Atsisiuntei? Susitiksime teisme

Kiekvienam Lietuvos interneto vartotojui, kuris nėra visiškas paranoikas ir itin atidžiai nepasidomi, ar jo siunčiami internetu kūriniai nėra ginami autorių teisių apsaugos įstatymų, gali grėsti teismo sprendimas – atjungti nuo interneto.

Atsisiuntei iš www.delfi.lt naujausią „Sel“ dainą, kuri be jokių apribojimų ir paaiškinimų viešai siūloma kiekvienam? O ar pasidomėjai šio siuntinio legalumu? Kur garantijos, kad gerb. Egidijus Dragūnas nepaduos į teismą ir „Delfi“, ir tavęs bei daugybės kitų dainą atsisiuntusių vartotojų? Ar radai kur nors patvirtinimą, kad šį kūrinį gali gauti nemokamai ir be apribojimų arba, pavyzdžiui, gali teisėtai padaryti penkias jo kopijas? Jei tokios informacijos nėra – dar nereiškia, kad netapai nusikaltėliu, netgi atvirkščiai: tai garantija, kad veiki šį bei tą nelegalaus. Bent jau autorių teisių gynimo organizacijų akimis.

Sunku net pasakyti, kad buvo pirmiau: ar galimybė atsisiųsti autoriaus kūrinį – dainą, filmą, iliustraciją, tekstą ir t. t. – internetu, ar pažeisti autorių teises jį atsisiunčiant. Kad ir kaip būtų, bet kuris informacijos siuntimasis gali būti susijęs su šiuo pažeidimu – tai turbūt antra po virusų ir kitokių kenkėjų programų blogybė internete. Juk elektroninio formato kūrinius daug lengviau kopijuoti ir jais dalintis – su savo failais tai darome turbūt kasdien.

Bet ir elektroninių kūrinių vagystė yra vagystė, teigia Antipiratinės veiklos asociacija (ANVA), vienijanti Lietuvos muzikos, audiovizualinių kūrinių bei žaidimų programų gamintojus ir autorių teisių turėtojus, kino industrijos atstovus. „Pas mus žmonės intelektinės nuosavybės dar nelabai pratę gerbti, – „Verslo klasei“ pasakoja ANVA prezidentas Vytas Simanavičius. – Intelektinė nuosavybė – nemateriali, neapčiuopiama, tad mes giname, taip sakant, orą. Kita vertus, ar ji nepanaši, pavyzdžiui, į elektros energiją? Ji irgi neapčiuopiama, o kai ją iš mūsų vagia – pamatyti sunku. Ir vis dėlto skaitikliai parodys, kad tai – vagystė.“ Panašu, kad 99 procentai muzikos, filmų ir panašių kūrinių kelionių internetu yra nelegalios, bent jau toks vaizdas susidaro iš ANVA atstovo pasakojimo. O potencialūs autorių teisių pažeidėjai, pasak V.Simanavičiaus, gali būti visi – ir kūrinius atsisiunčiantys vartotojai, ir tokio siuntimo sistemas internete siūlantys tinklalapiai, ir net interneto paslaugų teikėjai.

„Prieš įstatymą atsako kūrinių atsisiuntimo svetainės savininkas, taip pat – interneto paslaugų teikėjas, kurio severyje įsikūrusi tokia svetainė, – teigia V.Simanavičius. – Taip pat – ir vartotojai, kurie siunčiasi kūrinius. Jei pastarieji šiuo kūriniu dalinasi su kitais – padaro jį ir kitiems viešai prieinamą internete, jie pažeidžia vieną įstatymo nuostatą, jei atgamina atsisiųstą kūrinį bet kokiu būdu ir forma – kitą, bet esmė – kad vis tiek pažeidžia.“

