Kaip pajudėti

Sveiki, šiuo metu baiginėju 2-ąjį kursą prof. mokykloje, pasirinkau sau tinkamą specialybę, tačiau turiu kelias problemas - esu neorganizuotas, "svajotojas" bei nepilnavertiškumą jausmą jaučiantis asmuo. Praėjo jau keli metai bet aš vis dar stoviu vietoje. Nuo 10-os klasės prasidėjo ateities planavimas. Planavau, planavau, planavau.. Ir atsidūriau ten, kur nenorėjau būti - aklavėtėje. Perskaičiau daug straipsnių apie self development, žiūrėjau seminarus pvz. Jim Rohn, skaičiau knygas kaip: "Pažadinkite savyje milžiną", "Kaip isigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms" ir pan. tačiau rezultato nepajutau. Klausimas būtų toks - kaip pagaliau pajudėti į priekį ? Nes stovėjimas vietoje laužo ne tik psichologiškai bet ir fiziškai. Tapau tikru "kelmu" ir neradau nieko už ko galėčiau užsikabinti, todėl šiuo atveju pasirinkau šią bendruomenę gal atsiras tokių, kurie galėtų nukreipti mane tinkamu keliu ? Priimu bet kokio pobūdžio žinutes, kurios sugebės mane išjudinti iš vietos. Galite rašyti ir asmeniškai jei nenorite viešai rašyti savo nuomonės.

Pamegink pradėti sportuoti :)

Gerą dieną,

manau, jog per daug abstrakti frazė "pajudėti iš vietos". Kone kiekvienas ją interpretuoja savaip, tad tinkama linkme padėsiančių judėti atsakymų galima taip ir nesulaukti. Gal labiau išsiplėstumėte kokiu keliu norite judėti?

Pirma kas šauna į galvą - susikurti nedidelius, grietai įgyvendinamus, tikslus ir siekti jų vieną po kito. Kritiškai pažvelgti į savo darbus - ar tikrai dirbame, ar tik planuojame?.. Kartais gali pasirodyti, jog tiek daug planų, tiek visko reikia padaryti, nors realiai nieko nedarome. Tad vėl grįžtu prie smulkių, greitai pasiekiamų tikslų - pradėkime nuo mažų dalykų.

Pastatyti save į situaciją, dėl kurios būtinai turėtum pajudėt, papasakok apie savo planus artimem, kuriu tikrai nenorėsi nuvilti. Beje ar tikrai žinai pats ko nori ? Gal vertėtu paieškoti savęs ? Pasakei tik ,kad daug svajoji, o apie ką ?

Pamegink pradėti sportuoti :)

Ačiū už atsakymą, tačiau jau ne pirmi metai kaip lankausi sporto klube.

Gerą dieną,

 

manau, jog per daug abstrakti frazė "pajudėti iš vietos". Kone kiekvienas ją interpretuoja savaip, tad tinkama linkme padėsiančių judėti atsakymų galima taip ir nesulaukti. Gal labiau išsiplėstumėte kokiu keliu norite judėti?

 

Pirma kas šauna į galvą - susikurti nedidelius, grietai įgyvendinamus, tikslus ir siekti jų vieną po kito. Kritiškai pažvelgti į savo darbus - ar tikrai dirbame, ar tik planuojame?.. Kartais gali pasirodyti, jog tiek daug planų, tiek visko reikia padaryti, nors realiai nieko nedarome. Tad vėl grįžtu prie smulkių, greitai pasiekiamų tikslų - pradėkime nuo mažų dalykų.

Šiuo atveju tikslų siekimas ir įgyvendinimas būtų vienas iš iššūkių.

Pastatyti save į situaciją, dėl kurios būtinai turėtum pajudėt, papasakok apie savo planus artimem, kuriu tikrai nenorėsi nuvilti. Beje ar tikrai žinai pats ko nori ? Gal vertėtu paieškoti savęs ? Pasakei tik ,kad daug svajoji, o apie ką ?

