Lietuvių VBE 2013 metai

Tai jau taip + prisideda žodžių skaičius :D

Gal galit kas įkelt samprotavimo rašinio pavyzdį, su visu kurymo procesu, pvz su 4 kampais, arba išrašytais argumentais ar kokiu planu.

http://old.antologija.lt/texts/9a/tekstas/1.html Kas galit žvilgtelkit ir pasakykit ar čia tas Mickevičiaus kūrinys visas? Man kažkaip per trumpas... Gal tik tiek įkelta? Dėkui.

http://old.antologija.lt/texts/9a/tekstas/1.html Kas galit žvilgtelkit ir pasakykit ar čia tas Mickevičiaus kūrinys visas? Man kažkaip per trumpas... Gal tik tiek įkelta? Dėkui.

 

parašyta gi,kad tik pratarmė

parašyta gi,kad tik pratarmė

 

Ech, teks tada apsieiti be šio kūrinio :D. Gal kas kitą kokį Mickevičiaus šedevrą žinot?

Redagavo Gegužės 30, 2013 orux

Ech, teks tada apsieiti be šio kūrinio :D. Gal kas kitą kokį Mickevičiaus šedevrą žinot?

"velynes" labai grazus!bet nepasiremsi :/

Redagavo Gegužės 30, 2013 Mille

M. Ivaškevičiaus knyga "Madagaskaras" daug skiriasi nuo spektaklio? http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1565

Verta žiūrėti, ar, jei neprskaičiau knygos, tai ir iš spektaklio nebus naudos? :D

"velynes" labai grazus!bet nepasiremsi :/

 

perskaitysiu, kai laiko turėsiu, toks įdomus pasirodė iš čia http://mickevicius.wordpress.com/programiniai-kuriniai/velines/vaiduoklis/. Išvis aš nelabai žinau, kaip galima poezija pasiremt samprotavime, literatūriniam tai taip, bet irgi tada reiktų labai gerai žinot, nebent būtų duota ištrauka. O gal tada žinot kokį Sarbievijaus eilėraštį, kurį bertėtų perskaityt, just in case?

 

Edit: Poezija samprotavime: Faustas, Hamletas, bet jie nei privalomi, nei kontekstiniai, todėl mažiausiai dėmesio skirsiu.

 

M. Ivaškevičiaus knyga "Madagaskaras" daug skiriasi nuo spektaklio? http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1565

Verta žiūrėti, ar, jei neprskaičiau knygos, tai ir iš spektaklio nebus naudos? :D

 

Kažkas čia minėjo, kad žodis į žodį spektaklis yra, tai manau siužetą ir vertybes turėtum susigaudyt + tai kontekstinis autorius.

Redagavo Gegužės 30, 2013 orux

Na va, pasidariau visų privalomų autorių konspektą. Nepaliestus palikau J. Radvaną, M. K. Sarbievijų, A. Mickevičių, Maironį, J. Aistį, H. Radauską, S. Gedą, M. Martinaitį ir A. Marčėną. Pagrinde poetai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip samprotavimo rašiny remtis poeziją, niekada to nedariau. Pakartojau apie 15-20 autorių, manau bent vienu sugebėsiu pasiremti. :D

Na va, pasidariau visų privalomų autorių konspektą. Nepaliestus palikau J. Radvaną, M. K. Sarbievijų, A. Mickevičių, Maironį, J. Aistį, H. Radauską, S. Gedą, M. Martinaitį ir A. Marčėną. Pagrinde poetai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip samprotavimo rašiny remtis poeziją, niekada to nedariau. Pakartojau apie 15-20 autorių, manau bent vienu sugebėsiu pasiremti. :D

 

Pasidalint nenori :D ?

