radianas

įvedi kokį nors raktažodį, pasirenki google ir norimą kalbą, spaudi ieškoti, ir išmeta kelis šimtus variantų
 
 
http://keywordtool.io/

įvedi kokį nors raktažodį, pasirenki google ir norimą kalbą, spaudi ieškoti, ir išmeta kelis šimtus variantų
 
 
http://keywordtool.io/

įvedi kokį nors raktažodį, pasirenki google ir norimą kalbą, spaudi ieškoti, ir išmeta kelis šimtus variantų
 
 
http://keywordtool.io/

Yra dar vienas, kurį naudoju, tai Copyscape, jei turinys jau internete. Nesuveskite čia "home page" veskite tikslų adresą (URL)

paprastas, lengvas, greitas.
ivedi turini iki 1500 zodziu, spaudi zalia check for plagiarism, ir skenuoja, viskas matosi. rodo pastraipom po kelis zodzius, ir salia raso, zaliai jeigu good, jei blogai tada raudonai Existing ir data, kada pirma kart buvo paskelbtas dubliuotas turinys. rodo gale kiek procentu yra unikalaus turinio
 
http://smallseotools.com/plagiarism-checker/

Liūdna žinia mėstantiems pirkti ir parduoti nuorodas pagal Page rank. Panašu, kad išsipildė prognozės, kad šis parametras nebebus atnaujinimas.
 
Relaiai PR jau gan seniai buvo tik teorinis skaičius. Puslapio autoritetą nusakydavo kiti rodikliai.
 
 
Čia video. Apie PR 20:30:
 
http://searchengineland.com/google-toolbar-pagerank-finally-officially-dead-205277

normalu yra pasikeikt tam tikru momentu ar vietoj, lengviau pasidaro. bandziau nustot, tai stogas pradejo vaziuot, dabar vel keikuosi, ir parduotuvej, ir kitur. ne riebiai, kad izeisciau kazka, bet taip bendram kontekste imetu

Labai daug naudoju rusisku keiksmazodziu savo kalboje, na ne tik rusisku, kai bendrauju su draugais. Mokeciau japoniskai tai keikciausi mielai ir japoniskai. Baisiausia, kad ne karta yra issprude ir prie zmoniu, prie kuriu tikrai nenoreciau keiktis. Susimasciau, nes kazkaip pradejo man daug kas prikaisioti tai. Draugai sako kad kai uzeisi i chata nesikeik, nes tevai yra, zmogus maximoi prie kasos pasake vakar kad rink zodzius, paneles kelios pasake irgi, bet as tai kazkaip nuleisdavau juokais, mazdaug px man :D Neesu marozas, esu visada mandagus, bet keiksmazodziai... nekontroliuoju. Zinau, kad reikia nesikeikti, bet taip norisi kartais pasakyti, zjbl ###### bbd ir t.t. o kartais ir ziauriau :D Ypac kai bunu su draugais, liezuvis taaaip atsipalaiduoja, tai sneku kaip zekas. Neina kontroliuot sito iprocio bjauraus. Nieko pries as keiksmazodzius siaip, bet jie turi buti laiku ir vietoje, o as labai daznai persistengiu, nes keiktis tapo iprasta.
 
Any suggestions?

priklauso nuo piliulių, yra tokių stebuklingų piliulių, kurias prarijus gali be maisto kelias dienas šokių aišktelėje pragyvent.. :lol:

Pastaruoju metu, gaunu vis daugiau elektroninių laiškų su klausimais, kaip pradėti verslą, ko imtis, ką skaityti (aišku, kad šitą portalą! – juokelis) ir panašiai. Neseniai gavau ir klausimą, kaip pasirinkti specialybę (atsakysiu būtinai), tačiau šį kartą bandysiu apžvelgti tai, kas (mano akimis) yra svarbiausia versle. Gero skaitymo.
 
Žinokite, kas yra verslas
 
„Tu taip skaniai gamini maistą, kad tau, manau, reikėtų atsidaryti savo restoraną!“ – Petrui sako jo draugai. Kurį laiką pagalvojęs (ir, žinoma, pasitaręs su savo žmona), Petras prieina išvados, kad visgi jis „galėtų“ pagaliau palikti savo darbą, kurį dirba jau pastaruosius 20 metų, turi pakankamai santaupų ir norėtų, pagaliau, pradėti savo verslą. Pagaliau, kažkokie pokyčiai gyvenime!
 
