Metimas rūkyti

Sveiki,

 

tai gi, ar turime uždarbiečių sėkmingai metusių rūkyti?

Gal pasidalintumėte patirtimi, kas paskatino ar kokie būdai pagelbėjo tai padaryti?

Ar tiesiog psichologinis nusiteikimas?

Aš niekada reguliariai nerūkiau, bet mano tėvo patirtis tokia, kad kai valdžia pradėjo didinti cigarečių akcizus, jis pasakė, na jau ne, dar daugiau tiems dalbajobams nebemokėsiu. Plius kažkaip užsidarė kontrabandiniai ryšiai, tai po truputi viską užraukė, ir jau keli metai kaip visai nerūko

Cia kiekvieno jau zmogaus yra nusiteikimas, jeigu tu nori moket uz tai kas tave naikina po biski is vidaus, tai jo mokek ir toliau, o jeigu nenori, tai daryk isvadas - ar verta, ar tau kazka tai teigiamo duoda, jeigu jau nervuojiesi daug ir reik nusiramint, eik geriau siemku pagliaudyt :D Pats parukau karta i viena ar du menesius, bet kazkaip neuzsikabinau nei karto, budavo ir dazniau.

 

O siaip kas kokiu priklausomybiu turejot ir kaip sekesi atsikratyt?

Siuo metu bandau pats atsikratyt IG ir FB scroll'o, jau menesis eina kaip be to gyvenu, ten tiesiog buvo ziaurus laiko uzmusinejimas, nieko gero nesuteikiantis :D

Sveiki,

 

tai gi, ar turime uždarbiečių sėkmingai metusių rūkyti?

Gal pasidalintumėte patirtimi, kas paskatino ar kokie būdai pagelbėjo tai padaryti?

Ar tiesiog psichologinis nusiteikimas?

 

Alenas Karas - Lengvas budas mesti rukyti. Knyga kainuoja 10 eur ir uztrunka apie 5 valandas kol perskaitai.

Tiek as, tiek zmona jau neberukom daug metu perskaite sia knyga.

kaip tik pries pora savaiciu meginau mesti, savaite praleidau be cigareciu, pastebejau jog labai gerai issimiegu, anksciau apima miegas, lengviau ryte atsikeliu is lovos, buvo ir salutiniu efektu, tokiu kaip irzlumas, priekabumas (mano mergina tai vare is proto :) ) bet po savaites eilinis balius ir vel uztraukiau, bet sy karta iqos, tai kolkas rukau jas, vienintelis privalumas mano akimis kad nesmirda ir pastebiu jog maziau surukau, o daugiau pliusu tame nelabai izvegliu, vel prastai miegu, sunkiai uzmiegu, naktimis prabundu, ryte sunkiai keliuosi.. truksta valios visiskai atsikratyti tabako ir isties tai nera lengva kaip kaikuriems nerukantiems tai gali atrodyti.

Mano tėvo patirtis panaši kaip ir Tmaster, rūkė apie 25 metus ir metė, bet tik iš trečio karto, bet metė, jau kelis metus nerūko.

Aš rūkiau apie 5-6 metus reguliariai, bet dabar pradėjau rūkyti el. cigaretę ir nebera noro rūkyti paprastas cigaretes.

Žiūrėjau ir filmą(nepamenu pavadinimo) ir skaičiau knygą ir klausiau knygą - nepadėjo, bet knygą dar turiu kažkur, tai galėčiau parduoti :)

kaip tik pries pora savaiciu meginau mesti, savaite praleidau be cigareciu, pastebejau jog labai gerai issimiegu, anksciau apima miegas, lengviau ryte atsikeliu is lovos, buvo ir salutiniu efektu, tokiu kaip irzlumas, priekabumas (mano mergina tai vare is proto :) ) bet po savaites eilinis balius ir vel uztraukiau, bet sy karta iqos, tai kolkas rukau jas, vienintelis privalumas mano akimis kad nesmirda ir pastebiu jog maziau surukau, o daugiau pliusu tame nelabai izvegliu, vel prastai miegu, sunkiai uzmiegu, naktimis prabundu, ryte sunkiai keliuosi.. truksta valios visiskai atsikratyti tabako ir isties tai nera lengva kaip kaikuriems nerukantiems tai gali atrodyti.

Taio visko sunku atsisakyt, netik rukymo bet ir saldumynu, nesveiko maisto.

Sveiki,

 

tai gi, ar turime uždarbiečių sėkmingai metusių rūkyti?

Gal pasidalintumėte patirtimi, kas paskatino ar kokie būdai pagelbėjo tai padaryti?

Ar tiesiog psichologinis nusiteikimas?

Perklausiau, nepadėjo

https://www.youtube.com/watch?v=pbriHdHjQVE&index=3&list=FLcXwAkzm6iL-tTzDImAjBEA&t=0s

Redagavo Spalio 30, 2018 mantas666

Rūkau daugiau nei 7 metus, perskaičiau tą knygą, tai visą mėnesį nerūkiau, bet paskui nulūžo kodas. Šiaip surūkau į dieną po pakelį, noriu mesti rūkyti, bet vis nepavyksta. Kiek iš draugų yra metę, tai sakė pirmus metus "lomkės", antrus metus jau lengviau... o metimo priežastys finansinės arba žmonos ant tiek užknisdavo savo priekaištais, tai mesdavo :D

bendrai paėmus, rūkiau, tikriausiai, netoli penkiolikos metų. vieną kartą mečiau - nerūkiau apie pusantrų metų, dabar mečiau vėl - neberūkau virš trijų metų.

