2021

Zmogau, prasau pasakyk kad tu cia ne rimtai kalbi :D Jeigu nori nemokamai tau surasiu asmenu, kurie daug tinkamesni, kad i juos lygiuotis.
 
http://images.alfa.lt/29957/99/92.jpg
 
Mano dede, kuriam 60 ir jo zmona, kuriai 45 atrodo kurkas geriau nei kiekvienas is sitos nuotraukos atitinkamai. As nejuokauju.
 
O cia yra baisiausias vaizdas kuri esu mates, ir kiekvieno is tu asmenu man labai gaila
http://s2.15cdn.lt/static/cache/MTkyMHgxMDA1LCw2MTYzNDMsb3JpZ2luYWwsLDM0Njc2ODg0MDk=/arvydo-vilcinsko-ir-rutos-gajauskaites-vestuviu-akimirka-56d03a0527796.jpg

Paraso Uzkalnis daug teisybes, bet daznai ir pats sau priestarauja, todel rimtai i ji nebeziuriu. Nors is pat pradziu (kai dar jis tebegyveno UK) ziurejau.
Is kitos puses - kaip toks netobulas fiziskai ir dvasiskai asmuo gali visus taip smarkiai kritikuot? :) Pats panasus i bala zino ka, nutukes ir siap nekoks, visai ne toks vyras, i kuri kazkas noretu lygiuotis. Na negi kazkas noretu but panasus i ji? :D Dar kaip visiskai emociskai zluges senis prisikirto jauna zuvele, tik matyt pagal jo kisene fotomodelis visgi neisejo, tai issirinko tokia labai jau siaip sau.
Tikrai raso tik tam, kad ji kuo daugiau skaitytu ir komentuotu, bet komentaru po jo straipsniais vis maziau ir maziau. As asmeniskai ir nebeskaitau, pabodo.

Tendencija aiški - masei žmonių norisi, kad jiems kas taikliai ir užtikrintai pasakytų, kas gerai ir kas - blogai, nupieštų vaizdelį ir kad patiems stipriai galvoti nereiktų... ar tai juoko forma, kaip Algis Greitai, "Dviračio žynios", ar "Lietryčio" vedamieji (kurie vis dar tebėra bulvarinės spaudos lygio), ar "Delfis" su jo kičiniu Užkalniu... ar tai politikai - "atyginimai kils... pensijos kils..." Žinot, žmonės, jau nusibodo jūsų menki rūpestelėliai, kurie tokie vienodi ir numatomi (darbas, alga, pensija, noriu aifono, ne prastesnio kaip Zvonkės (Bunkės), noriu bėmso, noriu anūkų, ir kad jie pabaigtų aukštąsias Vakarų universitetuose, ir kad turėtų gerus darbus ir gerai uždirbtų, ir noriu žemės, sodo, riebios pensijos ir kad viskas gyvenime būtų aišku ir prognozuojama) - tai jei tai tokios mūsų / jūsų svajonės ir siekiai, tai ko čia stebėtis, kad turim tokius politikus, turim tokį "Lietrytį", tokį "Delfį" ir tokį Užkalnį...

Forumo auditorija aiški - ne naivios supermamytės ir vaikai, o blaivų protą turintys žmonės, ir tiesiog matosi visi tavo tikslai ir planai su šia tema. :)

Temos autorius :D galvojau, kad jis normalus žmogus savo išgyvenimus aprašo, bet pasirodo jis knygų rašytojas, kuris nemoka rašyt...

Nepaejo varke :( pabandyk webinara koki prasukti, dabar zymiai geriau nei knygos.

Nebepjauk tu su knygos rasymu. Paskaitinet per "naujienu skaitymo pertrauka" ta tavo š rasliava galima, bet skaityt knyga, kurioje visa laika apie degradavima rasai, butu per daug zema. Isiklausyk. NESVARBU, jog idedi pastangu grazinti skolas, jeigu niekada neidetum pastangu uzsidirbti tai paciai pinigu sumai. Subine svyla ir smirdi. Bruk uodega is cia, knygu rasytojau

tai tu ir tesk, manau daug yra skaitytoju, kurie nori suzinoti placiau viska, kai uzsukai toki pasakojima is pat pradziu, o tuos kurie uzsiima kitu kritikavimu ir psichologinemis analizemis - ignoruok.

