Ar verta pradėti mokytis, jei nesimokiau iki šiol?

twea, priminei TED kalbą Mokykla žudo kūrybiškumą (klauseisi, ar ne? :)). Ji per 4 metus nuo tada, kai buvo pasakyta 2006-tais, tapo legendine. Prieš kelis mėnesius tas pats seras grįžo į pasakė jos tęsinį: Pradėkime mokymosi revoliuciją!

 

Abi kalbas labai rekomenduoju išgirsti visiems (yra lietuviški subtitrai). Nemanau, kad kada kas nors gailėjosi tų 20 minučių :)

twea, priminei TED kalbą Mokykla žudo kūrybiškumą (klauseisi, ar ne? :)). Ji per 4 metus nuo tada, kai buvo pasakyta 2006-tais, tapo legendine. Prieš kelis mėnesius tas pats seras grįžo į pasakė jos tęsinį: Pradėkime mokymosi revoliuciją!

 

Abi kalbas labai rekomenduoju išgirsti visiems (yra lietuviški subtitrai). Nemanau, kad kada kas nors gailėjosi tų 20 minučių :)

Nesiklausiau, bet dabar tai tikrai paklausysiu! :)

 

Aš čia tik savo kuklias išvadas pateikiau, jas padariau remdamasi savo, ir kai kurių kolegų patirtimi - ne kartą girdėjau tokią frazę iš žmonių kurie dabar yra gitaros virtuozai, puikūs dailininkai, keramikai, dizaineriai, fizikai ir pan.: "Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom."

 

Akivaizdu kad visi jie buvo slopinami, laužomi ir gadinami... Giliai širdyje dėl to piktdžiugiškai džiaugiuosi kad turiu "nesulaužytą" draugą, grojantį elektrine gitara nedaug prasčiau už Steve Vai (ir jam tik dvidešimt penkeri), ar bičiulę, kuri fantastiška keramikė - bet labai gaila tų, kuriuos "sulaužė"...

 

Egzistuoja ir priešingos psichologijos momentas - gali būti kad gitaristas nebūtų toks geras, jeigu jį nuo vaikystės girtų ir glostytų, gal aš nebemėgčiau piešti, jeigu tai nebūtų buvęs savotiškas maištas prieš visą pasaulį, bet čia jau vėl - nauja tema.

 

Jeigu taip filosofiškai, plačiau pažvelgus - nereikalingi tie protaujantys žmonės... Reikia pilkos, lengvai valdomos masės, ir vieno kito protingo, kuris valdys tas mases. Deja žmogiškos ambicijos kur kas didesnės, nei tų protingųjų poreikis :) Bet čia jau tikrai filosofija, bijau kad nueisim į neišsemiamą diskusiją...

Oho kokia įdomi diskusija čia vyksta!

 

Manau kad didžiausia problema pas mus - švietimo sistema nepritaikyta asmenybės ugdymui, individualaus mąstymo lavinimui. Atsirado tie pasirenkami lygiai, atsirado galimybė atsisakyti kai kurių pamokų nuo tam tikros klasės - bet realiai sistema nepasikeitė. Na taip, gali nusimesti nuo kupros porą tavęs nedominančių dalykų, o visuose likusiuose iš tavęs vis tiek lipdo tą patį standartinį plastelino žmogeliuką, kokį lipdė prieš 15 metų ar daugiau. Gerbiu mokytojus, kurie žvelgia šviežiai ir nebesilaiko tos "kalkit vaikai, būtinai turit iškalti viską mintinai" logikos, bet kiek tokių? Mano mokykloj duokdie trys buvo... Ir tai - jie vis tiek turi laikytis programos, kuri yra sukirmijusi.

 

Kodėl tai blogai? Todėl kad tai skirta ugdyti vidutinybėms. Visi mokės viską vidutiniškai. Pasitaikys keli kurie mokės labai gerai ar net puikiai - bet tai sąlyginai, kadangi jie mokės taip lyginant su bendru lygiu, ir "pagal vadovėlį".

