Seimo planas: Sunaikinam Lietuvą!

BUS? Gal galėtum duoti nuorodą į įstatymo projektą? Kaip suprantu, esi žodžio žmogus ir iš galvelės faktų neskaldai? Bet kokia "atmazkė" bus laikoma patvirtinimu, kad tiesiog mėgsti fantazuoti :)

Tai pilną temą prispaminai, kokia yra "afigiena" šita nauja sistema, bet net neturi supratimo išvis, kas čia per sistema? Oh God...

Ir išvis aš nesuprantu, ką čia kalbat apie tuos pažymius "apskritai" ar "ar pažymys nurodo protą" ir panašų off-topicą, kai tema išvis nėra apie tai.

Čia aš apskritai nesuvokiu, ką galima diskutuot, kai yra tokie faktoriai:

nustatomas vienas minimalus pažymys (7) visiems;

studijų programų vidurkiai skiriasi (kai kur vos siekia 6, kitur - 9.5).

Tokiu atveju, kad ir ką bandysi vartyt, sistema gaunasi nesąžininga tų, kurių mokslas yra sudėtingesnis (paprastai tiksliųjų mokslų) atžvilgiu. Sakyt, kad gera sistema, kai vienam fakultete visi sėdi VF ir nesuka galvos, kitam fakultete - iš 120 žmonių kurse 120 moka už mokslą, o vidurkis kurso yra ~6.7, yra absurdas.

Ir žinoma, būtų labai gerai, kad vidurkiai suvienodėtų visų fakultetų. Kaip ir būtų gerai, kad subjektyvumas taptų objektyvus. Vienur studijos labiau subjektyvios (visokios vadibos, orientalistikos, filosofijos), kitur - visiškai objektyvios (matematika, informatika, fizika, etc), vertinimai irgi atitinkami (vienur - "iš lempos", kitur - pagal griežtas taisykles, kuomet 10 atitinka absoliučiai visą kursą). Jeigu įstatymas reikalauja sulygint objektyvumą su subjektyvumu, ką išvis neįmanoma padaryt, tai gal pats įstatymas yra š?

Tai pilną temą prispaminai, kokia yra "afigiena" šita nauja sistema, bet net neturi supratimo išvis, kas čia per sistema? Oh God...

 

Ir išvis aš nesuprantu, ką čia kalbat apie tuos pažymius "apskritai" ar "ar pažymys nurodo protą" ir panašų off-topicą, kai tema išvis nėra apie tai.

 

Čia aš apskritai nesuvokiu, ką galima diskutuot, kai yra tokie faktoriai:

nustatomas vienas minimalus pažymys (7) visiems;

studijų programų vidurkiai skiriasi (kai kur vos siekia 6, kitur - 9.5).

 

Tokiu atveju, kad ir ką bandysi vartyt, sistema gaunasi nesąžininga tų, kurių mokslas yra sudėtingesnis (paprastai tiksliųjų mokslų) atžvilgiu. Sakyt, kad gera sistema, kai vienam fakultete visi sėdi VF ir nesuka galvos, kitam fakultete - iš 120 žmonių kurse 120 moka už mokslą, o vidurkis kurso yra ~6.7, yra absurdas.

 

Ir žinoma, būtų labai gerai, kad vidurkiai suvienodėtų visų fakultetų. Kaip ir būtų gerai, kad subjektyvumas taptų objektyvus. Vienur studijos labiau subjektyvios (visokios vadibos, orientalistikos, filosofijos), kitur - visiškai objektyvios (matematika, informatika, fizika, etc), vertinimai irgi atitinkami (vienur - "iš lempos", kitur - pagal griežtas taisykles, kuomet 10 atitinka absoliučiai visą kursą). Jeigu įstatymas reikalauja sulygint objektyvumą su subjektyvumu, ką išvis neįmanoma padaryt, tai gal pats įstatymas yra š?

Jeigu vidurkis vos siekia 6, tai problema gali būti daug kur: studijų programoje, krūviuose (kaip jau minėjo Creatium), ir, žinoma, smegenyse. Jeigu domiesi menu, o studijuoji fiziką, tai giliai kapstyti nereikia, kodėl toks vidurkis. Ir jeigu visgi domiesi fizika ir kiti grupiokai turi žymiai aukštesnį vidurkį, tuomet ne aukštoji mokykla tau skirta, o profesinė ar panaši.

Jeigu vidurkis vos siekia 6, tai problema gali būti daug kur: studijų programoje, krūviuose (kaip jau minėjo Creatium), ir, žinoma, smegenyse. Jeigu domiesi menu, o studijuoji fiziką, tai giliai kapstyti nereikia, kodėl toks vidurkis. Ir jeigu visgi domiesi fizika ir kiti grupiokai turi žymiai aukštesnį vidurkį, tuomet ne aukštoji mokykla tau skirta, o profesinė ar panaši.

Visų pirma tai reikia suprast, kad vidurkiai tarp skirtingų specialybių skiriasi ne tik Lietuvos universitetuose, bet ir užsienio aukštosiose mokyklose. Ir tai yra natūralus dalykas, nes vieni dalykai yra sunkesni, kiti - lengvesni, o dar kitur išvis visas mokymasis susideda iš memorizinimo, ką sugeba kiekvienas. Taip pat skiriasi ir vertinimo sistemos - suraskit objektyvią vertinimo sistemą filologų esėms ar filosofų referatams ir jūs atsakysit ir nemažai filosofinių klausimų apie pasaulį, gal net objektyvią gyvenimo prasmę rasit.

Šnekėt, kad "reikia, kad visur suvienodėtų" ir kad atseit vienas vertinimas visoms specialybėms kažkokiu magišku būdu ("savireguliacija") šitai pakeis yra tas pat kaip automobilių mokesčio įvedimą argumentuot tuo, kad "reikia, kad išvis avarijų neliktų". Taip sakant - nonsensas. Jeigu ir atsiras panašaus tipo VF sistema, tai "savireguliacija" bus geriausiu atveju tokia, kad MIF'e mokantis bus galima surinkt 20 balų (10 realių ir 10 menamų) ir surinkus 10+ bus rašomas galutinis pažymys 10. Paprastai tariant, pusė kurso atitiks 10 balų. Absurdas, ar ne? Yep. :)

Jeigu kurso vidurkis vos siekia 6 ir iš kai kurių dalykų daugiau nei pusė kurso neišlaiko egzų, tuomet taip, kažkur yra problema. Dažniausiai - krūvyje ir pačių dalykų sudėtingume, bet ir čia nelabai įsivaizduoju, kaip įmanoma pagerint realią situaciją (ne išsikalinėjant su 20-bale vertinimo sistema ir panašiomis nesąmonėmis) neilginant studijų trukmės. Taip pat ir su studijomis, kurių vidurkis yra 9+ yra problemų, nes pripažinkim, kad į soc. darbą genijai dažniausiai nestoja. :)

Vienaip ar kitaip situacija, kuomet vienas konkretus pažymys vienodai atitiktų žinias visose specialybėse yra tiesiog neįmanoma ir utopinė. To niekada nebus, ir to nėra jokiam universitete. Kaip ir sakiau, jeigu tik turit idėją, kaip humanitarus sulygint su tiksliukais ir subjektyviems dalykams išrast objektyvią vertinimo sistemą, ir apskritai subjektyvius dalykus paverst objektyviais, tai jūs greičiausiai esat neeilinio proto asmenybė, kuri turėtų nešvaistyt laiko uždarbyje, o surast objektyvius atsakymus į amžinus klausimus.

Bet kadangi taip nėra (greičiausiai), tai siūlyčiau grįžt į realybę.

P.S. paryškinta vieta citatoj yra main point - šitaip turi būt, o ne pagal kažkokį mistinį 7, kuris vienur reiškia vieną, kitur - kitą.

Visų pirma tai reikia suprast, kad vidurkiai tarp skirtingų specialybių skiriasi ne tik Lietuvos universitetuose, bet ir užsienio aukštosiose mokyklose. Ir tai yra natūralus dalykas, nes vieni dalykai yra sunkesni, kiti - lengvesni, o dar kitur išvis visas mokymasis susideda iš memorizinimo, ką sugeba kiekvienas. Taip pat skiriasi ir vertinimo sistemos - suraskit objektyvią vertinimo sistemą filologų esėms ar filosofų referatams ir jūs atsakysit ir nemažai filosofinių klausimų apie pasaulį, gal net objektyvią gyvenimo prasmę rasit.

 

Šnekėt, kad "reikia, kad visur suvienodėtų" ir kad atseit vienas vertinimas visoms specialybėms kažkokiu magišku būdu ("savireguliacija") šitai pakeis yra tas pat kaip automobilių mokesčio įvedimą argumentuot tuo, kad "reikia, kad išvis avarijų neliktų". Taip sakant - nonsensas. Jeigu ir atsiras panašaus tipo VF sistema, tai "savireguliacija" bus geriausiu atveju tokia, kad MIF'e mokantis bus galima surinkt 20 balų (10 realių ir 10 menamų) ir surinkus 10+ bus rašomas galutinis pažymys 10. Paprastai tariant, pusė kurso atitiks 10 balų. Absurdas, ar ne? Yep. :)

 

Jeigu kurso vidurkis vos siekia 6 ir iš kai kurių dalykų daugiau nei pusė kurso neišlaiko egzų, tuomet taip, kažkur yra problema. Dažniausiai - krūvyje ir pačių dalykų sudėtingume, bet ir čia nelabai įsivaizduoju, kaip įmanoma pagerint realią situaciją (ne išsikalinėjant su 20-bale vertinimo sistema ir panašiomis nesąmonėmis) neilginant studijų trukmės. Taip pat ir su studijomis, kurių vidurkis yra 9+ yra problemų, nes pripažinkim, kad į soc. darbą genijai dažniausiai nestoja. :)

 

Vienaip ar kitaip situacija, kuomet vienas konkretus pažymys vienodai atitiktų žinias visose specialybėse yra tiesiog neįmanoma ir utopinė. To niekada nebus, ir to nėra jokiam universitete. Kaip ir sakiau, jeigu tik turit idėją, kaip humanitarus sulygint su tiksliukais ir subjektyviems dalykams išrast objektyvią vertinimo sistemą, ir apskritai subjektyvius dalykus paverst objektyviais, tai jūs greičiausiai esat neeilinio proto asmenybė, kuri turėtų nešvaistyt laiko uždarbyje, o surast objektyvius atsakymus į amžinus klausimus.

 

Bet kadangi taip nėra (greičiausiai), tai siūlyčiau grįžt į realybę.

 

P.S. paryškinta vieta citatoj yra main point - šitaip turi būt, o ne pagal kažkokį mistinį 7, kuris vienur reiškia vieną, kitur - kitą.

Nesuprantu koks tikslas yra lyginti skirtingas disciplinas? Jų studentai tarpusavyje nekonkuruoja. Todėl bet kurioje specialybėje puikiai besimokantis studentas turi turėti 10, labai gerai - 9, gerai - 8, neblogai - 7, vidutiniškai - 6, pakankamai - 5, prastai - 4. Nesvarbu ar tu studijuoji filologiją ar chemiją - studentai yra vertinami pagal to nustatyto kurso suteiktų žinių įsisavinimą, o ne žinių sunkumą. Dabar gi gaunasi, kad yra vertinamos ne studentų įgytos žinios išklausius norminį kursą, o to kurso sudėtingumas. Suprask, kuo mažesnį pažymį gauni - tuo kursas sudėtingesnis, tuo reikšmingesnis turi jaustis?

Kitas dalykas, kaip minėjau, jeigu ne vienas studentas nesugeba iki 10 ištraukti. Ir tai kartojasi metai iš metų. Gal tuomet kurso medžiaga yra per sudėtinga arba per daug tikimasi iš studentų? Tuomet turi būti kursas pritaikomas taip, kad atitiktų studentų gebėjimus tas žinias įgyti.

Nesuprantu koks tikslas yra lyginti skirtingas disciplinas? Jų studentai tarpusavyje nekonkuruoja. Todėl bet kurioje specialybėje puikiai besimokantis studentas turi turėti 10, labai gerai - 9, gerai - 8, neblogai - 7, vidutiniškai - 6, pakankamai - 5, prastai - 4. Nesvarbu ar tu studijuoji filologiją ar chemiją - studentai yra vertinami pagal to nustatyto kurso suteiktų žinių įsisavinimą, o ne žinių sunkumą. Dabar gi gaunasi, kad yra vertinamos ne studentų įgytos žinios išklausius norminį kursą, o to kurso sudėtingumas. Suprask, kuo mažesnį pažymį gauni - tuo kursas sudėtingesnis, tuo reikšmingesnis turi jaustis?

 

Kitas dalykas, kaip minėjau, jeigu ne vienas studentas nesugeba iki 10 ištraukti. Ir tai kartojasi metai iš metų. Gal tuomet kurso medžiaga yra per sudėtinga arba per daug tikimasi iš studentų? Tuomet turi būti kursas pritaikomas taip, kad atitiktų studentų gebėjimus tas žinias įgyti.

Aš pilnai pritariu, kad būtų gerai, kad taip būtų. Kaip ir būtų gerai, kad nebūtų automobilių avarijų, žmogžudysčių ir išėjus penktadienį 2 am į krasnūchą pasivaikščiot grįžtum toks pats simpatiškas, kaip ir išėjęs. Paprastai tariant to neįmanoma įgyvendint dėl to, nes studijų programos ir jų sudėtingumas fundamentaliai skiriasi ir net išradus visiškai objektyvią vertinimo sistemą pažymių vidurkiai skirsis. Ką ir matom absoliučiai visur, nereiktų įsivaizduot, kad Lietuvos aukoštosios mokyklos kažkokiu magišku būdu "prisitaikys", kai visas pasaulis kažkaip "neprisitaiko".

Paimkim pavyzdį, dvi specialybės - matematika ir soc. darbas. Abi trunka 4 metus (nors berods soc. darbas trunka 3, bet for the sake of argument...). Matematikoj studentų vidurkis šiuo metu yra 6.5, soc. darbe - 9.3, turimų dalykų kiekis yra daugmaž panašus. Assuminam, kad egzistuoja kažkokia magiška vertinimo sistema, kad humanitarų darbai yra vertinami pilnai objektyviai, kaip ir matematikų, t.y. ignoruojam vertintojo faktorių. Taip pat darom prielaidą, kad nei vienoj specialybėj nėra atsiskaitymų semestro metu, t.y. galutinis pažymys = egzamino pažymys.

Įsivaizduokim taip pat, kad visi studentai mokosi +- identiškai, t.y. nėra kažkokių labiau/mažiau gabesnių ir pan. Tarkim visi studentai yra ganėtinai tingūs ir pradeda mokytis likus 48 valandoms iki egzo užsipirkę daug energinių gėrimų. Matematiką studijuojančiam berneliui reikia sėdėt prie mokslų 94 valandas, kad jis gautų 8, soc. darbą studijuojančiai mergaitei reikia sėdėt 24 valandas, kad ji gautų 8.

Tiek berniukas tiek mergaitė praleidžia prie mokslų 48 valandas laiko ir įdeda maždaug identišką kiekį pastangų. Berniukas matematikas gauna 6, kaip ir didžioji dalis jo kursiokų, mergaitė - 10, kaip ir didžioji dalis jos kursiokių. Kaip matom, nors įdėta pastangų identiškai, pažymiai skriasi drastiškai.

Ok, tarkim norim šitai sutvarkyt, kad jie išsilygintų ir studentai po 48 valandų mokslo gautų 8. Matematikams yra gana paprasta - sumažinam krūvį, kažko nemokom išvis, išmetam dalį dalykų ir pan. O ką daryt su mergaitėmis iš soc. darbo? Iš lempos pridedam kokią matematiką, kad numuštų vargšių mergaičių vidurkį ir sukeltų ašarų?

Studijų programų sudėtingumas skiriasi, vertinimo sistemos skiriasi ir čia nieko neįmanoma pakeist. Tas yra natūralu. Inžinieriams visad reikėjo įdėt daugiau pastangų dėl gero pažymio negu filosofams, matematika visad buvo sudėtingesnis mokslas už verslo vadybą ir t.t.

Aišku, kaip ir pateiktame pavyzdyje, galima visad inžinierių ir matematikų krūvį sumažint tiesiog išmetant dalį dalykų, kaip ir galima pasunkint viską humanitarams įkišant matematinę analizę ir pavadinant tai "bendru universitetiniu dalyku" ar dar kokiu pavadinimu. Pažymiai gal ir išsilygins ir mažiau reikės durnas galvas sukt darbo partijos debilams, bet ar nuo to pagerės mokslo kokybė? Nemanau. :)

Ir dar kartą pasikartosiu, pažymių skirtumas tarp specialybių yra ne tik Lietuvos universitetuose, bet ir visame pasaulyje. Ir tas yra normalu ir natūralu, nes pastangų kiekis, reikalingas gaut 10, skiriasi visose specialybėse. Ir skirsis. Utopinė idėja yra, kad kažkada "dalykinė anglų ir prancūzų kalba" (MRU) sudėtingumu (reikalingomis pastangomis, kad gaut 10) prilygs fizikai.