įmanoma, tai įmanoma, bet be galo sunku... Esi bandęs padėti žmogui su depresija, kuriam kad ir ką sakai, vis tiek savo šneka? Daug jėgų ir nervų kainuoja :)

truputį logiškumo trūksta ir šiaip iš rašysenos stiliaus nepanašu, kad tiksliuosius mokslus būtum krimtęs ;)

Deja, neišvengs.
Žmonės tokie jau yra, kad nekreipia dėmesio į akivaizdžius ir visiems žinomus faktus.
 
Juk visi puikiai žino, kad rūkyti, svaigintis alkoholiu ar narkotikais - savęs žalojimas. Jei narkotikai dar duoda kažkokį "kaifą" pradžioje, tai rūkymas - išvis idiotizmas. Bet nuo to rūkančių ar geriančių nemažėja.
 
Tas pats ir su lošimu. Juk jau prašvilpus pirmus porą tūkstančių turėjo būti aišku, kad tęsti - negalima. Jau nekalbu, kad priklausomybė nuo lošimo - irgi taip pat gerai žinoma kaip ir priklausomybė nuo nikotino.
 
Taigi, nieko pamokomo tavo tekstuose nebus. Žmonės lošė tūkstantį metų atgal, loš ir dar sekančius kelis šimtus.

Rašyk toliau, tikrai įdomu, tik ne viZdelto, o vis dėlto. Jau taip baisiai skaitėsi.

aš manau, kad daug parašei kas guli ant širdies ir nervų. Gerai ;) Pats supranti, kas vyksta ir manau logiškai gali įsivertinti. Jei kažkas trolins - neimk į galvą. Čia - internetas. Visi yra drąsūs laido riteriai :)
 
Manau svarbiausia yra įsivardinti tau dabar ko tu tiksliai nori, kad gyventi būtų lengviau. Gal gražinti skolas? Susitaikyti su tėvais? Dalintis reikia, nes vienam yra sunkiau. Uždarbyje tai ne pirma istorija apie šias bėdas. Gali paieškoti.
 
Palaikau (su kritiškumo poskoniu) ir rekomenduoju susirasti darbą, kuris stabiliai neš pajamas (be kurso ar kazino svyravimų) ir po truputį gražinti skolas. Po 50-100eur į mėnesį jei po daugiau neišeina. Svarbu - neklimpti giliau. :) O su kiekvienu gražintu 50eur ateinanti diena bus lengvesnė.

Good one.

Labai dviprasmiškai galima suprasti. Žmonės šiais laikais per daug moralizuoja ir nesupranta pinigų tikrosios reikšmės.
Pinigai - tai vertinimo būdas, kuris parodo kiek pastangų įdedi kurdamas gerove sau ir savo šeimai, kuo daugiau stengiesi, kuo daugiau nesėdi vietoje, mastai, dirbi, tuo labiau esi įvertinamas ir už tai gauni pinigus, už kuriuos ne meilę turi pirkti, o maistą. Juk nebūnant jokiems gyvenimo matams visi būtume lygus, nepaisant sugebėjimu, išsimokslinimo. Didžiausi tinginiai gyventu lygiai kaip žmogus, kuris visa save atiduoda rezultatui pasiekti, o tai būtų visiška neteisybė.
Neteisiu tokio požiūrio, tik sakau, kad žmogus nesupranta tikros pinigų esmės.

Ne vien mėšlą rodo? Seriously?
 
Realiai, skaičiau čia truputį jūsų diskusijos apie televiziją. Ir tam, kurį nervuoja, kai kažkas ten sako, kad nežiūri tv, galiu drąsiai pasakyti, kad TV nežiūriu jau net nežinau kiek metų, bet dar nuo mokyklos laikų, tikriausiai jau virš 10+ metelių bus. Ir tikrai ne todėl, kad tipo 'kieta' nežiūrėti TV. O todėl, kad:
 