 

Matematikoj nebuvau labai stipri, kaip jau minėjau, bet puikiai žinau kad daugeliui mokyklinių uždavinių egzistuoja ne vienas sprendimo būdas. Kaip manote, kas nutinka, kai moksleivis išsprendžia uždavinį ne tuo būdu, kurį aiškino mokytoja, ir kuris aprašytas vadovėlyje? Dauguma atveju - tai laikoma klaida. O tai turėtų būti ne tik ne klaida - tokį mąstymą mokykla turėtų ugdyti - kaip Kernius sakė - kas iš to kad tą patį uždavinį jau išprendė daugybė žmonių? Tie kurie randa būdą išspręsti uždavinį kitaip (net jeigu toks būdas aprašytas kažkuriame kitame vadovėlyje, nesvarbu) - vėliau tampa mokslininkais ir išradėjais.

 

Labai daug pas mus aklo kalimo, ir labai mažai - tikro lavinimo, skatinimo protauti, reikšti nuomonę, diskutuoti. Liūdna, bet taip dar pradinėse klasėse sužlugdoma daug potencialių menininkų ir mokslininkų - jie kitokie nuo mažens, o mokykloje už tai dažniausiai negiria. Rezultate jie tiesiog užgniaužiami dar net neatsiskleidę.

 

Žinau kad labai juodai skamba mano postas - nėra viskas taip juoda šimtu procentų, bet tai ką paminėjau mano akimis yra labai didelė problema. Pati praėjau pro tą mėsmalę, girdėjau iš mokytojų visko: "kaip tu čia apsirengusi", "iš tavęs nieko nebus", "ar tu iš savo meno vaikus išmaitinsi?", "nepiešk šitaip, piešk taip", "pastaba: ievos visų sąsiuvinių paraštės pripieštos" ir t.t. Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom. Dabar manau kad su manimi viskas buvo gerai - negerai buvo su senos sistemos išsauklėtais mokytojais, netoleruojančiais nors kiek kitokio vaiko, nei dauguma, ir tokį vaiką be pagrindo engiančiais.

 

Džiaugiuosi kad tame būryje atsirado keli mokytojai kurie mane palaikė - be jų turbūt būčiau žlugusi ir dabar negalėčiau pasigirti kad - užsiimu tuo kas man patinka, joks pažymys man nesutrukdė tapti tuo, kuo esu, ir, svarbiausia - laimingesnės savęs neįsivaizduoju niekur kitur.

 

Todėl visiems tebesimokantiems linkiu - raskite savo aistrą. Mokytis bus kur kas lengviau ir įdomiau, jei žinosit kad tai susiję su būsima ir išsvajota profesija. Faktas kad nebūtina turėti geriausių pažymių iš visų dalykų, bet reikia pasirūpinti kad nei vienas pažymys nepakištų kojos ateityje.

 

Skaitymas ir bendravimas - papildomi dalykai, kuriais kiekvienas galite pasirūpinti, ir tokiu būdu investuoti į save dar ir gaudamas malonumo. Mokykla neduoda visko, ko reikia sėkmingai asmenybei ar įdomiam pašnekovui - to reikia išmokt po pamokų - bendraujant su gerais draugais, ir - skaitant geras knygas.

 

Žinau kad daugelis moksleivių į skaitymą žiūri kreivai - bet iš kur kitur jūs gausite žinių, kurių neturi vienmečiai? Kaip tapsite įdomesniais pašnekovais? Filmų pažiūrėti neužteks. :) Be to - skaitymas labai padeda gramatikai ir skyrybai - daug skaitydamas pradedi jausti kaip turi atrodyti sakinys, prisimeni mintinai kaip turi atrodyti teisingai parašytas žodis (žmogaus regimoji atmintis pati stipriausia), skaitai vis greičiau ir greičiau. Na - čia kiekvieno pasirinkimas, bet mano nuomone kiekvienas gali rasti literatūros sau įdomia tema, ir tokiu būdu pakelti IQ maloniau nei tiesiog zulindamas mokyklos suolą :)

 

Visiškai su tavim sutiku! :)

Per paskutinius kelis metus ir aš pradėjau suvokt, jog pažymiai -- visiškai nereikšmingas dalykas, kuris per daug neturi įtakot nei mano gyvenimo, nei emocijų.

