausia?

Tavo tylėjimas ir akivaizdus nusistatymas prieš vieną konkrečią politinę jėgą verčia manyti, kad ne vien paprasto gamybininko akimis žvelgi :)

Mikai, tai už ką balsuoti? Kokia Vyriausybės sudėtis būtų idealiausia?

 

Tavo tylėjimas ir akivaizdus nusistatymas prieš vieną konkrečią politinę jėgą verčia manyti, kad ne vien paprasto gamybininko akimis žvelgi :)

Aš nebalsuosiu visai, aišku idealu būtų e-balsavimo pagalba užbraukti visus, bet kiek teko girdėti, patys valdantieji e-balsavimo įstatymą ir nugesino (galiu ir klysti) Praeitą kartą balsavau už konservatorius ir balsavau širdies balso vedinas, be jokių ten Lryto ar LNK įtakojimų ar dar kokių tai PlayBoy žurnalų pagalba :)

kaip skant kai jie pradeda siautėti, mano sąžinė buna rami ;)

Aš nebalsuosiu visai, aišku idealu būtų e-balsavimo pagalba užbraukti visus, bet kiek teko girdėti, patys valdantieji e-balsavimo įstatymą ir nugesino (galiu ir klysti) Praeitą kartą balsavau už konservatorius ir balsavau širdies balso vedinas, be jokių ten Lryto ar LNK įtakojimų ar dar kokių tai PlayBoy žurnalų pagalba :)

kaip skant kai jie pradeda siautėti, mano sąžinė buna rami ;)

Tavo sąžinė negali būti rami, jeigu neini balsuoti. Nebent „daržovės“ pozicija tave tenkina. Antra vertus, jeigu būtum visai abejingas – negaištum uždarbyje laiko kilometrinių pranešimų rašymui... Taip kaip čia yra?

Aš nebalsuosiu visai, aišku idealu būtų e-balsavimo pagalba užbraukti visus, bet kiek teko girdėti, patys valdantieji e-balsavimo įstatymą ir nugesino (galiu ir klysti) Praeitą kartą balsavau už konservatorius ir balsavau širdies balso vedinas, be jokių ten Lryto ar LNK įtakojimų ar dar kokių tai PlayBoy žurnalų pagalba :)

kaip skant kai jie pradeda siautėti, mano sąžinė buna rami ;)

Šiek tiek įsiterpsiu apie e-balsavimą. Atrodo jau yra šiokios tokios prisikėlimo iš mirties taško užuomazgos, čia galima pasižiūrėti ir pabandyti, sistema visai gražiai veikia. :)

„

Jau nuo senovės graikų laikų pilietis nuo vergo tuo ir skyrėsi, kad jis nors šiek tiek dėmesio skirdavo ir savo valstybės reikalams“

 

Tavo sąžinė negali būti rami, jeigu neini balsuoti. Nebent „daržovės“ pozicija tave tenkina. Antra vertus, jeigu būtum visai abejingas – negaištum uždarbyje laiko kilometrinių pranešimų rašymui... Taip kaip čia yra?

As savo valstybei dėmesio esu skyres daugiau nei kuris iš čia esančių, bent jau mokesčių gražos pagalba. Dėl balsavimo, tai esu tarp tų 4 proc. kurie visai nepasitiki politinėm partijom ir mano, kad jos mūsų valstybės duobkasiai, tol kol nėra kitaip. O dėl tų kilometrinių postų tai "tekstų vertėjas" išprovokavo, jau senai buvau nutares nelįsti į politikos skiltį. Kaip sakant pasidaviau lengvai provokacijai. Yra daug jaunimo, 18'mečių lai balsuoja, jiems ir vėliavą į rankas.

Rinkėjo aktyvumą užmušė pačios politinės partijos, o ne pats rinkėjas sugalvojo neduoti joms pasitikėjimo mandato į rankas. Todėl vėl kaltinti rinkėją, kad jis neaktyvus, nemyli Tėvynės, ignoruojant savo atsakomybę už išprovokuotą situaciją, tai... visi tie korpuciniai skandalai, perbėgimai, idėjų išdavystės, programų nesilaikymai juk kalba pačios už save.

As savo valstybei dėmesio esu skyres daugiau nei kuris iš čia esančių, bent jau mokesčių gražos pagalba. Dėl balsavimo, tai esu tarp tų 4 proc. kurie visai nepasitiki politinėm partijom ir mano, kad jos mūsų valstybės duobkasiai, tol kol nėra kitaip. O dėl tų kilometrinių postų tai "tekstų vertėjas" išprovokavo, jau senai buvau nutares nelįsti į politikos skiltį. Kaip sakant pasidaviau lengvai provokacijai. Yra daug jaunimo, 18'mečių lai balsuoja, jiems ir vėliavą į rankas.

Rinkėjo aktyvumą užmušė pačios politinės partijos, o ne pats rinkėjas sugalvojo neduoti joms pasitikėjimo mandato į rankas. Todėl vėl kaltinti rinkėją, kad jis neaktyvus, nemyli Tėvynės, ignoruojant savo atsakomybę už išprovokuotą situaciją, tai... visi tie korpuciniai skandalai, perbėgimai, idėjų išdavystės, programų nesilaikymai juk kalba pačios už save.