Verslas gina verslą

Visus mus – kuklią paprastų interneto vartotojų minią – gali paguosti tai, kad autorių teisių gynėjams labiau rūpi tie, kas suteikia galimybę nelegaliai atsisiųsti kūrinių. Pirmiausia – interneto svetainės, siūlančios vartotojams nemokamai arba už tam tikrą mokestį keistis kūriniais internetu. ANVA pirmiausia pamini svetaines „Torrent.lt“, „Sharemanija.net“, „Linkomanija.net“ – vadinamuosius seklius (angl. tracker), kaupiančius nuorodas į vartotojų asmeniniuose kompiuteriuose esančius kūrinius. Atrodytų – anoks čia nusikaltimas suvesti internete kelis norinčius apsikeisti kūriniais žmones? Jie juk gali apsikeisti kūriniais ir parkelyje ant suolelio. „Tačiau tokios svetainės suteikia paslaugą, o ja pasinaudojant kūriniai yra padaromi viešai pasiekiami internetu, – aiškina ANVA prezidentas. – Jų administratoriai turėtų tinkamai tvarkyti savo tinklalapį, nes turi galimybę ir net privalo įsitikinti, ar naudojantis jų paslauga nebus pažeidžiamos kokių nors autorių teisės.

Administracinės teisės pažeidimų kodekso 214 (10) straipsnis numato, kad jie vis dėlto atsako už tokią savo veiklą – juk jie panaudoja kūrinius, tai yra suteikia nuorodas, kaip juos atsisiųsti.“Už autorių teisių pažeidimą, pasak V. Simanavičiaus, yra atsakingas ir interneto paslaugų teikėjas – tada, kai jis yra informuotas, t. y. žino apie autorių teisių pažeidimą. Tai viena iš svarbių ANVA veiklos sričių – oficialiai su surinktais įkalčiais pranešti interneto paslaugų teikėjams apie autorių teisių pažeidimus.Na, o toliau – jau mūsų, mirtingųjų internautų, eilė. „Interneto paslaugų teikėjai, pasirašydami sutartis su vartotojais, paprastai įtraukia punktą, kad vartotojai naudosis internetu nepažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymų, – aiškina ANVA prezidentas. – Jei vartotojas padaro autorių teisių saugomą kūrinį viešai pasiekiamą internete, jau pažeidžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas ir iškart yra galimybė civilinio proceso tvarka tuos vartotojus bausti.“

„Tačiau praktika rodo, kad kiekvieno vartotojo neprisivaikysi, – guodžiasi V. Simanavičius. – Pirmiausia bausti būtų galima ne tuos, kurie siunčiasi, bet tuos, kurie dalinasi kūriniais, kad juos atsisiųsti galėtų kiti.“ „Didžiausia svetainė, kokią mums Lietuvoje pavyko uždaryti, buvo „Worldnova.org“, siūliusi 566 tūkstančius kūrinių atsisiųsti, iš jų – 165 tūkstančius filmų, – apie ANVA įtaką pasakoja V.Simanavičius. – Tai buvo pasaulinis tinklalapis, jo vienas iš padalinių, laikytas serveryje Kuveite, jau uždarytas anksčiau. Mes, beje, bendradarbiaujame su kitomis autorių teises ginančiomis organizacijomis – Holivudo kino bendrovėms atstovaujančia Kino pramonės asociacijos (angl. Motion Pictures Association; MPA), Estijos EAKO.

MPA visose valstybėse, visuose žemynuose turi atstovybes ir yra sudariusi sutartis su vietinėmis antipiratinėmis organizacijomis. Tai labai padeda, nes, pavyzdžiui, „Torrent.lt“ bėgioja po įvairių šalių severius – buvo Olandijoje, Anglijoje, paskui Vokietijoje, dar vėliau – Ukrainoje. Kai svetainė kurioje nors šalyje atjungiama, jie tiesiog pakeičia severį.“ Tačiau kai kuriais atvejais, kai bejėgis ir tarptautinis bendradarbiavimas, ANVA vėl gręžiasi į paprastus vartotojus: „Dabar rinksime įrodymus ir kreipsimės į teismą, kad uždraustų „Torrent.lt“ vartotojams, kurie naudojasi internetu pažeisdami įstatymus, interneto prieigas. Yra autorių teisių gynimo teisė to reikalauti per teismą, tad žiūrėsime, kaip Lietuvos teismas tokiu atveju pasielgs. „Torrent.lt“ turi apie 40 tūkstančių vartotojų iš daugelio pasaulio šalių – Lietuvos, Pakistano, Anglijos, Danijos, Norvegijos ir kt. Pagal vartotojų interneto adresus galime nustatyti, kuriam interneto paslaugų teikėjui jie priklauso. Taip pat galima sudaryti tokių atjungtų vartotojų sąrašą, kad ir kiti paslaugų teikėjai jiems nesuteiktų interneto.“

