Na, pusbrolis studijuoja VU EF verslo vadybą, tai nepasakyčiau, kad labai patenkintas. Bet, jeigu nesivaikai kvailų reitingų ir nori realiai kažko išmokt ir patobulėt -- tai siūlyčiau ISM. :)
Tikrai gerbiu tokius žmones, kurie stengiasi pasiekti visko patys, nors ir turi turtingus tėvus ar pan.
Negaliu pakęst tų, kurie vien dėl to jog turi turtingus artimuosius ir kuriem visą gyvenimą viskas ant auksinės lėkštutės paduota -- jaučiasi "aukštesni" už kitus. Suprantu tuos, kurie savo sėkmę pasiekia patys -- tada kaip ir "turi teisę" būt šiek tiek išdidūs. Bet kuomet viskas yra paduota, absoliučiai nepriimtina kelti save aukščiau kitų.
Pagarba visiem (Marius, Creatium, bundis ir kt.) kurie dar turi laiko, noro ir jėgų kariaut informacijos būdu su rusiškais trololo kaip Kaunomanas, Savanoris13 (iš kurio tik prieš kokius nors rinkimus kažkas girdisi) ir kitais... :)
Siūlyčiau mažiau demonizuot ar aukštint bet kurią pusę, nes abi turi savų pliusų ir minusų. Tiesiog vieni labiau remiasi faktais, kiti - emocijom ir taip kaip jiem atrodo.
Pabandykim visus tuos tūkstančius faktų ir faktelių, globalinius, illuminatinius sąmokslus ir tikslus palikt nuošaly. Ir visą situaciją dekonstruot į paprastus ekonominius, istorinius ir plika akim matomus faktus.
Jau kažkas minėjo apie Rusijos ir Vakarų įtakos zonas. Tai nuo čia niekur toli ir nereikia eit. Pagal netolimą istoriją žinom, kad:
Ten kur savo įtaką 'eksportavo(-uoja)' Rusija:
Klesti korupcija praktiškai visuose visuomenės lygmenyse; Dažniausiai ekonominis, mokslinis, inovacinis atsilikimas nuo vakarų; Beveik nėra vidurinės klasės (arba oligarchai arba bėdžiai); Šalys neužima aukštų ar vidutinių vietų pasauliniam gyv. laimingumo indekse; Daugiau mažiau viskas grindžiama, baime, priespauda, kontrole ir aplinkos kaltinimo dėl bet kokių savų nesėkmių (daugiausiai būdinga pačiai Rusijai).
Ten kur vyrauja vakarietiškos vertybės ir demokratija:
Santykiai grįsti vienas kito pasitikėjimu; Nuolat investuojama į mokslinę, ekonominę plėtrą ir bendrą tautos gerovę; Šalys patenka į laimingiausių pasaulio šalių dešimtukus; Stipri vidurinė klasė; Asmeninės, pilietinės teisės ir laisvės; Politinis, ekonominis stabilumas.
Taigi, nereikia būt mokslų daktaru, jog suvokt, kur Rusija -- ten destrukcija, susikaldymas ir regresas. [sarcasm]Matyt ES rytinėm narėm (įskaitant Lietuvą) šiaip sau kasmet skiria milijardus eurų, kad pasivytume senas valstybes-nares. O atsilikom matyt, tikrai ne dėl dešimtmečių sovietinės okupacijos.[/sarcasm]
Suprantu, kad kaunomanui labai lengva ir palanku spjaudyt į šulinį iš kurio pats geria ir gyvenant demokratiškoj ir laisvoj šaly -- lot kaip gi rusai čia visus gelbėja, o Vakarai nori karo. Siūlau emigruot į Rusiją ir susikurt savo dar labiau klestintį gyvenimą. ;)
Jei nežinai, ką Kubilius ir "jo šutvė" daro, tai nereiškia, kad jie nedaro nieko. O jei manai, kad Agurkychas Kubiliaus vietoje priimtų naudingesnius sprendimus Lietuvai -- žiauriai klysti.