Na, čia dar klausimas, ar tu tikrai duosi „daugiau“ sąžiningai mokėdamas mokesčius, nei „atimsi“ nenuėjęs kartą per ketverius atiduoti savo balsą už geriausią tau ir tavo šaliai politinę partiją. Didelis klausimas :) Kodėl? Ne paslaptis, jog į LR Seimą kandidatuoja įvairiausių tikslų vedinos partijos (yra ir tikrai gerove Lietuvoje nesuinteresuotų, net, apskritai, Lietuva nesuinteresuotų). Ir tokios „nelabai švarios“ (ar „labiau purvinos“ – gal taip labiau patiks) partijos balsus stengiasi užsitikrinti visokiausiais būdais: kam bambalį alaus nuperka, kam ledų iš sraigtasparnio pamėto, kam algą didesnę pažada ir t.t.

Tai man nesuvokiama, kaip galima leisti valdyti tavo šalį tokių (atsiprašau) balvonų išrinktai valdžiai? Čia savigarbos reikia 0 turėt.

Kitas, nemažiau svarbus aspektas – (prognozuojamas) mažas rinkėjų aktyvumas yra ypač palankus „Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, kurių rinkėjai (akivaizdu, Lietuvos lenkai ir rusai) pastaruoju metu stropiai eina prie balsadėžių. Supraskite mane teisingai – nieko neturiu prieš tautines mažumas, tačiau Tomaševskio Vyriausybėje matyti visiškai nenoriu.

Na, čia dar klausimas, ar tu tikrai duosi „daugiau“ sąžiningai mokėdamas mokesčius, nei „atimsi“ nenuėjęs kartą per ketverius atiduoti savo balsą už geriausią tau ir tavo šaliai politinę partiją. Didelis klausimas :) Kodėl? Ne paslaptis, jog į LR Seimą kandidatuoja įvairiausių tikslų vedinos partijos (yra ir tikrai gerove Lietuvoje nesuinteresuotų, net, apskritai, Lietuva nesuinteresuotų). Ir tokios „nelabai švarios“ (ar „labiau purvinos“ – gal taip labiau patiks) partijos balsus stengiasi užsitikrinti visokiausiais būdais: kam bambalį alaus nuperka, kam ledų iš sraigtasparnio pamėto, kam algą didesnę pažada ir t.t.

 

Tai man nesuvokiama, kaip galima leisti valdyti tavo šalį tokių (atsiprašau) balvonų išrinktai valdžiai? Čia savigarbos reikia 0 turėt.

 

Kitas, nemažiau svarbus aspektas – (prognozuojamas) mažas rinkėjų aktyvumas yra ypač palankus „Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, kurių rinkėjai (akivaizdu, Lietuvos lenkai ir rusai) pastaruoju metu stropiai eina prie balsadėžių. Supraskite mane teisingai – nieko neturiu prieš tautines mažumas, tačiau Tomaševskio Vyriausybėje matyti visiškai nenoriu.

Ignai, aš parašiau tame " kilometre" kodėl negaliu balsuoti už tuos už kuriuos balsavau ankščiau. Kitų alternatyvų aš taip pat nematau. Todėl man perlipti per save būtų sunkoka, taip kad šį kartą ,pasak Graikijos mitologijos aš pabūsiu vergu, kaip pavadinisi taip nepagadinsi. :)

Žadėjau jau neberašyti apie politiką, nes galvą įskausta, bet į tavo postą atrašysiu.

Iš esmės mes skirtingai žiurime į pačią situaciją. Čia kaip tame anekdote, "vienas mato, kad pas vyrą nestovi, kitas mato, kad pas jį labai gražiai guli." Aišku sveikas optimizmas, gerai, bet pesimistų nuomonė taip pat svarbi, nes daugumoje pesimistas, tai gerai informuotas optimistas.

Ir vis dėl to ką Premjeras padarė blogai?

Man nuomone idžiausia klaida, kad skolinosi labai brangiai, visiškai nepažabojo oligopolinių struktūrų, nesumažino viešojo sektoriaus siautėjimo. Gal kas gali pasakyti, ką gero nuveikė "saulėlydžio komisija"? Vyrsiausybė puikiai įvykdė pažadą remti verslą, tik tas verslas iš užsienio, Barclay gavo berods 210 miljonų lengvatą, o po naktinės reformos ant mano akių banktrutavo dešimtys smulkiųjų. Dėl to brangaus skolinimosi, tai mūsų tokiai ubagų valstybei, kiekvienas milijonas tampa aukso vertės, o dabar mes skolinsimės ankstesnių skolų refinansavimui.

Aš nelabai turiu ką lyginti, todėl palyginkime du kaimynus-Latviją ir Lietuvą. Situacija panaši, mes turėjome išlaidūnus soc.demus, jie turėjo didelę bėdą su Parex banko bankrotu. Lietuva 2008 m. gruodį skolinosi už 10 proc, Latvija skolinosi už 3.5 proc. Bet svarbu ne tie procentai, bet mums, tokioje korupcinėje ir viešo sektoriaus išpūstoje terpėje, kaip oro reikėjo prievaizdo.

Juk po TVF priežiura Latvija greičiau susitvarkė su deficitu. Paradoksas, kad mes visiškai įvykdėm TVF rekomendacijas taupymo programoje socialiniu aspektu, ]bet pas mus "užbuksavo" būtent oligopolinių struktūrų drąskymas ir viešojo sektoriaus mažinimas. Tuo labiau prie TVF budria akim visų projektų "atmilžiai" būtų pažaboti.

