wwp

Valio, panašu, jog Tau keliaujant draugija tik maišytų :). Kelionės nelabai nuo gyvenimo skiriasi, tik leidžia lengviau susiprasti, kas esi ir kaip jautiesi.
 
Dėl klausimų, tai visuomet malonu padėti - kuo daugiau klausimų, tuo greičiau mano tinklaraštis vėl atsigaus (išsiduodu - pradėsiu blogą apie keliones alternatyviai, nes senąjį uždariau). Svarbu žinoti, jog yra poreikis :).
 
Užaugti? Dvasine, fizine, emocine, moraline - visomis :). Tiesiog suprasi, jog šalia Tavęs niekas nepaguos (aišku, gali viską paversti juoko forma ir pasijuokti su pakeleiviais - tuomet ir laimė nusišypsos), jei bus sunku - nepadės. Su viskuo tvarkysiesi pats, miegot eisi vienas, atsikelsi irgi vienas. Jei dviese galima pasiskirstyti daiktus, vienam teks nešti viską. Jei reikės apsispręsti, apsispręsi vienas (man tai tik privalumas, kai nereikia tartis, ką daryti - pailsėti su knyga rankose ar stovėti ant kelio).

Kaip keliavai anksčiau? Ar norėdavai savo asmeninės erdvės, ar mėgdavai kompaniją? Ar sėstum dabar į mašiną, nuvažiuotum prie jūros ir džiaugtumeis akimirka, žiūrėdamas į jūrą? Aš - taip.
 
Tranzuoti irgi gana abstraktus dalykas. Vien tranzavimas nėra įdomu (kalbu apie kelių dienų tikslo siekimą, kai kartais tenka ir pasikankinti), reikia kažkokių pramogų. Vieniems - tai miestų lankymas, kiti tiesiog laksto po klubus, treti dar ką sugalvoja. Pagalvojęs, ką veiksi (juk būtų nesąmonė tranzuoti kelias dienas, pastovėti prie ženklo ir grįžti atgal, tiesa?), gal rasi atsakymą. Tik turėk omenyje, jog didžiausi asmeniniai pasisekimai ir svetimos kultūros pažinimas pasiekiami būnant vienam ir nesivaržant. O vidinė ramybė, jei sugebėsi nepalūžti ir apsisukti, bus pasiekiama kur kas paprasčiau. Tai turbūt vienas svarbiausių mano kelionės tikslų kiekvieną kartą, kai susikraunu kuprinę ir žygiuoju link kelio.
 
Tiesiog keliavimui vienam ir irgi reikia „užaugti“ - jeigu nekyla klausimų dėl įrangos*, maršruto planavimo, miego ant pievutės baimės, žinojimas, ką daryti tranzuojant etc, tuomet jau gali keliauti kaip nori ir kur nori. Gali viską išmokti savu kailiu, bet dalintis patirtimi irgi yra gerai. Nors pats pradėjau tranzuoti vienas, pirmą kartą į užsienį (Latviją) iškeliavau taip pat vienas, į savąją odisėją (4900km, iki Rumunijos-Bulgarijos sienos prie juodosios jūros) iškeliavau ne vienas. Matyt daug ką pasako faktas, jog ilgai namie neužsibuvau ir iškeliavau į Estiją/Suomiją... tąkart, jau vienas :).
 
 
* - turiu omenyje, žinau, ką pasiimti, tik kartais nežinau, ar to tikrai reikės - ir taip bus visuomet. Ar man reikės megztuko, o gal visas dienas švies saulė? Ar man reikės vaistų, o gal nesirgsiu? Tačiau tai dalykai, kurie dažniausiai yra svarbesni negu dvejonės „imti ar ne“ :).

Eina lietuvis , rusas ir čiūrka per dykumą ir išlenda žudikas..
Sako matuosim visu pimpalus, jeigu nebus metras tai visi mirsit.
Visi išsigąsta , bet pradeda matuoti..
Paima lietuvio, opa 73 cm..
Paima ruso, 26 cm ..
Paima čiurkos.. 1cm..
Žudikas sako, nu ka metras.. Teks paleisti jus..
Eina toliau visi trys ir kalbasi. Lietuvis sako :
- Ką jus būtumėt be manęs darę, jeigu pas mane ne 73cm?
Rusas sako :
- O tai ką be manęs , jeigu pas mane ne 26cm ?
Čiūrka juoktis pradeda ir sako :
- O tai ką jeigu man būtų nestovėja?

Look, I'm really tired of these people talking all that bullshit
Complaining about their lives, does it really change your mood? Please..
Asking government, before we put the votes to case,
Are you able to change the world as we all see it nowadays?
Shh.. Don't start this shit, we already know the answer, mate
Talking much, but at the end you'll become unfaithful, shame,
Asking why we're leaving our homes, renunciating our loved birthplace,
'Its all corrupted' - is this answer, man, for you okay?
Everyone knows, how hard is living there these days,
While croocked banks gladly rubbing hands in front of your face,
They would easy give you a loan today,
But if you ever miss a payment, they can take your home away.
So, whom to trust, when you are feeling constrained and out your way,
Nobody's by your side and the things are not going right today,
This our nation, man, forget the shit they brought today,
Lets bring the better future for our kids by checking x in plain template..
 