Žodžiu, atsisiunti kūrinį iš „Torrent.lt“ – atsisveikini su internetu? Ne visai taip. Pasirodo, net ir sąmoningai pirataudamas gali išvengti atsakomybės, jei žinosi, kokius kūrinius kuri autorių teisių agentūra gina. Pavyzdžiui, ANVA, atstovaujanti „Forum Cinemas“, „Acme“, „Videolyderiui“, „Prioro įrašų grupei“ ir kai kurioms kitoms įmonėms, nieko negalės padaryti, jei siųsitės jų klientams nepriklausantį kūrinį.„Mes tada praktiškai nedarytume nieko, – prisipažįsta ANVA prezidentas. – Asociacijos tikslas – apginti savo narių teises. Autorių ir gretutinės teisės yra privačios teisės. Kaip subjektai sugeba savo teises apginti – tai jau jų reikalas, mes galime ginti teises tik tų, kuriems atstovaujame. Priešingu atveju, jeigu pats teisių turėtojas nesigina, niekas jo ir neapgins. Pavyzdžiui, yra muzikos tinklalapių, iš kurių labai daug įvairių autorių kūrinių galima atsisiųsti, tačiau mes jiems siunčiame tik sąrašą šalintinų nuorodų į tuos kūrinius, kuriems atstovaujame. Ginti kitų subjektų teisių mes paprasčiausiai nesame įgalioti.“

Taip, pasak V.Simanavičiaus, autorių teises gali ginti ir policijos pareigūnai, bet „pareigūnas nėra specialistas ir neturi informacijos, kurių kūrinių autorių teisės yra ginamos, o kurie kūriniai platinami visiškai laisvai. Taigi ir pareigūnas negali be jokio pareiškimo, neturėdamas informacijos imtis veiksmų, nes nežino, ar konkretaus kūrinio teisės yra ginamos.“„Jeigu pats teisių subjektas, gamintojas ar atlikėjas nenori ginti savo teisių, tai be jo niekas to ir nepadarys“, – reziumuoja V.Simanavičius.

Be kaltės kalti

Kiekvienam, nenorinčiam būti apvagintam, kyla natūralus klausimas: kaip sužinoti, iš kurių svetainių ir kuriuos failus galima siųsti nepažeidžiant autorių teisių, o kurių svetainių vengti kaip velnias kryžiaus?

Tiek legalios muzikos parduotuvės internete, tiek minėtosios į ANVA akiratį patekusios svetainės juodu ant balto teigia, kad nedaro nieko bloga: visur yra aiškiai įrašyti išsižadėjimai, esą autorių teisės nepažeidžiamos.„Mes tai žinome, – atsako ANVA prezidentas. – Aš irgi galiu sugalvoti – pavyzdžiui, kad neatsakau už vagystes automobilių, kuriuos pavogsiu, pastatysiu savo aikštelėje ir pardavinėsiu, o atsako mašinų savininkai.“„Kiekviena svetainė turi savo administratorius, prižiūrėtojus, techninio palaikymo komandą, – pataria specialistas. – Pradėdamas naudotis svetainės paslaugomis turite visas teises kreiptis į juos ir sužinoti, kuo naudositės. Juk atėję į parduotuvę pirkti pieno, varškės ar duonos visada žvilgtelite į galiojimo datą.

Lygiai taip pat ir čia – turite galimybę sužinoti, ar siūlomi „produktai galioja“. Taigi, žiūrint iš įstatymo pusės, pirmiausia turėtumėte kreiptis į administratorių ir sužinoti, ar svetainė teisėtai leidžia siųstis tuos kūrinius, ar turi sudariusi sutartis su autorių ir gretutinių teisių subjektais dėl viešai internete prieinamų jų kūrinių, tam tikro kūrinių kopijų atsigaminimo skaičiaus. Jei jie nesuteikia tos informacijos ar ką nors apriboja, yra didelė tikimybė, kad siųstis kūrinius – nelegalu.“ Įdomu ir gana juokinga įsivaizduoti, kas būtų, jei kiekvienas vartotojas pultų rašyti ir skambinti svetainių administratoriams su tokiais klausimais. Kad tai siekiamybė, o ne realybė, sutinka ir V. Simanavičius. Vis dėlto „Verslo klasė“ nusprendžia patikrinti, kokių atsakymų sulauks iš svetainių savininkų – parašo elektroninius laiškelius „Omnitel“ muzikos parduotuvei „SurfPort“ ir neaiškios kilmės svetainei „Sharemanija.net“.