Esu girdėjęs ne vieną tokią istoriją labai daug kartų. Keičiasi tik verslo rūšis, sritis ir pagrindinio herojaus vardas bei lytis. Tačiau tiesa yra tokia:
 
Petras tuojau įsės į pačią baisiausią karuselę savo gyvenime. Kol jis tai supras – jis iššvaistys savo santaupas ir įsidarbins dviejuose darbuose, kad padengti įsiskolinimus, kuriuos jam sukels jo naujas verslas.
 
Kodėl?
 
Todėl, kad maisto gamyba – tai nėra visas verslas. Taip, maitinimo industijoje, tai yra svarbu, bet… Tai sudaro tik maždaug 1/10 dalį to, iš ko susideda verslas. Reikia suprasti ne tik tai, ką reikia kepti, o ką – virti. Versle (šiame pavyzdyje – naudosiu restorano verslą) egzistuoja ir svečių aptarnavimas, darbas virtuvėje, inventorizacija, kainodara, marketingas, krizių valdymas, personalo valdymas ir panašiai. Reikia mokėti analizuoti ir suprasti, kad vienintelis dalykas, kuris kažkur „eis“ per tokį orą, tai ne lankytojai į restoraną, o restorano produktai – į šiukšliadėžę.
 
Tai neturi būti tik dėl finansinės pusės
 
Jeigu versle esate vien dėl pinigų – jų nebus. Vien tik pinigų nėra gana. Pinigai nebus šalia, kai po 84-rių valandų darbo savaitės sužinosite, kad reikia įdėti dar 16 valandų buhalteriniams reikalams. Jie nepadės ir tada, kai reikės pažiūrėti į akis savo geriausiam draugui ir paaiškinti, kad jis nėra tinkamas Jūsų verslui. Pinigai nepadės Jums ir tuomet, kai reikės nuspręsti, kam reikia padaryti paslaugą – šeimai ar verslui. Realiai – milijoną kartų po truputį „mirsite“ viduje, kol suprasite, kad neturite pakankamai jėgų tam, jog tęsti.
 
Žymiai geriau yra mylėti tai, ką darote, nes Jūsų veikla taps Jūsų gyvenimo dalimi. Ir jeigu Jus motyvuoja pati veikla, Jūsų kurto produkto paskirtis ar dar kažkas, kas Jus „veža“ tame, ką darote – Jūs irgi galite dirbti po 18 valandų per dieną, gerti šimtus puodelių kavos, justi panikos priepuolius, tvarkytis su nemiga… Tačiau yra vienas „bet“: Jūs viso to nepajusite.
 
Tiesa – Jūsų „meilė“ verslui turi būti „teisinga“. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
 
Apsibrėžkite savo rinkos ribas
 
Jūsų verslas tikrai nebus „tinkamas“ ir reikalingas visiems“. Ir „mūsų tikslinė auditorija yra moterys“ taip pat yra krūva š…lamšto. Na tikrai nebus taip, kad Jūsų produktas yra pageidaujamas bet kurios merginos/moters, nuo 18-os iki mirties. Būkite realistiškesni. Nustatykite sau realią tikslinę auditoriją. Išsiaiškinkite, kas yra tie tikrieji „potencialūs klientai“.
 
Bendraujate su moterimis? Jos yra mamos? O aktyvios mamos, ar tos, kurios mėgsta būti namuose? Ar jos baigę aukštąjį? Potenciali klientė mieliau žais lauko tenisą ar pirmininkaus susirinkimui?
 
Tai – skirtingos moterys. Skirtingos tikslinės grupės. Ir nėra nei vieno produkto rinkoje, kuris „bendrauja“ su visais vyrais ar visomis moterimis.
 
Nedarykite to vieni
 
Verslo partnerius reikia rasti kaip įmanoma anksčiau. Ir jau jų ieškodami – turite žinoti, kaip Jūsų vystomas verslas padės partneriams pasiekti savo tikslų. Nereikia galvoti apie tai, „kokiu būdu verslo partneriai man atsidėkos“ ir panašiai. Tokios mintys yra pasmerktos žlugti, nes tuomet Jūsų sprendimai bus paremti vien išskaičiavimu. Tik skaičiuoti mokate ne tik Jūs.
 
Lietuvoje, verslų savininkai (ir tikrai nenoriu, kad tai, ką dabar parašysiu, skambėtų šališkai) nesupranta, kam yra reikalingi tam tikros srities konsultantai. Jie nesupranta (o ypač – augantis verslas), kad nepriklausomi konsultantai turi labai didelį tinklą kontaktų, kurie gali būti (greičiausiai – ir būtų) naudingi verslui. Atsiminkite – Jūs esate naujokai. Jūs neturite autoriteto, Jūs negalite parodyti, kad galite spręsti rimtas problemas, nes Jumis nepasitikima (apie pasitikėjimą jau rašiau). Tik kai pradėsite bendrauti su tam tikros srities specialistais (o jeigu galėsite sau tai leisti – ir su ekspertais) – tik tuomet Jūsų verslas augs.
 