Nezinau ar kas nors skaitys ar ne, tiesiog is neturejimo ka veikti pabandziau siek tiek parimuoti ir apzvelgti trumpai Lietuvos situacija.
 
Mano pozicija: Lietuvoj gyventi nenoriu, ne del to, kad visi vyksta is cia ir pns., o jau nuo mazumens svajojau gyventi Amerikoje, Anglijoje, t.y. salyse, kur pagrinde - anglu kalba, tad mane tikrai erzina stereotipai apie visus emigrantus ir pns. Gyventi cia nenoriu, bet niekas nesako, jog as sia sali pamirsiu, priesingai..
 
Zodziu, kas skaite, pastebejo, jog viena is pagrindiniu minciu buvo, jog kuo daugiau zmoniu balsuotu renkant valdzia. Jei ne del saves, tai bent del kitu tautieciu, vardan Lietuvos. ;)

Taip, nes tik bevertybių gyvenantis atlesikit ,,lopelis" negintų savo tėvynės.
Tik neaišku nuo ko čia ją ir už ką ginti reikėtų. Iš esmės taip, bet kariauti NATO už kokius tai JAV interesus tai labai abejoju.
Gyvenat kaip žiurkėnai, bapkės, mergos. Nemąstot kai kurie. Toliau plėtočiau minti tai gaučiau įspėjimą.
Čia geroji emigracijos pusę: silpnieji, bevaliai ir pan. palieką Lietuvą.
Ne apie visus emigrantus kalbu, bet apie tuos: nesieju savo atities su Lietuva, išvarau iš šitos skilės ir varau į užsienį, iš pradžių lysiu visiem į šikną dirbsiu juodadabriu, paskui prasimušiu, nusipirksiu namą, BMW, susirasiu papingą bobą ir bus mano gyvenimas sėkmingas.

Na taip ar taip visad duodu 14d. Garantija niekad problemų nebūdavo, jei pasitaikydavo defektuotas telefonas iškarto būdavo pakeičiamas kitu arba gražinami pinigai, be jokių pretensiju. Nematau asmeniškai nieko blogo šitose taisyklėse, kiek jau laiko prekyba užsiemu viskas puiku, reikia būti pačiam sąžiningam ir su tavim bus visi sąžiningi.

Dizaino konkursai
 
Nuo šiol yra galimybė pratęsti savo paskelbtą dizaino konkursą, taip siekiant daugiau užsakovų padėti likti patenkintiems:
 
 
Taip pat minimalus prizas už logotipų ir tinklalapių dizainą nuo 100 Lt didėja iki 150 Lt, taip siekiant padėti dizaineriams uždirbti daugiau, o užsakovams sulaukti daugiau ir geresnių darbų:
 
Už pasiūlymus dėkui antler.
 
Pardavimai
 
Siekiant pirkėjus apsaugoti nuo nekokybiškų prekių, o pardavėjus – nuo bandymų grąžinti praėjus daug laiko nuo sandorio:
 
 
Taisyklės įsigalioja nuo šios dienos ir negalioja atgaline data.

Visiškai pritariu šiam ilgam postui. :)
Ir citata puiki, jei kas nesuprato - ji ne apie pinigus - plačiau pamąstykit.
 
Manau, kad tie, kurie sako, jog bus laimingi tik tada, kai turės daug pinigų - meluoja patys sau. Jei nemokate būti laimingi su tuo, ką turite dabar - nebūsite ir tada, kai turėsite milijoną ar net milijardą. Pirmiausia reikia mokėti būti laimingu, mokėti džiaugtis - tada džiaugsitės ir neturėdami milijono, ir turėdami jį.
 
Jei aš sakyčiau, kad būsiu laiminga tada, kai turėsiu tą ar aną - tai reikštų ne tik, kad nemoku būti laiminga, bet kad apskritai - nemoku gyventi. Gyvenime svarbiausia yra dabartis, ši akimirka, šis momentas. Jei nuolat galvoju apie kažką, kas "bus", arba kas "buvo" - negyvenu dabartyje, svaičioju apie miglotas ateities vizijas, arba bandau grįžti ten, iš kur atėjau. Taip gyvenimas ir prabėgs, man besiblaškant nuo to, kas "bus", prie to, kas "buvo" - nors iš tiesų kvaila yra galvoti, kad galiu tuos dalykus kontroliuoti. Kvaila ir norėti juos kontroliuoti - nei vienas nežinom, kada padaryti posūkį bus naudinga, kur gyvenimas nuves - kam blokuoti save logiškai išmąstytom ateities vizijom, kurios gal po savaitės jau nebeatrodys vykusios, juk mes keičiamės?
 