Pabandykit surūkyt 5/10/20 (kiekvienam skirtingai, pagal patirties lygį - žodžiu, kad būtų daug) cigarečių iš eilės, be sustojimo. Ir stebėkit kas vyksta. Irgi veiksmingas metodas :)

Redagavo Spalio 30, 2018 Skraidytojas

zmones bando mest rukyt, man kaip tik atvirksciai, kiek tik nesistengiau, niekaip negaliu pradet. ir siaip is smalsumo, ir per baliu koki vis hebra pristoja pabadyt, be sansu man neisena toki bruda i save sutraukt, kame cia malonuma jus matot :D

Tėvas rūkė 30 metų, vieną dieną tiesiog paėmė ir metė. Maža to, dar kurį laiką pakelį su savim nešiojo, bendradarbius vaišino. Neįtikėtinai stipri valia.

 

O mano istorija tokia:

Rūkiau 10 metų. Kelis kartus bandžiau paprastai mest, nuo rytojaus, nuo naujų metų ir pan. - jokio rezultato, kaip ir pas visus. Gal tuo metų dar rimtai nenorėjau mest. Po to pasijautė sveikata, pradėjau daug kosėt, atsikosėt kažkokia balta varške iš plaučių ir dėl to jau rimčiau nusprendžiau mest. Su draugu pažiūrėjom Alleno Karro filmą, metėm abu. Kelias dienas buvo fizinės lomkės, bet psichologiškai nenorėjau rūkyt, filmas gerai veikė. Po kelių dienų vos neužrūkiau, bendradarbiai urodai pradėjo įtikinėt kam tau mest, imk parūkyk. Jau tiesiau ranką link pakelio, bet susilaikiau (nekenčiu tokių žmonių, juos reiktų rimtai baust už tai). Draugas užrūkė po savaitės, aš prasilaikiau kažkur pusmetį, kol per vieną balių neužtraukiau kai baigėsi užkanda. Pats to net neprisiminiau, kol draugas nepasakė gal po mėnesio. Ir iškart po to kai pasakė galvoj tarsi jungiklis persijungė ir atsirado noras rūkyt. Įdomiai veikia žmogaus psichika, tą mėnesį net negalvojau apie cigaretes. Po kurio laiko suskaudo dantį, užtraukiau ir prasidėjo savęs apgaudinėjimas - rūkysiu kartą per mėnesį, po to kartą per savaitę, po to kartą per dieną ir jau nepastebi kaip pakelį per dieną surūkai. Parūkiau dar kokius metus, emigravau į užsienį, su savim pasiėmiau du blokus, bet jau važiuodamas sugalvojau mest. Jau žinodamas tą dieną rūkiau belekiek daug, gal du pakelius per pusdienį surūkiau, pasileidau filmą, filmo viduryje sako paspausk pauzę ir nueik parūkyt paskutinę cigaretę. Ją traukiau be filtro taip giliai, kad net galva susisuko. Ir niekam nesakiau, kad mečiau, po kurio laiko pana pas mane atvažiavo, po poros dienų klausia "tu gal rūkyt metei?" sakau ne, ką tu nusišneki". Tą patį ir po mėnesio sakiau :D Ir paliktų cigarečių visiškai nebuvo gaila. Nuo to laiko neberūkau jau kokius 5-6 metus ir jokio noro nėra. Kaljaną rūkau be problemų, e-cigarėte iš draugų irgi kartais pasivaišinu. Kai pradėjau rūkyt pacukas būdamas jaučiausi labai kietas su cigarėte dantyse. O metęs rūkyt atvirkščiai į rūkančius žiūriu su gailesčiu, kaip į kokius neįgaliuosius ar atsilikusius. Nors iš dalies taip ir yra.

 

Tačiau turiu kelis draugus, kurie tą filmą jau atmintinai žino ir jis jiems jau nei kiek nepadės. Dabar perėjo ant elektroninių cigarečių, pradžioje rūkė labai daug nikotino turinčius mišinius, pamažu mažino, dabar jau kartais rūko nulinius (be nikotino). Pažiūrėsim kas iš to išeis, bet manau viskas iki eilinio baliaus kai nesusilaikys.

Vienas pažįstamas buvo, kuris pasakė sau principą, kad rūkys tik tada kai gers. Na ir prasigėrė gan rimtai, net iki ligoninės. Po to ar pats susivokė ar koks daktaras patarė, pradėjo rūkyt kaip visi ir alkoholį vartoti saikingai. (jei kas nesupratot - jis pasąmoningai nuolat gėrė, kad galėtų rūkyti)

Dar vienas pažįstamas metęs rūkyti tapo priklausomas nuo žolės. Tiksliau iš pradžių jis manė, kad nuo žolės, po to suprato, kad nuo tabako su kuriuo maišoma žolė. Po to perėjo ant grynos ir priklausomybė baigėsi. Ir šiaip daug malonesnis poveikis ir skonis rūkant gryną.

 

Dar keli faktai:

Kiek pastebėjau - tie, kas nežiūrėjo filmo, o skaitė knygą rūkyt taip ir nemėtė. Gal todėl, kad knygos per vieną dieną neperskaitysi ir nėra tokio efekto.

Metęs rūkyt tarsi išėjau iš miglos, pradėjau jaust kvapus, skonius. Tarsi nespalvotam monitoriuje įjungtum spalvas. Rūkančiam atrodo, kad jis viską taip pat jaučia, bet taip nėra. Dar pasidarė labai gėda prieš nerūkančius žmones kiek aš jiems smirdėjau visus tuos metus. Tik nerūkant gali suprasti kiek tos cigaretės smirda, kad jau geriau žmogus šū*ais smirdėtų, o ne rūkalais. Rūkančiam atrodo, kad parūkė pro atvirą langą, pravėdina ir viskas, neužuosi, o iš tikro kvapas dar kelias dienas liks nuo vieno parūkymo.

Ir atminkit nerūkantys - nereikia teisti žmogaus už tai, kad jis rūko, nereikia jam sakyti, kad cigaretės kenkia, brangios ir t.t., patikėkit, jis visą tą žino geriau už jus. Kaip manote, kodėl daktarai irgi rūko? Nikotinas tai pats stipriausias narkotikas, stipresnis už heroiną. Rūkantis žmogus nesirenka rūkyti ar ne, už jį jau pasirinko. Pasirinkti gali tik vieną kartą, kol dar nerūkai - surūkyti tą pirmą cigaretę ir panirti į priklausomybės liūną iš kurio jau turbūt nebeišbrisi, ar nesurūkyti ir likti laisvu sveiku žmogumi.

Kad cigaretes neva ramina nervus - tai tik per filmus ir kitas medijas įpiršta nuomonė. Realybėje rūkantys labiau nervingi nei nerūkantys. Nervus raminti reikia kitais būdais.

Patarimas rūkantiems - jei jau negalite mesti, tai bent jau taupykite pinigus ir pirkite pigiausias cigaretes. Kad skirtingos cigaretes skirtingo skonio - tik į galvą įkaltas marketingas. Ne kartą bandėm žmogui duot skirtingas cigaretes kad nematytų ką rūko ir jis nejautė jokio skirtumo.

Patarimas planuojantiems mesti: pirkite cigarėtes blokais, ne pakeliais. Nereikia mažinti cigarečių normos, čia tik savęs apgaudinėjimas, šiandien surūkysite puse pakelio mažiau, o rytoj pakeliu daugiau, kad atsigriebt. Tą dieną kai norėsite mesti ir dieną prieš rūkykite labai daug, kuo daugiau. Metant nereikia niekam girtis ar žadėti. Ir šiaip nebūtina mesti rūkyti, nes metimas atrodo toks svarbus gyvenimo žingsnis, kuriam reikia nusiteikti ir t.t. Tiesiog neberūkykit.

Tėvas rūkė 30 metų, vieną dieną tiesiog paėmė ir metė. Maža to, dar kurį laiką pakelį su savim nešiojo, bendradarbius vaišino. Neįtikėtinai stipri valia.

 

O mano istorija tokia:

Rūkiau 10 metų. Kelis kartus bandžiau paprastai mest, nuo rytojaus, nuo naujų metų ir pan. - jokio rezultato, kaip ir pas visus. Gal tuo metų dar rimtai nenorėjau mest. Po to pasijautė sveikata, pradėjau daug kosėt, atsikosėt kažkokia balta varške iš plaučių ir dėl to jau rimčiau nusprendžiau mest. Su draugu pažiūrėjom Alleno Karro filmą, metėm abu. Kelias dienas buvo fizinės lomkės, bet psichologiškai nenorėjau rūkyt, filmas gerai veikė. Po kelių dienų vos neužrūkiau, bendradarbiai urodai pradėjo įtikinėt kam tau mest, imk parūkyk. Jau tiesiau ranką link pakelio, bet susilaikiau (nekenčiu tokių žmonių, juos reiktų rimtai baust už tai). Draugas užrūkė po savaitės, aš prasilaikiau kažkur pusmetį, kol per vieną balių neužtraukiau kai baigėsi užkanda. Pats to net neprisiminiau, kol draugas nepasakė gal po mėnesio. Ir iškart po to kai pasakė galvoj tarsi jungiklis persijungė ir atsirado noras rūkyt. Įdomiai veikia žmogaus psichika, tą mėnesį net negalvojau apie cigaretes. Po kurio laiko suskaudo dantį, užtraukiau ir prasidėjo savęs apgaudinėjimas - rūkysiu kartą per mėnesį, po to kartą per savaitę, po to kartą per dieną ir jau nepastebi kaip pakelį per dieną surūkai. Parūkiau dar kokius metus, emigravau į užsienį, su savim pasiėmiau du blokus, bet jau važiuodamas sugalvojau mest. Jau žinodamas tą dieną rūkiau belekiek daug, gal du pakelius per pusdienį surūkiau, pasileidau filmą, filmo viduryje sako paspausk pauzę ir nueik parūkyt paskutinę cigaretę. Ją traukiau be filtro taip giliai, kad net galva susisuko. Ir niekam nesakiau, kad mečiau, po kurio laiko pana pas mane atvažiavo, po poros dienų klausia "tu gal rūkyt metei?" sakau ne, ką tu nusišneki". Tą patį ir po mėnesio sakiau :D Ir paliktų cigarečių visiškai nebuvo gaila. Nuo to laiko neberūkau jau kokius 5-6 metus ir jokio noro nėra. Kaljaną rūkau be problemų, e-cigarėte iš draugų irgi kartais pasivaišinu. Kai pradėjau rūkyt pacukas būdamas jaučiausi labai kietas su cigarėte dantyse. O metęs rūkyt atvirkščiai į rūkančius žiūriu su gailesčiu, kaip į kokius neįgaliuosius ar atsilikusius. Nors iš dalies taip ir yra.