Pinigai – nėra Jūsų galimybių apibrėžimas
 
Auginkite pažintis. Įsigykite narystę savo apskrities Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmuose. Dalyvaukite seminaruose, konferencijose, susitikimuose, eikite atsipalaiduoti po darbo į tinkamus barus, bet niekada nebūkite „tas bičas“. Tai toks žmogus, kuris visuomet bando kažką kažkam parduoti, įsiūlyti, įkalbėti ir panašiai. Patikėkite – Jūs nenorite tapti „tuo biču“. Nepaverskite gero vakaro praleidimo turgumi. Geriau – tiesiog bendraukite. Bendraukite, klausykite ir kai girdėsite, kad kažkas turi kažkokią problemą – pagalvokite, ar galite tam žmogui padėti? O gal jam gali padėti kažkas iš Jūsų pažinčių rato? Štai taip yra sukuriamas geras pažinčių tinklas. Taip atsiveria tikrosios galimybės.
 
Nustatykite marketingo biudžetą ir sritis
 
Kiek žadate skirti marketingui? Tikiuosi, kad žinote, jog be marketingo – Jūsų verslas žlugs? O kokią platformą rinksitės kaip marketingo įrankį? Juk yra televizija, radijas, spauda, interneto svetainė, socialiniai tinklai, Google AdWords, SEO…
 
Standartinis marketingo biudžetas yra planuojamas taip:
 


 
Norint išlaikyti savo poziciją rinkoje – 5%;
Norint augti rinkoje – 10%;
Norint stipriai augti (agresyvus marketingas) – 15%.

 
Šie procentai skaičiuojami nuo Jūsų verslo apyvartos. Ne, ne pelno. Ir nereikia būti gobšuoliais – Jums būtinas marketingas, kad augti. Susikurkite atskirą banko sąskaitą marketingui ir sąžiningai dėkite ten pinigus (atsižvelgiant į skaičius, pateiktus aukščiau) marketingui. Kaip duoklę ’90-aisiais.
 
Jeigu už lango pirmosios dienos nuo Jūsų verslo pradžios – viskas tvarkoje. Tiesiog padarykite, kaip sakau. Jeigu verslu užsiimate jau kokius 3 mėnesius ir daugiau, o marketingui dar nieko neskyrėte – Jūsų verslui, greičiausiai, artėja galas.
 
Neirkluokite
 
Tai, turbūt, pati didžiausia smulkaus verslo savininkų klaida. Jeigu įsivaizduotumėte verslą kaip didelį, seną laivą, tai viskas atrodytų maždaug taip:
 
Atsirado kažkokia problema ir Jūs, palikęs vairą, leidžiatės žemyn, kad sėsti prie irklų ir irkluoti. Nereikia to daryti! Jeigu Jūs -irkluojate, tai kas tada vairuoja? Niekas. O ar žinote, kas nutinka laivui, kai jis nevairuojamas? Kai Jūsų verslas augs dar labiau – reikės išmokti palikti vairą kitam žmogui ir užsiimti „reiso planavimu“.
 
Jeigu Jums nesigauna kažko padaryti – nedarykite to. Paieškokite tų, kas gali Jums padėti. Taip, man lengva pasakyti, kad Jums reikia pasisamdyti tinkamus/reikiamus žmones. Nors esu apie tai rašęs ne vieną kartą – tai nereiškia, kad Jums būtinai reikia apsikrauti darbuotojais. Paimkime ir tą pačią buhalteriją: juk tam reikalingos labai specifinės žinios, viskas turi būti tvarkoma labai pavyzdingai ir atidžiai. Ir tai, kas Jums užimtų apie 20 valandų per mėnesį (o gal ir daugiau) – tai profesionaliam buhalteriui tai gali užimti kokias 5-ias valandas. Ar verta dėl to samdyti buhalterį? Ne. Tačiau verta pasamdyti įmonę, kuri teikia buhalterines paslaugas, kad Jūs turėtumėte 20 papildomų valandų per mėnesį, kurias galite skirti verslo augimui, o ne spoksojimui į popierius.
 
Pareto optimumas
 
Nežinau, ar žinote tokį. Labai nesiplėsiu, nes plačiau apie tai galite paskaityti čia. Tačiau galiu pabandyti viską šiek tiek supaprastinti: verslo pasaulyje, Pareto optimumas dar vadinamas „80/20 taisykle“.
 