Pinigai reikalingi, mūsų visų poreikiai šiek tiek skiriasi, bet ar būsim laimingi priklauso ne nuo jų, ir ne nuo jų kiekio. Kiekis svarbus tiek, kad patenkintų būtiniausius poreikius - o toliau - ar moki būti laimingas, ar moki vertinti tai ką turi (tiek materialiai, tiek nematerialiai), ir ar moki būti čia ir dabar ir džiaugtis tuo buvimu. Jei į šiuos tris klausimus tikrai atsakysi taip - turėsi ir tų pinigų, tiek kiek reikės, ir apskritai būsi praktiškai nušvitęs - galėsi būti laimingas neturėdamas ničnieko materialaus - nes tavo laimės daiktai ar pinigai absoliučiai nebeįtakos - nes žinosi kas yra tikroji laimė, o ne trumpalaikė laimės iliuzija, kuriomis apgaudinėjame save dabar - nuo tada, kai išaugus vaikystę pamatėm, kad žaislai nėra stebuklingi, ir nebeteikia tiek džiaugsmo, kiek anksčiau. Taip bus su kiekvienu daiktu - net su Ferrari - paprasčiausiai išaugom laiką, kai daiktai tikrai teikė laimę - dabar turim išmokt rast laimę kitaip ir kitur. Nemeluokit sau, sakydami, kad įsigiję Ferrari krykštausit iš laimės iki gyvenimo pabaigos - taip tikrai nebus. Ieškoti reikia ne ten.

Po vienos žinutės apie anglišką literatūrą, per kelias dienas sulaukiau netgi 3 žmonių asmeninių žinučių - iš kur gaunu, ką rekomenduočiau. Atsakysiu paprastai - dažniausiai perku iš bookdepository.co.uk . Tiesa, tai kainuoja. Užsibrėžęs tikslą perskaityt po knygą per savaitę (tiksliau, 8 knygas per paskutines aštuonias 2011 metų savaites) supratau, jog pinigų išleidžiu tikrai nemažai. Tačiau tobulėti reikia, o bibliotekos nežavi pasirinkimu. Dažniausiai baigiasi tuo, jog pasirinkimo yra, tačiau kaip išsirinkti, kai tų knygų - visa eilė? Pasiimi, perskaitai pirmus puslapius, ir sakai sau „nu ką, rytoj nešam atgal“. Ir taip, deja, nutiko ne kartą.
 
Taigi, nusprendžiau, jog galėtumėme tarpusavyje mainytis knygomis. Tuomet vietoj 20-40 litų, skirtų knygai, išleistume keletą litų tik siuntimui. Taigi, taisykles sudariau DUK forma.
 
Q: Ką daryti tokiu atveju, jei knygų mainai negali įvykti santykiu 1:1?
A: Skolintojas tikrai džiaugtųsi, jei voke rastų ne tik knygą, tačiau ir šokoladą. Juk savininkui kainavo siuntimas, beje, tai jo knyga. Bet ne viskas vien pinigais matuojama, tiesa?
 
Q: O kas, jei knygą grąžins ne tokios būklės, kokią išsiunčiau?
A: Dėl vieno ar kito įbrėžimo galbūt nieko ir nereikėtų sakyti. Tačiau jei knyga sulamdyta, sušlapinta, apipaišyta, apdeginta ar kitaip sugadinta, reikia knygą atpirkti.
 
Q: O kas, jei knygos man negrąžins?
A: Akivaizdu, jog mes nuo to neapsaugoti. Tačiau tai tik Uždarbiečio garbės reikalas. Jei norite, kad knygomis galėtų keistis tik patvirtinti nariai, tą nurodykite anketoje. Kelios dienos vėlavimo - suprantamas dalykas, tačiau vėliau vien šokoladu gali ir neišsipirkti. ;)
 
Siūlau kiekvienam turinčiam knygų pasiskelbti tokios formos anketa:

[b]Vartotojo vardas:[/b] [b]Ar knygos gali prašyti nepatvirtintas narys? [/b] [b]Laikas, kuriam skolinu knygą:[/b] [b]Kiekis, kiek maksimaliai knygų skolinu vienam žmogui:[/b] [b]Miestas, galimybės persiųsti knygą:[/b] [b]Knygų sąrašas: [/b] 1. 2. 3. ... [b]Knygų rekomendacijos (iš sąrašo):[/b] [b]Ko tikiuosi atgal?[/b] [b]Papildomos taisyklės:[/b]
 
Anketas parašykite temoje arba išsiuskite AŽ. Kiekvieno anketą pasistengsiu kuo greičiau įkelti į šią žinutę, tačiau būtų šaunu, jog diskusijų ne į temą būtų kuo mažiau. Tikiuosi palaikymo iš administracijos, kad jei manęs nebus, tvarką palaikytų. Aš juk paprastas žmogus, ir jūsų pranešimų trinti ar redaguoti negaliu.
 
