Avarija prie kedainiu -2 2012 07 07

Labai išsami tema. Avarijos vyksta kasdien. Kodėl turėtume žiūrėti į vieną iš jų ir kuo šios nuorodos įdomumas pasireiškia? Ačiū už atsakymus.

Skaitykime sita vid kaip prevenciny

Keista, kad leido filmuoti viska is taip arti...

Keista, kad leido filmuoti viska is taip arti...

Uzdrausti galejo tik policija, kuria as pats ir iskvieciau, o ji atvaziavo gerokai veliau, kai jau nebefilmavo niekas nieko.

Ir aisku as labai dziaugiuosi, kad gyvenu ne Amerikoje, ne vien del sito atvejo

cia autoriaus atsakymas

nekazka

Temos kurejas matosi biski pacuozes reklamina cia dar video... apgailetina.. -rep !!!

Gaila žmonių.

Kycai, paaiškink, kaip tokį video galima "reklamint"? Gal čia paprasčiausiai parodė, kokia avarija įvyko ir viskas.

Lietuviai tai duoda dziongų, žmogus gali mirt bet kurę minutę, tie krc vaikšto sau, lėtai viską daro..

P.s radai kada video įdėt, 2012 07 07

Lietuviai tai duoda dziongų, žmogus gali mirt bet kurę minutę, tie krc vaikšto sau, lėtai viską daro..

 

P.s radai kada video įdėt, 2012 07 07

Čia apie gelbėtojus kalbi, kad jie lėtai viską daro?

Labai gaila tos mergaitės :(

Kycai, paaiškink, kaip tokį video galima "reklamint"? Gal čia paprasčiausiai parodė, kokia avarija įvyko ir viskas.

praitu metu.... tai labiausiai apgailetina...

Pilna tokiu video kam dar kelti ? :)

Pilna tokiu video kam dar kelti ? :)

Pilna? Nejuokauk.

O šiaip manau šis video bus gera pamoka vairuotojams kurie mėgsta viršyti greitį.

Pradžia to video.

Įdomu koks greitis accordo buvo, kad taip susiplojo.

Pilna? Nejuokauk.

O šiaip manau šis video bus gera pamoka vairuotojams kurie mėgsta viršyti greitį.

Kiek galima ta dainele giedot :D pamoka, susipras...Gali buti atsakingiausias vairuotojas pasaulyje, bet issiblaskyk porai sekundziu, ir nepastebesi, kai jau arteja kito auto priekis i tave.

Temos autorius talpindamas šį video iš vienos pusės daro gerai, iš kitos blogai.

Gerai, nes tai toks video, kuris suspaudžia širdį. Ir nesakykite kitaip. Televizija niekada nepadėjo ir nepadės, nes ten demonstruoja labai paviršutiniškus video. Čia tiesmukiškai vaizduojami lavonai, sužeistieji, visa įvykio operacija. Ir tai nesurežisuota. Tai neturėtų būti pašalinta iš interneto ir atvirkščiai - tokį video turėtų matyti kiekvienas žmogus, kad suprastų, jog PRIVALOMA saugoti save ir kitus. Ir nepezėkit, lodariai jūs, kad keliuose niekas nepasikeis. Net ir vienas žmogus, peržiūrėjęs šį video, gali apriminti keliuose ir taip galbūt išgelbėti žmogaus gyvybę. Patį video siūlyčiau perkelti kitur, nes youtube gali ir išimti jį dėl pernelyg žiauraus turinio, nors nesu tikras.

Blogai, nes neetiška filmuoti tokių nelaimių. Jeigu toje vietoje būčiau buvęs, o jei dar būčiau susijęs su tokia avarija, pvž. nukentėjusių giminaitis, tai ne tik fotokamerą sudaužyčiau, bet ir operatorių primuščiau. Juk visada tokiose skaudžiose situacija kyla vidinis AŠ. Ir tas vidinis AŠ pasireiškia arba žvėryje, arba nežinau kuo... Reikia mokyti žmones priimti tokias panikiškas situacijas. Mokykloje galėtų išbraukti kokią sukruštą tikybą, kur šūdą mala apie dievus ir nuteikinėja žmones priimti dievą, ir pridėti į programą vat tokias realaus laiko pamokas, kuriose vaikai būtų supažindinami su šiuolaikiniu, žiauriu pasauliu. Toks supažindinimas, nors ir skaudus širdžiai, tačiau maloningas tuomet, jei mums kažkas panašaus atsitiktų. Būna gyvenime tokių situacijų, kai skaudžiose nelaimėse reikia nepasiduoti tam savo tamsiajam AŠ ir remtis šviesiu protu, todėl tai būtina lavinti. Kad nebūtų taip, jog esant nelaimei, kuomet reikia skambinti 112, iš tų nervų tu nė mob. telefono atrakinti nesugebi. O taip juk būna, tikrai būna. Panikoje mes esame kitokie ir atvirai tariant neįmanoma lavinti mąstymo panikos būsenoje. Mes galima būti stiprūs arba silpni - kaip pasirinksime. Tam nereikia treniruočių. Tačiau žmonių ugdymas vistiek pravartus. Ne tik dėl to, kad tokiose situacijose nepasimestų, bet ir dėl to, kad patys nedarytų tokių klaidų. Nors ką aš čia ir kalbu - viskas priklauso tik nuo žmogaus ir jo paties nusiteikimo. Bet visgi, kam tada ta mokykla, jei ne mokyti...