Aš daug geriau jaučiuosi vietoj matematikos teoremų "zubrinimo" paskaitęs įdomų straipsnį, nors ir gaučiau dvejetą už namų darbus, tačiau tai mane daug labiau tenkins, nei vaikščiojimas koridoriais nuleidus galvą ir pergyvenant dėl kiekvieno gauto pažymio ar mokytojo leptelėto pamokslo ar ko pan.

 

Iš tikrųjų, kai pažiūri -- mokyklos, kaip kokios žmonių "vystymo" fermos, kur visi ruošiami pagal bendrą programą, negalimas joks didesnis asmenybės, individualumo tobulinimas, žlugdomas kūrybiškumas.

 

Iš savo patirties galiu papasakyt ir patvirtint, jog mokykla ir ypač tikslieji mokslai, kuomet teisingas spredimo variantas yra TIK viens ir jokio kito, žlugdo kūrybiškumą.

Kadaise (5-7) klasėj lankiau muzikos mokyklą, grojau gitara, trimitu, vėliau ir fortepijonu.

Iš pradžių ši veikla man labai patiko, buvau labai "užsikabinęs". Net buvau parašęs ir pirmą savo kūrinį gitarai! Bet vėliau pradėjau mokyklos reikalus šiek tiek "nustumt" į antrą planą, bet staiga tėvai, mokytojai ir t.t. pradėjo aiškinti "kaip negerai, kad nesugebi visko suderint. Atmink: Pirma mokslai, o tik po to visa kita veikla!". Na taip po truputį viskas ir išsirutuliojo, jog pirmenybė matematikom, fizikom ir t.t. (vaikščiojau ištinusia galva), pradėjo muzika netaip ir prie širdies būt. O vėliau visai atrodo atsibodo ta muzikos mokykla, vis rečiau pradėjau ją lankyt, kol galiausiai mečiau.

 

Taigi, kai muzika "atkrito" atsirado daug daugiau laiko mokslams. Kaip nekeista, vėliau pradėjau vaikščiot su dar labiau "ištinusia" galva nuo visų tų nesamonių. Turbūt todėl įvairūs menai atrodė kaip visiška nesąmonė, nereikalingas dalykas; minties kažkuo menišku užsiimt visai nekildavo...

Bet pažymiais, aišku, nesiskūsdavau. :lol:

8 kl. metinio vidurkis buvo ~9.6.

 

O smegenys galiausiai pradėjo "atitirpti" nuo 10 kl. -- Tuomet pradėjau daugiau save analizuot, mąstyt, ieškot prasmės dalykuose, kuriuos darau. Ir galaiausiai supratau (trumpai tariant), jog praktiškai visa švietimo sistema yra "kaka", ruošiamos "pilkos masės", o ne protingos, savo nuomonę turinčios asmenybės.

 

 

Taigi, mano istorija -- akivaizuds pavyzdys, kaip nedera per daug klausyti kitų nuomonės ir 100% pasikliauti "švietimu", kuris žlugdo kūrybiškumą...

Verčiau pasimokykit iš mano klaidų ir patys jų nedarykit, nors ir kaip įtikinamai jums kalbėtų tėvai ar mokytojai... :)

 

P.S. Dėkui, Kerniau, už Robinsono kalbas, reikės peržvelgt tą antrąją. :)

Pirmąją kai išgirdau, buvo džiugu pamatyt, jog panašiai ne vienas aš galvoju. ^_^

Pažiūrėjau abu Kerniaus pasiūlytus klipus... Visiems rekomenduoju.

 

Priminė dar vieną "sugadinto požiūrio" atvejį iš vaikystės. Buvau puiki sportininkė - pernelyg girtis nenorėčiau, bet mokytoja mane beždžionėle vadindavo - greita, lanksti, vikri - lakstydavau greičiausiai klasėje, špagatas ar tiltelis iš stovimos pozicijos - juokas, karstydavausi medžiais, padarydavau net daugeliui berniukų nepasiekiamą prisitraukimų skaičių (žinoma nekalbu apie vyresnes klases, kai berniukams iš niekur nieko išdygo raumenys, o kartu ir jėga :lol: )... Ir kai grįždavau iš mokyklos, su aukščiausiu įvertinimu kūno kultūros pamokoje, aplenkusi visą klasę, išsišiepusi iki ausų - tėvai abejingai pasakydavo "ai, tai čia kūno kultūra...". Niekaip negalėjau suprasti kodėl šitas įvertinimas nesvarbus - juk dedu pastangas kad jo pasiekčiau, taip pat kaip dedu pastangas kad gaučiau gerą pažymį matematikos pamokoj.. Na gerai, iš tiesų nevisai taip pat, man labai sekėsi - bet juk taip tik dar geriau - aš gabi, ar ne?