 

Tačiau turiu kelis draugus, kurie tą filmą jau atmintinai žino ir jis jiems jau nei kiek nepadės. Dabar perėjo ant elektroninių cigarečių, pradžioje rūkė labai daug nikotino turinčius mišinius, pamažu mažino, dabar jau kartais rūko nulinius (be nikotino). Pažiūrėsim kas iš to išeis, bet manau viskas iki eilinio baliaus kai nesusilaikys.

Vienas pažįstamas buvo, kuris pasakė sau principą, kad rūkys tik tada kai gers. Na ir prasigėrė gan rimtai, net iki ligoninės. Po to ar pats susivokė ar koks daktaras patarė, pradėjo rūkyt kaip visi ir alkoholį vartoti saikingai. (jei kas nesupratot - jis pasąmoningai nuolat gėrė, kad galėtų rūkyti)

Dar vienas pažįstamas metęs rūkyti tapo priklausomas nuo žolės. Tiksliau iš pradžių jis manė, kad nuo žolės, po to suprato, kad nuo tabako su kuriuo maišoma žolė. Po to perėjo ant grynos ir priklausomybė baigėsi. Ir šiaip daug malonesnis poveikis ir skonis rūkant gryną.

 

Dar keli faktai:

Kiek pastebėjau - tie, kas nežiūrėjo filmo, o skaitė knygą rūkyt taip ir nemėtė. Gal todėl, kad knygos per vieną dieną neperskaitysi ir nėra tokio efekto.

Metęs rūkyt tarsi išėjau iš miglos, pradėjau jaust kvapus, skonius. Tarsi nespalvotam monitoriuje įjungtum spalvas. Rūkančiam atrodo, kad jis viską taip pat jaučia, bet taip nėra. Dar pasidarė labai gėda prieš nerūkančius žmones kiek aš jiems smirdėjau visus tuos metus. Tik nerūkant gali suprasti kiek tos cigaretės smirda, kad jau geriau žmogus šū*ais smirdėtų, o ne rūkalais. Rūkančiam atrodo, kad parūkė pro atvirą langą, pravėdina ir viskas, neužuosi, o iš tikro kvapas dar kelias dienas liks nuo vieno parūkymo.

Ir atminkit nerūkantys - nereikia teisti žmogaus už tai, kad jis rūko, nereikia jam sakyti, kad cigaretės kenkia, brangios ir t.t., patikėkit, jis visą tą žino geriau už jus. Kaip manote, kodėl daktarai irgi rūko? Nikotinas tai pats stipriausias narkotikas, stipresnis už heroiną. Rūkantis žmogus nesirenka rūkyti ar ne, už jį jau pasirinko. Pasirinkti gali tik vieną kartą, kol dar nerūkai - surūkyti tą pirmą cigaretę ir panirti į priklausomybės liūną iš kurio jau turbūt nebeišbrisi, ar nesurūkyti ir likti laisvu sveiku žmogumi.

Kad cigaretes neva ramina nervus - tai tik per filmus ir kitas medijas įpiršta nuomonė. Realybėje rūkantys labiau nervingi nei nerūkantys. Nervus raminti reikia kitais būdais.

Patarimas rūkantiems - jei jau negalite mesti, tai bent jau taupykite pinigus ir pirkite pigiausias cigaretes. Kad skirtingos cigaretes skirtingo skonio - tik į galvą įkaltas marketingas. Ne kartą bandėm žmogui duot skirtingas cigaretes kad nematytų ką rūko ir jis nejautė jokio skirtumo.

Patarimas planuojantiems mesti: pirkite cigarėtes blokais, ne pakeliais. Nereikia mažinti cigarečių normos, čia tik savęs apgaudinėjimas, šiandien surūkysite puse pakelio mažiau, o rytoj pakeliu daugiau, kad atsigriebt. Tą dieną kai norėsite mesti ir dieną prieš rūkykite labai daug, kuo daugiau. Metant nereikia niekam girtis ar žadėti. Ir šiaip nebūtina mesti rūkyti, nes metimas atrodo toks svarbus gyvenimo žingsnis, kuriam reikia nusiteikti ir t.t. Tiesiog neberūkykit.

shaunuolis : labai graziai parashei ;)

Stanley labai gražiai parašei viską. Rūkymas iš tiesų malšiną stresą. Tik ne tą, kurį nerūkantys turi. O pačio rūkymo sukeltą stresą. Ir po valandos vėl tą patį stresą sukelia, kad vėl nueitum parūkyti.

 

Rūkau apie 15 metų, per paskutinius 5 metus knygą skaičiau jau 4 kartus. Visuomet pavykdavo mesti tik apie 2 savaites, bet vis išgėręs paslysdavau ant tos 1 cigaretės ir vėl viskas iš naujo. Paskutinis kartas buvo sėkmingesnis, nerūkiau apie pusę metų. Noras rūkyti vis dar buvo, tačiau jau žymiai mažesnis. Kartais ateidavo mintis, tačiau po kelių sekundžių dingdavo. Tačiau atostogų metu, kažkaip užsisakėme su drauge kaljaną. Net nepagalvojau, kad tai bus eilinis paslydimas. ir viskas, kaljano užteko, kad kitą dieną rūkyti norėtųsi lygiai taip pat, kaip sekančią dieną metus rūkyti. Kurį laiką dar bandžiau laikytis ir rūkyti mažai, tačiau vėl viskas grįžo prie pakelio per dieną. Iš čia patarimas, kad geriau visiškai atsisakyti produktų turinčių nikotino. Nesvarbu, kaljanas, elektroninės cigaretės, ar dar kas.

 

Pritarsiu Stanley, kad

skirtingos cigaretes skirtingo skonio - tik į galvą įkaltas marketingas

. Išskyrus tik gal plonas, kurios bent man sunkiau traukiasi ir nemėgstu. O jei rūkyti Marlboro ar Chesterfield jokio skirtumo nebejausite jau po vieno pakelio.

Tėvas rūkė 30 metų, vieną dieną tiesiog paėmė ir metė. Maža to, dar kurį laiką pakelį su savim nešiojo, bendradarbius vaišino. Neįtikėtinai stipri valia.

 

O mano istorija tokia:

Rūkiau 10 metų. Kelis kartus bandžiau paprastai mest, nuo rytojaus, nuo naujų metų ir pan. - jokio rezultato, kaip ir pas visus. Gal tuo metų dar rimtai nenorėjau mest. Po to pasijautė sveikata, pradėjau daug kosėt, atsikosėt kažkokia balta varške iš plaučių ir dėl to jau rimčiau nusprendžiau mest. Su draugu pažiūrėjom Alleno Karro filmą, metėm abu. Kelias dienas buvo fizinės lomkės, bet psichologiškai nenorėjau rūkyt, filmas gerai veikė. Po kelių dienų vos neužrūkiau, bendradarbiai urodai pradėjo įtikinėt kam tau mest, imk parūkyk. Jau tiesiau ranką link pakelio, bet susilaikiau (nekenčiu tokių žmonių, juos reiktų rimtai baust už tai). Draugas užrūkė po savaitės, aš prasilaikiau kažkur pusmetį, kol per vieną balių neužtraukiau kai baigėsi užkanda. Pats to net neprisiminiau, kol draugas nepasakė gal po mėnesio. Ir iškart po to kai pasakė galvoj tarsi jungiklis persijungė ir atsirado noras rūkyt. Įdomiai veikia žmogaus psichika, tą mėnesį net negalvojau apie cigaretes. Po kurio laiko suskaudo dantį, užtraukiau ir prasidėjo savęs apgaudinėjimas - rūkysiu kartą per mėnesį, po to kartą per savaitę, po to kartą per dieną ir jau nepastebi kaip pakelį per dieną surūkai. Parūkiau dar kokius metus, emigravau į užsienį, su savim pasiėmiau du blokus, bet jau važiuodamas sugalvojau mest. Jau žinodamas tą dieną rūkiau belekiek daug, gal du pakelius per pusdienį surūkiau, pasileidau filmą, filmo viduryje sako paspausk pauzę ir nueik parūkyt paskutinę cigaretę. Ją traukiau be filtro taip giliai, kad net galva susisuko. Ir niekam nesakiau, kad mečiau, po kurio laiko pana pas mane atvažiavo, po poros dienų klausia "tu gal rūkyt metei?" sakau ne, ką tu nusišneki". Tą patį ir po mėnesio sakiau :D Ir paliktų cigarečių visiškai nebuvo gaila. Nuo to laiko neberūkau jau kokius 5-6 metus ir jokio noro nėra. Kaljaną rūkau be problemų, e-cigarėte iš draugų irgi kartais pasivaišinu. Kai pradėjau rūkyt pacukas būdamas jaučiausi labai kietas su cigarėte dantyse. O metęs rūkyt atvirkščiai į rūkančius žiūriu su gailesčiu, kaip į kokius neįgaliuosius ar atsilikusius. Nors iš dalies taip ir yra.

 

Tačiau turiu kelis draugus, kurie tą filmą jau atmintinai žino ir jis jiems jau nei kiek nepadės. Dabar perėjo ant elektroninių cigarečių, pradžioje rūkė labai daug nikotino turinčius mišinius, pamažu mažino, dabar jau kartais rūko nulinius (be nikotino). Pažiūrėsim kas iš to išeis, bet manau viskas iki eilinio baliaus kai nesusilaikys.

Vienas pažįstamas buvo, kuris pasakė sau principą, kad rūkys tik tada kai gers. Na ir prasigėrė gan rimtai, net iki ligoninės. Po to ar pats susivokė ar koks daktaras patarė, pradėjo rūkyt kaip visi ir alkoholį vartoti saikingai. (jei kas nesupratot - jis pasąmoningai nuolat gėrė, kad galėtų rūkyti)

Dar vienas pažįstamas metęs rūkyti tapo priklausomas nuo žolės. Tiksliau iš pradžių jis manė, kad nuo žolės, po to suprato, kad nuo tabako su kuriuo maišoma žolė. Po to perėjo ant grynos ir priklausomybė baigėsi. Ir šiaip daug malonesnis poveikis ir skonis rūkant gryną.

 

Dar keli faktai:

Kiek pastebėjau - tie, kas nežiūrėjo filmo, o skaitė knygą rūkyt taip ir nemėtė. Gal todėl, kad knygos per vieną dieną neperskaitysi ir nėra tokio efekto.

Metęs rūkyt tarsi išėjau iš miglos, pradėjau jaust kvapus, skonius. Tarsi nespalvotam monitoriuje įjungtum spalvas. Rūkančiam atrodo, kad jis viską taip pat jaučia, bet taip nėra. Dar pasidarė labai gėda prieš nerūkančius žmones kiek aš jiems smirdėjau visus tuos metus. Tik nerūkant gali suprasti kiek tos cigaretės smirda, kad jau geriau žmogus šū*ais smirdėtų, o ne rūkalais. Rūkančiam atrodo, kad parūkė pro atvirą langą, pravėdina ir viskas, neužuosi, o iš tikro kvapas dar kelias dienas liks nuo vieno parūkymo.