Šitoje temoje tik angliškos literatūros mainai, visa kita - vartotojų reikalas tariantis asmeniškai.

aš noriu pinigų ant Mustang'o , BMW X6, Bugačio, bei didelio namo prie viduržemio jūros. Iškur gauti pinigų ? :D

Visų pirma labas kiekvienam,
Taigi, po 2 metų nutariau prisistatyti ir turbūt turėčiau tai padaryti. Visgi šiek tiek pakito mano nuomonė apie šią bendruomenę ir visą grietinėlę, kuri sukasi šioje virtuvėje.
 
Aš (adv.inc - Advertisment Incorporat[ed/ion] ) gimiau 2010 metais, Sausio 4 d. apytiksliai 02:35 minutės. Aplink buvo tamsu, skaudėjo akis nuo programavimo, bet buvau pakankamai laimingas ir didžiavausi savimi. Kai visi aplink ramiai miegojo, kai tuo tarpu aš sedėjau išsišiepęs ir mano širdis plakė šiek tiek greičiau nei turėtų. Ir visa tai paaiškinama. Per 4d. paleidau naująjį projektą, kuris turėjo atnešti sumaišti Lietuvoje. Tarp vartotojų turėjo sklisti kalbos ir visi Jį turėjo išgirsti ir pamatyti. Ir išgirdo, ir pamatė, ir paskaitė, ir keikė :)
 
Iškarto užsiregistravau čia, uždarbis.lt, tai buvo plano dalis. Po ~15 minučių parašiau savo pirmąją temą. Kuri beje sulaukė nemažai susidomėjimo, net 2562 peržiūros kažkur per 1 mėnesį, vadinasi, vidutiniškai 80 peržiūrų į dieną. Tai buvo Automatizuota Reklama, One.LT portale, pirkėjams ji patiko, One.LT administracijai ir mano ISP nelabai. Bet svarbu, jog kažkam patiko :). Vėliau pasitraukiau į pogrindį ir siekiau tam tikrų tikslų savo gyvenime. Mokslai, studijos, merginos, vakarėliai ir pan.. Ir viską turiu tai ką planavau turėti.
 
Sugrįžau su kvepalų verslų, kuris sukasi ir šiai dienai. Nors tai ištikro nesvarbu.
 
Svarbiau, tai jog, patekau tarp Metų Forumiečių 2011 rinkimų ir nuėjau iki 2 - turo... Ir mano vienas komentaras pripažintas, lyg ir Metų naudingiausiu. Ir dar gavau dovanų Uždarbis.Lt bendruomėnes marškinėlius, bei pripažinima, pagyrų ir pan.. Tik pagalvokit...
221 postas, per 2 metus... O pasiekta, sakyčiau visai nemažai. Ir kai palygini su tais, kurie čia riejasi kiekvieną dieną ir neatneša jokios naudos ir nieko negauna, vadinasi, as visai sužibėjau.. Egocentrikas :)
 
Kaip ir teigiau kažkada:
 
 
Bet negalėjau, neįkasti Administracijai, 2011-11-04, likus lygiai porai mėnesių iki 2 metukų :)
Gaila, jog įkandau per vėlai ir kažkas spėjo nukentėti nuo sukčių, vis dėlto, aš tą Chat'a tikrinau anksčiau, tik su naglesniais kodais.. Nepagalvojau, kad galėtų būti tokia žiopla klaida. Plačiau apie tai: http://uzdarbis.lt/t197826/kas-cia-per-baikes-darosi/page__st__40__p__1812455#entry1812455
 
O jei pristatyt save tai, programuoju nuo 2003 ar 2004, net nepamenu. Buvo visko, tikrai visko, privačių užsakymų suprogramuot, įsilaužt, patestuot ir pan. Puslapių niekada nekūriau, PHP mokėjau tik tiek kiek man reikėjo. Ištikrųjų, programavimo kalbų moku gal 7. Bet nei vienos pilnai.
Studijuoju mediciną. Taip jau nutinka, bet džiaugiuosi.
Visados turėjau gerą galvą ir buvau labai gabus, tai tuo ir naudojuos, nors niekados nieko nesimokinau, bet viską mokėjau. Užtenka 15min perskaityt ir peržvelgt 30 lapų ir viską moki/sugebi atkurti.
Gyvenu Kaune, esu grynakraujis kaunietis. Paskutiniuoju metu pakankamai daug laiko skiriu laisvalaikiui, draugams ir tt. Man patinka korupcija. Ir geros pažintys.
Laukiu sniego ir šaltos žiemos, kai vėl bus galima grįžt kompint. Anyway, jei daskaitei iki čia, vadinasi, išsvaistei savo gyvenimo 4 minutes :)
 
Tiek apie mane, adv.inc.
Ačiū už Jūsų balsus ir palaikymą, kartu mes galime padaryti šį forumą geresniu.
 

Arba galit įgyt išsilavinimą, iš pradžių padirbėt už "grašius", bet ugdyt kompetenciją, su ja augint ir atlyginimą, tapti savo srities specialistu bei gyvenime kažko pasiekt ;)
 
Aišku, rinktis jums.