 

Dabar tai prisiminus keista - puikiai suprantu kad tėvai man linkėjo tik gero, bet jie visai netyčia galėjo užslopinti besivystantį talentą (laimei dabar manau kad tai nebuvo mano pašaukimas - greičiausiai tik temperamento ir fizinių duomenų suma, dėl kurios buvau tokia lakstūnė).

 

Tačiau išvados tos pačios - matematika svarbu, o dailė, kūno kultūra, šokis - ne.

Iki 12kl. "mokslas" yra būtinas, o toliau - galvok pats.

 

Universitete sužinosi kaip dirbti kitiems, o ne atvirkščiai. Žinoma, tokia jau ta žmonių dalia. Jeigu vaikystėje apie ateitį negalvojai, tai viskas jau kaip ir suplanuota. Tie, kas pradėjo dirbti daug ankščiau, žinojo, ko nori po 12kl. ir jokios specialybės nesirinko, arba studijavo tik tam tikrą dalyką, pvz.: anglų kalbą ir pan.

 

Čia jau kaip galimybės leidžia.

 

O kas liečia patį mokslą... Visada verta mokintis. Gaila, tačiau didelė dalis žmonių (ypač senoji karta) "mokslą" supranta kaip studijavimą universitete, o ne savarankiškai.

 

Gavai diplomą? Reiškia esi išsilavinęs. Nesvarbu, kad kitus 20 metų nieko kito nedarysi, apart darbo. Baigei tik 12 klasių? Tikriausiai esi bukas, nesvarbu, kad tavo lentynos bei žinios nuolat plečiasi.

 

Toks yra eilinio žmogaus mąstymas.

 

Vieni baigia "mokslus", gauna darbus ir nustoja tobulėti. Kiti atvirkščiai - niekada nesustoja ir mokinasi visą gyvenimą.

 

Vieni "mokslą" suprantą tik kaip jungiąmąją grandį tarp mokyklos bei karjeros, kiti - kaip niekada nesibaigiančia kelionę.

Redagavo Spalio 9, 2010 DjiXas

Kad as taip buciau astuntoje klaseje i prota atejes :unsure: Manau tikrai ne pervelu. Juo labiau, kad tikrai ne velu "uzkamsyt" ir ankstesniu metu spragas.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Visgi įdomu ar šio straipsnio sulauksim. Tiesa sakant, kaip tik stoviu toje bedugnėje: tarp motyvacijos stokos ir gabumų. Paskutinius metus žengiu laipteliais žemyn... ir ne todėl, kad nesugebėčiau, tiesiog mokykla sugebėjo pasiglemžt mano norą tobulėti. Bėgo metai, kiekvienas sezonas smukdė vis po vieną įvertinimo balą, kol galop liko tas, ko neatimsi. Taip prasidėjo ir dvylikta klasė, dėja, niekas nepasikeitė. Tie patys pažymiai, ta pati bedugnė. Tačiau laikas nepraėjo veltui, gilinausi į tai kas man patinka, bet to pritaikyti mokykloje nepavyksta. Dar turiu šiek tiek laiko, į jį dedu likusias viltis, būtent toks straipsnis būtų labai naudingas. Bet kokiu atveju tapsiu statistiniu vienetu, tad belieka pasistengti, jog nors ateityje tai nepamaišytų mano svajonėms.

Visgi įdomu ar šio straipsnio sulauksim.

Sulauksit. Parašysiu, kai tik turėsiu kelias laisvesnes valandas.

 

 

 

Kas čia per kalbos? Mokintis niekad nevėlu... Visas gyvenimas prieš akis, ką tu žadi mirti? :) Beja aš labai nemėgstu žmonių kurie mokinasi ne sau, o dėl kitų ir tie "kiti" isivaizduoja, kad be mokyklos ir universitetų nieko išmokti neįmanoma... Tokie žmonės moka tik tą medžiagą ką jiems duoda mokymosi įstaigos, o plačiau nieko negalėtų papasakoti.. Na aš neįtema čia prikeverzojau, tačiau noriu pasakyti, kad mokytumeis sau, o ne tik tam, kad išlaikytum egzaminus..