Tai reiškia, kad 20% Jūsų klientų (skaityti – blogų klientų) sunaudos 80% Jūsų laiko. Tiksliau – jie sunaudos 100% Jūsų laiko, o Jūs dar dirbsite viršvalandžius, kad aptarnauti tuos 80% gerųjų klientų. Išvada? Atsisakykite blogų klientų.
 
Žinau. Tai – itin sunku. Tačiau dar labiau efektyvu.
 
Kreipkitės profesionalaus patarimo
 
Prieš kurdami verslą – pasitarkite. Ne su draugais, ne su artimaisiais, ne su savo antrąja puse. Tarkitės su žmonėmis, kurie nėra šališki Jums ir Jūsų idėjoms (apie idėjų vagystes dar nerašiau, bet parašysiu atskirą straipsnį), tačiau yra versle ne vienerius metus. Puikiai tiks ir tolimas giminaitis, kurio išsižadėjo visa giminė, nes jis pasiskolino pas juos pinigų ir jam verslas nesigavo. Štai toks „artimasis“ tiks konsultacijai. Tačiau – tik tokiu atveju, jeigu užduosite jam teisingus klausimus.
 
Šiai dienai – yra tikrai nemažai verslo vystymo ir kūrimo patarimus dalinančių svetainių, organizacijų (Versli Lietuva, Verslauk! ir t. t.). Įsitraukite į tas bendruomenes.
 
Vienas iš mano patarimų – Uždarbis.lt forumas. Kad ir kaip tai skambėtų – ten tikrai renkasi neįtikėtini talentai. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad ir neįtikėtinų kvailių ten taip pat yra…
 
Būkite pasirengę sudeginti verslo planą
 
Jeigu galite nuspėti, ką Jūsų verslas darys per sekančius 5-erius metus ir kur bus po to – Jūsų verslo planas yra š*dinas.
 
Nepatalpinkite savęs į kažkokius rėmus. Negalima reikalauti iš savęs tik tiek, kiek yra parašyta popieriuje. Asmeniškai aš – nekenčiu rašyti, ką darysiu, kiek laiko tai man užims ir panašiai. Negaliu pakęsti tokių rėmų. Todėl ir planų nesudarinėju, o tiesiog veikiu. Tą patį siūlau padaryti ir Jums.
 
Tinkamas dydis
 
Turite nuspręsti – ko siekiate, kokios yra Jūsų ambicijos versle? Norite užsidirbti pakankamai pinigų, kad nereikėtų galvoti, ką valgyti? Ar norite jų turėti tiek, kad reikėtų samdyti apsaugą savo vaikams, bijant, kad juos bet kurią dieną gali kas nors pagrobti ir pareikalauti išpirkos?
 
Kiek norite turėti darbuotojų – 2 ar 20? Ar siekiate pardavinėti savo produktą Lietuvoje, ar turėti dar 15 atstovybių visame pasaulyje?
 
Jūs – tai ne verslas
 
Turite apie verslą galvoti kaip verslininkas. Netgi – kai tai yra Jūsų verslas. Jeigu į savo verslą įkišote savo asmeninius pinigus – tuomet Jūsų verslas yra juos Jums skolingas. Jeigu tai darote pastoviai – Jūsų verslas yra blogas ir jį reikia uždaryti.
 
Negalima galvoti, kad asmeninių pinigų kišimas į nuosavą verslą yra priimtinas dalykas. Priimtina investuoti į savo verslą, tačiau tie pinigai iš verslo turi grįžti į Jūsų kišenę. Atlyginimas – nesiskaito.
 
Sunkūs sprendimai yra sunkūs
 
Niekada nėra lengva atleidinėti žmones. Ypač – jeigu reikia pasakyti savo draugui, kad jis Jūsų verslui yra nuostolingas ir Jums reikia jį paleisti, kad verslas išgyvendtų. Niekada ir nebus lengva. Tiesiog turite išmokti tai daryti.
 
Uždirbkite pinigus miegodami
 
Tai – kiekvieno verslo siekis. Asmeniškai aš – dar nepasiekiau to tikslo, bet pastoviai to siekiu ir žinau, ką darau, jog tai įvyktų. Tačiau patarimo, šioje vietoje, duoti negaliu.
 
Visą laiką netoliese turėkite gerą butelį
 
Verslas niekada nėra lengvas. Su laiku (ir protu) – jis lengvėja, bet problemų bus visada. Kaip santykiuose. Ir, kaip pasakytų bet kuris santykių psichologas – „niekada neikite miegoti susipykę“. Nesipykite su savo partneriais (tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime). Geriau – atsidarykite butelį gero vyno (brendžio, viskio ir pan.) ir pasiūlykite „kartu rasti sprendimą, o ne kibti vienas kitam į gerklę„.
 