Būtent Lietuvoje krizės metu padaugėjo milijonierių. Vienintelėje iš Baltijos valstybių per patį krizės įkarštį padaugėjo milijonierių , 2007 metais jų buvo 1014, o jau 2010 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų duomenys rodo, kad atsirado 1 265 milijono litų vertės turtą deklaravę asmenys. Skirtumo skaičiai akivaizdus, kai tuo tarpu smulkus, ekonomiškai aktyvus rinkos dalyvis dabar jau dažo namus Norvegijoje. Ar tai normalu? Ir aplamai kai krizės metu didžioji dauguma žmonių skursta ir emigruoja, o kita socialinė grupė pasidvigubina savo kapitalus ,tai nedaro garbės nei vienai socialiai oriantuotai vyriausybei.

Dabar paimkime Latviukus. Būtent "braliukia" buvo ant ekonominio defolto kracho. Ten iki lato devalvavimo buvo likes tik vienas žingsniukas. Juk tada pas juos infliacija siekė 15,6 proc., produkcijos gamybos apimtis sumažėjo 6,9 proc., o tai ir vėl didžiausias kritimas visoje Europos Sąjungoje. Štai ten po "Parexo" bankroto buvo tikrasis ekonominis siaubo filmas. O ka jie turi dabar? Jie jau mažina PVM. Jiems jau didinami skolinimosi reitingai. Gegužę jiems padidino reitingus nuo BB- iki BBB+ ir reitingas tapo investicinis. Jie visoje ES ekonominėje erdvėja tapo kaip disonansai , visoms valstybėms prognozuojams ekonominis kritimas, o jiems augimas. Makroekonominis klimatas duoda tam tvirtą pagrindą, nes pas juos praeitais metais BVP augo 5.5 proc., viršijes 3-4 proc. prognozes. Mokesčių surenkama net 16 proc. daugiau, deficitas susitraukė dukart, pramonė išaugo 8.5 proc. mažmeninė prekyba augo 11.7 proc. Teko girdėti ,kad jie jau atidavinės TVF paskolą. Kai mums dabar reikės 2 milijardų senų skoų adminstravimui. Gal ir tai normalu?

Tai kas man pasakys, gal "braliukai" iš kitokios tešlos drėbti? Ar vis dėl to valdžia padarė ne viską, ką turėjo padaryti. O kad ponui Kubilinskui globalsitai dovanoja pereinamąsias taures ir kviečia į Davosą ,man tai ne rodiklis, gal būt net atvirkščiai. Aš pats esu antiglobalių pažiurų ir keliaudamas matau ką stambios kompanijos išdarinėja mažiau išsivysčiusiose užsienio šalyse, kur neretai tų valstybių valdymo organų pagalba turi labai daug privilegijų, kurių neturi žmonės gyvenantys tose valstybėse. Kitaip sakant ten kur įkiša rankas globalsitai tu gali būti tik jurininku ir irkluoti, bet niekda nebūsi kapitonu. Latvių premjerui Dobrovlskui globalistai angelo sparnų neklijuoja, bet štai Briuselis pripažino "braliukus", kaip geriausius iš ES suvaldžius krizę. (kažkur skaičiau baroso interviu)

Didžiausia bėda, kad pas mus visą krizės naštą susiurbė smulkusis verslas, o biurokratija ir oligopolai tik persigrupavo ir smogės su nauja jėga ir pasidvigubino savo kapitalus. O būtent smulkusis verslas yra sveikos ekonomikos stuburas. Kitaip sakant mažasis ekonomiškai aktyvus rinkos dalyvis, kuris nestovėjo su ištiesta ranka prie valdininko durų, dabar dažo namus skandinavijoje ( kalbu iš žinomų asmeninių pavyzdžių), o mes kol kas turime tik didesnį poreikį skolinti ateityje.

Todėl ir sakau, mes į viską žiurime per skirtingus akinius, o nematydami ar nenorėdami matyti praeities klaidų, mes nesukursim ateities ir klaidas kartosime :)

 

p.s. Aš nesu joks ekonomiškai pasikaustes diskusijų dalyvis, nesu baiges jokių univerisitetų, bet į visą situaciją žiuriu paprasto gamybininko akimis.

Visų pirma, tai nesiskolinant būtų tekę išlaidas kirpti dar labiau. Kai kalbi apie tūla lietuvį, dirbantį Norvegijoje, tai vis kontekste mini blogą Vyriausybės darbą. Tačiau nesiskolinus Norvegijoje dirbtų ne vienas, o 5 tūli piliečiai. Toks esminis skirtumas. Kitas dalykas yra kokiomis sąlygomis skolintasi. Kadangi Lietuva iš Tarptautinio valiutos fondo skolos neėmė, jai teko skolintis brangiau. Tas tiesa. Klausimas kodėl nesiskolinome iš TVF? Atsakymas labai paprastas: jie prašė įvesti nemažai papildomų mokesčių, galbūt buvo ir kitų reikalavimu, kad būtų dar labiau paspaudęs Lietuvos ekonomiką, dėl kurios ir taip yra skundžiamasi nuolatos.

