Samick

Ne čia esmė, o pilietiškume, kad ir kokie jie tinginiai, jie patriotai, jų šalis jiem svarbiausiai, o ne kaip mes, nei save, nei šalį gerbiam.. taip ir gaunas :)

Per glaustai papasakojai problemą savo, papasakok plačiau :lol:

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Piniguose laime tada, kai nenutinka kas nors blogo, ko ir pinigais neiveiksi.

„Ne piniguose laimė“ ar „Ne, piniguose laimė“?
 
Greičiausiai daugelis mūsų įsivaizduodami save turtingais žmonėmis savo vaizduotėje iškart susikuriame ir iliuziją, jog būtumėm nepaprastai laimingi, nes turėtumėm daiktus, kurių troškome ilgą laiką. Prabangūs automobiliai, nuosavi namai, galbūt net privačios salos. Neslėpsiu, aš taipogi priklausau šiai daugumai kuri mąsto tik apie milžiniškų pinigų naudą, o ne naujus galimus pavojus, bei iškilsiančius sunkumus, iššūkius.
 
Nepamirškime į viską žiūrėti iš abiejų pusių. Žinoma, norimų daiktų tūrėjimas mus be abejo paverstų kažkiek laimingesniais. Juk gera pasvajoti, kaip vieną dieną laimėjęs loterijos aukso puodą ar sukūręs labai sėkmingą verslą ir tapęs milijonieriumi privažiuoji prie jūros kokiame nors saulėtame, šilto klimato krašte ir ten romantiškai išgeri šampano su savo mylimu žmogumi. Argi ne puiku? Žinoma, kad taip.
 
„Tamsioji medalio pusė“ galvojant vien apie finansinę savo padėtį visad būna primirštama. Kas ta „tamsioji medalio pusė“? Susimąstyti reikėtų ne tik apie tokius, dabar jau nuvalkiotus dalykus kaip alkoholizmo liūnas ar narkomanija (ypač, jei esi loterijos laimėtojas, o ne visad užsiėmęs verslininkas (kuris tiesa taip pat dėl savo perdėto užimtumo laisvai gali tapti priklausomas nuo šių skausmingų pagundų)). Pamąstykime, ar tikrai veslininkai tokie laimingi? Juk jie visad užsiėmę savo verslu, dažną jų kamuoja perdėtas nuovargis, nemiga (kuri bėje gundo kasnakt išgerti po stikliuką kokio stipresnio gėrimo, kad tik būtų lengviau užmigti). O ką jau kalbėti apie tai, kad jie visad rizikuoja prarasti visą savo valdomą turtą? Juk pasakymas, jog esi milijonierius dar ne viskas. Būdamas vienu iš jų tu turėtum mokėti elgtis su savo pinigais taip, kad, jei ir patirtum nuostolius, tai jie būtų minimalūs, nes kitu atveju gali tiesiog bankrutuoti. O kaip tu jaustumeis, jei kątik dar buvęs milijonieriumi prarastum visus savo turtus? Įsivaizduok, kątik buvai milijonierius, o dabar jau sėdi kažkur stoties rajone ir „kaulini“ iš praeivių poros litų. Tikrai nekaip, o tai vėlgi vestų į prieš tai minėtas skaudžias nuodemes, nuo kurių ne visus įmanoma išgelbėti.
 
Taigi, ar tik piniguose mes linkę matyti laimę? Gal mums pagaliau reikėtų išmokti džiaugtis mūsų gamta, ją saugoti? Gal pagaliau reiktų suprasti, kad gyvename tik vieną kartą ir pradėti padėti kitiems žmonėms, net ir nepažįstamiems? Gerbti ne tik savo šeimą (žinoma yra ir tokių padugnių, kurie negerbia net ir jos), bet ir praeivį einantį gatvėje?
 
Geriausiai į šiuos klausimus tikriausiai galėtų atsakyti Jigme Singye Wangchuck (Butano Karalystės Karalius 1972-2006 metais).
 