Kaip čia kitiems gerai. Aš tik Sruogą ir Putiną po šiai diena težinau, dabar studijuoju Maironį, bet niekaip nesuprantu, ar galės egzamine remtis ne konkrečiu kūriniu, o apskritai rinkiniu

Na va, pasidariau visų privalomų autorių konspektą. Nepaliestus palikau J. Radvaną, M. K. Sarbievijų, A. Mickevičių, Maironį, J. Aistį, H. Radauską, S. Gedą, M. Martinaitį ir A. Marčėną. Pagrinde poetai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip samprotavimo rašiny remtis poeziją, niekada to nedariau. Pakartojau apie 15-20 autorių, manau bent vienu sugebėsiu pasiremti. :D

Jei gali pasidalink. Padetum daug kam. :)

+1 už pasidalinimą, nors labiausiai reikėtų Škėmos (nors ir skaitęs bet nelabai užsiliko), Marcinkevičiaus (Katedros ir Mindaugo, nes tik Mažvydą deja perskaičiau.)

 

P.s. Nebūtina rašyt, kaip kad aš su skirgaila dariau (tiesiog berašant aš kažkaip geriau įsimenu), gali fotkę įmest.

 

Būsim dėkingi :P

+1 už pasidalinimą, nors labiausiai reikėtų Škėmos (nors ir skaitęs bet nelabai užsiliko), Marcinkevičiaus (Katedros ir Mindaugo, nes tik Mažvydą deja perskaičiau.)

 

P.s. Nebūtina rašyt, kaip kad aš su skirgaila dariau (tiesiog berašant aš kažkaip geriau įsimenu), gali fotkę įmest.

 

Būsim dėkingi :P

tik Mažvydas į programą įeina ; )

tik Mažvydas į programą įeina ; )

Pasisekė tada man ;)

Kur rasti visų privalomų kūrinių pavadinimus? Autorius tai žinau.

 

O gal pakaktų tik remtis privalomu autoriumi, o ar kūrinys programinis ar ne, nesvarbu?

Redagavo Gegužės 31, 2013 masinistas5

Altorių šešėly. Pagrindinė knyga kurią naudojau rašiniuose ir egzamine. ^_^

VALSTYBINIS BRANDOS EGZAMINAS

 

Valstybinis brandos egzaminas truks 4 valandas.

 

Kandidatas gali pasirinkti samprotavimo arba literatūrinį rašinį.

Samprotavimo rašinyje reikia atskleisti temą remiantis 1 autoriumi iš 7, nurodytų prie temos, ir kontekstu.

Literatūriniame rašinyje reikia atskleisti temą analizuojant 2 autorių kūrybą ir kontekstą - 1 autorių reikia pasirinkti iš 7, nurodytų prie temos, kitą galima rinktis savo nuožiūra.

 

Privalomi literatūros kurso autoriai:

M. Mažvydas

M. Daukša

J. Radvanas

M. K. Sarbievijus

K. Donelaitis

A. Mickevičius

A. Baranauskas

V. Kudirka

Maironis

J. Biliūnas

J. Tumas-Vaižgantas

V. Krėvė

V. Mykolaitis-Putinas

J.Savickis

J. Aistis

H. Radauskas

S. Nėris

B. Sruoga

A. Škėma

Just. Marcinkevičius

M. Katiliškis

J. Aputis

S. Geda

 

Privalomi konteksto autoriai:

Šatrijos Ragana

Vyt. Mačernis

Br. Krivickas

M. Martinaitis

Č. Milošas

J. Vaičiūnaitė

A. Marčėnas

J. Kunčinas

M. Ivaškevičius

 

SVARBU

 

Kad išlaikytų valstybinį egzaminą, kandidatui reikia surinkti 30 proc. visų už rašinį skiriamų taškų.

Redagavo Gegužės 31, 2013 Panvezys

Galima rašinyje remtis privalomu autoriu ir rašyti apie jį dvi pastraipas (jeigu randi tinkamų aspektų), o trečią pastraipą rašyt apie kitą autorių/filmą? :D

Taigi gal vis dėlto galite atsakyti?

Galima būtų prie kultūrinių argumentų (or something same) priskirti lituanistinius centrus?

Gal kas galit primint apie Biliūno "Liūdna pasaka"?

Gal kas galit primint apie Biliūno "Liūdna pasaka"?