PVM mažinti galime ir mes. Galėjome jo ir nedidinti. Tačiau turint omenyje, kad Lietuvos (kaip ir visų kitų ES šalių) ekonominė ateitis yra daugiau ar mažiau miglota (nes neaišku kaip baigsis euro zonos problemos). Šiuo metu būtų žymiai protingiau ne dabar mažinti PVM (kurio dalis, beje, mūsų biudžete yra viena mažiausių iš ES šalių; kitaip tariant, mes surenkame net per mažai PVM mokesčių), o didinti žmonių pajamas, nuimant įvairius biurokratinius suvaržymus nuo verslo: pvz. mažinant darbo jėgos apmokestinimą, sumažinti ribas, kuomet mažinami apmokestinimo mokesčiai, taip pat atsisakyti krūvos nereikalingų ir mažareikšmių mokesčių. Taip pat geriau pakelti ir MMA dydį bent iki 1000, tačiau nemažinti PVM. Kitas dalykas, kurį reikia padaryt (ir tas dalinai yra daroma, bandomasis laikotarpis šiemet) - tai mažinti socialinių išmokų kiekį, kas sujungiant (paliekant 1 pašalpą), atsisakant tam tikrų išmokų išvis. Turi būti aiškus skirtumas tarp socialinių išmokų (tarp jų ir nedarbo) ir MMA.

Latvių ekonomika paaugo praėjusiais metais tikrai daug. Šiemet, deja, jų ekonomikos kilimas artėja prie mūsiškio, kitais metais, prognozuojama, mes juos net aplenksime. Mūsų regionas apskritai geriausiai susitvarkė su krize. Pagrindinė to priežastis ko gero yra mažos valstybių skolos (kas leidžia skolintis pigiau), bei ne per didelis išlaidavimas. Mūsų ekonomikos krito labiausiai, tačiau dabar vienintelės ES atsikelia ant kojų. Ir tas atsikėlimas prognozuojamas toliau. Lietuva, beje, vienas metais būna tai antra, tai trečia, tai pirma (prognozuojama kitąmet).

Kaip minėjau - geriausias dabar dalykas ką galima padaryt, tai stengtis nemažinti biudžeto pajamų (nepradėti išlaidauti su PVM mažinimais ir t.t.). Tikslingiausia būtų pasiekti biudžeto perviršį (pirmą kartą!!!) ir tuomet jau po truputi atleisti vadžias (jokiu būdu nemažinant PVM, o didinat žmonių pajamas!). Belieka tikėtis, kad aktyvių Lietuvos piliečių išrinkta valdžia žinos ką reikia daryti ir nepradės išlaidauti.

O dėl rinkimų, tai vėl.. "nėra už ką balsuoti", "esu nusivylęs", "nematau tikslo". Jau atsibodo kartot, kad svarbu yra bent jau nueiti į rinkimus, kad ir nebalsuojant už nieką (subraukant biuletenį). Tačiau geriausias sprendimas yra savo balsą atiduoti kad ir ne už norimą partiją, bet bent jau už partiją, kuri yra mažai žinoma. Tai yra geriausias sprendimas, kokį galima padaryt, jeigu nežinai už ką balsuot. Šiemet yra 18 partijų! 18! Tiek dar turbūt nebuvo. Pasirinkimas milžiniškas. Rinkitės nežinomus žmones. Nepateks jie į Seimą, bet bent jau jūsų balsas nenueis veltui (bus įskaičiuotas). Neleiskite pasikartoti savivaldybių rinkimų situacijai, kuomet lenkai vos nelaimėjo Vilniuje.

Mokykitės, uždarbiečiai, iš miestiečių (apklausa iš miestai.net forumo) :) Forumas tikrai nėra nišinis jokia konservatoriams ar Liberalų sąjūdžiui palankia prasme, tai architektūros ir plėtros tematikos forumas, bet kaip ir šis apima ir kitas aktualijas. Tiesiog renkasi aukštesnio suvokimo lygio kontingentas, atitinkami ir rezultatai. Mane stebina, kad šiame forume trečia pagal populiarumą ir tik su minimaliu atsilikimu nuo Liberalų sąjūdžio yra Darbo partija.

http://i47.tinypic.com/29xt5bk.png

Užmečiau akį į LRT programą ryte: „22:15 Seimo rinkimai 2012.Tiesioginė laida. Ved. Nemira Pumprickaitė. Dalyvauja Partija Tvarka ir teisingumas (Nr.9), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Nr.14), Liberalų ir centro sąjunga (Nr.16)“.

„Nieko įdomaus“ pagalvojau iš kart. Tačiau vakare kaip foną vis vien įsijungiau. Ir nepasigailėjau: laidoje dalyvauja ir politikų pasisakymus-pažadus komentuoja ekspertai. Vienas jų – politologas Vincentas Vobulevičius – puikiai „mala“ į miltus daugumą pažadų ir tai daro nevyniodamas žodžių į vatą. Gera pramoga, įsijunkit :)

LRT tiesiogiai

Visų pirma, tai nesiskolinant būtų tekę išlaidas kirpti dar labiau. Kai kalbi apie tūla lietuvį, dirbantį Norvegijoje, tai vis kontekste mini blogą Vyriausybės darbą. Tačiau nesiskolinus Norvegijoje dirbtų ne vienas, o 5 tūli piliečiai. Toks esminis skirtumas. Kitas dalykas yra kokiomis sąlygomis skolintasi. Kadangi Lietuva iš Tarptautinio valiutos fondo skolos neėmė, jai teko skolintis brangiau. Tas tiesa. Klausimas kodėl nesiskolinome iš TVF? Atsakymas labai paprastas: jie prašė įvesti nemažai papildomų mokesčių, galbūt buvo ir kitų reikalavimu, kad būtų dar labiau paspaudęs Lietuvos ekonomiką, dėl kurios ir taip yra skundžiamasi nuolatos.