Šis Karalius savo piliečiams įrodė tai, kad ne piniguose slypi mūsų laimė. Jis darė viską, kad tik jo šalies gyventojai būtų laimingi. Jis nuolatos klausinėdavo žmonių nuomonių, jais rūpindavosi, kai šiems būdavo sunku. Taip neilgam laikui prabėgus nuo jo karūnavimo atsirado toks dalykas, kuris kilo būtent iš Butano Karalystės – gyventojų laimės indeksas (angl. Gross National Happiness). Karalius išsiūsdavo 180 klausimų apklausą visiems savo gyventojams, o gavęs atsakymus Jis juos tyrinėdavo ir bandydavo nustatyti, ko jo žmonėms reikia labiausiai. Tokiu keistu, tačiau tikrai puiku metodu Butano Karalystė pagal oficialius duomenis yra 4 vietoje pagal gyventojų laimės indeksą pasaulyje! Ir žinote ką? Šioje šalyje vidutinis žmogaus uždarbis yra apie 245 litai per mėnesį, neraštingų žmonių procentas ~50%, internetas ir televizija atsirado tik 1999 metais! Tačiau kaip matote, žmonės itin laimingi vien turėdami tokį karalių, kuris daro viską, kad tik jo žmonės jaustųsi laimingi. Tiesa, dabar Butaną valdo Jigme Singye Wangchuck‘o sūnus, tačiau jis savo gerumu nenusileidžia savo gerąjam tėvui (žmonės norėjo naująjam Karaliui pastatyti pilį, o šis jos atsisakė ir likdamas gyventi paprastame namuke paprašė vietoj pilies pastatyti ligoninę arba mokyklą).
 
Manau galime pasvajoti apie didelius turtus, bet niekada negalime pamiršti kitų žmonių, padėti jiems kuo tik galime. Nesvarbu, ar pagalba skiriame pinigais kaip padarė Bill’as Gates’as (Bill’as Gates’as yra paaukojęs net 60 milijardų JAV dolerių skurdo ir bado krečiamai Afrikai!), ar darbais kaip Butano Karalystės karaliai.
 
Taigi, berašydamas šį straipsnelį priėjau išvadą: žinoma pinigai padeda jaustis laimingesniais, bet tik dalinai. Didžiausią džiaugsmą, laimę mums teikia pagalbos sulaukimas, o, kad jos sulauktumėm patys, turime pagelbėti kitiems. Nesvarbu kokia ta pagalba bebūtų, ar piniginė, ar tiesiog gerais darbais. Pavyzdžiui, jei būdamas milijonieriumi tu padėsi savo ne taip gerai gyvenantiems artimiesiems, o poto bankrutuosi, esu beveik šimtu procentų garantuotas, kad tau žlugus šie žmonės tau išties pagalbos ranką ir neleis nuklysti į tokias nuodemes kaip alkoholizmas ar narkomanija.
 
„Ne piniguose laimė“ ar „Ne, piniguose laimė“?
 
Tiesiog tokį pamąstomąjį straipsnelį parašiau. :)

Sveiki, esu siame forume jau gerus 6 metus taciau per ta laika dar neteko sutikti tokio saziningo ir patikimo nario kaip Fantasya.
 
Istorija kaip ir paprasta prireike Paypal euru sumoketi uz preke Ebay, todel is sio nario geru kursu nupirkau 320 euru. Paypal eurus vede pirmas ir sutiko palaukti pirmadienio kol gaus pinigus i savo banko saskaita, nes musu bankai skirtingi. Taciau mano Paypal saskaita buvo neverified, o kortele Visa Virtuon pradeta gaminti ir vos gaves kortele pridejas ja prie Paypal saskaitos mano saskaita tapo verified, bet tuo paciu ir limited. Apie tai pranesiau nariui Fantasya jis sutiko man grazinti pinigus uz sumoketus Paypal eurus ir liko sedet minuse... Logiskai pagalvojus juk tai mano problema, kad Paypal limited accounta padare, del neaiskiu priezasciu, o ne pardavejo. Manau kitas pardavejas butu tikrai negrazines sumoketu pinigu ir butu pasakes tavo bedos cia, o ne mano. Po savaite trukusio susirasinejimo su Paypal pagaliau pavyko pasiekti man rezultata, kad nariui Fantasya Paypal eurai butu grazinti. Jei Paypal butu negrazine pinigu man butu teke laukti 180 dienu kol buciau galejas juos pasiimti apie tai kalbejom su Fantasya ir jis butu tiek dienu palaukes. Dziugu, kad sitame forume yra saziningu, supratingu forumo nariu

as pasitvarkiau mityba, nusipirkau begimo takeli, dvi savaites atbegiojau... ir pyst takelis per puse. Visa motyvacija ishgaravo :/

