Tikrosios gyvenimo vertybės...

Bravo. Bet mitologinis paukštis, kylantis iš pelenų yra Feniksas, o ne Fyniksas :)

Šaunuolis. Kuo daugiau tokių straipsniu reikia, gal maziau verkianciu tada bus. Jau atsibodo klausyt kaip visi verkia ir dejuoja kaip cia blogai ir kaltina valdzia. Manau pats metas patiems kazka susikurt, o ne laukt kol valdzia duos.

Labai teisingai pasakyta. Laisvę turim dar tik neilgai, dar per daug visur to posovietinio mąstymo užsilikę, o žmonės jau spjovė į viską. Laiko mums reikia, tik laiko. Jau dabar seime galima viena kitą narį pamatyti iš jaunesniųjų kartos, kuris tikrai dirba neblogai (gerai dirbančių ten nėra, o labai gerai dirbantys bus tik po 10 metų). Visos vakarų šalys, tik pažiūrėkit kiek metų nuo pirmųjų revoliucijų tik sukūrė gerą gyvenimą. Tikiuosi dar daug jaunimo liko mąstančių kaip Nerijus (autokilled).

Pilnai Tau pritariu. Netgi buvo neseniai atliktas tyrimas, kuris parodė, kad gyvename palyginus neprastai, tačiau savo gyvenimo sąlygas lietuviai vertina netgi prasčiau nei kai kurios Afrikos valstybės. Blogybė ta, kad lietuviams yra labai giliai įskiepytas mąstymas "man viską turi paduoti ant lėkštutės valdžia", tačiau kai Lietuva atgavo nepriklausomybę čia atsirado problema, nes laisvoje rinkoje viskas tapo atvirkščiai - čia kiekvienas žmogus turi viską pasiimti pats.

Aš asmeniškai matau nemažai perspektyvų dabartinėje kartoje. Aišku, gaila, kad kažkuri dalis tos kartos išvyksta į užsienį, tačiau tuos, kurie liks čia, dar po 50-ies metų bus galima pagrįstai vadinti Lietuvos kūrėjais. Ta dalis jaunimo, kuriai rūpi ne tik pagerti kiekvieną penktadienį, sukurs šią šalį savo jėgomis. Ne seimas, ne vyriausybė, ne prezidentas, tačiau tie žmonės, kuriems dabar beskaitant šį pranešimą galbūt nėra net 18 metų. Ir viso šito reikalo grožis tame, kad kiekvienas iš Jūsų gali būti vienu iš tų "Lietuvos kūrėjų".

Aišku, turbūt atsiras ir čia tokių, kurie bandys teigti, kaip čia viskas yra blogai, kokie maži atlyginimai, kaip sunku pragyventi, tačiau pažvelkite į save ir į kitus: didžioji dalis šeimų Lietuvoje turi automobilius, dažnai turi net ne po vieną, o po du automobilius, kiekvieną dieną važiuoja varganą kilometrą iki darbo (nes tingi eit) ir moka po 4.50 Lt/l už kurą, taip pat labai dažnai perka visokias namų apyvokos prekes, taip pat dažnas leidžia sau per dieną surūkyt bent po pakelį cigarečių (dalį jų pirkdamas legaliai) ir tikrai ne kokių pigių Saint George, galiausiai netgi užtenka kiekvieną penktadienį nueit į barą ir išlenkt vieną kitą bokalą alaus, tačiau vis tiek galiausiai skundžiasi, kaip Lietuvoje dabar yra blogai ir kaip nėra už ką net nusipirkti pavalgyti. Aišku, sudėjus šias išlaidas galbūt ir gaunasi tokia situacija, kad galiausiai maistui nelabai lieka.

Žinoma, skųstis visad yra lengviau negu imtis realių veiksmų situacijai pakeisti, tačiau tikiu, kad bent mažytė dalis šios kartos vietoje to, kad skųstųsi mažais atlyginimais, bursis į profsąjungas (kurios kol kas Lietuvoje yra demokratijos parodija tiesiogine prasme) ir tarsis dėl didesnių atlyginimų, taip pat vietoje mitingavimo prie seimo dėl didelio nedarbo (o juk seimas jo tiesiogiai padidinti netgi negali), nepabijos imtis savo verslo ir sukurs bent kelias darbo vietas.

Jeigu visuomenė pagaliau atsikratytų to "kaip čia viskas blogai" ir "man nieko nesigaus", gyvenimas Lietuvoje turbūt tą pačią dieną pagerėtų kelis kartus, ne vien ekonomine (kas dabar yra turbūt number one priority), tačiau ir kultūrine prasme.

Ačiū labai visiems už palaikymą. Malonu žinoti, kad mane raštas palietė kažką. Kad kažkas paskaito jį, kad kažkam patinka. :)

Puikus straipsnis. Na Lietuviai mažiau viską vertina negu Afrikiečiai, bet kam afrikiečiui telefonas? Jei neturės kam skambinti? Kiekvienas žmogus skirtingai supranta ką reikškia sunkus gyvenimas ir lengvas...

Autokilled tikrai šaunus straipsnis. :)

Dabar trumpai kokią aš nuomonę susidariau apie lietuvių "sunkų" gyvenimą. Kai kurie lietuviai linkę mąstyti ir viską lyginti tik tai materialine išraiška. Jie nepagalvoja, kad gyvenimas susideda ne vien iš to. Gyvenimas skirtas tam, kad save galėtum realizuoti, nesvarbu kokiame pasaulio krašte bebūtum, o ne reikšti pretenzijas Lietuvos valdžiai. Reikia vertinti tai, ką turi, o ne skųstis nepritekliumi, ne pirmo būtinumo dalykams (automobilių pirkimui, alkoholiui, cigaretėms ir t.t.). Aišku, kiekvieno žmogaus socialinė padėtis yra skirtinga, tačiau, kurie gyvena skurdžiau sugeba išlaikyti save ir nesiskųsti viešai, kad jiems yra sunku gyventi, ne taip, kaip kai kurie uždirbdami ~2000 Lt per mėnesį. Žmogus tik taupydamas ir skirstydamas pinigus pagal svarbiausius prioritetus sugeba ne tik pragyventi, bet ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Lietuviai ne išimtis. Jei išmoksime gyventi mums suteiktomis sąlygomis galime pasiekti to paties, ko būtume pasiekę ir išvykę svetur.

...Žinau, kad dauguma iš čia bėga ne iš gero gyvenimo, bet ar ne patys kalti žmonės? Ar ne patys pasirinkote tokį kelią? Kiek procentaliai 20-25 metų žmonių jau yra beveik degradavę? Kiek procentaliai jaunų žmonių vienintelis laisvalaikio praleidimo būdas yra eiti į gamtą ir gerti alkoholinius gėrimus ten? Jeigu Jūs kaltinate valdžią, tai Jums reiktų įsijungti televizorių ir pažiūrėti tokias laidas kaip „Klausimėlis?“ ar „Farai“. Tada suprasite, kas iš tiesų yra kalti dėl Mūsų mylimos šalies visų nelaimių..

Dėl šito pritariu šimtu procentų.

Visa kita pasirodė poetinis paverkšlenimas. :huh: