Lietuvių VBE

Na aš susirinkau į vieną vietą įžangas, atmečiau poetus, kurių nenagrinėsiu tikrai bei naujuosius rašytojus kelis, kurių mano galva neturėtų būti duota nagrinėt.

Kristijonas Donelaitis - gyveno ir kūrė 18 amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Švietimo epochos rašytojas. Donelaitis parašė šešias pasakėčias ir pirmąjį goržinės literatūros kūrinį "Metai". Poemą sudaro 4 dalys. Tai epinė, didaktinė poema, kurioje yra daug pamokymų, patarimų. Pagrindiniai veikėjai – būrai, kurie skirstomi į vėžlybuosius ir nenaudoėlius. "Metuose" atskleidžiamos žmonių dorybės, ydos, santykiai su gamta, Dievu, aprašomi darbai.

Jonas Biliūnas - vienas žymiausių XX amžiaus pradžios rašytojų. Įsimintiniausiuose kūriniuose "Kliudžiau", "Lazda", "Brisiaus galas" rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačius įvykius, jaučia gėdą, katlę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą. Vienas tokių Biliūno darbų, kuriame būdinga neteisybės tema, - "Ubagas".

Vincas Krėvė - prozininkas, dramaturgas, gyvenęs XX amžiuje ir kūręs įvairių žanrų kūrinius. Svarbiausias jo kūrinys yra istorinė drama "Skirgaila", kurioje vaizduojama romantinė legendinė Lietuvos praeitis. Autorius kūrinyje gilinasi į konfliktus, kurie iškyla tarp laiosvės ir prievartos, tarp sąžinės ir primestos valios, tarp meilės ir pareigos. Dramos siužeto centre politinė intriga ir meilės istorija.

Šatrijos Ragana – XX a.pr. lietuvių literatūros psichologinės prozos pradininkė, idealistinės romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Šatrijos Ragana praturtino lietuvių prozą nauju požiūriu į žmogų, daugiausia dėmesio ji sutelkė į žmogaus dvasią. Vidinė žmogaus raiška, sielos išgyvenimai jai svarbiau už išorines aplinkybes. Šatrijos Ragana lietuvių literatūrinį kontekstą praturtino naujais būdais : pasakojimu pirmuoju asmeniu, dienoraščiu, užrašais. Apysakoje ,Sename dvare‘ skirtingai negu tos pačios kartos rašytojų – Lazdynų Pelėdos, Žemaitės – senasis dvaras yra šviesos skleidėjas. Jo gyventojai – dori, siekiantys mokslo, veiklūs ir pasiaukojantys žmonės.

Vaižgantas - 19 a. pab. - 20 a. pr. prozininkas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. Kūriniuose siekė sukurti tautinį charakterį, pabrėžti lietuvių darbštumą, svajingumą, jautrumą, meilę gamtai. Vaižgantas yra parašęs daug apsakymų ir apysakų. Vienas žymiausių jo kūrinių - romanas - epopėja "Pragiedruliai". Tai valstietiškas epas, kurioe centre - kova dėl kultūros. Kūrinyje bandoma suprasti, kur slypi tautos gyvybingumas.

Vincas Mykolaitis - Putinas - XX a. vidurio kūrėjas. Jis kaip ir Vincas Krėvė ar Balys Sruoga yra universalus rašytojas, kūręs dramas, simbolistinius eilėraščius, romanus. Vienas žymiausių Vinco Mykolaičio-Putino kūrinių yra psichologinis romanas "Altorių šėšėly". Romano pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris bando suvokti savo pašaukimą būti kunigu ir sprendžia kunigo-poeto problemą. Romane pasakojama nuo įstojimo į seminariją iki kunigystės atsisakymo.

Jurgis Savickis – žymus XX a. lietuvių prozininkas modernistas. Kūryboje atskleidžiamas žmogaus prigimties dvylipumas, grėsmingumas, tačiau J.Savickio proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria žmogiški, šilti ryšiai, grožio, meno ir kultūros idealai. Pasakotojas artimas personažui,susipina su veikėju, pozicija kaitaliojasi,pasakojimas skyla i fragmentus,fiksuojami tik patys reikšmingiausi dalykai. Kūriniams būdinga ironija, žaidimas kultūros įvaizdžiais, daug tarptautinių žodžių, užuomenų, asociacijų.