 

PVM mažinti galime ir mes. Galėjome jo ir nedidinti. Tačiau turint omenyje, kad Lietuvos (kaip ir visų kitų ES šalių) ekonominė ateitis yra daugiau ar mažiau miglota (nes neaišku kaip baigsis euro zonos problemos). Šiuo metu būtų žymiai protingiau ne dabar mažinti PVM (kurio dalis, beje, mūsų biudžete yra viena mažiausių iš ES šalių; kitaip tariant, mes surenkame net per mažai PVM mokesčių), o didinti žmonių pajamas, nuimant įvairius biurokratinius suvaržymus nuo verslo: pvz. mažinant darbo jėgos apmokestinimą, sumažinti ribas, kuomet mažinami apmokestinimo mokesčiai, taip pat atsisakyti krūvos nereikalingų ir mažareikšmių mokesčių. Taip pat geriau pakelti ir MMA dydį bent iki 1000, tačiau nemažinti PVM. Kitas dalykas, kurį reikia padaryt (ir tas dalinai yra daroma, bandomasis laikotarpis šiemet) - tai mažinti socialinių išmokų kiekį, kas sujungiant (paliekant 1 pašalpą), atsisakant tam tikrų išmokų išvis. Turi būti aiškus skirtumas tarp socialinių išmokų (tarp jų ir nedarbo) ir MMA.

 

Latvių ekonomika paaugo praėjusiais metais tikrai daug. Šiemet, deja, jų ekonomikos kilimas artėja prie mūsiškio, kitais metais, prognozuojama, mes juos net aplenksime. Mūsų regionas apskritai geriausiai susitvarkė su krize. Pagrindinė to priežastis ko gero yra mažos valstybių skolos (kas leidžia skolintis pigiau), bei ne per didelis išlaidavimas. Mūsų ekonomikos krito labiausiai, tačiau dabar vienintelės ES atsikelia ant kojų. Ir tas atsikėlimas prognozuojamas toliau. Lietuva, beje, vienas metais būna tai antra, tai trečia, tai pirma (prognozuojama kitąmet).

 

Kaip minėjau - geriausias dabar dalykas ką galima padaryt, tai stengtis nemažinti biudžeto pajamų (nepradėti išlaidauti su PVM mažinimais ir t.t.). Tikslingiausia būtų pasiekti biudžeto perviršį (pirmą kartą!!!) ir tuomet jau po truputi atleisti vadžias (jokiu būdu nemažinant PVM, o didinat žmonių pajamas!). Belieka tikėtis, kad aktyvių Lietuvos piliečių išrinkta valdžia žinos ką reikia daryti ir nepradės išlaidauti.

 

O dėl rinkimų, tai vėl.. "nėra už ką balsuoti", "esu nusivylęs", "nematau tikslo". Jau atsibodo kartot, kad svarbu yra bent jau nueiti į rinkimus, kad ir nebalsuojant už nieką (subraukant biuletenį). Tačiau geriausias sprendimas yra savo balsą atiduoti kad ir ne už norimą partiją, bet bent jau už partiją, kuri yra mažai žinoma. Tai yra geriausias sprendimas, kokį galima padaryt, jeigu nežinai už ką balsuot. Šiemet yra 18 partijų! 18! Tiek dar turbūt nebuvo. Pasirinkimas milžiniškas. Rinkitės nežinomus žmones. Nepateks jie į Seimą, bet bent jau jūsų balsas nenueis veltui (bus įskaičiuotas). Neleiskite pasikartoti savivaldybių rinkimų situacijai, kuomet lenkai vos nelaimėjo Vilniuje.

Didžiausia bėda ir slypi tame, kad TVF prievaizdai pas latvius subalansavo viešajį sektorių. O pas mus visiškas viešojo sektoriaus nesubalansavimas.. Viešųjų išlaidų vėl turėsime daugiau nei pajamų biudžete. Manau dabar ateis toks laikas, kai spekuliuoti bendra europos krize neteks, nes po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo, manau tikrai viskas stabilizuosis, jau matome ir euro atsigavimo ženklų dolerio atžvilgiu. Dabar kiek žinau Šimonytė siulo naują biudžetą priiminėti naujam Seimui, nes kiek teko girdėti su finansų stabilumu ten tikrai nieko gero nenusimato, nes vėl prognozuojamas mažesnis augimas, nei planuota, ir planai mažinti fiskalinį deficitą tik iki 2.5 proc. o ne iki 2 kaip buvo numatyta.

O tu toks protingas, tai pasakyk už ką man balsuoti, gal ir prabalsuosiu.

Tik nenoriu vėl klaidos padaryti . Kurie čia žiurknėnai mažiau už žando prisikiš.

O dėl TVF mums reikėjo ne tiek jų milijonų, o kiek adekvataus prievaizdo. Nes šiaip ar taip mes gyvename brangiausioje šalyje europoje, jau ant mūsų runkelio kupros nebėra kur ir bejoti. Dabrovolsko interviu- TVF pagalba mes subalansavome viešąjį sektorių ir finansus.

Didžiausia bėda ir slypi tame, kad TVF prievaizdai pas latvius subalansavo viešajį sektorių. O pas mus visiškas viešojo sektoriaus nesubalansavimas.. Viešųjų išlaidų vėl turėsime daugiau nei pajamų biudžete. Manau dabar ateis toks laikas, kai spekuliuoti bendra europos krize neteks, nes po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo, manau tikrai viskas stabilizuosis, jau matome ir euro atsigavimo ženklų dolerio atžvilgiu. Dabar kiek žinau Šimonytė siulo naują biudžetą priiminėti naujam Seimui, nes kiek teko girdėti su finansų stabilumu ten tikrai nieko gero nenusimato, nes vėl prognozuojamas mažesnis augimas, nei planuota, ir planai mažinti fiskalinį deficitą tik iki 2.5 proc. o ne iki 2 kaip buvo numatyta.