Jūs turite omenyje jog turiu sukrėsti save taip, kad neturėčiau kur dėtis ir tiesiog gautūsi savaiminis judėjimas ?

Jei kalbant apie svajones viena iš jų būtų - įmonė, kuri turėtų automobilių remonto dirbtuves.

Ačiū už atsakymą, tačiau jau ne pirmi metai kaip lankausi sporto klube.

 

 

 

Šiuo atveju tikslų siekimas ir įgyvendinimas būtų vienas iš iššūkių.

 

 

 

Jūs turite omenyje jog turiu sukrėsti save taip, kad neturėčiau kur dėtis ir tiesiog gautūsi savaiminis judėjimas ?

Jei kalbant apie svajones viena iš jų būtų - įmonė, kuri turėtų automobilių remonto dirbtuves.

Taip, jei sunku judėti, o tikrai to nori. O negali pradėti nes esi komforto zonoje.

O kaip ir kažkas sakė gali bandyti mažais žingsneliais siekti to, nors tam reik kantrybės daug.

Tokia mano nuomonė :)

Pamegink pradėti sportuoti :)

Ar mane vieną užkniso tas patarimas? Kiek galima per visus galus kišti tą patartimą sportuoti? Gerai, sportas naudingas, bet stebuklų nedaro, todėl kvaila matyti tą stereotipinį patarimą kiekviename kampe kai tik žmogui kažkas blogai.

Sveiki, šiuo metu baiginėju 2-ąjį kursą prof. mokykloje, pasirinkau sau tinkamą specialybę, tačiau turiu kelias problemas - esu neorganizuotas, "svajotojas" bei nepilnavertiškumą jausmą jaučiantis asmuo. Praėjo jau keli metai bet aš vis dar stoviu vietoje. Nuo 10-os klasės prasidėjo ateities planavimas. Planavau, planavau, planavau.. Ir atsidūriau ten, kur nenorėjau būti - aklavėtėje. Perskaičiau daug straipsnių apie self development, žiūrėjau seminarus pvz. Jim Rohn, skaičiau knygas kaip: "Pažadinkite savyje milžiną", "Kaip isigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms" ir pan. tačiau rezultato nepajutau. Klausimas būtų toks - kaip pagaliau pajudėti į priekį ? Nes stovėjimas vietoje laužo ne tik psichologiškai bet ir fiziškai. Tapau tikru "kelmu" ir neradau nieko už ko galėčiau užsikabinti, todėl šiuo atveju pasirinkau šią bendruomenę gal atsiras tokių, kurie galėtų nukreipti mane tinkamu keliu ? Priimu bet kokio pobūdžio žinutes, kurios sugebės mane išjudinti iš vietos. Galite rašyti ir asmeniškai jei nenorite viešai rašyti savo nuomonės.

ka studijuoji?

Ar mane vieną užkniso tas patarimas? Kiek galima per visus galus kišti tą patartimą sportuoti? Gerai, sportas naudingas, bet stebuklų nedaro, todėl kvaila matyti tą stereotipinį patarimą kiekviename kampe kai tik žmogui kažkas blogai.

Deja, bet sportas daro stebuklus. Net ir paprastas sportas pagerina laiko planavimą, fizinę formą, psichologinę būseną (čia asmeninė patirtis) bei apskritai, savijautą.

Kita medalio pusė yra kažkokia konkurencinė sporto šaka, kurioje ne tik sportuoji, bet ir sieki rezultatų. Ji labai padeda žmogui su motyvacija, tikslų susidarymais bei atsidavimu.

Dar kita medalio pusė yra tarkim kovinės sporto šakos (vėl kalbu iš savo patirties). Iš čia gavau pasitikėjimą savimi, pagarbą varžovui, pagarbą silpnesniems, jaudulio nugalėjimą, motyvaciją bei atsakingumą. Pačia psichologiją taip pat, pakeitė neapsakomai. Neabejoju, jog kiti sportai daro panašų rezultatą.

Sportui esu neapsakomai dėkingas. Sportas kardinaliai gali pakeisti ne tik žmogaus išorę, bet ir vidų (būtent vidus yra svarbiausias) :)

ka studijuoji?

Šiuo metu mokausi autoelektriko specialybę. Žinau - tai mano pašaukimas.

Deja, bet sportas daro stebuklus. Net ir paprastas sportas pagerina laiko planavimą, fizinę formą, psichologinę būseną (čia asmeninė patirtis) bei apskritai, savijautą.

 

Kita medalio pusė yra kažkokia konkurencinė sporto šaka, kurioje ne tik sportuoji, bet ir sieki rezultatų. Ji labai padeda žmogui su motyvacija, tikslų susidarymais bei atsidavimu.

 

Dar kita medalio pusė yra tarkim kovinės sporto šakos (vėl kalbu iš savo patirties). Iš čia gavau pasitikėjimą savimi, pagarbą varžovui, pagarbą silpnesniems, jaudulio nugalėjimą, motyvaciją bei atsakingumą. Pačia psichologiją taip pat, pakeitė neapsakomai. Neabejoju, jog kiti sportai daro panašų rezultatą.

 

Sportui esu neapsakomai dėkingas. Sportas kardinaliai gali pakeisti ne tik žmogaus išorę, bet ir vidų (būtent vidus yra svarbiausias) :)

Tenka sutikti su šiuo jūsų teiginiu.

Jokių triukų nėra, tiesiog turi nuspręsti ir padaryti, tik TU gali keisti savo gyvenimą. Arba rinkis lengvesnį variantą kurio tikrai nepatariu, tai būtų plaukti pasroviui, tiesiog baigti studijas susirasti darbą ir gyventi, kas 99 procentai nusibos po kelerių metų ir jau bus užknisusi juodai, rutina visiška. Man buvo panašoka situacija, bet šiaip taip išlindau ir tikrai tuo džiaugiuosi. Tiesiog turi imti ir daryti, nėra jokių stebuklingų būdu, nori susirasti naujų pažinčių? Pirmyn, tiesiog prieik ir užmesk pokalbį, nori pradėti tam tikra sporto šaką? Pirmyn, ir dabar, ne rytoj, ne nuo pirmadienio, ne nuo kito mėnesio. Negali būti jokių atidėliojimų. Tinkamas akimirkas turi susikurti pats, o ne jų laukti. Būtų šaunu sulaukt asmeninės žinutės iš tavo pusės su šiek tiek platesniu aprašymu kaip kas ir t.t, turiu šiokios tokios patirties šituo atveju, būtų malonu padėti. :)

Pritariu, susirašyk mažus-didelius tikslus ant popieriaus, papunkčiui.

Sėkmės.

Deja, bet sportas daro stebuklus. Net ir paprastas sportas pagerina laiko planavimą, fizinę formą, psichologinę būseną (čia asmeninė patirtis) bei apskritai, savijautą.

 

Kita medalio pusė yra kažkokia konkurencinė sporto šaka, kurioje ne tik sportuoji, bet ir sieki rezultatų. Ji labai padeda žmogui su motyvacija, tikslų susidarymais bei atsidavimu.

 

Dar kita medalio pusė yra tarkim kovinės sporto šakos (vėl kalbu iš savo patirties). Iš čia gavau pasitikėjimą savimi, pagarbą varžovui, pagarbą silpnesniems, jaudulio nugalėjimą, motyvaciją bei atsakingumą. Pačia psichologiją taip pat, pakeitė neapsakomai. Neabejoju, jog kiti sportai daro panašų rezultatą.

 

Sportui esu neapsakomai dėkingas. Sportas kardinaliai gali pakeisti ne tik žmogaus išorę, bet ir vidų (būtent vidus yra svarbiausias) :)

Ar tai, ką išvardinote, yra stebuklai?