Redagavo Spalio 13, 2010 wault

Kaip mano matiekos mokytoja sako, pagrindai ismokstami per metus, tai jei tikrai susiimsi rimtai, nebus sunku tau juos gerai islaikyti, reikia tik valios ir noro, svarbiausia 9-12 klasese durniaus nevoliot.

Redagavo Spalio 13, 2010 Flagman

Mano manymu pats geriausiu atveju vidurinei kokioi sedi su savo 7-8 nieko nesimokydamas :) Nera tokiu zmoniu , kurie nesimokindami turi daugiau 5-6 :)

 

Visai ne. Iki 9 klasės nieko nesimokiau, nemačiau prasmės (kad ir kaip kvailai dabar skamba :D), o aštuntą klasę baigiau aštuonetais. Vien dėl to, kad lankiau visas pamokas ir mąsčiau. 9-10 klasė gimnazijoje buvo baisiai sunkios. Jaučiausi tokia buka, o dar ta paauglystė, kai ne mokslai galvoje :D Ir pagaliau atėjo 11 klasė, kai pradėjau mokytis pasirinktus dalykus (t.y tai, kas man patinka) ir viskas apsivertė aukštyn kojom. Pradėjau viskuo domėtis, mokytis, skaityti netgi tai, kas buvo ne pagal programą. Atsirado pasitikėjimas savimi, įgijau žinias, kurias buvau "praleidus" žemesnėse klasėse (nepamirškime to, kad 11-12 klasės yra kurso kartojimas). O praeitą savaitę pastebėjau, kad istoriją moku geriau, nei mūsų klasės moksliukė, iš kurios tyčiojausi 9 klasėje :D

Taigi moralas būtų toks, kad mokytis niekada nėra vėlu. Svarbiausia yra domėtis ir turėti tikslų gyvenime. Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys.

Taigi, sėkmės moksluose ;)

Vieni baigia "mokslus", gauna darbus ir nustoja tobulėti. Kiti atvirkščiai - niekada nesustoja ir mokinasi visą gyvenimą.

 

Vieni "mokslą" suprantą tik kaip jungiąmąją grandį tarp mokyklos bei karjeros, kiti - kaip niekada nesibaigiančia kelionę.

Gyvenimas - viena didelė pamoka. Kiekvienas mokosi, kai kurie lėčiau, kiti greičiau. Priklausomai nuo kelio kurį asmuo pasirenka. Tai anaiptol nereiškia jog vienas kelias pranašesnis už kitą, tai taip pat nereiškia jog vienas žmogus prastenis už kitą.

tai iki 10 klasės kas ten per mokslai.. pagrindai ir viskas. Pačiam teko normaliai mokintis iki būtent tos pačios 10 klasės, nuo to laiko galvojau dar labiau susiimsiu, bet gavosi atvirkščiai, kadangi tokiam amžiuje atsiranda visai kitokie poreikiai. Taigi tikrai Tau nėra vėlu susiimti ir mokytis,o kad egzaminai lemia viską čia irgi faktas galiu sakyt iš patirties. Nors ir turėjau daug nelabai kokių pažymių, bet egzaminus išlaikius puikiai, gali gan neblogai įstot.Aišku pabaigęs tuos mokslus, pradėsi galvot kam aš čia mokiausi, bet tai aptarsim dar po n metų :))

twea, priminei TED kalbą Mokykla žudo kūrybiškumą (klauseisi, ar ne? :)). Ji per 4 metus nuo tada, kai buvo pasakyta 2006-tais, tapo legendine. Prieš kelis mėnesius tas pats seras grįžo į pasakė jos tęsinį: Pradėkime mokymosi revoliuciją!