Klausimas toks: „Ar turite sutartis su autorių ir gretutinių teisių subjektais dėl viešai prieinamų kūrinių internete ir tam tikro kūrinių kopijų atkūrimo skaičiaus kliento kompiuteryje?“ Ką gi, „Sharemanija“ atsakė iškart: „ShareManija.net neplatina jokių kurinių, ginamų autorių teisėmis! Mūsų html kataloge yra tik .html, .php, .js, .txt, .jpg, .gif failai, reikalingi internetiniam portalui.“ O atsakymo iš „SurfPort“ vis dar laukiame. Jei atsakymai neaiškūs ar jų nėra, toliau doram internautui belieka, pasak V.Simanavičiaus, su tokiu klausimu dėl konkrečios svetainės kreiptis į teisėsaugos institucijas ar autorių teisių gynimo organizacijas. Ir, suprantama, negavus atsakymo, kad viskas legalu, nesinaudoti.

Didelis nereiškia legalus

Vartotojas turbūt net nepagalvoja apie galimus autorių teisių pažeidimus, kai atsisiųsti kūrinių pasiūlo ne kas kitas, o jo interneto paslaugų teikėjas – ypač jei tai didelė, garbinga ir įtakinga įmonė. Deja, jau ne vieną kartą spaudoje rašyta, pavyzdžiui, apie autorių teises pažeidžiančius kūrinius TEO LT FTP serveriuose ir „zMule“ keitimosi failais sistemoje. „Teo.lt“ FTP stotyse ir rašant straipsnį pavyksta aptikti nemažai filmų bei muzikos, kurių siuntimosi legalumu galima suabejoti. „Su TEO mes jau ilgokai bendradarbiaujame ir vienu ar kitu būdu deramės dėl nelegalių kūrinių. Turime prieigas ir TEO FTP severiuose atrenkame mūsų atstovaujamus kūrinius, kad jie būtų pašalinti. Jei neatstovaujame – negalime nurodyti jų trinti. Aišku, pasitaiko ir nesklandumų – kai kurie kūriniai ne taip greitai pašalinami, kaip derėtų. O dėl TEO „zMule“ paslaugos – su atsakingu asmeniu jau ne vieną kartą kalbėjomės ir žiūrėsime, kas bus toliau. Ši paslauga praktiškai turėtų būti uždrausta.“TEO LT paslaugų privatiems klientams skyriaus vadovas Arūnas Venclovas patvirtina, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su autorių teises ginančiomis organizacijomis (LATGA-A, AGATA, ANVA ir kt.) ir visomis turimomis teisinėmis bei techninėmis priemonėmis šias teises gina.

Tačiau, pasak A.Venclovo, TEO yra tik interneto paslaugų teikėja, užtikrinanti klientams prieigą prie interneto, o stebėti klientų siunčiamo duomenų srauto turinio neturi nei teisės, nei galimybių. „Už failų legalumą atsako juos laikantis ar platinantis asmuo, – teigia vadovas. – Kita vertus, apie failo legalumą gali spręsti tik kompetentingos organizacijos, pavyzdžiui, autoriaus įgaliota ir jo interesus ginanti organizacija, žinanti, kam ir kokios teisės platinti konkretų kūrinį yra suteiktos. Jei autorių teises ginančios organizacijos nustato, kad internetu platinama informacija yra neteisėta, mes imamės visų teisiškai ir techniškai galimų priemonių, kad toks platinimas nevyktų.“

Beje, A.Venclovo teigimu, kaip interneto paslaugų teikėja TEO nėra ir negali būti atsakinga už tokių trečiųjų šalių kaip nelegalių kūrinių siuntimosi svetainės veiklą. „Interneto paslaugų teikėjus palyginčiau su kelių statybos bendrovėmis – juk nekaltiname jų tuo, kad dalis vairuotojų pažeidinėja taisykles ir viršija leistiną greitį“, – sako A. Venclovas. „Vis dėlto vartotojas, net ir naudodamasis oficialia savo interneto paslaugų teikėjo paslauga, turi suvokti, kad yra galimybė nusižengti autorių teisėms“, – įspėja ANVA prezidentas Vytas Simanavičius.