Ne, jokio nusivylimo pačiomis studijomis nebuvo. Nežinau geresnio universiteto Europoje informatikos bakalaurui nei St Andrews (paskutiniame savo reitinge The Guardian jį įvardino antru po Cambridge Didžiojoje Britanijoje (atsiliekant nuo jo vos 0.4%), Oxford paliekant trečioje vietoje). Magistrui / doktorantūrai galbūt būtų geresnis didesnis universitetas, bet bakalaurui nuostabus jausmas seminaruose sėdėti trijų žmonių grupėje su dėstytoju, kuris priklauso nacionaliniam Didžiosios Britanijos IT saugumo komitetui ir kitais, iš kurių tekstų mokosi daugybė kitų universitetų informatikų.
 
Gyvenimas Didžiojoje Britanijoje yra kitas klausimas. Man nei žmonės, nei orai ten didelių simpatijų nekelia ir tikrai neskatina ilgiau likti nei trunka paskaitos. Dauguma pažįstamų lietuvių jaučiasi taip pat – vienintelė priežastis ten būti yra kokybiškas mokslas ir gerai apmokami darbai.
 
Kadangi pats neturiu svajonės ateityje kam nors dirbti (net jei tą darbą pasiūlytų Google), viską, ką noriu, skaitydamas knygas išmokstu pats (kad ir kiek daug naudingų dalykų išmokau per porą metų St Andrews, nemažai jų nebuvo nei universiteto programoje nei dėstytojų galvose) bei jaučiu didžiulį potraukį klajoti po pasaulį, nusprendžiau gyvenime šiek tiek paekspermentuoti ir pasiėmiau akademines.
 
Trumpai tariant, po dviejų kursų turėjau jausmą, kad galiu savo laiką išnaudoti geriau nei tiesiog tapdamas geru informatiku. Tai jokiu būdu neturi būti pavyzdys kitiems ir nieko neskatinu daryti to paties, jei toks jausmas nekankina.
 
Neatmetu galimybės grįžti į universitetą ateityje (gal net ateinančiais metais), jei to norėsis.
 
Apskritai, manau, kad studijos kiekvienam žmogui yra naudingos ir suteikia ne tik žinias, bet milžinišką gyvenimo patirtį. Galbūt mano atvejis yra šiek tiek kitoks, nes aš niekada nesimokiau dėl diplomo ir tam, kad jį galėčiau kam nors parodyti (nelabai rūpi, ką kokia bobutė apie mane pagalvos), tad dėl aukštojo mokslo jaučiuosi visiškai laisvas. Per daug žmonių žiūri į aukštąjį išsivalinimą kaip į vaistą nuo visų sunkumų gyvenime, kai turime pakankamai realių pavyzdžių, jog svarbiausia yra ne ką tu baigei, o ką tu sugebi.

Pasiėmiau akademines metams. Bent jau St Andrews tam užteko išsiųsti vieno sakinio el. laišką ir po 5 minučių gavau atsakymą: "Sekmės, lauksime tavęs grįžtančio kitais metais". Dar nežinau, ar sulauks, nors apie pačias studijas nė vieno blogo žodžio pasakyti negaliu. Tiesiog norisi gyvenime patirti daugiau.
 
Pirmiausia, man tai nebuvo atostogos: aš keliavau su kompiuteriu ir didžiąją laiko dalį dirbau (išskyrus, žinoma, kelionę per Himalajus). Tai gali daryti kiekvienas informatikas (ar, pavyzdžiui, pokerio žaidėjas) – nemaža dalis šio forumo narių, kuriems nesvarbu, iš kurios pasaulio vietos dirbti. Tad išvažiuodamas neturėjau jokių didelių santaupų.
 
Antra, aš niekada keliaudamas neišleidžiu daugiau nei gyvendamas vienoje vietoje (kad ir Škotijoje). Dienos biudžetas buvo 10 eurų, kurių turi užtekti ir maistu, ir nakvynei, ir kelionei. Azijoje, kur patiekalas kavinėje kainuoja 2 Lt, nakvynė Nepalo sostinės centre su internetu ir kabeline televizija – 9 Lt, tai nebuvo sunku. O keliaudavau dažnai naktiniais traukiniais – taip tiesiog nakvynės išlaidas perkeli į transporto. Vienintelis brangus dalykas buvo lėktuvo bilietai, bet ir juos grįžtant į Europą pavyko rasti palyginti pigius (14 valandų skrydis per pusę planetos Kuala Lumpur-Paryžius – už 600 Lt, bilietą įsigijus likus 10 dienų iki skrydžio per AirAsia.com).
 
Reziumuojant, neišleidau smarkiai daugiau, nei studentas per tą patį laiką gyvendamas Didžiojoje Britanijoje.
 
 
Turbūt tai reiškia, jog savo galimybių nepervertinau ir pasiruošiau tinkamai, nes naujus sutikau gyvas Vilniuje, o ne įkalintas gamtoje.
 