Paskutinis ir svarbiausias klausimas
 
Kiek esate linkę paaukoti savo asmeninio gyvenimo, kad visa tai Jums gautųsi?
 
Sėkmės versle.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

logiska, kada mama atimineja is 14 - 16 metu vaiku pinigus, gautus gimtadienio proga?

Idomiai cia rasai. Suma visiskai nesvarbu, cia principo reikalas. Nekalbant, kad galbut pades kitiems zmonems neprarasti ir didesniu sumu.

Na taip, nekaltas, kol kaltė neįrodyta. Ir kol ji įrodoma, jis spėja keliolika sąskaitų nuravėti.
 
Taigi. O kadangi tik nedidelė dalis smulkių, iki 500 lt sukčiavimų atsiduria teisme, sukčių reputacija internete išlieka nepriekaištinga.

Butina tokius viesinti, nes piktybiskai nemoka. O po tokio velyvo atsiskaitymo, jei apskritai atsiskaitys, nereikia trinti temos, tik parasyti kad atsiskaite ir nebeskolingas, bet tegul kiti zino kaip tas zmogus elgiasi.

Del vieno zmogaus kuris taip prigrybavo atsiprasant ir as sumokeciau bauda ,bet parodyciau kitiems kas per zmogus ,kad nepakliutu i ta pati brieda.

Sveiki,
 
Noriu paklausti Jūsų nuomonės Jūs už ar prieš sukčių viešinimą?

Puiki motyvacija būtų ar ne? Stengtis kažko pasiekt, dirbt ir gaut tą patį, ką gauna klasiokėlis per dienas gerdamas.
 
Nekalbu apie vargiai gyvenančius tėvus, o apie tuos, kurie pinigus prageria, prarūko ar kitaip iššvaisto.

logiska, kada mama atimineja is 14 - 16 metu vaiku pinigus, gautus gimtadienio proga?

Bet kuriam programuotojui to 10k ar daugiau nemoka. Jei tiek moka vadinasi yra už ką tiek mokėti, nes yra ir tokių kurie dirba už minimumą.
 
Tie kurie pavydi, geriau tegul pasidomi kiek darbo reikia įdėti ir kiek pastoviai reikia mokytis, kad uždirbti tą sumą dėl kurios yra pavydima. Kai jie savo srityje tiek darbo įdės, tada jie galės pasireikšti. Galų gale, kas jiems trukdo persikvalifikuoti į programuotojus ir nebereiks pavydėti :D
Kalbant apie freelancerius tai dar reiktų pridurti, kad tenka ir savaitgaliais pasidarbuoti ar ilgiau vakarais, kad projektą užbaigti ar kokį bugą sutvarkyti, kai tuo metu tie pavyduoliai jau namuose sėdi ir žiūri savo "Kelią į žvaigždes"
 
Čia kas kalba apie pigius programuotojus iš kokios rusijos, indijos, kinijos ar dar velniai žino kur, šneka nesamones. Gausi pigų programuotoją, bet paskui pačia komunikacija su juo bei darbo rezultatais nesidžiaugsi. Ieškosi naujo, kuris perimtu darbus ar perdarytų viską naujai ir visumoje būsi sugaišęs daugiau laiko ir pinigų nei, kad iškart darbavesis su geru programuotoju, nors jis ir nepigiai apmokamas yra. Nesakau, kad tarp tų pigių programuotojų neįmanoma rasti gerų, bet jei tokį ir pavyks rasti, tai jis pats greit supras, kad dirba už mažiau nei, kad galėtų :)
 
Apie algų kritimą arba rinkos užpildymą programuotojais irgi nėra ką kalbėti ir nėra čia ko lyginti su statybininkais. Kiekvienais metais, vis daugiau atsiranda prietaisų kuriuose veikia kažkokia programinė įranga. Paklausa vis didėja. Čia nėra taip kaip su kokiais namais, kad pristačius tam tikrą kiekį niekas nebeperka.
Pasižiūrėkit kiek kiekvienas turite visokių smartaphonų, tabletų, laptopų, mp3 grotuvų ir dar kitos įrangos kuriai reikia programavimo. Ir dar turit ne po vieną! O kur dar visokie telefonų app'sai, web'ai, game'ai, darbo įrankiai ir dar n sričių kur reikalingas programavimas ir nuolatinis tos programinės įrangs tobulinimas, bei priežiūra. Kiek statybininkų reikia, kad pastatytą nama prižiūrėti ir toliau jį plėtoti? :)
 