 

J.Biliūno apysakos “Liūdna pasaka” ištraukos interpretacija

Posted by drag in Mano rašiniai,intepretacijos ir kt. Tagged J.Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija

Jonas Biliūnas XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių moderniosios prozos kūrėjas. Daugiausiai rašė noveles, tačiau jo kūrybos kraityje rasime ir apysaką “Liūna pasaka”. Ši psichologinė apysaka perteikia dviejų žmonių- Juozapotos ir jos vyro Petro- išgyvenimus, skaudžiai paliestus 1863 metų sukilimo. Atskleidžiamamos veikėjų vidinės būsenos, pasakojimas pirmuoju asmeniu- tipiški J.Bilūno kūrybos bruožai.

 

“Liūdna pasaka” mažai kuo ir panaši į tą pasaką, kokią įsivaizduojame. Joje nerasime nei raganų, nei princų. Ir pabaiga jos visai nėra džiaugsminga. Iš tiesų, tai pats autorius ją apibūdino kaip pasaką, nes tas laukimas ir ilgesys, praradus mylimą žmogų, yra stebuklingas. Žinoma, ne gerąją prasme. Pati metamorfozė yra lyg transformacija į tą , kuriuo nesi. Toks žmogaus pasikeitimas į visai kitą būvį, autoriaus manymu, yra pasakos elementas.

 

Pateiktoji ištrauka yra viena svarbiausių visame kūrinyje. Pasakotojas išvysta tai, ko gyvenime nėra regėjęs. Kaip vėliau sužinosime, ši vizualizacija- tai Juozapota, seniau linksma ir graži moteris buvusi. Tačiau pradėkime viską iš eilės.

 

Pasakotojas bekvėpuodamas grynu pušyno oru išgirsta dejonę. Jau pati dejonės žodžio reikšmė nusako skausmą, slogią nuotaiką. O tai- nieko gero nežadanti pradžia. Ši aimana- “senatvės skundas.” Taip metaforiškai bei personifikuotai kalba senatvė. Iš tiesų, ji net nekalba. Ją reikia justi. Pasakotojas ją ir pajunta, nes supranta, jog taip skųstis gali tik labai senas ir nelaimingas žmogus. Norėdamas tą patvirtinti, jis atsigręžia. Tačiau žvilgsnio neišlaiko. Tai parodo, kad ir koks stiprus būtų kalbėtojo vidinis pasaulis, jam nėra tekę susidurti su dar stipresne jėga. O ta jėga tokia neigiama, jog ir priverčia nusisukti atgal.

 

Akys- žmogaus veidrodis. Tačiau ką mato pasakotojas vargiai galime priskirti žmogaus akims. Veikiau- tai būtybė. Jos akys- du taškai. Šis baugus žvilgsnis verčia kalbėtoją jaustis nepatogiai, sunerimti. Jam neramu, kad jose nėra gyvybės. Nors ir apibūdinamos metafora “užgesusios žvaigždės”, akys neįgauna jaukumo, jose neatsiranda gyvybės dalelių. Jų sukeltą negatyvumo įspūdį vis tik labiausiai pabrėžia epitetas “užgesusios”. Paradoksalu, bet nors akys ir mirusios, jos gali matyti. O tas matymas baugina pasakotoją. Savo būseną jis parodo krūptelėdamas, pasiteiravęs, ko tai būtybei reikia. Tai rodo, jog jam vis dėlto įdomu, kodėl ji čia atėjo , bet tuo pačiu metu susidomėjimą slopiną nepakeliama baimė. Neišgirdęs atsakymo. pasakotojas save ramina retoriniais klausimais: “gal negirdėjo, gal nesuprato.” Jis yra įsitempęs, sutrikęs. Vidinė kova su savo morale vyksta nuolatos. Esantis doras krikščionis jaučia pareigą padėti. Bet kuo? Pinigais? Kalbėtojas iš pradžių nenori duoti pinigų: “Nežinojau, ar ji ubagė.” Jis nesiryžta kategoriškai vertinti, nes išmalda, savaime suprantama, yra aiški nuoroda, kuo žmogystą laiko pasakotojas. Bet čia taip pat grumiasi ir krikščioniškosios vertybės. Jis jaučia pareigą padėti silpnesniam už save. Vis dėlto, įspausdamas skatikus, kalbėtojas nepasijunta geriau. O Dievo nuostatai byloja, jog už gera bus atlyginta geru. Šiuo atveju vidinė sumaištis neišsisprendžia į tinkamą kompromisą ir pasakotojas pasijunta tik dar blogiau: “Neturėjau kur dėtis.”