1. 95% kontento televizijoje - šiūkšlės, net galit nesiginčyti.
2. 5% kontento televizijoje - geras contentas, TAČIAU jis nėra nepakeičiamas. Jei aš kažkuo domiuosi, nelauksiu specialiai kažkokios laidos (ar kažko kito iš tų 5%), kad pasižiūrėti ir pagilint žinias, o atsisėsiu prie kompo ir tą padarysiu 'čia ir dabar' - be reklamų ir bent kelis kartus efektyviau. Tad, geras kontentas televizijoje praranda savo vertę.
3. Televizija yra totalus laiko švaistymas. Iš dalies susiję su 2 punktu, kadangi 'gilinti žinias' ar kažkokį vertingą kontentą žiūrėti televizoriuje yra neefektyvu - tą, ką sužinosi žiūrėdamas laidą per TV 40min (iš jų 20min reklamos), gali sužinoti per 5minutes internete, ar net greičiau. So.. why waste your time?
4. Televizorius padeda pačilint? Tipo grįžti po darbo įsijungi tv ir pačilini prie jo? Tada, I have some bad news for you - esi vienas iš daugelio neįdomų gyvenimą gyvenančių žmonių, jei tikrai neturi nieko geriau nuveikti ir turi pakankamai laiko, kurį gali švaistyti čilindamas prie tv, ir konsumindamas visą tą šlamštą.
5. Tam, kuris pasakys, kad 'bet va žinios pvz tai tikrai zjbs per tv', pasakysiu tiek - šiuolaikinis žmogus (protingas ir savo laiką vertinantis žmogus), skirs kelias minutes dienos eigoje ir sužinos JAM RŪPIMĄ ir JAM ĮDOMIĄ 'gyvą' informaciją (žinias), o ne lauks pakol vakare galės pasižiūrėti kaip ten kokiam kaime kažkas girtas važinėjo, ar kažką padūrė. Kiekvienas turėtų atsirinkti tai, kas jam įdomu, ir domėtis tuo PATS (natūraliai), o ne laukti kažkokios nereikalingos informacijos srauto.
6. Serialai, filmai, ir kitas 'meninis' kontentas televizijoje.. Ai nu, ar tikrai norit, kad dar ir tai pakomentuočiau šiais interneto laikais?
 
Galėčiau tęsti, bet nemanau, jog verta. Argumentų, kodėl TV mano akimis yra šlamštas - galėčiau išvardinti dar ne vieną ir ne du. Bet pliusų - jokių nesugalvoju. Jei jūs sugalvojate - duokit žinoti.
 
TV, kaip rūkymas - visi supranta, kad #####, bet toliau rūko, nes 'ai man px'.
 
EDIT: O kaip tdk minėjo, kad nekenčia būtent tokių žmonių, kurie giriasi tuo, kad nežiūri tv, tai.. aš asmeniškai nesu sutikęs nei vieno žmogaus, kuris tarkim pažinties metu sakytų 'aš tai va tv nežiūriu, o tu?'. Čia greičiau, išplaukia iš konteksto, o tu tiesiog priimi tai kaip pasigyrimą (būtent taspat nutiks ir dabar, po šio mano pranešimo). Realiai, niekad net nesusimąsčiau, nes, bent jau mano akimis, tai šiais laikais niekas to tv nebežiūri (na, bent jau didžioji dalis mane supančių žmonių), ir visi tai priima kaip natūralų dalyką, o ne tai, kad čia kažkuo girtis reikėtų.

"Ai pochui, svarbiausia diplomą gaut".
"Penketui užteks".
"Nuo kitų metų tai jau tikrai pradėsiu mokintis".
"Aš tai viską atmintinai iškaliau".

Prisiminiau ko absoliuciai nekenciu - kai paskambina ir pradeda klausinet, ka veiki, kokie planai..? Ir as jau aiskiai suprantu, kad reiks kazkokios paslaugos is manes. Vietoj to, kad tiesiai sviesiai paprasytu to, ko reikia. Cia mazdaug prigaut megina, jeigu nieko svarbaus neveiki, tai jau kaip ir negali atsisakyt pagelbet :D Net kai tevai arba kiti artimi zmones taip daro uzknisa ziauriai.

Viskas susideda į frazę:
Everyone must choose on of two pains: The pain of discipline or the pain of regret.
by Jim Rohn

.

Viskas susideda į frazę:
Everyone must choose on of two pains: The pain of discipline or the pain of regret.
by Jim Rohn

Viskas susideda į frazę:
Everyone must choose on of two pains: The pain of discipline or the pain of regret.
by Jim Rohn

perskaičiau pavadinimą, atsirado noras skaityti turinį. Perskaičiau. Emocijų kažkaip nėra. Parašyta visiems žinoma tiesa, bet neįkvepia kažkaip. Problema yra, kad visi apie tokius dalykus susimasto anksčiau ar vėliau, bet nieko nedaro, nesistengia, nesuranda jėgų keistis ar vystytis. Pats toks esu, žinau ko reikia, žinau kaip, bet rutina mane skandina ir nieko negaliu padaryti. Tiesiog susimastai apie visą situaciją, supranti, kad reik kažką keisti, bet nieko nedarai, nėra jėgų, aplinka smerkia, supranti koks esi vienišas kartu su savo idėjomis ir norisi tiesiog vėl skęsti rutinoje.

