Kerštas

Ar esate linkę kerštauti? Kokį patį didžiausią keršto planą esate per savo gyvenimą suplanavę? :D

Ir ar tai Jums priimtina? Ar jaučiate kokį nors poreikį kam nors už kažką atkeršyti, už seniau patirtas nuoskaudas?

Įdomu, išgirsti Jūsų nuomones.

Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas. – Frydrichas Nyčė.

Kadangi esu skorpionas, taip, esu linkęs kerštauti, galbūt net per daug. Už visas nuoskaudas atkeršiju, kartais net du kart. Man tai priimtina, kadangi kiekvienas veiksmas turi turėti atoveiksmį. Mmmm, tas keršto saldumas... ;)

Žiaurai esu linkes keršyti.

ziauriai linkes kerstauti nors pagal horoskopa visiskai nebudinga,bet dazniausiai sukurus kersto plana,ir iki jo ivygdimo lieka nedaug,as atlyztu,ir tiesiog atleidziu arba palieku taip kaip yra. Bet buna ir isskirtinu variantu kada neatkersijes nerandu ramios vietos,ir ne sekundes negaliu negalvoti apie kersto plana :)

Nekeršiju, nes netikiu keršo nauda. Kerštas toks dalykas - emocijos, pyktis - mano nuomone tai yra žemi dalykai, kurių ypač vyrai turėtų turėti kuo mažiau. Priedo, tikiu tokiu dalyku kaip karma, ir kaip iš patirties matau, žmonės man padarę kažką blogo gauną atpildą su kaupu. Žinoma, jeigu specialiai Tau kažką daro, ir nesustoja, tai čia jau kita situacija, kada turi gintis.

Žiauriausia , kad kartais trūksta fantazijos atkeršyti, nesugalvoji ką čia padarius :D Tada pyktis slūgti palaipsniui pradeda..o gaila...

Nekeršiju, nes netikiu keršo nauda. Kerštas toks dalykas - emocijos, pyktis - mano nuomone tai yra žemi dalykai, kurių ypač vyrai turėtų turėti kuo mažiau. Priedo, tikiu tokiu dalyku kaip karma, ir kaip iš patirties matau, žmonės man padarę kažką blogo gauną atpildą su kaupu. Žinoma, jeigu specialiai Tau kažką daro, ir nesustoja, tai čia jau kita situacija, kada turi gintis.

sutinku su kiekvienu tavo parasytu zodziu!

O mano manymu, kerštas yra tai kad parodai, kad viskas dar nebaigta, nesiruoši pasiduoti, ir savo tiesą įrodysi bet kokiu būdu, koks jis bebūtų. Kare nėra taisyklių. Jei neturi kiaušų - pasitrauki. Jei turi - keršiji su kaupu, tol kol kitas žmogus pasiduos

Tai vat , kerstauti, musti, zudyti. cia labai zmonems artimi dalykai. dar labai mazai zmogus atitoles nuo zveries prigimties. Butu idomu pamatyti zmoniu elgesi, jei butu panaikinti visi istatymai ir apribojimai. T.y. uz vagystes,zudimus,zaginimus ir kitus nusikaltimus nebutu baudziama. kazin kokia zmoniu ateitis butu? O butu manau visiems aiski ateitis (grizimas atgal i akmens amziu) ir jokie cia dievai, karmos, velniai nepadetu, nes ju paprasciausiai niekada nebus ir nebuvo.

Kerstautojai davai pasipasakokit kaip ir kokiose situacijoje cia taip kerstaujat?

Arba jusu reiketu privengti kaip velnio arba mano ir jusu kersto suvokimas ir kerstingos situacijos labai prasilenkia.

Vedu juoda sarasa, kai pabos gyvent, ne vienas pasitrauksiu.

Gal ir kerštaučiau, bet tingiu :huh:

Skorpionas esu, tai kaip ir mėgstu kerštaut. Nors dažnai tiesiog atleidžiu :) gaila pasidaro žmonių.

O šiaip tai pažiūrėkit Oldboy. Filmas apie labai žiaurų kerštą :) mano vienas mėgstamiausių filmų :)

As tiesiog pasitikiu karma ir tikiu, kad viskas atsirugs dvigubai :)

As tiesiog pasitikiu karma ir tikiu, kad viskas atsirugs dvigubai :)

O aš jau n kartų įsitikinau, kad nė velnio neatsirūgsta.

aisku kerstauju. cia tas pats kas rukyt ar gert ar kitaip svaigintis. kaifas juk

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kokie teisingi yra posakiai, kad kerštaudamas nusileidi iki "piktadario" lygio. Kategoriškai nieko neteigsiu, situacija situacijai nelygi, bet jei seniau užsiplieksdavau dėl įžeidžiančios frazės, nepagarbos, kažkokio psichologinio spaudimo - dabar manęs tai praktiškai neveikia - su šypsena galiu išklausyt, numot ranka ir nueit. Arba pasakyt ačiū už nuomonę.

Ir žinot, jaučiuosi geriau - tiesiog pamačiau, kad daugelis tų situacijų iš tiesų nevertos visų tų nervų, emocijų, iškrovų, energijos. Ne tik nevertos, bet mes patys tas problemas ir situacijas išpučiam, tiksliau leidžiam jas išpūsti savo protui ir EGO. Tai štai, kai tai supratau - ir tų situacijų neliko. :D Neliko, nes mažumėlę užčiaupiau išsikerojusį, dėmesio reikalaujantį riebų ego, pramokau užtildyt logiką, rėkiančią ego labui: "negi leisi, kad tau ant galvos liptų?"

Neleisiu, bet neleisiu ne įsiveldama į skandalą, ar juolab - kerštus, o taupydama savo laiką ir energiją, ir tiesiog pasirinkdama su kuo bendrausiu, su kuo - ne.

Nors žinoma, ir dabar yra dalykų, už kuriuos tėkščiau antausį. Atsirastų ir tokių, vardan kurių galėčiau savo gyvybe rizikuoti, bet tikiuosi su tokiom situacijom susidurt neteks, o kasdieniai konfliktai mane iš vėžių išmuša vis rečiau. Beje, esu choleriška, tad jaučiuosi stipriai patobulėjusi - lengva nebuvo, iš prigimties reaguodavau į viską labai emocionaliai. :)

Karma taip pat tikiu. Kiekvienas gausim pagal nuopelnus, tiesiog jei dalijamės su pasauliu pozityvia energija, emocijom, darbais - tas pats ir sugrįš. Ir, žinoma, jei svaidomės žaibais, pykčiu, neigiamais veiksmais - vargu ar būsim paglostyti... Žinau, kad logiškai mąstant šie žodžiai skamba naiviai, bet neveltui turim ne tik loginį pusrutulį, bet ir intuiciją, ir neviskas visada vyksta taip, kaip logiškiausia. :) Nors ir logiškai mąstant galima rasti pakankamai racionalių paaiškinimų, kodėl gyvenime geriau sekasi besišypsančiam draugiškam žmogui, negu susiraukusiam piktam kerštautojui :)