O tu toks protingas, tai pasakyk už ką man balsuoti, gal ir prabalsuosiu.

Tik nenoriu vėl klaidos padaryti . Kurie čia žiurknėnai mažiau už žando prisikiš.

O dėl TVF mums reikėjo ne tiek jų milijonų, o kiek adekvataus prievaizdo. Nes šiaip ar taip mes gyvename brangiausioje šalyje europoje, jau ant mūsų runkelio kupros nebėra kur ir bejoti. Dabrovolsko interviu- TVF pagalba mes subalansavome viešąjį sektorių ir finansus.

Taip, dėl TVF pagalbos balansuojant biudžetą tikrai pritariu. Tik gal ta pagalba nebūtinai visada yra pamatuota. Nežinau kokie buvo visi ir pilni argumentai dėl tos pagalbos atsisakymo, tad tenka spekuliuoti tik nuogirdomis iš straipsnių.

O dėl balsavimo, tai kaip minėjau - balsuok už partiją, kuri ko gero tikrai nepateks į Seimą. Pavyzdžiui ir tik ką LRT kalbėję "Valstiečiai ir Žalieji". Nepateks jie į Seimą (nebent kažkas įvyks visuomenėje). Balsuok už Sąjungą TAIP. Jie irgi nepateks. Balsuok už kokius "Už Lietuvą Lietuvoje", už "Krikščionių partiją", "Emigrantų partiją" ir pan. Jeigu nežinai konkrečios partijos, balsuok už mažai žinomas ir nebuvusias Seime. Juk lengva :)

http://www.vrk.lt/media/images/As_balsuosiu_web.jpg

(čia bus mano parašas po kiekvienu nauju pranešimu, mat tokio dydžio neleidžia įsidėti į 'parašą')

Taip, dėl TVF pagalbos balansuojant biudžetą tikrai pritariu. Tik gal ta pagalba nebūtinai visada yra pamatuota. Nežinau kokie buvo visi ir pilni argumentai dėl tos pagalbos atsisakymo, tad tenka spekuliuoti tik nuogirdomis iš straipsnių.

 

O dėl balsavimo, tai kaip minėjau - balsuok už partiją, kuri ko gero tikrai nepateks į Seimą. Pavyzdžiui ir tik ką LRT kalbėję "Valstiečiai ir Žalieji". Nepateks jie į Seimą (nebent kažkas įvyks visuomenėje). Balsuok už Sąjungą TAIP. Jie irgi nepateks. Balsuok už kokius "Už Lietuvą Lietuvoje", už "Krikščionių partiją", "Emigrantų partiją" ir pan. Jeigu nežinai konkrečios partijos, balsuok už mažai žinomas ir nebuvusias Seime. Juk lengva :)

 

 

http://www.vrk.lt/media/images/As_balsuosiu_web.jpg

(čia bus mano parašas po kiekvienu nauju pranešimu, mat tokio dydžio neleidžia įsidėti į 'parašą')

Šimonytės atsakymas, kaip dabar spengia ausyse- prievaizdas mums nereikalingas. Kaip buvo palaida bala finansuose, taip ir liko.

Taip, dėl TVF pagalbos balansuojant biudžetą tikrai pritariu. Tik gal ta pagalba nebūtinai visada yra pamatuota. Nežinau kokie buvo visi ir pilni argumentai dėl tos pagalbos atsisakymo, tad tenka spekuliuoti tik nuogirdomis iš straipsnių.

 

O dėl balsavimo, tai kaip minėjau - balsuok už partiją, kuri ko gero tikrai nepateks į Seimą. Pavyzdžiui ir tik ką LRT kalbėję "Valstiečiai ir Žalieji". Nepateks jie į Seimą (nebent kažkas įvyks visuomenėje). Balsuok už Sąjungą TAIP. Jie irgi nepateks. Balsuok už kokius "Už Lietuvą Lietuvoje", už "Krikščionių partiją", "Emigrantų partiją" ir pan. Jeigu nežinai konkrečios partijos, balsuok už mažai žinomas ir nebuvusias Seime. Juk lengva :)

 

 

http://www.vrk.lt/media/images/As_balsuosiu_web.jpg

(čia bus mano parašas po kiekvienu nauju pranešimu, mat tokio dydžio neleidžia įsidėti į 'parašą')

Šnd atradau tokių įdomių perliukų, dėl TVF pagalbos atsisakymo , citata- "TVF pagalbos atsisakymą galėjo lemti ir slapti skolinimosi iš komercinių bankų motyvai. Paaiškėjo, kad Finansų ministerija paskolas ėmė iš savo uždaro ratelio bankininkų. Mat Finansų ministerija, neskelbdama detalios informacijos apie neviešus VVP išleidimus, nesilaiko TVF nustatytų fiskalinio skaidrumo principų ir tarptautinės praktikos." Geras dar buvo Kubilinsko perliukas -" paskola iš TVF atbaidys užsienio investuotojus" , kai tuo tarpu pas lenkus po TVF injekcijos, ivestuotojai supuolė kaip maitvanagiai ant grobio, nes atsirado priežiura ir garantas, o tai investicijų stabilumas. Dar įdomus paardoksas, kad TVF po kiek laiko pagyrė Lietuvą, kad susiveržė diržus labiau nei galėjo rekomenduoti TVF... bet matome ,kad milijonierių pas mus per krizę padaugėjo 18 proc. Būtų TVF bizunas viso šito marazmo nebūtų buvę, ir jau iš krizės mūšio būtume joją ant balto žirgo

Tęsiant valstybės finansų temą.