Apie tuos kurie pabaigia universitetus, pradirba n metų ir vis tiek nieko doro neuždirba tai jų visur yra. Tarp programuotojų jų taip pat rasit. Aš asmeniškai manau, kad bet kurioje srityje galima uždirbti tuos pinigus, jei tik pastoviai įdėsi darbo, nuolat tobulėsi ir dirbsi daugiau nei kiti. Verkt ir pavydėti gerų rezultatų visi gali, bet kažkodėl dauguma nepagalvoja (ir apie tai nerašo visokie delfi), kad reikia ir sunkiai dirbti. To tai kažkaip niekas nepavydi.
 
Tai kaip sakant, kai tu įdėsi tiek darbo kiek aš idedu ir nebūsi arti tos sumos kurią aš uždirbu, tada turėsi teisę pavydėti. Žodžiu aš juočiuosi gerai ir gali visi man pavydėti kas tik netingi B-)

Pirmas dalykas - kaip ten sakoma apie tris keblias temas pokalbiuose: pinigai, seksas ir religija. Tai apie tuos reikia kalbėti kuo mažiau, jei nenori nieko įžeisti :)
 
Kitas dalykas - haters gonna hate. Jei jie nesugeba uždirbti daugiau, oh well, aš nuo to nesiruošiu būti smukdomas. Bendrai Lietuvoje yra tokia susiklosčiusi visuomenė, kuri neleidžia kažkam iškilti. Kai tik kažkas pradeda uždirbti daugiau ar atsidaryti verslą, jam pradeda visi pavydėti, kišti pagalius į ratus ir "traukti atgal" nes atseit tu negali būti "kitoks". Čia iš sovietmečio likęs mąstymas, kurio tarp jaunos kartos, laimei, daug mažiau.
 
Žodžiu, kaip sakė Džekas Sparrow, "jūsų problema nėra problema, jūsų požiūris į problemą - štai kur tikroji problema"

Idėja diskusijai kilo perskaičius vieną straipsnį delfi.lt, jį galite paskaityti čia: http://www.delfi.lt/news/daily/education/taip-susizavejo-kompiuteriniais-zaidimais-kad-mete-mokykla-ir-nesigaili.d?id=66252564
 
Paprastai komentarų neskaitau tokiuose "šūdsaičiuose" kaip delfi, bet šį kartą iš smalsumo įlindau ir ką galiu dabar tik pasakyti - labai supykau. Net nežinau ar čia net sutiksiu bent kelis žmones auditorijos į kurią šiuo metu ir bandau taikytis, bet surizikuosiu. Akivaizdu, žmonės juodai pavydi programuotojams, o ypač kai kalba eina apie didelius pinigus neturint išsilavinimo ar dar geriau - nebaigus mokyklos (apie ką ir rašo straipsnis). Manau, ši didžioji dalis pavydo visgi labiau krenta ant jaunų žmonių, na bet turbūt nieko keisto juk "aš dirbau sunkiai, mokiausi universitete, dar 10 metų stovėjau darbo biržoj kol gavau darbą, dar 5 metus kol atlyginimą pakėlė iki 3000Lt, o čia mokyklą pabaigė ir jau 10k uždirba", na bet ne apie varguolius kalba, bet apie tai kaip jums, programuotojams, tenka jaustis kai aplinkiniai juodai pavyzdi (didžiuojates ir jaučiates pakylėti ar atvirkščiai - nemalonu) arba kaip to išvengiat (galbūt niekam neskelbiat savo algos ar meluojat?)?
 
Pats asmeniškai esu 18-metis ir uždirbu jau beveik tiek pat kiek tėvai (atsižvelgiant į tai, kad dirbu kaip freelanceris apie pusę etato ir dar lankau mokyklą), tai iš tėvų pusės jaučiasi pavydas, o draugai, atvirkščiai - palaiko. Bet vistiek yra kažkiek nemalonu kai tėvai tau pavydi, tai pastaruoju metu išvis pradėjau slėpti nuo jų savo finansinius reikalus.
 