Išgelbės ne bausmės

„Galima sakyti, kova su autorių teisių pažeidimais internete – beviltiška, jų vis tiek pilna, bet autorių teisių gynimas yra procesas, dar ne per seniausiai pradėtas Lietuvoje, o rezultatai jau iš tiesų matyti, – teigia ANVA prezidentas. – Lygiai kaip su nelegaliomis kompaktinėmis plokštelėmis: visi šnekėjo, kad niekas nieko čia nepadarys, o paskutinių 5–6 metų rezultatai vis dėlto rodo, kad piratavimo mastas tikrai labai sumažėjo. Nors kiti tvirtina, kad piratavimas keliasi į internetą, tačiau kompaktinių plokštelių rinka juk ir toliau lieka labai didelė.“

„Mes patys vystome turinio platinimo verslą (teikiame virtualios videonuomos paslaugą televizijos GALA klientams, plėtojame interneto portalą ZEBRA.lt) ir esame suinteresuoti legalaus vaizdinio ir kitokio turinio dalies augimu, – sako TEO.LT paslaugų privatiems klientams skyriaus vadovas. – Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad bene geriausias būdas kovoti su nelegaliu turinio platinimu yra sumažinti kainą už šį turinį. Vienas puikių pavyzdžių būtų prekyba muzikos kūriniais internete – sudarius galimybę už nedidelę kainą ir ypač paprastai įsigyti norimų dainų, gerokai sumažėjo motyvacija bandyti gauti jų nelegaliais būdais.

“Tokia sėkmės istorija galima būtų pavadinti „Omnitel“ muzikos parduotuvę „Omni SurfPort“ (www.sp.lt). „Verslo klasės“ pakalbintas „Omnitel“ rinkodaros direktorius Giedrius Makauskas pateikė duomenis, kad per mėnesį šioje parduotuvėje nuperkama apie 5–6 tūkstančius dainų (jų siūloma apie 4 milijonus), o ateity planuojama pasiūlyti ir kino filmų. Tiesa, ar dainų kaina tikrai tokia, kad išguitų piratavimą, galima suabejoti – kūrinys „SurfPort“ portale kainuoja nuo 3,5 iki 5 litų. „Kaina yra tokia, kokia ir Europoje,– sako G.Makauskas. – Ji priklauso nuo „Inprodicon“ – didžiausio Skandinavijoje ir turbūt trečio pasaulyje pagal dydį muzikos tiekėjo, su juo esame sudarę sutartį.“„Mūsų verslas nėra parduoti dainą. Mūsų verslas – kad vartotojas naršytų internete ir rastų tai, ko jam reikia. Šiuo atveju – muzikos. Mūsų verslas – informacijos kiekis, kurį vartotojas atsisiųs į savo telefoną“, – sako G.Makauskas“.

Gaila, kad Lietuvoje dar negalima naudotis „Apple iTunes“ muzikos parduotuve – pasauline muzikos pardavimo internetu lydere, kuri 2003–2008 m. pardavė per 4 milijonus dainų. Joje muzikos kūrinys kainuoja 99 JAV centus (JAV) ir 99 euro centus (Europoje). Tačiau „Apple“ atstovai „Verslo klasei“ paneigė gandus apie galimą greitą „iTunes“ parduotuvės atvėrimą Lietuvai. Vis dėlto galima prognozuoti, kad kaip pasaulyje – taip ir Lietuvoje: legalių muzikos įrašų ir filmų internete tik gausės, konkurencija lems įkandamas kūrinių kainas, o mums, paprastiems internautams, bus paprasčiau nebrangiai ir paprastai nusipirkti internetu norimus kūrinius ir ramiai miegoti naktimis be baimės, kad kitą rytą teismo sprendimu būti atjungtas nuo interneto.