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Šiandien aptikau neblogą tinklapį http://sleepyti.me/
Jis pagal tai kada keliesi apskaičiuoja kada tau eiti miegot geriausia. Žmogus miega tam tikrais ciklais ir kai atsikelia giliojo miego ciklo metu jis jaučiasi labai pavargęs, išsunktas ir neišsimiegojęs, o jeigu atsibunda tiesiai iš REM miego arba iškart jam pasibaigus žmogus jaučiasi pailsėjęs ir išsimiegojęs.

Šiandien aptikau neblogą tinklapį http://sleepyti.me/
Jis pagal tai kada keliesi apskaičiuoja kada tau eiti miegot geriausia. Žmogus miega tam tikrais ciklais ir kai atsikelia giliojo miego ciklo metu jis jaučiasi labai pavargęs, išsunktas ir neišsimiegojęs, o jeigu atsibunda tiesiai iš REM miego arba iškart jam pasibaigus žmogus jaučiasi pailsėjęs ir išsimiegojęs.

bitch please :D
 
Sąmoningas sapnas (angl. lucid dream) – sapno tipas, kai sapnuojantysis suvokia, kad sapnuoja. Ši savoka pirmą kartą buvo pavartota olandų psichiatro ir rašytojo Frederik (Willem) van Eeden (1860–1932).
 
 
 
Sąmoningame sapne sapnuotojas gali aktyviai dalyvauti sapno įvykiuose bei manipuliuoti sapno siužetu ir įspūdžiais. Samoningi sapnai gali atrodyti tikri ir aiškūs. Daugiau teorijos apie sąmoningus sapnus galite perskaityti čia.
 
 
 
Šiame straipsnyje papasakosime kaip naudojant tikrovės patikrinimo būdą galite lengvai patirti sąmoningą sapnavimą.
 
 
 
Tikrovės patikrinimą galite naudoti ne tik sapnuose, bet ir kaip įrankį sąmoningumui pasiekti. Kad tai padarytumėte, jūs turite pradėti naudoti tikrovės patikrinimą visur ir visada. Padarykite tai savo įpročiu. Pavyzdžiui, galite tai daryti kiekvieną kartą pabudę ar pažiūrėję į laikrodį. Jeigu nuolat darysite tikrovės patikrinimą būdravimo metu, tai galiausiai susapnuosite tikrovės patikrinimą. Ir jo neišlaikysite! (arba išlaikysite – priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsite) ir suprasite, kad sapnuojate.
 
 
 
Patarimai:
 
 
 
- Įsigykite žadintuvą ir kiekvieną kartą, kai jis suveikia, darykite tikrovės patikrinimą.
- Naudokite vieną ar du mėgstamiausius tikrovės patikrinimus. Jie beveik išsivystys į refleksą.
- Kompiuterio ekrano užsklandoje naudokite stambų įrašą, kuris jums primintų padaryti tikrovės patikrinimą.
 
 
 
Dažniausiai užduodami klausimai
 
 
 
Kas tai yra tikrovės patikrinimas?
Tikrovės patikrinimas yra būtent tai, ką ši sąvoka ir nusako. Tai metodas, skirtas patikrinti, ar tai, ką asmuo patiria, yra tikra, ar tai tėra sapnas, kuriame viskas gali būti kitaip nei tikrovėje.
 