Žodžiu diskusija nieko ne ypatinga ar naudinga, tiesiog įdomu, kaip kiti programuotojai taikosi su visuomeniniu pavydu.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Pasirengę pasamdyti savo pirmąjį darbuotoją? Jeigu dar nesate to darę anksčiau ir Jūsų atsakymas į straipsnio pradžioje pateiktą klausimą yra “taip” – Jums, turbūt, tikrai įdomu, kaip teisingai pradėti rinkti personalą į savo verslą. Visu pirma, turite suprasti vieną labai svarbią taisyklę – tinkamo žmogaus suradimas gali užimti nemažai laiko. Tikrai nenorite priimti į darbą pirmo pasitaikiusio žmogaus, ar ne? Jis/ji gali pasirodyti, kaip tinkamas žmogus į laisvą darbo vietą, tačiau jeigu užduodate kandidatui netinkamus klausimus – greičiausiai, Jūsų versle atsiras netinkamas žmogus. O tai reiškia ne tik sugaištą laiką (ieškant, samdant ir jam dirbant, kol nustatote, kad jis netinkamas), tačiau ir finansines sąnaudas. Ne tik jo atlyginimui, tačiau ir galimo nuostolio (juk pelną nešantis žmogus nėra netinkamas, ar ne?) bei išlaidų naujo darbuotojo paieškai. Ir, kadangi tai būtų pirmasis darbuotojas – neteisingo žmogaus priėmimas gali sustabdyti visą verslą.
 
Tačiau kandidato atranka neapsiriboja vien tuo, jog reikia rasti tinkamą žmogų. Atrankos metu daug kas gali įvykti ne taip ir tai gali ne tik sutrikdyti Jūsų verslą, bet ir pakenkti verslo reputacijai dar jam neišsiplėtus. Žemiau, pateiksiu Jums kelis patarimus, kaip atliekamas personalo paieškos ir atrankos procesas.
 
Pradėkite nuo teisingo darbo skelbimo aprašymo
 
Kiek pastangų įdedate į savo darbo aprašymą? Jis turi būti labai tikslus ir aiškiai nusakyti jį skaitantiems asmenims (kandidatams), ko ieškote, ko tikitės ir ko jie gali tikėtis iš Jūsų. Darbo skelbimas turi atitikti ir LR Moterų ir vyrų lygių galimybių, bei LR Lygių galimybių įstatymus. Turite aiškiai parodyti, kad nediskriminuosite kandidatų, tačiau nurodykite ir bet kokius fizinius reikalavimus (pvz. “kiekvieną dieną gali reikėti kelti svorius iki 50 kg), kurie gali turėti įtakos kandidatų apsisprendimui.
 
Sukurkite darbo pokalbio strategiją
 
Prieš bendraujant su atrinktais kandidatais, Jums reikia susikurti tam tikrą pokalbio strategiją – kaip uždavinėsite klausimus kiekvienam kandidatui, kaip bendrausite, kas Jus domina ir panašiai. Nepamirškite, kad ta pati strategija turi tikti (ir būti taikoma) visiems asmenims, kurie kandidatuoja į skelbiamą darbo vietą. Jokių išimčių. Nenuklyskite nuo proceso, net jeigu su kandidatu (-e) maloniai rezgasi pokalbis. Jūsų užduodami klausimai turėtų paliesti jo/jos:
 


 
Pagrindinius įgūdžius;
Patirtį;
Gebėjimus;
Išsilavinimą;
Motyvaciją (šią vietą daug kas praleidžia);
Tikslus.

 
Dar svarbiau – turite puikiai žinoti, apie ką negalima klausti pokalbio metu:
 


 
Šeimyninę padėtį/santykių statusą;
Religiją;
Vaikus;
Kilmės šalį;
Įsiskolinimus;
Lytinę orientaciją;
Socialinį statusą;
Neįgalumą (išskyrus atvejus, kai Jūsų darbo vieta yra skirta neįgaliam asmeniui).

 
Tiesą pasakius – asmeniškai aš, pokalbiuose dėl darbo, visiškai nesidomiu kandidato (-ės) patirtimi, žiniomis ir panašiai, jeigu darbas nėra reikalaujantis specifinių techninių žinių (pvz. programavimas ir panašiai). Tiesiog bendrauju su žmogumi, leidžiu jam atsipalaiduoti (ir skatinu atsipalaidavimą), užduodu labai nestandartinius klausimus. Bet tai – mano atrankos kriterijai. Nors jie dar nei vieno karto manęs nepavedė. Jums siūlau vadovautis tuo, kas parašyta aukščiau (ir žemiau), nes nestandartinės atrankos eigą reikia išmokti. Ir ne, ji nėra paveldima.
 
Nustatykite tinkamus atrankos kriterijus
 
Negalima samdyti darbuotojo (ar atsisakyti samdyti jį/ją) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir/ar religijos. Šie kriterijai yra itin saugomi įstatymų ir gali tapti verslą griaunantys, jeigu paaiškės, kad kandidatą rinkotės būtent pagal tai.
 