 

Abi kalbas labai rekomenduoju išgirsti visiems (yra lietuviški subtitrai). Nemanau, kad kada kas nors gailėjosi tų 20 minučių :)

 

Dar nebuvau manęs tokios kalbos vizualizacijos: http://www.wimp.com/educationparadigms/

Pasakysiu tau paprastai: mokytis niekada nėra vėlu. Sėkmės :)

Koks skirtumas mokais ar nesimokai, svarbu ne neigiami ,o jai turi galva ir praleidinedamas pamokas ir nedarydamas namu darbu turesi gerus pazymius ir islaikysi egza :)

Na jai galva leva tai nieko cia nepakeisi :D

As suda malu nuo 5 klases ir 7-8 vidurkis ,pats 12 kalsei ir ta pati daryt ruosios :D

Suprask ta sulia ###### ir istoti nera problema, jai nemokamai nepavyksta , po sulios padirbi, pataupai ir eik mokamai kur patinka...

 

Patarimas:

Stenkis gerai sutarti su mokytojais (aisku nelysk jiem i silkna liaudiskai sakant :D) ir dali geru pazymiu stenkis uzdirbineti ne uz pamokine veikla :)

Krc stenkis but suktas ,tau to prireiks gyvenime ,nei dalies visu tu ziniu kurias stengias ten sugrust tau :D

 

Del programavimo kas sako ,jog matkes nereikia nusisneka.Aisku paprastiems dabeliams nereik ,bet jau rimtesniems dabams kur kokia diagrama briesi ar koks sudetingesnis algoritmas, su grafikos programavimu dirbi tai matke vienintelis dalykas kuris bus tuo metu svarbiausias :D

Matke mokikis gerai ir jai turi gera galva ,kokia sistema atkalk jos mokymosi ,kaip tau atrodo lengviau.As negaliu nieko patarti ,nes kiekvienam skirtingai ,bet kas pabando pavyksta tam :)

Visiškai nesutinku su tavim, verta gerai mokytis, o duros stumdymas neprives prie gero.

Sveikas Keichen,

 

Matau turi didele beda ir daug kylanciu klausimu. Tai yra normalu ir net pagirtina. Gerai kad pradejai galvoti apie savo ateiti. Zinok, jei tu 8okas tai nezinia kaip cia bus kai busi 12okas. Gal tada ir 4klases pazymiu reikes kur nors stojant. Taciau siuo metu daugiausiai kur reikia 3 valstybiniu egzaminu ir 1 metinio pazymio. Cia i universitetus, kolegijose jei neklystu 2 egzai ir metinis. Stojant i uzsieni reikes 11 klases pazymiu. Truputi papasakosiu savo istorija. Mokslas man visad sekes normaliai. Vidurkis 8 klasej buvo 9.3. Niekada negalvojau apie ateiti(ka studijuosiu ir kuo noriu buti), per daug nesimokiau, tiesiog sedejau ir klausiau per pamokas. Bet kai perejau i kita mokykla to neuzteko. Reikejo mokytis o nesimokiau. Iki egzaminu man liko kiek daugiau nei menesis, ir nemanau kad esu visiems pasirinktiems pasiruoses, taciau svarbu nesijaudint ir pasitiket savo jegom. Zinai, mokantis 9-12 klasej, kaip kazkas jau sake, is tiesu yra kartojimas to ka mokeis tik sunkiau ir giliau. Bet svarbiausia yra gera mokykla, kur mokytojai padeda ir nevadina kitu durniais, nes tai zlugdo, ir taip pat daug kas priklauso nuo kolektyvo. Mokiausi ir su durnesniai ir su proto bokstais, kiekvieni turi savo pliusu. Svarbu tai, ko tu nori. Jei nori kazka pasiekti, tai mokykis! Pasiieskok nete kur galetum studijuot norima specialybe, kokiu egzu reik ir mokykis tam papildomai ar kaip isgali, juk dabar intike visko yra. Zinoma nepraleisk pro akis kitu dalyku, bent aki uzmesk. Jei ka yra korepetitoriai ir panasiai, bet manau per tiek tau likusio laiko tikrai gali wiska pasikartot ir daug naujo ismokt ;)

Įdomi diskusija čia užvirė. Atrodo tarsi išsiskyrė du požiūriai: vieni mano, jog mokytis reikia pradėt nuo pat pradinių klasių ir mokytis viską, kas dėstoma mokykloje, tuo tarpu kiti mano, jog neverta į savo galvą grūsti begalę enciklopedinių žinių, kurių tikriausiai gyvenime neprireiks.