***

INFO

Keitimasis failais internete

Galimybė dalintis failais internetu beveik tokia pat sena, kaip ir internetas, tik „senų senovėje“ tai būdavo daroma per BBS skelbimų lentas ar elektroniniu paštu, o dabar failais dažniausiai dalijamasi tiesiogiai susijungus klientų asmeniniams kompiuteriams (vadinamoji tiesioginio jungimosi (angl. peer-to-peer), arba P2P, technologija). Be abejo, tam reikalingi tam tikri interneto protokolai ir programos, leidžiančios ieškoti failų kitų klientų kompiuteriuose ir dalintis turimais failais. Prireikia ir šiokios tokios „valdžios“, ji registruoja failų keitimosi sistemos vartotojus, suteikia jiems keičiantis būtinas paslaugas.

Pirmojoje keitimosi failais sistemų kartoje „valdžia“ – centrinis serveris – buvo itin svarbi. Jis kontroliavo duomenų srautus tarp vartotojų, jame buvo saugomi kliento siūlomų failų sąrašai. Klientas šiame serveryje ieškodavo norimų failų, o serveris jam atsiųsdavo juos turinčių vartotojų sąrašą. Tai buvo greita ir efektyvi sistema, tačiau centrinio serverio gedimas ar išjungimas tokioje sistemoje reikšdavo ir viso keitimosi failais tinklo sustojimą.

Pora žinomiausių pirmosios kartos sistemos pavyzdžių – „Napster“ ir „eDonkey2000“ (kai kurių autorių nuomone – ir „Limewire“). „Napster“ sukurta dar 1999 metais, ji leido keistis MP3 formato muzikos bylomis. Tačiau jau 2000 metais garsi grupė „Metallica“ iškėlė bylą „Napster“ dėl nelegalių jos įrašų kopijų platinimo. Kiek vėliau tokią pačią bylą iškėlė ir reperis Dr. Dre. 2001-aisiais „Napster“ susitaikė su šiais ieškovais, tačiau bylų jau buvo iškėlusios ir įvairios muzikos įrašų bendrovės. 2001 m. vasarį „Napster“ turėjo 26,4 milijono klientų visame pasaulyje. Neatlaikiusi spaudimo, 2001 m. liepą „Napster“ teismo sprendimu buvo uždaryta, paskelbė bankrotą ir išpardavė turtą. Bankroto aukcione „Napster“ prekių ženklą ir logotipą įsigijo kita bendrovė – „Roxio“, ji 2002 m. įkūrė jau komercinį legalios muzikos platinimo tinklą „Napster 2.0“ (tegiama, kad nuo 2003 m. spalio iki 2004 vasario jis pardavė 5 milijonus dainų ir turėjo 1,5 mln. vartotojų).

„eDonkey2000“ leido keistis ne tik muzika, bet ir kitų formatų failais. Sistema startavo 2000 metais ir gyvavo iki 2005-ųjų, tada oficialiai nutraukė savo veiklą dėl RIAA (Amerikos įrašų pramonės asociacijos) ieškinio (buvo priversta sumokėti 30 mln. JAV dolerių). Vis dėlto, nors „eDonkey2000“ nebėra, josios tinklas išlikęs ir šiandien – jis pasiekiamas per kitas programas – „eMule“, „aMule“, „Shareaza“, „MLDonkey“.

Antroji tiesioginio keitimosi failais karta tapo decentralizuota – programuotojai ėmėsi ieškoti, kaip išvengti centrinio serverio, kad jo nebūtų galima uždaryti, kaip kad nutiko su „Napster“. Pirmasis sėkmingas mėginimas buvo „Gnutella“ tinklas, vėliau – „Kazaa“, „eMule“ („Kazaa“ vis dėlto turėjo centrinį serverį prisijungti). 2006 m. balandį populiariausi antrosios kartos keitimosi failais tinklai turėjo apie 10 mln. vartotojų.