Ir atminkit nerūkantys - nereikia teisti žmogaus už tai, kad jis rūko, nereikia jam sakyti, kad cigaretės kenkia, brangios ir t.t., patikėkit, jis visą tą žino geriau už jus. Kaip manote, kodėl daktarai irgi rūko? Nikotinas tai pats stipriausias narkotikas, stipresnis už heroiną. Rūkantis žmogus nesirenka rūkyti ar ne, už jį jau pasirinko. Pasirinkti gali tik vieną kartą, kol dar nerūkai - surūkyti tą pirmą cigaretę ir panirti į priklausomybės liūną iš kurio jau turbūt nebeišbrisi, ar nesurūkyti ir likti laisvu sveiku žmogumi.

Kad cigaretes neva ramina nervus - tai tik per filmus ir kitas medijas įpiršta nuomonė. Realybėje rūkantys labiau nervingi nei nerūkantys. Nervus raminti reikia kitais būdais.

Patarimas rūkantiems - jei jau negalite mesti, tai bent jau taupykite pinigus ir pirkite pigiausias cigaretes. Kad skirtingos cigaretes skirtingo skonio - tik į galvą įkaltas marketingas. Ne kartą bandėm žmogui duot skirtingas cigaretes kad nematytų ką rūko ir jis nejautė jokio skirtumo.

Patarimas planuojantiems mesti: pirkite cigarėtes blokais, ne pakeliais. Nereikia mažinti cigarečių normos, čia tik savęs apgaudinėjimas, šiandien surūkysite puse pakelio mažiau, o rytoj pakeliu daugiau, kad atsigriebt. Tą dieną kai norėsite mesti ir dieną prieš rūkykite labai daug, kuo daugiau. Metant nereikia niekam girtis ar žadėti. Ir šiaip nebūtina mesti rūkyti, nes metimas atrodo toks svarbus gyvenimo žingsnis, kuriam reikia nusiteikti ir t.t. Tiesiog neberūkykit.

 

Ačiū, buvo įdomu paskaityti tokią gerai nupasakotą istoriją! :)

O kaip metus rukyti buvo su irzlumu?

 

Pas mane lygiai tas pats buvo, buvau metęs be jokių knygų, be nieko. Pamenu turėjau ir cigarečių, tiesiog, atsikėliau ryte ir pagalvojau, kam man to reik. Nerūkiau daugiau nei mėnesį. Nebuvo nei noro nei kažkokio irzlumo, bet... Vienas balius, antras balius kur nekaltai po cigaretę surūkai, ir žiūrėk, trūkt už vadžių vėl iš pradžių..

 

Dėl cigarečių smarvės pritariu. Net sakyčiau tie, kurie rūkė ir metė, tą smarvę jaučia dar aštriau.

 

Perskaičiau aš ir tą knygą, tačiau nė velnio ji man nepadėjo.

Kažkas minėjo, kad visko atsisakyti sunku, nesveiko maisto irgi. Na, čia man ne bėda. Pradėjau vėl vaikščioti į salę, mitybą daug maž susitvarkiau, alkoholio atsisakiau (na gal progom ir galima :D ), bet va rūkymas jau visai kas kita..

Norisi kas be ko mesti ir dėl finansų. Iš esmės, juk tai pinigai grynai į orą.. Bet labiau turbūt norėtus dėl šeimos, vaikų.. Kad nematytų cigaretėm prasmirdusio tėvo, nebereiktų tuom kvėpuot (prie vaikų aišku nerūkau, bet kvapas juk išlieka). Galbūt kad būt pavyzdžiu, jog nereik rūkyt, nieko iš to gero. Bei iš dalies kad matytų valią, jog galima ir mesti. Tik labiausiai prisiruošti mesti stabdo turbūt tai, kad nesinori būti irzliam, nervingam, dėl ko aplinkiniams ir artimiesiems nebus geriau..

Na as 1 karta meciau perskaites knyga, prasilaikiau apie 1.5 metu. Dabar meciau 2 karta, esu svarus jau pusmeti. Buvau perejas nuo cigareciu prie iqos. Kazkaip ten jau tas procesas kitas, nebera ziebtuvelio, smilkimo, dumu, smarves, tai tarsi atpratau nuo cigareciu. Surukydavau nedaug, tai pagalvojau kam man isvis to reikia ? Siaip pastumejo paprastas klausimas "ka man tai duoda gero ? " ir dar moketi pinigus uz saves naikinima. Tiesiog iprotis, net ne tiek fizine priklausomybe.

Na as 1 karta meciau perskaites knyga, prasilaikiau apie 1.5 metu. Dabar meciau 2 karta, esu svarus jau pusmeti. Buvau perejas nuo cigareciu prie iqos. Kazkaip ten jau tas procesas kitas, nebera ziebtuvelio, smilkimo, dumu, smarves, tai tarsi atpratau nuo cigareciu. Surukydavau nedaug, tai pagalvojau kam man isvis to reikia ? Siaip pastumejo paprastas klausimas "ka man tai duoda gero ? " ir dar moketi pinigus uz saves naikinima. Tiesiog iprotis, net ne tiek fizine priklausomybe.