 
 
Kodėl turėčiau daryti tikrovės patikrinimus?
Turėtumėte įsiminti vieną dalyką – ką mes darome būdravimo metu, gali būti perkelta į sapnus. Taigi, jeigu dažnai darysite tikrovės patikrinimus būdravimo metu, tai jie turėtų persikelti ir į sapnus. Jeigu tikrovės patikrinimai sapne pasitaiko netikėtai, jie gali pastūmėti jus link sąmoningumo.
 
 
 
Kokie yra tikrovės patikrinimų pavyzdžiai?
Yra daugybė tikrovės patikrinimo būdų. Tiesą sakant, jūs galite pasidaryti savo tikrovės patikrinimą, kadangi jie gali lengvai prasiskverbti į sapną ir padėti jums suprasti, kad sapnuojate. Keli populiariausi tikrovės patikrinimo būdai:
1. Nosies tikrovės patikrinimas. Jums tereikia užkimšti nosį ir pabandyti pro ją kvėpuoti. Jeigu kvėpuojate, vadinasi, sapnuojate!
2. Pirštas per delną. Pabandykite bet kurį pirštą įsmeigti į delną. Jeigu pirštas perlenda kiaurai, tuomet jūs sapnuojate!
3. Rankų patikrinimas. Pažiūrėkite į rankas. Ar jos atrodo keistos? Kiek pirštų matote? Jeigu jų daugiau ar mažiau negu 5 ant vienos rankos, reiškia, jūs sapnuojate.
4. Teksto keitimas. Pažiūrėkite į kokį nors tekstą, tada nusisukite ir po to vėl pažiūrėkite į tą tekstą. Ar jis pasikeitė? Jeigu taip, tuomet jūs sapnuojate.
Kai kuriuos šių tikrovės patikrinimų gali būti nepatogu atlikti viešai. Tačiau yra kitų tikrovės patikrinimo būdų, kuriuos atliekant viešai jūsų niekas nepastebėtų.
 
 
šaltinis anomalija.lt

Šiandien aptikau neblogą tinklapį http://sleepyti.me/
Jis pagal tai kada keliesi apskaičiuoja kada tau eiti miegot geriausia. Žmogus miega tam tikrais ciklais ir kai atsikelia giliojo miego ciklo metu jis jaučiasi labai pavargęs, išsunktas ir neišsimiegojęs, o jeigu atsibunda tiesiai iš REM miego arba iškart jam pasibaigus žmogus jaučiasi pailsėjęs ir išsimiegojęs.

Neseniai matėme Uždarbis.lt teismų bylose, ne per seniausiai ir LOGIN renginyje, tačiau ar jau matėte Uždarbis.lt bei Kernius.net lietuvių kalbos vadovėliuose 10-tai klasei?!
 
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/1.JPG
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/2.JPG
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/4.JPG
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/5.JPG
 
Naudotasi scaner'iu, tad kokybe nepasižymi, tačiau, pamatyti kas parašyta - galima. :)
 
Manau, žodžių daugiau nereikia, nuotraukos kalba pačios už save.
 
Vadovėlis - LIETUVIŲ KALBA. Vadovėlis X klasei. Pirmoji knyga
 
PRAŠAU, puoselėkime šį forumą, nustokime rašyti nesąmones. Tobulėkime, ir leiskime tobulėti kitiems. KELKIME TAUTOS IŠPRUSIMO LYGĮ!
 
Benas

Zekit kad poto taip nebutu:
 

Pateiksiu šiokį tokį pasakojimą apie tai,kaip išlavinti tam tikrą sugebėjimą. Tai tikrai įdomu!!!
 
Ar bent įsivaizduojate, ką gali jūsų protas,bet negali jūsų sąmonė? Jeigu įsivaizduojate,ar nenorėtumėte tai įvaldyti iki tokio lygio,kad GALĖTUMĖTE naudoti tai valingai? Aš kalbu būtent apie atminties ir pastabumo zonas. Pagalvokime,ką gali nuveikti žmogus,kuris atsimena faktus labai ryškiai,kurie vyko,tarkim,prieš 15 metų? Arba atsiminti ką veikėte per pirmąjį skambutį,kas jus laikė už rankos? Yra žmonių,kurie iš prigimties turi tokį talentą ir jiems tai atsiminti nėra sunku,tiesiog gerai pamasto ir viskas lyg televizoriaus ekrane pasirodo. Bet tokių žmonių nedaug. Ar norėtumėte būti vienas iš jų? Tai tikrai labai nesunku ir neatims daug jūsų brangaus laiko. Tai tik valios žaidimas. Kodėl valios? Nes tai tik valios reikalas,ar tai užtruks mėnesį,ar du,ar pusę metų,ar metus. Užteks tuščiožiauti ir pabandykime papasakoti kas kaip.
Atgal į praeitį
 