Mergaites gaila . ;/

Likau be žodžių....

"Vaikštinėjau po prekybos centrą, kai mano akys užkliuvo už pardavėjos, grąžinančios pinigus mažam, kokių 5-6 metų berniukui. Sakydama „atsiprašau, bet šita lėlė...

kainuoja daugiau“, ji sužėrė jam į delniuką saują monetų. Berniukas pasisuko į pagyvenusią moterį, stovėjusią šalia jo: - Močiute, ar tikrai neužtenka mano pinigėlių? - Tu žinai, kad neturi užtektinai pinigų šiai lėlei, - ramiu balsu pas.........akė ji, ir, paprašiusi jo palaukti kelias minutes, dingo tarp prekystalių. Berniukas tebelaikė lėlę rankose. Neištvėrusi priėjau ir paklausiau, kam jis nori padovanoti šią lėlę. - Tai lėlytė, kurios labai norėjo mano sesutė. Ji tikėjo, kad Kalėdų Senelis ją atneš per Kalėdas, - nuleidęs galvą ištarė jis. Pasakiau jam, kad Kalėdų Senelis greičiausiai taip ir padarys ir kad nėra jokio reikalo dėl to liūdėti. Bet jis liūdnai atsakė: - Ne, Kalėdų Senelis negali jai nunešti ten, kur ji yra dabar. Aš turiu ją paduoti mamytei, kad ji perduotų sesutei, kai išvyks pas ją, – jo liūdnose akutėse sužibo ašaros. – Mano sesutė iškeliavo pas Dievulį. Tėvėlis sako, kad mamytė irgi greitai turės ten išvykti, todėl pamaniau, kad ji galėtų perduoti šitą lėlytę sesutei. Aš sustingau vietoje. Berniukas pažvelgė man į akis ir tarė: - Aš paprašiu tėvelio, kad jis neleistų mamytei išeiti dabar. Kad jis paprašytų jos palaukti, kol grįšiu iš parduotuvės,- tada jis iš kišenėlės ištraukė gražią savo nuotrauką ir parodė ją man. Nuotraukoje jis meiliai šypsojosi. Aš noriu, kad mamytė pasiimtų šitą nuotrauką su savimi, ir nepamirštų manęs. Aš myliu mamytę ir nenoriu, kad ji išeitų, bet tėvelis sako, kad ji turi keliauti pas mūsų mažąją sesutę. –Tardamas šiuos žodžius, jis liūdnai žiūrėjo į lėlytę. Aš paskubomis susiradau savo piniginę ir pasakiau berniukui: - Patikrinkim dar kartą. Galbūt užteks pinigėlių nupirkti šitą lėlytę? – jam nematant, aš pridėjau keletą banknotų ir mes pradėjome skaičiuoti. Berniuko nuostabai, pinigų užteko ir netgi šiek tiek liko! - Dievuli, ačiū tau, kad mano pinigėlių užtenka! – tada jis pasisuko į mane ir pridūrė: - Vakar vakare prieš miegą aš prašiau Dievulio, kad mano pinigėlių užtektų šiai lėlytei, ir mamytė galėtų ją perduoti sesutei. Jis išgirdo mane. Aš norėjau paprašyti ir pinigėlių nupirkti baltą rožę mamytei, bet nedrįsau prašyti tiek daug. Bet jis man davė pakankamai, kad galėčiau nupirkti ir lėlę, ir rožę. Mano mamytei labai patinka baltos rožės. Netrukus grįžo berniuko močiutė, ir aš pasišalinau. Šikart apsipirkinėjimas buvo visai kitoks nei įprastai. Vaikštinėdama po maisto prekių skyrius, niekaip negalėjau pamiršti to mažo berniuko. Tada prisiminiau, kad prieš dvi dienas vietiniam laikraštyje buvo nedidelis straipsnis apie girtą sunkvežimio vairuotoją, kliudžiusį lengvajį automobilį, kuriame buvo moteris su maža mergyte. Straipsnyje rašė, kad mergaitė žuvo vietoje, o sunkios būklės moteris paguldyta į reanimaciją. Nejau tai ir buvo šio mažo berniuko šeima? Po poros dienų tame pačiame laikraštyje perskaičiau žinutę, kad moteris taip ir nebeprabudo iš komos... Negalėjau susivaldyti, ir, nupirkusi didelę baltų rožių puokštę, nuvykau į laidojimo namus. Jauna graži moteris gulėjo karste. Rankose jai buvo įsprausta mažo berniuko nuotrauka, o ant krūtinės buvo gulėjo jau mano matyta lėlė. .. Nei vienas nežinome, kiek gyvenimo mums yra duota. Mūsų gyvenimas gali pasikeisti per milisekundę, per kurią girtas vairuotojas nesuvaldė sunkvežimio... Vertinkime tai, ką turime brangiausio šiame gyvenime. Pasakykime jiems, kaip juos mylime. Nes rytojaus gali ir nebūti..."