Sakote, kad sportas padeda lavinti motyvaciją? Gerai, sutinku, tačiau reikia turėti motyvacijos užsiėmimui pačiu sportu. Norint vien pradėti rimtai sportuoti, reikia bent iš dalies turėti normalią psichiką. Ir dabar iš savo asmeninės patirties pakalbėsiu, kad sportas nors ir fiziškai geras buvo, tačiau ta rutina vargino ir nemotyvavo, kol nebuvo apčiuopta problema - depresija a.k.a apatija viskam. Ir joks sportas čia nepadėjo, tai jau kitų specialistų reikalas.

Sveiki, šiuo metu baiginėju 2-ąjį kursą prof. mokykloje, pasirinkau sau tinkamą specialybę, tačiau turiu kelias problemas - esu neorganizuotas, "svajotojas" bei nepilnavertiškumą jausmą jaučiantis asmuo.

Pagalvok, kur nori būti po 5-erių metų ir ką reikia pasiekti, kad ten būtum (pvz. kokių įrašų trūksta tavo CV, kad gautum norimą darbą). Nors ir nežinau nei tavo situacijos, nei specialybės, bet spėju, kad labiausiai trūksta to, ko ir visiems studentams - praktikos. Tad įsidarbink tokioje įmonėje/pas tokį specialistą, kokią vieną dieną norėtum turėti/kokiu norėtum būti pats.

Praėjo jau keli metai bet aš vis dar stoviu vietoje. Nuo 10-os klasės prasidėjo ateities planavimas. Planavau, planavau, planavau.. Ir atsidūriau ten, kur nenorėjau būti - aklavėtėje. Perskaičiau daug straipsnių apie self development, žiūrėjau seminarus pvz. Jim Rohn, skaičiau knygas kaip: "Pažadinkite savyje milžiną", "Kaip isigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms" ir pan. tačiau rezultato nepajutau.

Patarčiau nešvaistyti laiko visiems tiems motyvaciniams video. Jie nesuteikia jokios realios informacijos ir tėra skirti sužadinti emocijoms - opiumas masėms.

Tai jeigu studijuoji autoelektriką ir tau tai patinka ir įdomu tai tuom ir užsiimk, skirk savo laika studijoms ir praktikai, užsiimk darbais su autoelektrika, pradžiai sau kažką bandyk daryti, o ir klientai atsiras kaip net neastebėsi , nes specialybė tai paklausi labai ir gerai apmokama, nes dažniausiai pas autoelektrikus valandinis atlyginimas

Ar tai, ką išvardinote, yra stebuklai?

"Stebuklas - nuostabus, nepaprastas dalykas". Taip, man tai yra stebuklai. Manau, jog niekas nebūtų manęs suformavęs taip, kaip tai padarė sportas.

Gerai, sutinku, tačiau reikia turėti motyvacijos užsiėmimui pačiu sportu

Bet kuo norint užsiimti reikia turėti motyvacijos (valgiui - alkio, poilsiui - nuovargio, seksui - geidulio), sportas nėra išimtis.

Norint vien pradėti rimtai sportuoti, reikia bent iš dalies turėti normalią psichiką.

Nesuprantu šito teiginio, žinok, kad viskas prasideda nuo nulio, nuo mažiausio taško. Beje, man įdomu, kas tavo manymu yra rimtas sportas?

Ir dabar iš savo asmeninės patirties pakalbėsiu, kad sportas nors ir fiziškai geras buvo, tačiau ta rutina vargino ir nemotyvavo, kol nebuvo apčiuopta problema - depresija a.k.a apatija viskam.

Tai ar sportas buvo kaltas dėl vargo ir motyvacijos trūkumo, ar depresija? Beje parašyk, kokį sportą lankei ir kiek laiko (jei nenori čia, gali į až).

Ir joks sportas čia nepadėjo, tai jau kitų specialistų reikalas.