Tavo post'as tai tipinis lietuvio varguolio, kuris galvoja, kad pinigai iš niekur atsiranda ir geriausias visų problemų sprendimo būdas, tai pakelt minimalią algą, pensijas, soc. išmokas. Nes tada gi visi gyventų labai gerai. O kai realiai Lietuva vėl sėdės didesnėj duobėj nei dabar (kurią galimai iškas Darbo partija ar SocDemai), vėl išrinks konservatorius, kurie vien tik per krizes ir valdo, ir visą šūdą semia ir ant kojų šalį pastato. Tik tiek, kad mažai užsiema populizmu -- bet tada gi varguoliam ir blogai, nes jiem reikia stebuklų, pažadų ir 0 proc. nedarbo lygio. :)
Dauguma lietuvių ir nebus verti geresnio gyvenimo, kol nenustos kartoti tų pačių klaidų, rinkdami tuos, kurie daugiausiai žada.
Sakai pinigų nebus? Turėjimas kažko daugiau už kitus bus laikoma liguistu potraukiu? O kaip tada vyks kažkoks progresas? Kam stengtis, jei gausi tik tiek, kiek tau reikia arba tiek, kam atrodo, kad tau reikia?
Dabar, kapitalizme, progresas vyskta visose srityse, nes varomoji jėga yra galimai geresnis gyvenimas, kai dirbi daugiau, uždirbi daugiau ir gyventi gali geriau.
Nu kas tau negerai, kad tokius vėjus pezi? Va būtent ir kalbu apie burbulo išpūtima, kai po to tokie, kaip tu taip net ir absurdiškiausiais teiginiais mėgina atskirsti. MC prilygino kebabinei. Žodžiu paskutinį kartą atsakinėju į tavo komentarus, nes pliurpi vien tam, kad pliurpti. Tiek Mcdonalds, tiek Cocacola yra kur kas turtigesnės kompanijos už Tesla. Čia pirmas dalykas.
Sako vietinis verslas būtų įtrauktas. Koks? Abejoju ar bent pakankamai inovatyvi statybų įmonė Lietuvoj atsirastų, kuri sugebėtų pastatyti tokio lygio gamyklą. Jeigu jau atsirastų Lietuvoj, esu pakankamai tikras, kad tiek įvairūs brėžiniai, tiek statybos, tiek kiti darbai būtų atlikti samdant užsienio įmones. Vietinis verslas jam būtų įtrauktas... Niekas tokių inovacijų mūsų šaly dar nėra matę ir nežinotų ką veikti su tomis baterijomis. Be to, abejoju ar Teslai tikrai rūpėtų gaivinti Lietuvos verslą. Ir taip aišku, kad visą gamybą eksportuos į užsienį, nes paprasčiausiai, kad ir būtų Lietuvoj žmonių, žinančių ką veikti su ta produkcija, jos neįpirktų, nes kaip tokia inovacija dabar kainuoja milžiniškus pinigus ir milijardai į gamyklas yra investuojami tikrai ne papigiai produkcijai gaminti. Ir vat dabar einam į trečią punktą.
Trečia - visa produkcija būtų eksportuojama ne Lietuvos naudai, nes paprasčiausiai to nebus įmanoma panaudoti. Aišku, bet pora dešimtmečių gal atsiras porą vietinių įmonių, kurios sugalvos ką su tom baterijom veikti ir jas įpirks, bet čia būtų tik koks 1 proc produkcijos. Jeigu pelno mokestis nebus tarp lengvatų Teslai, šaunu, bet kažkiek milijonų į biudžetą plauks. Jeigu kas sugalvotų, kad vis tik tokia sąlyga bus suteikiama, tiesiog valstybė jau praloš, nes bus susigrąžinamas didžiulis kiekis PVM mokesčio. Pilną pavyzdžių, kai valstybė yra nuėjusi už proto ribų, tad čia reiktų dar įdėmiai stebėti.