 

Ištrauka yra padalinta į dvi prasmines dalis. Pirmoji aprašo pasakotojo ir žmogystos nebylų susitikimą, o antroje prabyla pati Juozapota. Kaip buvo sunku tai padaryti, išsako dejonė ir vos krutančios lūpos. Tai rodo, jog daug laiko ji nebuvo pratarusi žodžio, kuris galbūt ilgai jau širdyje gulėjo. Tačiau nesulaukusi atsakymo ji pradingsta taip pat neįprastai, kaip ir buvo atsiradusi. Toks keistas atsiradimas ir išnykimas patvirtina autoriaus pasirinkimą kūrinį pavadinti pasaka.

 

Ištraukos pabaiga vėlgi nusako žmonių vertinimą pamačius lyg elgeta atrodantį žmogų: “Mėgino išsibodėti.” Šis teiginys rodo, kaip jiems buvo nemalonu. Jie visi jautėsi taip pat, kaip ir pasakotojas. Tartum giltinę išvydę. Tačiau pinigų nepaėmusi moteris išnyksta palikdama tik įspūdį, lyg mirtis būtų apsilankiusi. Ištrauka nusako , jog žmonės dažnai yra taip susidomėję savimi ir savo gyvenimu, kad nebemato, kas vyksta aplinkui. Neturėdami empatijos jausmo negali suprasti likimo nuskriaustųjų. Tai likimas atėmė iš Juozapotos vyrą, o ji bergždžiai jo ieškojo pavirsdama į būtybę, kuria bodisi žmonės.

 

J. Biliūnas rašė realistiniu stiliumi. Mažai aprašydamas gamtą, jis kūrė personažų vidinį pasaulį. O tai ir buvo nauja lietuvių literatūroje, nes iki jo kiti rašytojai didesnį dėmesį skyrė plačiam aplinkos ir žmonių vertinimui. Jie analizuodavo kiekvieną detalę, o J.Biliūnas tik perteikia pagrindinę mintį ir leidžia skaitytojui susivokti pačiam. Taip nuo BIliūno pradėjo formuotis modernioji lietuvių proza.

 

 

Kūrinio interpretacija:

http://www.mokslai.lt/referatai/interpretacija/jonas-biliunas-liudna-pasak-2.html

 

Jei norite sutrumpintą kūrinį paskaityti:

http://www.pasakos.lt/apsakymai/liudna-pasaka/

 

Visas kūrinys:

http://mokovas.files.wordpress.com/2011/03/biliunas_liudna-pasaka.pdf

Redagavo Gegužės 31, 2013 Panvezys

Sveiki, turiu israsa is ligonines, kad galiu nelaikyti egzaminu del rimtos traumos.

Gal kas girdejot ar siaip is patirties zinot, kaip ten su tuo egzaminu atidejimu? Yra pliusiu ar minusu kokiu atskirai laikyti?

Niekaip neapsisprendziu ar bandyti eit laikyt su skausmais ar atsideti juos..

Sveiki, turiu israsa is ligonines, kad galiu nelaikyti egzaminu del rimtos traumos.

Gal kas girdejot ar siaip is patirties zinot, kaip ten su tuo egzaminu atidejimu? Yra pliusiu ar minusu kokiu atskirai laikyti?

Niekaip neapsisprendziu ar bandyti eit laikyt su skausmais ar atsideti juos..

 

Sveikas. Minusas tik vienas, laikysi ne su visais ir kitą datą. Tau pačiam spręsti, ar tai sunku psichologiškai, ar ne. Man, pavyzdžiui, daug sunkiau rašyti ar perrašinėti kontrolinius kitą dieną, vienam.

Redagavo Gegužės 31, 2013 Panvezys

Matematikos tai sakė visada sunkesni būna per pakartotinę sesiją