I.Šimonytė: miegokite ramiai, dr. A. Butkevičiau, kitai Vyriausybei teks rūpintis jūsų skola

Suprantamas noras įtikti rinkėjams, tačiau nuvilia nepamatuotas populizmas, kurį pasitaiko skleisti ir socialdemokratų lyderiui, buvusiam finansų ministrui, ekonomikos mokslų daktarui Algirdui Butkevičiui. Gegužės 7 d. dienos komentare jis teigia, kad „šie metai yra rekordiniai skolinimosi mastais, visi pinigai panaudojami senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms lopyti“. Taip pat teigiama, kad „be atokvėpio skolinantis užsienyje ir vidaus rinkoje valstybės skolos problema nusikratoma ir ji paliekama būsimai Vyriausybei.“

 

Pirmiausia, rekordiniai skolinimosi mastais buvo 2009-ieji metai, kai dėl pasaulinės finansų krizės išryškėjus struktūrinėms Lietuvos viešųjų finansų problemoms (tikrasis biudžeto deficitas iki krizės maskavosi „buminėmis“ pajamomis, gaunamomis iš ūkio perkaitimo), viešųjų finansų deficitas pasiekė 9,4 proc. BVP. Tiek dėl didelio deficito, tiek dėl beveik penktadaliu sumažėjusio BVP, skolos santykis su BVP pasiekė beveik 29,4 procento, nes niekas turbūt nesiginčija, kad santaupų (rezervo) deficitui finansuoti 2008 m. gale nebūta, nors kažkur teko skaityti, kad ankstesnė Vyriausybė šiai paliko „rezervus“. Į juos buvo įskaičiuoti centrinio banko rezervai, tarsi nebūtų per 20 metų išmokta, kad turime valiutų valdybą, o centrinis bankas vyriausybės finansuoti neturi teisės. Taigi, dar labai didelis klausimas, kuri Vyriausybė kuriai iš tikrųjų užkrovė skolos didėjimo problemą. <...>

 

Žinoma, mąstant teoriškai ši Vyriausybė galėjo 2009 m. trečdaliu drožti per visas išlaidas, jas sugrąžindama į 2006-uosius, kur grįžo pajamos. Drįstu priminti, kad į praeitį sugrįžo tik valstybės tarnybos darbo užmokestis ir krašto apsaugos finansavimas. Kitos išlaidos (pensijos, išmokos, viešojo sektoriaus algos) daugiausia patyrė tik neseno „padidėjimo sumažėjimą“. Keisčiausia, jog tuo metu, kai 2009 metais Vyriausybė, pildama vandenį ant opozicijos malūno, visomis išgalėmis mažino viešųjų finansų deficitą, siekdama kuo mažesnio skolos augimo, minėtoji opozicija nuoširdžiai ir sutartinai siūlė, kaip mokė J. M. Keinsas, „skatinti ekonomiką ir vidaus vartojimą“ dar didesniu deficitu (nes daugiau be ES lėšų, kurių įsisavinimu ir taip lenkiame kitas Europos Sąjungos šalis, skatinti nelabai yra kuo), visiškai nepergyvendama dėl dar spartesnio skolos augimo. O kai skolos augimas ėmė menkti ir stabilizuotis, pradėjo nepaliaudama dėl jo sriūbauti.

 

Taigi, prisiminkime, kad Lietuvos viešųjų finansų deficitas nuosekliai mažėja: nuo 9,4 proc. BVP 2009 metų pabaigoje, iki 5,5 proc. BVP 2011 metų pabaigoje ir iki planuojamų 3 proc. BVP šįmet. Vadinasi, „biudžeto skylė“, skirtingai nei rašo p. A. Butkevičius, kasmet mažėja, o ne didėja, ir ne tik santykinai (procentais nuo BVP), bet ir absoliučiai (milijardais litų) – jeigu netikite Finansų ministerija ar Statistikos departamentu, kaip dabar madinga tarp kai kurių ekonomikos daktarų ir profesorių, pasitikrinkite Eurostate.

 

Mažėjant deficitui, mažėja ir naujo skolinimosi apimtys – 2009 m. Lietuva skolinosi – beveik 14 mlrd. litų, 2011 m. – skolinimosi poreikis buvo kiek daugiau nei 6 mlrd. litų. Šiemet skolinimosi poreikis siekia apie 10 mlrd. litų, o du trečdalius šios sumos sudarys ankstesnių skolų išpirkimas. Taigi, grįžtant prie A. Butkevičiaus abejotinos minties apie „skolų nusikratymą ir palikimą būsimai Vyriausybei“ dera prisiminti, kad šiais metais Vyriausybės skolinimosi poreikį labiausiai įtakojo tai, kad Lietuvai tuoj tuoj reikės išpirkti 2002 m. išleistą ir 2006 m. papildytą 1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisiją. Kitais metais reikės išpirkti 2003 m. išleistą ir 2004 m. papildytą dar vieną 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją. 2016 metais Lietuva išpirks 2005 m. išleistą ir 2006 m. papildytą euroobligacijų emisija (taip pat 1 mlrd. eurų vertės). Taigi, vertinant būsimos Vyriausybės potencialios kadencijos trukmę (2013-2016 metai) didesnę dalį tą laikotarpį refinansuotinos užsienio skolos (daugiau nei 7 mlrd. iš beveik 13 mlrd. litų) sudaro būtent 2003-2006 metais išleistų emisijų išpirkimai. Galima būtų pridurti, kad visos minėtos lėšos buvo pasiskolintos ekonomikos augimo (nominaliais dydžiais – net dviženkliais skaičiais) laikotarpiu, kai nepaisant įspūdingo ūkio augimo buvo tvirtinami ir vykdomi chroniškai deficitiniai biudžetai, o ne kaupiamas rezervas.