Gidai savo turistų neveda visur pirmiausia dėl to, jog didėlė žmonių dalis nemėgsta vargo ir iššūkių (kam jiems to reikia?) ir nori ramiai grožėtis gamta žygiuodami lygiu takučiu. Antra, dauguma gidų turi savo maršrutus ir planus ribotam laikui ir negali leisti kelių dienų nukrypimų į šoną (ką padariau aš, kad pasiekčiau tą ežerą). Trečia, beveik visi turistai Nepale yra pagyvenusio amžiaus, kadangi ne daug jaunų žmonių gali į Nepalą atvykti spalio-lapkričio mėnesiais, kai nėra nei žiemos šalčių, nei vasaros potvynių, nei pavasario apniukusio dangaus, per kurį mažai kas matosi.
 
Man patinka iššūkiai ir savo ribų plėtimas, išėjimas iš komforto zonos, bet dėl to dar niekada nerizikavau gyvybe.

1. KIPRAS
2. Esu baigusi turizmo administravimą, pavyko padirbėt pagal specialybę - viešbutyje admistratore.
3. Darba radau greitai, tiesą pasakius darbą susiradau dar būdama Lietuvoje, tad atvykusi iš karto turėjau darbo vietą
4. Alga ne pati didžiausia, bet žinant, jog neturėjau darbo patirties (išskyrus studijų metais atliktas praktikas) tai visai neblogai :)ir nors čia jau peržengia klausimo ribas, vistiek dar pasisakysiu :) dirbant Kipre supranti, jog pinigai tai dar ne viskas... graži gamta, mieli žmonės ir visiškai kitoks požiūris į žmogų ir į patį gyvenimą. Va šitie dalykai ir yra svarbiausi :)

Visi kalba apie teismo sprendimo vykdymą, bet kodėl niekas nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. nutarimo - pareikšti įtarimus L. Stankūnaitei, bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaiko tvirkinimo?
 
Kodėl jau keletą metų niekas nevykdo teismo sprendimo nugriauti Sabonio namelius Juodkrantėj?
 
Kodėl? Atsakykit. :D

Perdėtas dėmesys tai istorijai privertė nebežiūrėt lietuviškų žinių.

Televizija padarė šou skleisdama savo dezinformaciją apie šitą istoriją. Niekas nieko tiksliai nežino, tačiau visi šneka.
 
Ir pasakysiu atvirai: gaila vaiko, vienaip ar kitaip, mergaitės gyvenimas sugadintas. Sugadintas mūsų purvinos žiniasklaidos, tauškiančios nesąmones dieną naktį, visuomenės ir visų artimųjų. Mergaitė buvo užtampyta po teismus, atliktos dešimtys įvairių ekspertizių, privaryta visokių fantazijų, neabejoju, kad mergaitei dar ir prigrasinta bei primokyta buvo.
 
Mergaitė tapo įrankis keliant reitingus, taip pat giminių konfliktų įrankis. Mergaitė jau neabejotinai yra sutraumuota, pusgalvių armija, "bandanti ją išgelbėti", nepadės jai, tik dar blogins situaciją. Kita vertus, kažin ar dar galima blogiau padaryt, tai sėkmės pusgalviams "vedant teisybę", kuri, beje, yra totalus absurdas.

O mano senelis vaikystei traukinio vagonus stumde, ir dabar 90 metu ir dar gyvena sveikas ir ka?

O man atrodo, kad daugelio žmonių "realybė" susiveda į Lietuvos palyginimą su Norvegija (šalimi, kuri dėl neproporcingų gamtinių resursų - visų pirma, naftos - gali sau leisti sukaupti biudžetą N metų į priekį) ar D. Britanija (šalimi, kuri vystymuisi turėjo visiškai kitokias istorines aplinkybes) ar kuria nors kita emigracijai palankia šalimi. Kokia Lietuvos realybė? Tokia, kad esame tarp 20% labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tokia realybė, atsižvelgiant į neseną mūsų istoriją, yra geresnė nei gera. Absoliuti dauguma indikatorių rodo, jog mūsų progresas per tuos 20 nepriklausomybės metų yra akivaizdus. Jis man akivaizdus tiek iš tų statistinių indikatorių, t.y. "teoriškai", tiek iš to, kokį gyvenimą prisimenu savo vaikystėje, t.y. praktiniu požiūriu.
 
Bet gal kažkam labiau patinka užsiimti mazochizmu. Ar nors kartą mūsų valdžia buvo gera? Kai valdo socdemai, blogai. Kai valdo konservatoriai, blogai. Gal kai kuriems iš mūsų gerai tiesiog nebūna? M? Jau nekalbant apie tai, jog 1/2 Lietuvos net maždaug vidutiniškai 200-300 metrų iki balsadėžės per rinkimus nesugeba nueit arba savo balsą parduoda už rūkytą karšį ar "bambalį" alaus, bet paskui visą kadenciją butelį degtinės apsikabinę prie televizoriaus ekrano patogiai ant sofutės rėkia net apsiputodami, kokie visi čia "vagys". Kiek iš mūsų skaito rinkimines programas (taip, ilgus ir nuobodžius dokumentus), o kiek balsuoja pagal tai, tą žmogų apskritai yra girdėję ar ne (o po stebimės, kai Seimas virsta šou arena)? Tęsti ir tęsti.
 