Žinokite,kad išlavinus atmintį,ne tik prisiminsite ssavo gyvenimo naudingus įvykius/aspektus,bet ir galėsite žvelgti į ankstesnį gyvenimą,istoriją vien iš FAKTŲ. Tai yra,galėsite regėti vaizdą savo mintyse tarsi per televizoriaus ekraną. Aš nekalbu apie kelionę laiku,tai tik faktų paviršutiniškas suvokimas. Bet apie tai vėliau. Jei norite turėti nepaprastai galingą atmintį,tapti aiškiaregiu,visai nebūtina ieškoti ekstrasenso dalelės savyje. Tereikia jūsų atkaklumo. Kas rytą ir vakarą stenkitės prisiminti prabėgusios dienos įvykius,net ir smulkiausias detales,įvertinti savo poelgius,pasvarstyti ką padarėte,ko nepadarėte,ar turite dėl to gailėtis,džiaugtis ir panašiai. Paskui pradėkite palaipsniui grimzti į praeitį. Prisiminkite kas buvo vakar,užvakar ir dar seniau. Jei pakaks valios daryti tai kasdien,sėkmė bus garantuota. Ilgą laiką lavindami atmintį sugebėsite atkurti bet kurį savo gyvenimo tarpsnį iki pat gimimo,lengvai įsiminsite ilgiausius eilėraščius,spalvų gamas,skaičių eiles...
 
Aiškiaregystė
 
Tai ne tas teiginys,kuriuo apibūdinu žmones,kurie gali kalbėdami su sielomis ar tai dvasiomis,numatyti ar atspėti tam tikrų įvykių seką. Tai teiginys,kuriuo apibūdinu tuos,kurie yra labai įžvalgūs. Tie,kurie iš menkiausios detalės gali sukurti visą pasakojimą,kuris 1:1 atitiks realią žmogaus padėtį. Taigi gryžtame prie to,kas seka po PIRMOJO žingsnio(atminties lavinimo). Taigi,po ilgalaikės praktikos,atminties lavinimo srityje,jūs sugebėsite matyti tai,ko kito nemato. Užteks panorėti matyti daugiau. Jums užteks pamatyti vieną užrašą/pavadinimą ar tai kelias detales ir jūsų posamonė greitai sudėlios viską į savo vietas. Jūs savo mintyse nupiešite paveikslą.
 
Norite matyti ateitį?
 