 

Manau, kad tiesos yra abiejuose požiūriuose. Taip, 11-12 klasėje protingiausia būtų susikoncentruoti tik į tuos dalykus, kurių egzaminus ketini laikyti, tačiau pirmuosius 10 metų tikrai pravartu mokytis pagrindinius mokslus ir nesvarbu, jeigu būdamas devintokas jau žinai, kur norėtum stoti baigęs mokslus, nes norai gali kardinaliai pasikeisti, o ir žinios gautos mokantis kalbas, istoriją, matematiką gyvenime tikrai neprapuls. Galų gale žinios, įgautos per pirmuosius 9-10 mokymosi metų žymiai palengvina ruošimąsi egzaminams 12-oje klasėje.

 

Aš asmeniškai nuo 9 klasės nevertinau matematikos, turėjau viziją kur stosiu baigęs mokyklą ir buvau visiškai tikras, jog mano norai nesikeis. Jie ilgai ir nesikeitė, tačiau su metais plečiantis akiračiui atradau daug naujų, mane labai sudominusių sferų, kurių studijoms reikia puikaus matematikos egzamino balo. Likus mėnesiui iki pirmųjų egzaminų galiu sakyti, jog jau šaukštai po pietų, todėl nelinkiu nei vienam dabartiniam 10-11-okui atsidurti mano situacijoje. Mokytis pradėti nevėlu ir būnant 12-oje klasėje, tačiau tokiu atveju, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą, atsižvelgiant į Kerniaus pavyzdį, vien proto neužteks, reikės ir labai daug motyvacijos bei, svarbiausia, darbo įdėti.

Įdomi diskusija čia užvirė. Atrodo tarsi išsiskyrė du požiūriai: vieni mano, jog mokytis reikia pradėt nuo pat pradinių klasių ir mokytis viską, kas dėstoma mokykloje, tuo tarpu kiti mano, jog neverta į savo galvą grūsti begalę enciklopedinių žinių, kurių tikriausiai gyvenime neprireiks.

 

Manau, kad tiesos yra abiejuose požiūriuose. Taip, 11-12 klasėje protingiausia būtų susikoncentruoti tik į tuos dalykus, kurių egzaminus ketini laikyti, tačiau pirmuosius 10 metų tikrai pravartu mokytis pagrindinius mokslus ir nesvarbu, jeigu būdamas devintokas jau žinai, kur norėtum stoti baigęs mokslus, nes norai gali kardinaliai pasikeisti, o ir žinios gautos mokantis kalbas, istoriją, matematiką gyvenime tikrai neprapuls. Galų gale žinios, įgautos per pirmuosius 9-10 mokymosi metų žymiai palengvina ruošimąsi egzaminams 12-oje klasėje.

 

Aš asmeniškai nuo 9 klasės nevertinau matematikos, turėjau viziją kur stosiu baigęs mokyklą ir buvau visiškai tikras, jog mano norai nesikeis. Jie ilgai ir nesikeitė, tačiau su metais plečiantis akiračiui atradau daug naujų, mane labai sudominusių sferų, kurių studijoms reikia puikaus matematikos egzamino balo. Likus mėnesiui iki pirmųjų egzaminų galiu sakyti, jog jau šaukštai po pietų, todėl nelinkiu nei vienam dabartiniam 10-11-okui atsidurti mano situacijoje. Mokytis pradėti nevėlu ir būnant 12-oje klasėje, tačiau tokiu atveju, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą, atsižvelgiant į Kerniaus pavyzdį, vien proto neužteks, reikės ir labai daug motyvacijos bei, svarbiausia, darbo įdėti.

 

Pritariu tavo nuomonei. Tačiau drįsčiau prieštarauti - net ir likus mėnesiui turėdamas stiprias savo išvardintas savybes, egzaminams pasiruošti ir gerai juos išlaikyti laiko dar turi. :)

Mokytis niekada nera velu. Bet zinai, jeigu bus labai prastai tai uzsienis taves laukia, ne... ne kaip vergo. Yra toks dalykas kaip 'Mature student' nuo 23 metu (kartais 21metu) zmogus/mokinys , skaitosi 'mature' tai yra subrendes. Tuomet is jo nereikalaujama jokiu atestatu ir tt. Net jei tik 7 klases esi baiges ir ismestas is mokyklos esi, turi galimybe gauti aukstaji pagal ta programa. Problema tik tame,kad yra nedaug vietu skyriama tam.