Žinai ką? Man pačiam kažkada buvo baisi depresija ir teko gerti raminančius vaistus. Žinai kokioje vienintelėje vietoje dingdavo depresija? Taip, sporto salėje. Aš, neteigiu, kad sportas yra atsakymas į viską (yra ligų kurių jis neišgydys), tačiau žinok, jog sportas daro stebuklus. Ir jis tikrai mažina stresą, depresiją bei nerimą. Ir žinok, kad joks psichologas irgi nepadės, jeigu tu nepadėsi pats sau.

Labai jau, tamsta, remiatės savo asmenine nuomone, o reikėtų ne tik. Kas vieniems padeda, nebūtinai padeda ir kitiems. Mažina stresą, nerimą - taip, primityviai ir šalina, bet tik tuo atveju, kai šie veiksniai nėra labai paūmėję.

Labai jau, tamsta, remiatės savo asmenine nuomone, o reikėtų ne tik. Kas vieniems padeda, nebūtinai padeda ir kitiems. Mažina stresą, nerimą - taip, primityviai ir šalina, bet tik tuo atveju, kai šie veiksniai nėra labai paūmėję.

Visur rėmiausi asmenine patirtimi, o ne nuomone, taip pat visur parašiau argumentus. Iš tavęs nesulaukiau atsakymo nei į vieną užduotą klausimą. Taip pat primenu, kad diskusiją pradėjau dėl to, jog teigei, kad sportas nedaro stebuklų. Jeigu nori dar kažką padiskutuoti rašyk až, nes visai nusivažiuosim į ot, o juk temos esmė yra temos autorius ir jo problemos ;)

Man kas padėjo judėti į priekį tai keletas tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip teisinga mityba (daugelis net nežino kas yra teisinga mityba, todėl siūlyčiau perskaityti knygą The Primal Blueprint), reguliarus (ne dažniau kaip 2-kart per savaitę ir nedaugiau kaip po 30 min) sportas (atsispaudimai, atsilenkimai, lygiagretės, prisitraukimai ir pan. Žodžiu, trumpos, bet intensyvios treniruotės), bendravimas su panelėmis (patikėkit manim. Tai padeda daugiau nei atrodo), išėjimas iš komforto zonos, ėjimas SAVO keliu (tokiu kaip tarkim tavo - autoelektriko). Apie šią informacija sužinojau iš tokių knygų kaip Mark Sisson - The Primal Blueprint, David Deida - The Way of the Superior Man ir dar keletas kitų kurių šiuo metu nepamenu.

Gali kilti klausimas ką padarė aukščiau paminėti dalykai ir kodėl jie padeda? Tarkim mityba daro labai didelę įtaką smegenų chemijai. Kai pradedi maitintis teisingai (baltymai ir riebalai - iš ekologiškos mėsos ir riešutų, angliavandeniai - TIK iš daržovių ir vaisių. Jokių ryžių, kruopų, pupelių ar pan.) mąstyti taip pat pradedi kitaip. Visą dieną jautiesi gerai, pilnas energijos, mintys taip pat šviesesnės, jautiesi produktyvesnis, turi didesnę savivertę, dažniau išeini iš komforto zonos. Sportas - mažina stresą ir didina testosterono kiekį, kas verčia išeiti iš komforto zonos, taip pat didina savivertę. Žodžiu, kai sutvarkai save fiziologiškai, didžioji dalis psichologinių dalykų susitvarko automatiškai, bet negalvokit kad tai yra kažkokio magiška tabletė. Na, iš dalies ir yra, nes tikrai nustebtumėt kokį didelį skirtumą padaro teisinga mityba. Bet net ir sutvarkius mitybą ir pradėjus sportuoti reguliariai lieka psichologinių veiksnių tvarkymo. Iš tiesių belieka save retkarčiais stumtelėti ir nukreipti mintis į tai, ko tikrai NORI ir to IMTIS nepaisant visko.

Labai ačiū už atsakymus. Iš asmeninių žinučių ir šioje temoje gautų atsakymų radau problemą - komforto zona.