Aš pilnai pritariu, kad būtų gerai, kad taip būtų. Kaip ir būtų gerai, kad nebūtų automobilių avarijų, žmogžudysčių ir išėjus penktadienį 2 am į krasnūchą pasivaikščiot grįžtum toks pats simpatiškas, kaip ir išėjęs. Paprastai tariant to neįmanoma įgyvendint dėl to, nes studijų programos ir jų sudėtingumas fundamentaliai skiriasi ir net išradus visiškai objektyvią vertinimo sistemą pažymių vidurkiai skirsis. Ką ir matom absoliučiai visur, nereiktų įsivaizduot, kad Lietuvos aukoštosios mokyklos kažkokiu magišku būdu "prisitaikys", kai visas pasaulis kažkaip "neprisitaiko".

 

Paimkim pavyzdį, dvi specialybės - matematika ir soc. darbas. Abi trunka 4 metus (nors berods soc. darbas trunka 3, bet for the sake of argument...). Matematikoj studentų vidurkis šiuo metu yra 6.5, soc. darbe - 9.3, turimų dalykų kiekis yra daugmaž panašus. Assuminam, kad egzistuoja kažkokia magiška vertinimo sistema, kad humanitarų darbai yra vertinami pilnai objektyviai, kaip ir matematikų, t.y. ignoruojam vertintojo faktorių. Taip pat darom prielaidą, kad nei vienoj specialybėj nėra atsiskaitymų semestro metu, t.y. galutinis pažymys = egzamino pažymys.

 

Įsivaizduokim taip pat, kad visi studentai mokosi +- identiškai, t.y. nėra kažkokių labiau/mažiau gabesnių ir pan. Tarkim visi studentai yra ganėtinai tingūs ir pradeda mokytis likus 48 valandoms iki egzo užsipirkę daug energinių gėrimų. Matematiką studijuojančiam berneliui reikia sėdėt prie mokslų 94 valandas, kad jis gautų 8, soc. darbą studijuojančiai mergaitei reikia sėdėt 24 valandas, kad ji gautų 8.

 

Tiek berniukas tiek mergaitė praleidžia prie mokslų 48 valandas laiko ir įdeda maždaug identišką kiekį pastangų. Berniukas matematikas gauna 6, kaip ir didžioji dalis jo kursiokų, mergaitė - 10, kaip ir didžioji dalis jos kursiokių. Kaip matom, nors įdėta pastangų identiškai, pažymiai skriasi drastiškai.

 

Ok, tarkim norim šitai sutvarkyt, kad jie išsilygintų ir studentai po 48 valandų mokslo gautų 8. Matematikams yra gana paprasta - sumažinam krūvį, kažko nemokom išvis, išmetam dalį dalykų ir pan. O ką daryt su mergaitėmis iš soc. darbo? Iš lempos pridedam kokią matematiką, kad numuštų vargšių mergaičių vidurkį ir sukeltų ašarų?

 

Studijų programų sudėtingumas skiriasi, vertinimo sistemos skiriasi ir čia nieko neįmanoma pakeist. Tas yra natūralu. Inžinieriams visad reikėjo įdėt daugiau pastangų dėl gero pažymio negu filosofams, matematika visad buvo sudėtingesnis mokslas už verslo vadybą ir t.t.

 

Aišku, kaip ir pateiktame pavyzdyje, galima visad inžinierių ir matematikų krūvį sumažint tiesiog išmetant dalį dalykų, kaip ir galima pasunkint viską humanitarams įkišant matematinę analizę ir pavadinant tai "bendru universitetiniu dalyku" ar dar kokiu pavadinimu. Pažymiai gal ir išsilygins ir mažiau reikės durnas galvas sukt darbo partijos debilams, bet ar nuo to pagerės mokslo kokybė? Nemanau. :)

 

Ir dar kartą pasikartosiu, pažymių skirtumas tarp specialybių yra ne tik Lietuvos universitetuose, bet ir visame pasaulyje. Ir tas yra normalu ir natūralu, nes pastangų kiekis, reikalingas gaut 10, skiriasi visose specialybėse. Ir skirsis. Utopinė idėja yra, kad kažkada "dalykinė anglų ir prancūzų kalba" (MRU) sudėtingumu (reikalingomis pastangomis, kad gaut 10) prilygs fizikai.