Šiuo metu jau kalbama apie trečiosios kartos tinklus, jų pagrindinis išskirtinis bruožas – vartotojų anonimiškumas, ir ketvirtąją kartą, leidžiančią ne tik keistis failais, bet ir naudotis duomenų srautais – pvz., vaizdo transliacijomis tiesioginio jungimosi tinklais.

Populiariausias – „BitTorrent“

Šiuo metu viena populiariausių keitimosi failais sistemų Lietuvoje yra „BitTorrent“. Iš tiesų „BitTorrent“ yra ne sistema, o interneto protokolas, juo vartotojai gali tiesiogiai jungtis vienas su kitu bei siųsti vieni kitiems duomenis. Jį 2001 m. sukūrė amerikietis programuotojas Bramas Cohenas. Svetainės, kurias taip trokšta uždaryti ANVA, daugiausia siūlo šio protokolo failų mainus.

„BitTorrent“ protokolo tinklo veikimas paremtas centrine stotimi – sekliu (angl. „tracker“), jis stebi ir koordinuoja visų vartotojų veiksmus. Centrinė stotis tvarko tik jungimąsi, bet nieko „nežino“ apie vartotojų siunčiamą informaciją. Tai leidžia efektyviau panaudoti interneto laidumo išteklius ir naudotis centrine stotimi dideliam vartotojų kiekiui. „BitTorrent“ protokolo tinkle vartotojas dar nebaigęs siųstis norimos bylos jau dalijasi ja su kitais vartotojais – tai gerokai sumažina tinklo apkrovą ir didina siuntimosi greitį. Didžiausia šio protokolo tinklo sparta pasiekiama, kai daugiausia vartotojų siunčiasi tą patį failą.

„BitTorrent“ protokolo tinklams naudoti skirta nemažai programų – „BitTorrent“, „BitComet“, „uTorrent“, „Transmission“ ir kt.

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=8AD56...12-D8F57A881752

Ką manot apie visa tai? Man tai čia atrodo lyg kova prieš vėjo malūnus <_<

Totali nesamone <_< :P

apsirūkė chebra ir pradėjo rašyt..

paziureciau kaip jie sugaudytu visu , manau reiktu laukti metus eileje , kad isgirstum savo nuosprendi <_< Dragunas apsisiktu prie delfi :P tokiu nesamoniu prirase.

Kol perskaičiau <_<

Pasakos prieš miegą :P

Niekis, dar kelios kartos ir tvarka bus..

Aš tai iš šito straipsnio supratau, kad ANVA ieško naujų klientų, nes nemažoj dalį straipsnio minima, kad saugo ANVA tik tuos įrašus, kuriuos jie yra įgalioti saugot. O kiti lt įrašai jiems nerūpi ir jei neturi įgaliojimų naikinti juos iš interneto, tai taip išeina, kad čia jų lyg ir grasinimas kitoms įrašų leidybos grupėms, neva samdykit mus ir jūsų kūriniai bus saugomi. Na man tai čia lyg reklaminis straipsnis koks <_<

Nu ka jauciu jeigu ANVA igyvendintu tai ka raso 99.99999999999% lietuvos zmoniu liktu be neto. Ir manau vapse butu paprasciau atjunkti visiems neta tada nieks nieko negaletu siustis ir butu rami galva :DDDDDD

Daug loja, mažai daro(arba iš viso nedaro). Tegul sau loja. ;)

~17 kartų paminėtas žodis ANVA ;) Bandymas reklamuotis ir tiek...

p*sau tuos ANVA ir visus jų draugelius. Vopščė koks jų s*pistas reikalas klausti mano pokalbių, skaityti mano SMS žinutes, žiūrėti kur naršau ir ką siučiuosi, dabar dar ir pirštu antspaudus duoti privaloma - žmogui nebepaliekamas privatus gyvenimas.

Turiu anarchistinę įdėja.