 

Pritariu, kad tai įprotis. Bet tas įprotis taip įsišaknyjęs galvoje psichologiškai, jog atrodo be cigarečių bus kitaip: irzlumas, pyktis ir visos tos "lomkės". Deja, aš taip pat savęs to paklausiu, taip pat pamąstau, kad ir salėje greičiau norimą fizinę formą pasiekčiau, bet vat kažkas vis gi galvoje trukdo pasiryžti ir mesti...

 

Minėjo uždarbietis aukščiau, kad metus pagerėjo miego kokybė, lengviau užmigti pasidarė ir lengviau keltis. Ar dar kam nors iš metusių tai atsiliepė miego kokybėje? Nes su miegu pas mane problemos: miegu kietai, praktiškai nieko negirdžiu, bet ilgai vartausi kol užmiegu (gal dėl to, kad daug minčių :D ), o keltis tai iš vis be galo sunku :D

Sėkmingai metęs ir aš. Neberukau jau apie 8 metus. Istorija mano tokia, kad pastoviai rūkyti pradėjau būdamas 16-17 metų, prarūkiau apie 5 metus ir tikrai susiąsčiau kad labai norėčiau nerūkyti, nu bet nors tu ką ilgiausiai savaitę pavykdavo ištempti. Tai grupiokas tiesiog parekomendavo jau minėtąją knygą, sakė kad jo tėvas mete jo pagalba prarukęs 30 metų. Grįžau namo, parsisiunčiau audiobooka iš torrentu isijungiau kaunteri žaisti ir kaip foną pasileidau tą audiobooka per ausines. Tai keletą dienų taip klausiau ir tiesiog iki kirpyklos sugalvojau nueiti, išejau į lauką ir užsirukiau beeidamaas, nu ir rūkau rūkau, jaučiu kad kažkas tai ne to - nesirūko nors tu ką, pagalvojau blee.. kokia čia nesamonė, net nepatinka, bet per prievarta stengiuosi traukti, tai ir galvoju nu tai nafik čia kankintis man? išmečiau ir viskas :D grįžęs perklausiau audiobooka iki galo, nes dar buvau gal tik truputį nei daugiau perklausęs. O tada tai išvis gyvenimas nušvito visom spalvom, supratau kad pinigai tai čia mažiausias nuostolis kurį patiria rūkantys. Atsirado tiek jegų, kad net nežinojau kur jas dėti. Belekaip laimingas buvau, nuotaika tiesiog puiki, jėgų pilna, pozityvus, entuziastingas, atrodo kalnus gali nuversti ir taip 24/7, net negalvojau kad tiek jegų galima turėti. Pradėjau belekaip sportuoti, per pusė metų taip užsivariau, kad surį į presą tarkuoti galėjau, pasitiėjimas belekoks atsirado savimi ko pasekoje panų belekiek prikabinau, ir šiaip geriausius metus iki tol savo gyvenime apturėjau. Tai vienintelis geras dalykas iš to rūkymo, kad patriti tokį malonumą kaip meti :D Ta knygą atrodė ištikrųjų kaip stebuklas.

 

 

zmones bando mest rukyt, man kaip tik atvirksciai, kiek tik nesistengiau, niekaip negaliu pradet. ir siaip is smalsumo, ir per baliu koki vis hebra pristoja pabadyt, be sansu man neisena toki bruda i save sutraukt, kame cia malonuma jus matot :D

 

Patikėk, niekas nuo pakelio per dieną nepradėjo :) kaip ir visur reikia treniruotis ir praktikuotis, kad galėtum neapsivemdamas sėkmingai rūkyti. Bet galiu tave užgarantuoti jeigu nori pradėti rūkyti ir kasdieną bandysi rūkyti ir lauksi momento kada tau jau čia bus nebešlyktu - tai toks momentas neateis ir niekada nepradėsi rūkyti (t.y. nebus tavo smegenys praplautos ir nebūsi pakliuvęs i tą tinklą), nes teoriškai tai rūkysi, bet tai netesi savo treniruočių ilgai manau, nes nu nėra tikslo- tas pats kas šudą kasdieną bandyti suvalgyti, tai po mėn praktikavimosi suvalgytum sėkmingai neapsivėmęs, bet nežinau kur toks skillas praverstų?

Redagavo Spalio 31, 2018 babunas

Stanley labai gražiai parašei viską. Rūkymas iš tiesų malšiną stresą. Tik ne tą, kurį nerūkantys turi. O pačio rūkymo sukeltą stresą. Ir po valandos vėl tą patį stresą sukelia, kad vėl nueitum parūkyti.

 

Rūkau apie 15 metų, per paskutinius 5 metus knygą skaičiau jau 4 kartus. Visuomet pavykdavo mesti tik apie 2 savaites, bet vis išgėręs paslysdavau ant tos 1 cigaretės ir vėl viskas iš naujo. Paskutinis kartas buvo sėkmingesnis, nerūkiau apie pusę metų. Noras rūkyti vis dar buvo, tačiau jau žymiai mažesnis. Kartais ateidavo mintis, tačiau po kelių sekundžių dingdavo. Tačiau atostogų metu, kažkaip užsisakėme su drauge kaljaną. Net nepagalvojau, kad tai bus eilinis paslydimas. ir viskas, kaljano užteko, kad kitą dieną rūkyti norėtųsi lygiai taip pat, kaip sekančią dieną metus rūkyti. Kurį laiką dar bandžiau laikytis ir rūkyti mažai, tačiau vėl viskas grįžo prie pakelio per dieną. Iš čia patarimas, kad geriau visiškai atsisakyti produktų turinčių nikotino. Nesvarbu, kaljanas, elektroninės cigaretės, ar dar kas.