Ši dalis yra išties labai paini. Man asmeniškai dar nepavyko to padaryti,bet tikrai žinau bent pora labai užsidariusių žmonių,kuriem tai padaryti pavyksta. O kagi padaryti? Matyti ateitį. Nors šeip,tai tas teiginys "matyti ateitį" nėra teisingas. Jūs tiesiog nuspėsite tam tikrus veiksmus,kurių pagalba galėsite paįvairinti savo gyvenimą arba pritaikyti tai tam tikrose srityse,kurių pagalba,jūs galbūt net uždirbsite pinigų :). Viskas ką dabar parašysiu,yra paremta Pitagoro žodžiais. Tik žodžiais. Todėl neskubėkite smerkti,jei neturite,kaip anksčiau minėjau,valios,net nesistengkite to neigti nepabandžius,juk nežinosite ar sakote tiesą. Taigi Pitagoras,ryte prieš išlipant iš lovos rekomendavo nuspėti pagrindinius ateinančios dienos įvykius,bet ir įtraukiant susitikimus su konkrečiais asmenimis,jų pirmus ištartus žodžius,jų veido išraišką pamačius jus,poelgius,drabužius,pokalbio turinį,temą. Netgi jų skleidžiamus kvapus! Pagal metodiką tai panašu į trečiąjį atminties lavinimo etapą: gilinantis į aiškiaregystės paslaptis jums buvo siūloma įsivaizduoti praeities,dabarties ir ateities įvykius,kuriuose nedalyvavote. Bet čia žengiamas didelis žingsnis į priekį – ateitį ne šiaip reikia pamatyti,bet ir stengtis daryti jai įtaką. Savo sąmone skverbdamasis į ateitį,žmogus ne tik įgauna gebėjimą kuo smulkiausiai ir tiksliai numatyti įvykius,bet ir pradeda formuoti šiuos įvykius. Kiek žinau,tai dar niekas neupranta kokiais smegenų daliai šitas reiškinys priklauso,bet ar tai svarbu? Iš senųjų epochų ir nebeegzistuojančių tautų,mes,savo istorijos rašytojai,atkapstėme/išsaugojome daug žinių apie tai. Bet tai tik dalėlė iš viso turinio. Mes šiaip taip išmokome jomis pasinaudoti,bet dar nesugebame kurti teorijų,kuriomis pagrįsta visas procesas. Cituoju pastraipą
 
 
Šiaip ar taip,niekas negali pasakyti ar tai yra tiesa. Bandymais,kuriuos aš jums siūlau atlikti,nustatyta,kad taip elgdamiesi žmonės gali daryti įtaką tolimesniems žingsniams. Ir jei leisite veikti savo "fantazijai",lengvai ir be svetimos pagalbos žengsite kitą žingsnį – sugebėsite ne tik keisti įvykius reikiama linkme,bet ir priartinti ar nutolinti juos,kitaip tariant,mintyse galėsite valdyti laiką.
 
Svarbu laikytis 3 taisyklių:
 
 
 
1. Neskubinti įvykių ir pirmiausia perprasti atminties lavinimo metodiką, nes be šito neįmanoma dėlioti ateities.
 
2. Išmokti įsivaizduoti įvykius kiek įmanoma išsamiau ir ryškiau,tarsi televizoriaus ekrane.
 
3. Niekada negalvoti apie tai,ko nereikia daryti,nes neigiamos mintys taip pat turi savybę įsikūnyti.
 
 
Na,dabar jums spręsti,ar tikėsite manimi ir ryšites pereiti į aukštesnį lygį,ar suabejosite ir pasiliksite ties užimama pozicija. Aš dabar galiu pasakyti,kad tai darau apie 9 mėnesius,kalbu apie atminties lavinimą. Ir aš galiu atsiminti ką veikiau tam tikrą dieną,ar ji buvo saulėta,ar lijo lietus. Ką aš veikiau išlipęs iš lovos ir t.t. Pabandykite šiandien prieš užmiegant atsiminti viską ką veikėte šiandien nuo tada,kai išlipote iš lovos. Tada pabandykite prisiminti tai kitą dieną,vakare ir galiu garantuoti,kad atsiminsite pačias smulkiausias daleles! Ačiū už tai,kad perskaitėte iki galo :)

Sveiki,
 
Esu tik ką šviežiai iškepta fotografė, baigusi mokslus ir kaip bebūtų gaila nedirbanti pagal specialybę. Gyvenu kolkas su mama ir ieškau sau vietos po saule, o tai kolkas sudėtinga užduotis.
Stengiuosi susirasti darbą, kuris bent šiek tiek būtų susijęs su fotografija ar bent kartą per mėnesį reikėtų pakelti fotoaparatą nuo stalo. ;D
Ieškodama darbo skelbimu ir visokių kažkokių neiaškių pasiūlymų ir radau šią vietą.
 