Balys Sruoga - XX a. pirmos pusės rašytojas. Universalus kūrėjas: poetas, dramaturgas, prozininkas, literatūros bei tautosakos tyrinėtojas. Įžymiausi kūriniai yra "Milžino paunksmėje" (drama) ir memuarų knyga "Dievų miškas". Ji buvo parašyta 1945 metais, tačiau išleista tik po dešimties metų. Knygoje ironizuojamas kalinių gyvenimas.

Antanas Vaičiulaitis - XX a. rašytojas modernistas, novelių meistras. Jo kūryba artima neoromantizmui ir vadinama magiškuoju realizmu. Vaičiulaitis nesistengia nieko stebinti, šokiruoti. Kūriniuose atrodo lyg ir nieko nevyksta, o iš tiesų klostosi žmonių gyvenimai. Jam svarbu aprašinėti ne faktus, o žmogaus dvasinius išgyvenimus. Vaičiulaitis domisi paprastais žmonėmis, dažnai ūkininkais, gyvenančiais ir mirštančiais arti gamtos.

Antanas Škėma – vienas žymiausių XXa. vidurio lietuvių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jis laužo tradicinės lietuvių literatūros normas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis, nuodugniai gilinasi į žmogaus emocijas, egzistenciją. Škėmos stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Vienas žymiausių Škėmos kūrinių veikalas – romanas „Balta drobulė“.

Justinas Marcinkevičius - 20-21 a. kūrėjas, priklausęs 30-ųjų metų rašytojų kartai, kaip J.Degutytė, A.Maldenis ir A.Blatakis. Savo kūryboje apmąsto tautos ir jos likimo kelius, pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį. Jo kūrybos žmogus darbštus, atlaidus, teigiantis šviesią būtį. Svarbiausia Marcinkevičiaus draminė trilogija yra "Mindaugas", "Mažvydas" ir "Katedra". Jos jungia Lietuvos valstybės ir kultūros kūrimo temas.

Juozas Aputis - šių dienų moderniosios psichologinės novelės ir apysakos autorius, tęsęs Jono Biliūno prozos tradiciją. Aputis savo kūryboje kalba apie žemdirbio kultūrą ir lietuvių tautos likimą. Rašytojo proza atspindi okupuotos tautos būseną, persmerktą rūpesčio, nerimo ir graudulio. Kūrinių problemos yra kaip įveikti praeities baimes ir tapti visaverčių, savimi pasitikinčiu asmeniu. Viena žymiausių novelių - "Dobilė. 1954 metų naktį".

Saulius Šaltenis – XX a. prozininkas, dramaturgas. Jaunatviškos dvasios rašytojas lietuvių literatūros kontekste išsiskiria platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. D. Šaltenis įtvirtino savitą prozos stilių, kuriame originaliai jungiamas lyrizmas su ironija – poetinio ir kritinio mąstymo ypatybės. Taip pat į literatūrą ateina naujas jaunatviškas ir ironiškas personažas, kuris vengia gražios kalbos, pabrėžtinas laisvas bendravimas.

Vanda Juknaitė - prozininkė, eseistė ir dramaturgė. Vienas žymiausių jos kūrinių yra apysaka "Stiklo šalis". Savo kūriniuose Juknaitė dažniausiai kalba apie moterį, motiną. Gyvybė rašytojai yra svarbiausia vertybė. Žmogaus gyvenimas jos kūriniuose vaizduojamas kaip sunki pareiga, kurią reikia atlikti iki galo. Rašytojai rūpi vaiko likimas permainų visuomenėje. Kūrinių centre visuomet yra žmogus, jo psichologinės problemos. Pasakojama nuosekliai, pasitelkiant spontaniškus fragmentus, atrenkant ryškius e#keiksmažodis#dus.

Jeigu rasite klaidų, visiems bus geriau, jei perspėsite šioje temoje :) Aš ištaisysiu.

Kita naudinga informacija paskaityt apie autorius, prisiminti kūrinius randasi www.egzai.com :) Nelabai gal glaustai, bet pakankamai naudingai apie kiekvieną autorių yra aprašyta :D

Jeigu dar kokios naudingos informacijos turit lietuvių VBE, pasidalinkit :D