 

Pritarsiu Stanley, kad . Išskyrus tik gal plonas, kurios bent man sunkiau traukiasi ir nemėgstu. O jei rūkyti Marlboro ar Chesterfield jokio skirtumo nebejausite jau po vieno pakelio.

Aš kokį pusmetį irgi kaljano nerūkiau, pirmą kartą parūkius jokio noro cigaretėm neatsirado. Matyt kiekvienam skirtingas poveikis.

 

 

Ačiū, buvo įdomu paskaityti tokią gerai nupasakotą istoriją! :)

O kaip metus rukyti buvo su irzlumu?

 

Pas mane lygiai tas pats buvo, buvau metęs be jokių knygų, be nieko. Pamenu turėjau ir cigarečių, tiesiog, atsikėliau ryte ir pagalvojau, kam man to reik. Nerūkiau daugiau nei mėnesį. Nebuvo nei noro nei kažkokio irzlumo, bet... Vienas balius, antras balius kur nekaltai po cigaretę surūkai, ir žiūrėk, trūkt už vadžių vėl iš pradžių..

 

Dėl cigarečių smarvės pritariu. Net sakyčiau tie, kurie rūkė ir metė, tą smarvę jaučia dar aštriau.

 

Perskaičiau aš ir tą knygą, tačiau nė velnio ji man nepadėjo.

Kažkas minėjo, kad visko atsisakyti sunku, nesveiko maisto irgi. Na, čia man ne bėda. Pradėjau vėl vaikščioti į salę, mitybą daug maž susitvarkiau, alkoholio atsisakiau (na gal progom ir galima :D ), bet va rūkymas jau visai kas kita..

Norisi kas be ko mesti ir dėl finansų. Iš esmės, juk tai pinigai grynai į orą.. Bet labiau turbūt norėtus dėl šeimos, vaikų.. Kad nematytų cigaretėm prasmirdusio tėvo, nebereiktų tuom kvėpuot (prie vaikų aišku nerūkau, bet kvapas juk išlieka). Galbūt kad būt pavyzdžiu, jog nereik rūkyt, nieko iš to gero. Bei iš dalies kad matytų valią, jog galima ir mesti. Tik labiausiai prisiruošti mesti stabdo turbūt tai, kad nesinori būti irzliam, nervingam, dėl ko aplinkiniams ir artimiesiems nebus geriau..

Man jokio irzlumo nebuvo, netgi atvirkščiai. Nebent irzlumą galima vadinti kai nervina rūkantys aplinkui :) Čia gal skiriasi nuo to kaip meti. Jeigu tiesiog meti, tai noras rūkyti išlieka, tiesiog pats sau neleidi, tada ir būni irzlus. O kai meti su filmu, tai rūkyti nebenori, lieka tik fizinės lomkės, kurios iš vienos pusės netgi malonios, jas gali sulyginti kai skauda raumenis po salės - trukdo judėti, bet supranti, kad tai zjbs, nes nuo to tavo kūnui tik į gerą :)

Redagavo Spalio 31, 2018 Stanley

Pradejau rukyti gal kokiu 15, meciau po 8 ar 9 metu berods. Tokiu vienkartiniu metimu pusdieniui buvo ne vienas, bet viena karta taip uzgerem - naujakas, keletas gimtadieniu, kosmonautu diena ir ten dar keletas progu - nusipirkau nauja pakeli, uztraukiau duma ir kazkaip krutineje sudiege. Ismeciau cigarete, pakeli, ir tai buvo viskas. Pirma pusmeti buvo tikrai sunku. Jokio irzlumo, tiesiog noredavosi rukyti ir tiek. Mane gelbejo tik tai kad kuo daugiau isgerdavau - tuo maziau rukydavau. :) Galejau ir toliau sau leisti nevisiskai sveika gyvensena.

Ir jau daug daug metu neberukau. Taip baisiai nebegeriu taipogi :)

Pritariu, kad tai įprotis. Bet tas įprotis taip įsišaknyjęs galvoje psichologiškai, jog atrodo be cigarečių bus kitaip: irzlumas, pyktis ir visos tos "lomkės". Deja, aš taip pat savęs to paklausiu, taip pat pamąstau, kad ir salėje greičiau norimą fizinę formą pasiekčiau, bet vat kažkas vis gi galvoje trukdo pasiryžti ir mesti...

 

Minėjo uždarbietis aukščiau, kad metus pagerėjo miego kokybė, lengviau užmigti pasidarė ir lengviau keltis. Ar dar kam nors iš metusių tai atsiliepė miego kokybėje? Nes su miegu pas mane problemos: miegu kietai, praktiškai nieko negirdžiu, bet ilgai vartausi kol užmiegu (gal dėl to, kad daug minčių :D ), o keltis tai iš vis be galo sunku :D

As jau kai atsisakiau ir iqos, tai tarkim iprotis budavo po darbo parukyti. Tai kelias savaites atrodo butu neblogai uztraukti, bet tas noras tikra ne fizinis buvo (nejauciau as kazkokiu lomkiu ar kad man butinai reikia nikotino), iprotis ir tiek. Nu bet pagalvok dar karta:

Kodel tu rukai ? Tau skanu, patinka, reikia tavo organizmui nuodu ?

Ka tau tai gero duoda ? Nemiga, irzluma, kuri sukelia tos pacios cigaretes ,o ne kas kita.

Ir dar kazkas is taves lobsta (philip moris), kad tu pats save zudai ir dar moki pinigus ??