Dar vienas, pakankamai svarbus dalykas: kandidatas turi sutarti ne tik su Jumis. Galbūt, ieškote pasamdyti ne vieną žmogų, o kelis (ar net keliolika) iš karto. Tada – labai svarbią rolę žaidžia darbuotojų tarpusavio sutarimas. Priimami darbuotojai gal ir turės Jums reikiamus įgūdžius ar žinias, tačiau kaip su asmenybėmis? Galų gale – su jais turite rasti bendrą kalbą ir Jūs.
 
Visai neseniai, buvau susitikęs su žmonėmis, kurie pateikė man… Scientologų bažnyčios “išrastą” ir naudojamą “asmenybės testą”. Dar jis vadinamas “Oxford Capacity Analysis“, “American Personality Analysis” ir kitais pavadinimais. Lietuvoje jo pavadinimas buvo, berods, “Lyderystės testas” ar kažkas panašaus. Testą sudaro lygiai 200 klausimų, tokių kaip: “9. Ar manote, kad reikėtų skirti daugiau pinigų socialinei apsaugai?” Rimtai?! Kaip šitas klausimas nustatys mano asmenybę? Tokių klausimų pilnas testas, tačiau jį naudojantys asmenys/įmonės nesupranta elementaraus dalyko: OCA testas buvo sukurtas ne tam, kad nustatyti individo asmenybę ar galimybes. Testas sudarytas taip, kad jis sukirstų bet kurį normalų žmogų. Kaip kitaip scientologai paaiškins žmogui, kad jam reikia “įsilieti į jų gretas” ir kad jie “gali padėti panaikinti tam tikras negeras savybes”. Tai – savotiška marketingo (beje, paremto psichologiniu spaudimu) strategija – JAV miestuose, gatvėje stovi ženklai, kviečiantys užeiti į kažkokį pastatą, pasidaryti “nemokamą asmenybės testą”. Ir žmonės eina, “darosi” ir tampa scientologų bažnyčios sekėjais.
 
Tema ne apie tai. Tačiau noriu pasakyti, kad priemonės, kurias naudojate siekdami priimti žmones darbui, turi būti parenkamos labai atsargiai. Štai 16-os asmenybių tipų testas man yra priimtinas ir laikau jį objektyviu.
 
Renkantis žmogų darbo vietai užimti – pasvarstykite labai gerai ir nuspręskite, kas Jums yra aktualu ir svarbu. Galite susidurti su tokiais atvejais, kai prieš Jus – labai geras specialistas, su kuriuo neįmanoma būti viename kabinete. Ar imsite jį į darbą? Duotu atveju – įvertinkite, ar jis dirbtų vienas, ar turėtų savo nuosavą kabinetą, ar vadovautų žmonėms ir kitus faktorius, galinčius įtakoti ne tik jo rezultatus, bet ir Jūsų įmonę tiesiogiai. Ir tada priimkite atitinkamus sprendimus.
 
Tikrinkite informaciją
 
Jeigu esate iš tų darbdavių, kurie negali net pažiūrėti kandidatui į akis nepaskaitę jo gyvenimo aprašymo – tuomet patarčiau Jums įsitikinti, kad viskas, kas ten parašyta, yra tiesa. Iš tikrųjų, tai siūlau iš viso neskaityti CV ir net nežiūrėti į jo pusę, bet… Kadangi be to negalite gyventi…
 
Kitą savaitę rašysiu straipsnį apie melą gyvenimo aprašyme, apie melą darbo pokalbio metu, pateiksiu visą statistiką (kas, apie ką, kiek ir kodėl meluoja) ir Jūs tikrai būsite šokiruoti to, ką perskaitysite. Tad, jeigu turite ateinančią savaitę darbo pokalbius – nukelkite juos iki tol, kol nepaskaitysite naujo straipsnio arba… nežiūrėkite kandidatų CV ir vertinkite juos pagal tai, kokie jie yra žmonės. Jeigu norite perskaityti apie tokį darbuotojų atrankos metodą daugiau – spauskite čia.
 
Pirmojo darbuotojo priėmimas yra savotiškas balansavimas tarp tinkamo žmogaus suradimo ir verslo ateities apsaugojimo. Neskubant – galite išbalansuoti teisingai ir rasti žmogų, kuris sukurs Jūsų verslui pridėtinę vertę, o ne atneš nuostolius.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Gerai, kad pasirašei, jog čia tik tavo asmeniniai pamąstymai, nes jie tikrai tokie labai "liaudiški" ir su realybe daug kur labai prasilenkiantys :)