Turi lankomą saitą? Embeddink ANVOS saugomus mp3 į savo saitą (foninė muzika). Taip kiekvienas lankytojas atėjes į tavo saitą iškart į savo pc parsisiūs nelegalaus turinio, už kurį jis bus atjungtas nuo interneto (jo naršyklė tai padarys automatiškai). Taigi pabaiboj gaunam, kad webmasteris į kaleima nesėda, nes naudojasi offshoriniu hostingu, iš kurio ANVAI be šansų jį atsekt, tačiau dorus piliečius parverčiami nusikaltėliais ;) :)

dydysis rankos pirstas jiems , tegul pabando paduoti , iskelsiu ieskini del moralines zalos . O ir neirodys ar ne sau pats persisiunciu nusipirkta daina ,dabar prisiregistruoti kitoje vietoje nebutina :) :D ;) :) :)

http://img529.imageshack.us/img529/4011/nuinxnq4.jpg

Va čia kitame forume vienam čiuvui taip nutiko.

http://img529.imageshack.us/img529/4011/nuinxnq4.jpg

Va čia kitame forume vienam čiuvui taip nutiko.

Duok atmaskę, kad tu internetu dareis kopiją filmo, kurį jau turi nusipirkęs.

anva nebesusitvarko su torentais, tai bando grasinti ju vartotojams.

Aš tai iš šito straipsnio supratau, kad ANVA ieško naujų klientų, nes nemažoj dalį straipsnio minima, kad saugo ANVA tik tuos įrašus, kuriuos jie yra įgalioti saugot. O kiti lt įrašai jiems nerūpi ir jei neturi įgaliojimų naikinti juos iš interneto, tai taip išeina, kad čia jų lyg ir grasinimas kitoms įrašų leidybos grupėms, neva samdykit mus ir jūsų kūriniai bus saugomi. Na man tai čia lyg reklaminis straipsnis koks :)

geras pastebejimas :)

Eilinė reklama, uždarys vėl kokį geriausiastorrentutinklapispasaulyje.net ir vaidins, kad uždarė populiariausią lietuvos torrentų psl, nors to puslapio nieks nežino ;]

ir dar plius savo buxų linkus sukiš ;D

Jei taip būtų, manau jog 99,8% forumiečių sėdėtų be interneto :lol:

Būtų prikolas jai policija sustabdžius masina,tikrintu ar cd ne piratinei :D Tos visos asociacijos teisėms ginti bando nuverti kalnus.

1) Net neidomu toki su** skaityti

2) Cia turbut Sel dainuos reklama :D

cia jiems patiems reikia keisti poziuri o ne internautams, jie matyt nesupranta kad tie patys piratai eina i kino teatrus lankosi muzikos koncertuose...

kas nors is jusu pirktu mp3 kazkokios nezinomos naujos grupes, ar eitu i koncerta kur bilietas kainuotu nemazai ir net nezinant ka jie groja? nemanau...

vnz jie patys nori nukirst shaka ant kurios sedi, cia jei kas ir kencia tai tik perpardavinetojai o ne leidejai.

Mano manymu mp3, video ripai, tai tam tikra reklamos rusis, jei muzika gera nori i koncerta, jei video geras norisi ji pamatyt kino teatre, na bet kai visi iesko naudos tai ir ora apmokestintu jei galetu..

skaiciuoja sau virtualius nuostolius ir kliedi, oj parsiunte viena du trys ooo 15lt praradom, px kad isijunges ir paklauses zmogus po 10min ishtryne nes jam nepatiko, vnz shiza tas autoriniu teisiu gynimas :D

Na, aš visai tikiu, kad anksčiau ar vėliau šioj srity atsiras kažkokių pokyčių. Bent jau nebus tiek torentų ar tradicinių warez svetainių LT serveriuose, kaip dabar.

Gaudyti ir vartotojus – savotiškai teisingas požiūris, nes dabar gaunasi, kad tik svetainių savininkai yra blogiukai, o vartotojai (dėl kurių viskas ir daroma) tarsi niekuo dėti.

Bet sprendžiant iš to, kaip nepaprastai vangiai Lietuvoje yra kažkas daroma šioje srityje, turbūt realių pokyčių dar ilgai nebus. Išskyrus vieną kitą parodomąjį atvejį, kaip įprasta.

Jajgu baustu ir gaudytu uz nelegalias programas ar kurinius tai net neisivaizduoju..As asmeniskai nei 1 legalios programos neturiu

NEIMANOMA. Maksimum gali 1 kita pavizdini pagaut ir nuteist:) Oseip galetu vaiksciot per kiek viena buta kur yra internetas ir butu kaip pirstu i aki :D