 

Tokia sistema yra Airijoje, Jungtineje Karalysteje. O beto Jungtineje Karalysteje yra Open University, kuris taippat nereikalauja jokiu kvalifikaciju anksciau igytu. taigi jeigu labai sudetinga bus , vistiek turesi galimybiu.. Aisku gal cia nekoks mano patarimas ir informacija gal nelabai naudinga, bet ... Gal ir kitiems pravers.

 

UK apie Mature Students - http://www.direct.gov.uk/en/EducationAndLearning/UniversityAndHigherEducation/WhyGoToUniversityOrCollege/DG_4017026

 

Airija apie mature students - http://www.citizensinformation.ie/en/education/third_level_education/applying_to_college/third_level_courses_for_mature_students.html

 

O cia OU (distancinis mokymas,bet yra ir kursu kur reikia i laboratorijas vykti ir pan. , beje OU turi ganetinai gera varda pasaulyje) - http://www.open.ac.uk/

 

 

Tikiuos bent kiek nudziuginau,kad jei ir nepasiseks, vistiek ne viskas prarasta. O ir kaip kiti minejo Lietuvoje istoti nera sunku,nes nemokamu mokslu kaip ir nelike. O ir mokytis Lietuvoje nera labai sunku, labai jau krites lygis yra. ne visur zinoma, bet vistiek geru atsiliepimu is paciu studentu nebetiek daug belike ir tikrai ne is pirsto lauzti nusiskundimai, todel gal ir taip verta pagalvoti apie studijas uzsienyje..

 

betkokiu atveju sekmes besimokant DEL SAVES , o ne kazko :)

Mano manymu pats geriausiu atveju vidurinei kokioi sedi su savo 7-8 nieko nesimokydamas :) Nera tokiu zmoniu , kurie nesimokindami turi daugiau 5-6 :)

nesimokiau 12 metu. 12 klasej i pamokas net nejau :D . vidurkis: 9. I univera istojau. Savo kurse esu vienas geriausiu studentu.

Kalbant apie egzaminus, reikia anksti susizinoti, ko tau reikia, ko tu sieki ir ivertinti savo galimybes. Pagal tai, kaip savikritiskai save ivertini, susikurk planeli, pagal kuri uzlopytum trukumus.

Redagavo Balandžio 29, 2011 Heddwyn

Pavizdys:

Zmogus X stoja kazkur i kolegija ar prasta universiteta ir jo egzaminai: Anlgu - 15% , Istorija - 10%, Lietuviu - 5%

mokyklos vidurkiai pamoku: 4

Zmogus Y - Anglu - 4% , Itorija - 3% , Lietuviu - 2%

vidurkiai pamoku mokykloje: 8

 

 

kas turi daugiau sansu istoti ten kazkur?

Per mazai informacijos pateikta... kur A lygis, kur B... Siaip permetus akim, i socialinius tai didesnis KB Y variante.

Pavizdys:

Zmogus X stoja kazkur i kolegija ar prasta universiteta ir jo egzaminai: Anlgu - 15% , Istorija - 10%, Lietuviu - 5%

mokyklos vidurkiai pamoku: 4

Zmogus Y - Anglu - 4% , Itorija - 3% , Lietuviu - 2%

vidurkiai pamoku mokykloje: 8

 

 

kas turi daugiau sansu istoti ten kazkur?

 

Taigi sudaromas konkursinis balas parodo tavo šansus įstoti. Jeigu į konkursinį balą įeina tik egzaminai, tai pirmasis mokinys turi daugiau galimybių. Kitu atveju, manau, jis yra taip pat pranašesnis, bent jau kai stoja į universitetą, nes ten reikia dažniausiai 3 egzaminų ir 1 metinio.

mokytis galima pradeti, bet kada bet nereikia pradeti nuo aukstosios matiekos o nuo iš pradžių rek mokytis paprastus dalykus

Redagavo Gegužės 13, 2011 Marius93