 
Negaliu teigti, kad šios mano mintys yra konkretus pasiūlymas. Kita vertus, pakankamai konkrečius pasiūlymas esu pateikęs daugeliui ryškiausių Lietuvos politiką rašydamas jiems ištisas poemas. Mano laiškus yra gavę D. Grybauskaitė (kai dar buvo EK narė, o ir po to, kai tapo prezidente), dabartinis premjeras, buvęs Kauno meras (kai dar meru nebuvo ir po to, kai juo tapo) ir daugelis kitų. Yra tekę ir su premjero patarėju ekonomikos klausimais kalbėtis telefonu. Jo iniciatyva po mano parašyto laiško. Žodžiu, prisidedu tuo, kuo galiu. Tad, grįžtant prie pasiūlymo arba bent jau pasamprotavimų, aš galvoju, jog mes turėtume palyginti viešąjį sektorių su privačiuoju. Ar pastebite, jog privatusis sektorius veikia gerokai efektyviau? Jei nerodai rezultatų, esi atleidžiamas. Darbe esi motyvuojamas tobulėti ir rodyti kuo geresnius rezultatus, privačiame sektoriuje gerokai mažesnis nepotizmo lygis, tame sektoriuje aiškus organizacijos plėtros ir pelno siekis, o tuo analogiškos valstybinės įmonės neatrodo suinteresuotos (dėl pelno galima suprasti, jos prisidengia viešuoju interesu, bet dėl plėtros - ne) ir t.t. Todėl galėtume imti ir tiesiog papunkčiui palyginti šiuos du sektorius bei pagalvoti, kokie skirtumai būtent lemia tai, jog privatusis sektorius nesusiduria su tomis problemomis, su kuriomis susiduria viešasis. Kitaip sakant, valstybė galėtų pamėginti perimti gerąją verslo praktiką.
 
Vieno iš mano laiškų pavyzdys (siųsta kaip atsiliepimas į šią iniciatyvą):
 
Kitas pavyzdys (siųsta URM):

BVP išaugo maždaug dvigubai (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i42.tinypic.com/dxzmgh.png
 
TUI išaugo apie tris kartus (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/ipp460.png
 
Eksportas išaugo apie 5,5 karto (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/35ch2cp.png
 
Lietuva gali pasigirti vienu aukščiausių interneto kokybe pasaulyje gindama Europos pozicijas pasaulyje tarp tokių šalių kaip P. Korėja, Honkongas ar Japonija:
http://i44.tinypic.com/919h8g.png
http://i43.tinypic.com/2cor0qr.png
Šaltinis.
 
Šiemet pirmą kartą per šios nepriklausomybės istoriją patekome tarp itin aukšto išsivystymo šalių:
Human Development Index 2011.
 
Nuo ~2000-ųjų savižudybių skaičius Lietuvoje tendencingai mažėja:
Savižudybių dinamika miestuose ir kaimuose, vyrai ir moterys 1930-1940 ir 1980-2010 metais (100 000 gyventojų)
 
Eismo statistika pastaruoju metu tendencingai gerėja:
Eismo įvykių, juose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius 2000-2010 m.
 
Net gimstamumas ir tas nuo 2002-ųjų ėmė sparčiai atsitiesti (viską gadina milžiniška emigracija, o ne natūrali gyventojų kaita, ir ta nelemta paskutinių metų krizė):
http://i44.tinypic.com/2rp9tv5.png
 
Pagal spaudos laisvę esame 11 pasaulyje (kartu su tokiomis atsilikusiomis šalimis kaip Japonija ir Danija):
Press Freedom Index
 
Pagal gyvenimo kokybės indeksą esame 22-a valstybė pasaulyje:
2010 Quality of Life Index
 
Mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje - didžiausia Europos Sąjungoje (147%):
Lithuania leads EU in mobile penetration rate
 
Neseniai Lietuvoje buvo įdiegta "MokiPay" sistema. Britai ketino būti pirmi pasaulyje ją įsidiegdami kitais metais olimpinių žaidynių proga (anoks čia rodiklis ir dar neaišku, kiek naudinga ta sistema pasirodys, bet vis tiek smagu ir tai yra geras indikatorius, kad technologiškai daugelyje sričių ne tik neatsiliekame, o ir vedame į priekį).
 
Aš tik vardinu pirmus man į galvą atėjusius dalykus, kuriuos žinau. Nemanykit, kad "gūglinau" stengdamasis surasti ką nors gero apie Lietuvą, tiesiog seku ir domiuosi tokiais dalykais, be to esu statistikos mėgėjas. Jei ieškočiau, surasčiau daug daugiau dalykų, kuriais būtų verta pasigirti. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius į priekį žengė septynmyliais žingsniais. Jeigu tik Lietuvoje žmonės vietoje to, kad verkšlentų, jog čia nėra teisybės, imtų ir jos siektų, jeigu vietoje to, kad skųstųsi dėl korupcijos, nebetylėtų ir patys tų kyšių nebeduotų, jeigu tik vietoje to, jog sakytų, kaip čia viskas blogai, imtų ir tai keistų užuot emigravę ir parazitavę kitų kitomis istorinėmis aplinkybėmis sukurtame socialiniame gerbūvyje, mes į priekį galėtume ne eiti, o bėgti.
 