Apytikriai prieš 2-3 metus pradėjau tai nesąmoningai suvokti. Šiandien jau galiu mintims suteikti žodžius. Dvi esminės prielaidos gyvenimui, priminimo raštelis. Sau, kitiems. Kuo dažniau žmogus tai prisimins, tuo naudingiau jam pačiam.
 
1. Tu miršti.
2. Tu esi kvailys.
 
Vienas. Pažiūrėk į laikrodį. Sekundės tiksi. Tavo sekundės. Nebe pakartojamos. Kiekvieną sekundę tu ir gyveni ir miršti tuo pačiu metu. Teko iš vieno brangaus žmogaus girdėti mintį, kad mirtis ir gyvenimas eina laike kartu. Žmogus neša mirtį visą savo gyvenimą, o šiam pavargus jie pasikeičia. Tai suvokus atsiranda dieviška pagarba laikui. Pirma savo. Tada kitų. Ši prielaida uždeda nano filtrą ant visų gyvenimo pasirinkimų. O iš čia keliai tik du. Arba tu nori išnaudoti savo laiką čia kuo efektyviau, arba tau tiesiog nesvarbu. Sportas ar serialas? Kavinė ar maisto gamyba? Taip ar ne? Dabar ar vėliau? Gal niekad? Ir t.t. Kai įsisąmonini savo egzistenciją laike pradedi gebėti jį stabdyti. Subjektyviai – žinoma. Sustabdytą laiką praeityje geriausia rasti prisiminimuose. Tai, ko nesinori, bet ir neįmanoma ištrinti. Vaizdų, jausmų, garsų, kvapų ir fiziologinių pojūčių visuma užstrigusi atmintyje. O čia į pagalbą Jordan Belfort: “No matter what happened to you in your past, you are not your past, you are the resources and the capabilities you glean from it. And that is the basis for all change.” Taigi turint gebėjimų atpažinti kur laikas sustoja, galima jį stabdyti ir ateityje. Užuomina – ekstraordinarinis reiškinys, patyrimas, vieta, vaizdas, mintis, jausmas ar jų samplaika.
 
Du. Niekada nežinosi visko. Tačiau gali žinoti tikrai daug vienoje ar keliose sferose. Savo darbo vaisiais tapti asu, specu, profesionalu, mokytoju, guru, lyderiu. Čia laukia arogancijos spąstai. „Žiūrėk kaip reikia; tu nieko nemoki“ – dažniau tai sklinda ne taip akivaizdžiai, o apgaudinėjant save ir bandant išlaikyti savo „gero vyruko“ paveikslą. Jei žodžius gebame kontroliuoti, tai kūno kalboje, laikysenoje arba tone šį signalą paslėpti daug sunkiau. Mažas kojos kryptelėjimas šiame kelyje ir supranti, kad atvykai į visai kitą stotelę, nei norėjai. Esi kietas, bet be integralumo. Kažkur pakeliui pametei savo standartines vertybes. Tuomet reikia padaryti reset‘ą – nunulinti save. Tu esi kvailys – nesvarbu ką jau žinai. Imkis naujos veiklos, interesų lauko. Neleisk sau snausti ant laurų, mokykis ir augink savo moralinį kapitalą. Kad ir kokiu keliu beeitum, visada rasi prastesnių, mažiau pažengusių, skurdesnių, kvailesnių ir kitaip silpnesnių žmonių. Lygiai taip pat gali apstulbęs žiūrėti į savo dievaičius. Aktorius, menininkus, rašytojus, verslo atstovus ir nesuvokti kaip jie daro ar padarė tai, kas pakeitė pasaulį. Priklausomai kur save pastatysi į šią eilę ir žiūrėdamas į kaimyną greta tu gali arba sunaikinti save ardydamas savo paskutinius pasitikėjimo savimi likučius arba priešingai – stovėdamas baloje įsivaizduoti, kad esi jūrų kapitonas. Atskaitos taškas turi būti tik tu pats sau. Praeityje. Kartais sustok ir pažiūrėk atgal. Ar pasikeitė tavo požiūris į tam tikrus dalykus? Pokytis, šiuo atveju ne vizualus – geriausias įrodymas, kad nestovi vietoje. Rodos šioje vietoje man pritaria ir F. Dostojevskis: “The cleverest of all, in my opinion, is the man who calls himself a fool at least once a month.”
 
Sėkmės.

Aš tai nepažįstų niekeno, kas būtų paimtas į kariuomenę. Iš to seka išvada, kad nieko neima į kariuomenę…