 

Tad opozicijai, pretenduojančiai į valdžią, nėra ko ypatingai jaudintis – daugiausia teks rūpintis būtent savo išleista skola. Net jeigu pretenduojate į dvi kadencijas, laikotarpis po 2016 metų irgi neatrodo gąsdinančiai, o didžiausias išpirkimas (5 mlrd. litų) – 2020-aisiais, tikrai spėsite pasiruošti. Bet gali atsitikti ir taip, kad tais metais pagal „krizių ciklo“ kalendorių Vyriausybei vėl vadovaus ir išpirkimu gaus rūpintis Andrius Kubilius.

 

Kalbant apie valstybės skolos lygį – Finansų ministerijos duomenimis, planuojama skola pagal Mastrichto kriterijų 2012 metų pabaigoje sudarys 40,2 proc. BVP. Ji buvo, yra ir, tikiuosi, išliks viena žemiausių ES. Šie skaičiai tolimi nuo p. A.Butkevičiaus pateikiamų 46 procentų, kurių kilmė nežinoma. Jeigu per artimiausius tris metus, kaip reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas, viešieji finansai taps subalansuoti, skolos santykis su BVP sumažės iki 35 procentų, o subalansavus viešuosius finansus atsiras prielaidos ir nominaliam skolos mažėjimui. <...>

 

LSDP turbūt „gimė su marškinėliais“ – daugumos šiandien atrandamų amerikų turbūt netektų girdėti, jeigu eiliniai Seimo rinkimai būtų vykę ne 2008-ųjų, o 2009-ųjų gale ir visą krizės smūgį būtų tekę prisiimti ankstesnei Vyriausybei. Tačiau pavyko jaukiai išsėdėti visą kadenciją naudojantis į rankas plaukiančiu laimikiu – kritikuoti Vyriausybę, kurios sprendimai niekam nepatinka, abstrakčiais pamintijimais apie ekonomikos skatinimą ir darbo vietų kūrimą. Reitingai atrodo gražiai ir daug žadančiai, viešųjų finansų betvarkė aptvarkyta, ūkis vėl auga – gali būti, kad bus smagu ir vėl raškyti praeities ir dabarties vaisius po metų kitų. Taigi, „jamam“? Žinoma, avansu reikia padejuoti dėl „sunkaus palikimo“. Būsiu nuoširdi bent aš – aš pavydžiu būsimam ministrui jo darbo sąlygų skolos klausimais: mažėjančio ir sklandžiai išdėstyto skolų grąžinimo, nuo 2014-ųjų metų mažėjančių skolos valdymo išlaidų, kurias reikia atidėti biudžete. Bet vieno dalyko aš jam nepavydžiu – rizikos, kad gyvenimo gerėjimas taip sujauks sprendėjų galvas, jog deficito mažinimu ir biudžeto subalansavimu net nebekvepės. Tada „vaizdelis“ bus mažiau malonus. Taigi p. A. Butkevičiui dėl esamos skolos ypatingai nerimauti nėra ko – jeigu nepagaus pajamomis nepridengto išlaidavimo šišas, skola kitai Vyriausybei bus daug mažesnis galvosopis nei buvo šiai. Jeigu galiu duoti patarimą, patarčiau nerimauti dėl daug svarbesnių dalykų – kad dosnūs rinkiminiai pažadai netyčia netaptų tikrąja problema.

http://www.vtv.lt/naujienos/politikos-komentarai/i.simonyte-miegokite-ramiai-dr.a.butkeviciau-kitai-vyriausybei-teks-rupintis-jusu.html

Manau, kad epitetas "sumalti į miltus" komentuojant šį pasisakymą tinka geriausiai. Štai kodėl ją aš įtraukiau į apklausos variantus renkantis Premjerą.

Anekdotas prieš miegą:

Anot jo, taip yra todėl, kad Lietuvoje jau buvo ir sprogo kreditų burbulas, šalies namų ūkiai santykinai mažai prasiskolinę, šalyje taip pat veikia stiprūs bankai, kuriuose santykis tarp priimtų indėlių ir išduotų paskolų itin geras.

„Taigi, jei būtų dar vienas išorinis šokas dėl valstybių skolų krizės Europoje ar kitų priežasčių, turėtumėte labai stiprią finansinę sistemą. Deja, to nebuvo prieš 4 metus“, - ketvirtadienį susitikime su žurnalistais kalbėjo p. Wolfas.<...>

www.manoseimas.lt

Čia galima pasižiūrėti kurios politinės partijos geriausiai atstovauja tavo interesams (apskaičiuojama pasitelkiant praėjusių sprendimų balsavimus, todėl bus tik tos partijos, kurios dabar yra Seime).

http://www.vrk.lt/media/images/As_balsuosiu_web.jpg