Prisistatyti nelabai kažkaip daug ir galiu, Esu vardu Ernesta, man 22 gyvenu su mama ;D
Ieškausi darbo. Šeip esu iš tikro nuoširdus žmogus ir kišenėje žodžio neiėškantis. Dažnai sakau viską taip kaip yra ir kaip galvoju. Niekada nemėgau vinioti visko į vatą, turbūt todėl ir neturiu per daug draugų. Nors bendravimas man kaip oras reikalingas ir esu labai komunikabili. :P
Darau neįtikėtinai daug Lietuvių kalbos klaidų, nors gyvenu čia visą savo gyvenimą, bet kaip negaliu išmokti taip negaliu. Skubu ir neatydžiai rašau :P Atleiskit man =^.^=
 
Toks trumpas prisistatymas, asmens kuris tiesiog ieško žmonių, su kruaiis galėtų pakalbėti ir išlėto atrasti vietą pasaulyje.
 
Susipaišysim ;)
 
p.s. Geriausias fotografo savęs nuotraukos yra tos, kurios fotografuotos Webcam ;D JOKE!

Isorine laisve dar nieko neduoda, o tik suteikia galimybe issilaivinti is vidaus, tik galimybe... Svarbiausia buti viduje laisvam, nebut priklausomom nuo kompleksu, nuo kvailu isitikinimu, nuo visuomenes, nuo tokiu dalyku, kur tu pats zinai, kad nenori priklausyti, nuo alkoholio, nuo narkotiku, nuo kompo, netgi nuo tinginystes, nuo baimes ir t.t.
Kai tavo visos priklausomybes bus tik tokios, kuriu tu pats noresi, tai butu priklausomybe nuo hobio, seimos, draugu ir panasiai ir turesi laisva terpe jom igyvendinti, va tada tu busi laisvas.
Todel ir svarbi laisve, nes tada tu darai tai ka nori ir supranti, kad tai yra geris ir veliau nebus blogu pasekmiu.

Ar kultūrinė nauda yra kai Kaune pasirodęs su Lietuvos ryto šaliku gausi į galvą, o Vilniuje su žalgiriečio? Ar kultūrinė nauda yra sėdėti prie TV, svaigintis pigiu alumi ir šukauti "Varyyyk asile, ką čia dirbi bl***t"? Ar kultūrinė nauda yra, kai atvažiuoja lenkų vandalai ir siaubia miestą, rėkdami "Wilno nasze"?
Nesakau kad nemegstu sporto. Reikia išskirti 2 dalykus - sportą ir fizinį aktyvumą skatinančius žaidimus. Pats mėgstu pajudėti, pažaisti krepšinį su draugais, bet pinigai, alkoholis, pyktis to dalyko neliečia.

Ir tai tikrai matosi iš tavo postų forume.

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.
Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
 
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
 
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?
Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai?
Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?
Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?
Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.
Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).
Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
 
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
 
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.
Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?
Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
 
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
 
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?
Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
 
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
 
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo.
Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
 
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
 
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą?
Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
 
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
 
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”?
Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
 
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
 
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
 
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
 
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi.
Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
 
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
 
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas.
Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
 
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
 
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe.
Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
 
Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/desimt-priezasciu-neieskoti-darbo-29818.html?page=1
Straipsnio autorius: Styvas Pavlina, verslas.in
 
Man patiko, o ką manote jūs apie tas 10 priežasčių neieškoti darbo?

Kas yra dragdis?
 
Dragdis yra papraščiausias būdas išsisaugoti ir atrasti turinį internete. Su dragdis: paveikslėlius, video, tekstus, bei nuorodas galite išsisaugoti su vienu paprastu "drag&drop" veiksmu. Vėliau, tai, ką išsisaugojote, lengvai surasti dragdis išmanios paieškos pagalba. Ir atrasti panašų turinį į tą, kurį išsisaugojai, su vieno mygtuko paspaudimu.
 
Dragdis spaudoje:
http://www.fwd.lt/20...kelias-sekundes
http://www.15min.lt/...cija-645-313992
http://vz.lt/article...ietuviu-irankis
http://www.verslas.i...ti-informacija/
http://www.fwd.lt/20...smecio-interviu
http://www.arcticsta...is-finally-here
http://www.thenextwe.../03/13/dragdis/
 

2014-01 Naujienos apie pilną produkto paleidimą.