Ar žinote, jog Lietuvos ekonominiai rodikliai prieš Antrąjį pasaulinį karą reliatyviais duomenimis prilygo Danijos ar Suomijos rodikliams? Ar suvokiate, kad 50 metų stagnavome dėl nepalankiai susiklosčiusių ir nuo mūsų valios praktiškai nepriklausomų aplinkybių ir kad tai, ko netekome per tuos 5 dešimtmečius, jūs jau norite būti atgavę per 2? Kodėl neduodate Lietuvai dar 30 metų prieš padarydami savo išvadas?
 
Pasaulyje yra apie 200 valstybių, o mes pagal išsivystymą esame maždaug 40-a iš jų. Tai reiškia, jog esame ties pirmojo ir antrojo penktadalio sandūra. Jau vien tai yra didžiulis pasiekimas, kažkas, kuo galėtume džiaugtis. Bet puiku, jei norite daugiau, nes aš irgi noriu. Ir net neabejoju, jog Lietuva dar kils, nes mes netolimoje ateityje be problemų aplenksime tokias iracionalias šalis, kaip Graikija, kurios šiuo metu rikiuojasi priekyje mūsų.
 
Tačiau visų pirma patiems reikia pramerkt akis ir pasižiūrėt, ką galim, o mes šį tą galim. Jei dar ir patys tuo patikėtume...
 
Galų gale, kodėl jūs nelaikote pasiekimu vien to, kad esame demokratiška, žmogaus teises sauganti valstybė? Kodėl jums neatrodo pasiekimas tai, jog esame ES ir NATO nariais? Pasižiūrėkite, kokį skirtingą kelią pasirinko kai kurios kitos šalys, atgavusios nepriklausomybę maždaug tuo pat metu kaip ir mes. Jūs tiesiog norit visko ir šiandien, bet nenorit suvokt, kad bet koks gerbūvis yra sukuriamas pačių žmonių per tam tikrą, dažnai netrumpą, laiką. Ir, jei norit matyti progresą, patys turite prie jo ir prisidėti. Arba bent jau neprisidėti prie žalingos jį stabdančios veiklos.
 
Tad kokios išvados, kolegos?

Manau, 21-eri jau gali būt per daug. Įprastai tokio amžiaus vyrai nebeauga jau (į aukštį). Nors gal ir padėtų kokie hormonai ar injekcijos. Net jei ir įmanoma - tai : a) bus labai nesveika tavo organizmui - greičiausiai sutriktų natūrali hormonų gamyba; b) tai nerealiai brangu.
175, tai ne 155 , normalus tas ūgis. Mano ūgis 193, tai patikėk, normalių, mano sudėjimui tinkančių drabužių surast labai sunku. Autobusuose, troleibusuose, mikroautobusuose - vietos dažniausiai nepakanka kojoms ir t.t.:) Džiaukis gyvenimu, nes tikrai gali būt ir daug blogiau .

Kol kas nieko ipatingo, gavau saldainiu. Krizes laikotarpis tai nieko ir nesitikiu. Padovanuojau uztat tevams ir sesei dovanas, ju laime ir sypsena didziausia dovana, enough for me :). O sau ant dovanos kaip nors pats uzdirbsiu :)

Manau, 21-eri jau gali būt per daug. Įprastai tokio amžiaus vyrai nebeauga jau (į aukštį). Nors gal ir padėtų kokie hormonai ar injekcijos. Net jei ir įmanoma - tai : a) bus labai nesveika tavo organizmui - greičiausiai sutriktų natūrali hormonų gamyba; b) tai nerealiai brangu.
175, tai ne 155 , normalus tas ūgis. Mano ūgis 193, tai patikėk, normalių, mano sudėjimui tinkančių drabužių surast labai sunku. Autobusuose, troleibusuose, mikroautobusuose - vietos dažniausiai nepakanka kojoms ir t.t.:) Džiaukis gyvenimu, nes tikrai gali būt ir daug blogiau .

Manau, 21-eri jau gali būt per daug. Įprastai tokio amžiaus vyrai nebeauga jau (į aukštį). Nors gal ir padėtų kokie hormonai ar injekcijos. Net jei ir įmanoma - tai : a) bus labai nesveika tavo organizmui - greičiausiai sutriktų natūrali hormonų gamyba; b) tai nerealiai brangu.
175, tai ne 155 , normalus tas ūgis. Mano ūgis 193, tai patikėk, normalių, mano sudėjimui tinkančių drabužių surast labai sunku. Autobusuose, troleibusuose, mikroautobusuose - vietos dažniausiai nepakanka kojoms ir t.t.:) Džiaukis gyvenimu, nes tikrai gali būt ir daug blogiau .