Visiškai nesutinku. Dalykų sudėtingumo nereikia lyginti tarpusavyje, nes to neįmanoma padaryti. To ir nereikia daryti, nes šie dalykai nei studijų metu nei realiomis darbo sąlygomis tarpusavyje nekonkuruoja. Studentas, gavęs iš filosofijos 10, neužims inžinieriaus, gavusio 6, vietos. Dabar mes gi bandom sustatyti visus studentus į eilę ir lyginant jų dalykų sudėtingumą jiems dalyti pažymius: tu filosofas - turėsi 10, matemtikas - turės 7, fizikas - 6, aukštoji fizika - 4. Tai yra absurdas. Galiu pakartoti dar kartą, jog nereikia ir negalima objektyviai lyginti tarpusavyje skirtingų disciplinų ir pagal tai dalyti studentams pažymius. Matematiką 10-ukui išmokęs studentas ir turi gauti 10-uką, o ne 6-etą. Priešingu atveju yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, jog puikiai studijuojant tavo vidurkis bus 9-10.

Ir kaip supratom iš visos temos, problema ir yra, kad negalima nustatyti vieno konkursinio balo, kuris reikštų, kad jau turi VF vietą ir dar ne. Tai yra pagrindinė problema, kurią išspręstų pažymių vidurkių suvienodinimas.

Ir tą pasiekti galima ne sunkinant "lengvas" specialybes, o užtikrinant, kad studentų lūkesčiai puikiai mokantis gauti 10 būtų pasiekti ir įgyvendinti. Dar kartą, filosofas su 10-uku negali dirbti darbo, kurį gali dirbti matematikas su 5-eku, nes tai yra nesulyginamos žinios ir visiškai skirtingos sritys. Todėl jau ir studijų metu neturėtų būti užsiimama tokiu lyginimu: ai, tu lengvą specialybę pasirinkai, turėsi 10-ukus visur.

Beje, stiprinti "neobjektyvius" vertinimus galima įvairiai: kelti stipresnius reikalavimus problemos iškėlimui, argumentų pateikimui, jų svarumui ir t.t. Kitaip tariant, kadangi yra būdai, kuriais galime vertinti bakalauro, magistro ir doktorantūros mokslinius darbus tarpusavyje, galime vertinti ir skirtingų specialybių egzaminų darbus.

Pats pažymių suvienodinimas nereiškia, kad būtinai reikia matematikų kažko nemokyti. Gal problema yra egzamine, kur užduodami klausimai, nesusiję su dėstyta medžiaga? O galbūt dėstoma medžiaga yra per daug aukšto lygio? O gali būti priežastis ir ta, jog studentai tiesiog tingi ir nesimoko. Kitaip tariant reikia išsiaiškinti priežastis. Ir tą daryti turės universitetai, kur vyksta tokie absurdiški dalykai su pažymiais, nes to reikalaus studentai.

Neesu skaitęs ar girdėjęs, jog tokia pati netvarka su pažymiais būtų kituose pasaulio universitetuose. Nes tokia tvarka visų pirma yra nelogiška ir net neteisėta. Kur vienas studentas turi 7 balų laisvę varijuoti tarp "išlaikyta" ir išlaikymo lygio, ir "neišlaikyta", o kur kitas gali varijuoti vos 3 balų lygyje (tarp 3 neišlaikyta ir 6 išlaikyta puikiai). Ir dar priede niekada per visas studijas neturėti 10-uko.

P.S. O kaip vyksta su baigiamųjų darbų vertinimais? Ar matematikos studentas už baigiamąjį darbą gauna 6 (puikiai) ar 10 (puikai)? Nes jeigu 6 - tai yra dar didesnis absurdas. O jeigu 10 - tai tik parodo, jog vis gi galima nekreipti dėmesio, jog filosofas irgi gavo 10.