 

Na, reklama tai jo... Kad ir vienas: " Vaikai galės atsiskaityti, kad ir valgykloje" nu jo... Kai tik dvejose mokyklose iš kelių šimtų veikia MokiPay :D

Manau forume būtų naudinga funkcija, kuri "beraščio" parašytą sakinį ar dalį teksto leistų kitiems pataisyti, paaiškinti.
 
Na, sakykim būtų papildomas mygtukas prie "atsakyti" ir "daugybinis citavimas". Tarkim mygtuko pavadinimas būtų "pranešimo klaidos". Jame visi norintys galėtų ištaisyti rastas klaidas, bet pats originalus pranešimas liktų nepakitęs, o pakoreguotas tekstas ir išaiškintos klaidos būtų rodomos po pranešimu atsidarančiame lange paspaudus mygtuką "pranešimo klaidos".
 
Bent jau man, darančiam klaidas, tai būtų naudinga. Manau ne man vienam kartais būna, kad tiesiog nežinai kaip suregsti sudėtingesnį sakinį, tada arba eksperimentuoji ir rašai "kaip atrodytų teisinga", arba rašai sakinį tiesiog paprasčiau.

Asmeniškai prieš ateidamas į šį forumą rašiau šveplai: „sweikas, swx, svejkas“ ir panašiai. Paskui perlipau per save, nes norėjau padėti sau “pasiruošti egzaminui“ - kaip galima gerai išlaikyti egzaminus, jei nesugebama lietuviškai rašyti? Pradėjau nuo forumo. Pradžia buvo sunki - parašyti pranešimą užtrukdavo 2-3 kartus ilgiau nei anksčiau. Tačiau tai davė savų pliusų - išmokau nežiūrėdamas į skaičiukus virš klaviatūros teisingai parašyti lietuviškas raides. Toliau sekė bendravimas el. laiškais, kurie suaugus padažnėjo, ir pasikeitė jų turinys - nuo „sweikas mano nickas toks ir toks, ar galiu buti tavo serwe adminu? esu labai patyres“ iki oficialaus bendravimo tiek su mokytojais, tiek su universitetais, tiek su kitomis oficialiomis įstaigomis. Toliau sekė skype - sunkiai sunkiai, bet prasilaužiau. Sunkiausia būdavo, kai reikėdavo greitai atrašyti, o tu sau maigai tas lietuviškas nosines bei paukščiukus. Paskutinis etapas - sms rašymas. Kol turėjau senuką Samsung Star, nepaisiau jokių lietuvių kalbos rašybos taisyklių - "vaikščiojo" šveplas turinys. Viskas pasikeitė, kai įsigijau Apple produktą - patogesnė klaviatūra, patogesnis lietuviškų raidžių išdėstymas. Visam procesui pilnai įvykti užtruko apie porą mėnesių. O toliau - kaip šiltu peiliu per sviestą. Neneigsiu, prie to prisidėjo ir blogo rašymas su tikslu pramokti dėstyti mintis, bei tobulinti gramatiką. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, vistiek pasitaiko atvejų, kai rašau šveplai - dažniausiai, kai blaivumo būsena viršija padorias ribas, arba kai rašau įsikarščiavęs, arba skubėdamas. Bet ir tai tik SMS žinutėse būnu šveplas.
 
Kas liečia temą - labiausia nervina (o gal juokina?) kai rašai oficialų laišką aukštas pareigas tam tikroje sferoje užimančiam žmogui, ir gauni šveplą atsakymą. Nei penki, nei dešimt. Tik juoktis belieka. Kalbant apie priežastis, manau kai kurios jų yra akivaizdžios - sovietinis auklėjimas, emigrantų dalia (nors žmonės kaip tik turėtų stengtis rašyti lietuviškai), lietuviškos klaviatūros nebuvimas, ir TINGINYSTĖ. Šiame forume taip pat yra, atrodytų, rimtų “dėdžių“ kurie uždirba neblogus pinigus, tačiau rašo šleiviau ne penktokai - kalbu tiek apie lietuviškų raidžių naudojimą, tiek apie elementarią gramatiką ir skyrybą.