Apie verslo skatinimo pavyzdžius, dar pamiršai verslo angelus paminėti. Ne bet rimtai, aš kalbu, kad iš valstybės jokios paramos nėra, o tu man apie ES paramas invalidams kalbi ir pateiki šiaip įvairias ne valstybines organizacijas, kurios vienintelės gaivina Lietuvoje verslumą. Jausk skirtumą, tarp valstybės ir ne valstybinių organizacijų. Gerai, kad yra organizacijų, kurios skatina verslumą, tačiau nepriskirk tų nuopelnų valstybei.
Ok, lai kuriasi Tesla, man negaila, bet nepliurpkit absoliučių nesamonių, kad po Teslos įsisteigimo visos problemos tiesiog išgaruos. Net prie Google svarstymų tokių pažadų niekas nedalino, taip, kad tikrai neverta dievinti tos Teslos. Yra pilną kitų frontų, ties kuriais reikia dirbti, norint atgaivinti mūsų šalį, tačiau viena korporacija tikrai neįšpręs jokių problemų.
Ir nepaistyk nesamonių, sakydamas pasitikėk vyriausybe, kurios manymu 1000 Eurų uždirbdamas žmogus yra turčius, kurį reikia papildomai apmokestinti. Pagal šios vyriausybės vizija, mes turim būtu žemdirbių kraštu, nes ūkininkai yra aukščiausias luomas. Išsirinkot žaliuosius, tai galit nespangt apie pasitikėjimą vyriausybe...
Na, čia reikia mąstyti kaip verslininkui. Mes nesame vieninteliai, norintys tos gamyklos. Tad galime laimėti tik pasiūlę geresnes sąlygas: mokestines lengvatas, greitį išduodant leidimus ir t.t. Visur tą galime padaryti: pavedžiosime už rankų po kabinetus, greitai galime paruošti leidimus ir atlikti reikalingas analizes (kai koks Premjeras tą padaryti palieps), galime suveikti dideles mokestines lengvatas. Reikia tik aukščiausių valdžios pareigūnų supratimo. Lyg ir yra, žiūrėsim ar tikras.
Tesla čia gamintų baterijas. Ne automobilius surinkinėtų. Tad eksportas būtų tik į ES esančias Teslos auto surinkimo gamyklas. Todėl Tesla įkrovimo stotelės argumentas čia visiškai netinka. Jos nėra, nes dar nėra rinkos (ant rankų pirštų galima Teslas suskaičiuoti). Ir nors lengvatos elektromobiliams būtų moralinis paskatinimas Teslai, tai taipogi vargiai yra įtaką darysiantis veiksnys.
Norėdami patiekti savo pasiūlymą, pirma turėtume jį turėti. Negalime nusiųsti emailo Muskui, kaip kad siūlo koks N. Mačiulis ir tikėtis rezultato. Jei kviečiame, tai sakykim iš karto ką duosim. Įsivaizduokim, kad turim 10 sekundžių padaryti "elevator pitch". Pirma pasiruoškime. Tik, aišku, nesiruoškime tris metus, nes pražiopsosime.
Dar noriu komentarą parašyt dėl tų lengvatų.
Nevada, kaip rašė vz.lt, Teslai suteikė ~1 mlrd. dolerių vertės lengvatą mokesčiams. Kodėl mes galėtume skirti net daugiau? Todėl, kad mes tų pinigų tiesiog neturim ir bet kokiu atveju neturėsim. Ką noriu pasakyt?
Įsivaizduokim du atvejus, vienu Tesla stato gamyklą, kitu - ne:
1. Tesla stato gamyklą ir gauna tarkim 2 mlrd. eurų vertės mokestinę lengvatą 30-metų į priekį (t.y. per tiek metų susidarys ta lengvatos suma, kurios mes negausim į biudžetą nuo konkrečių mokesčių). Ar Lietuva nukentės nuo to? Ne. Nenukentės, nes bus statoma gamykla ir daromos bent 5 mlrd. dolerių investicijos (bent tiek žadėjo investuoti pradžioje, po to didinant iki 10 mlrd. - Nevadoje čia). Tai reiškia, kad tokia suma greičiausiai bus paskirstyta didžiai daliai mūsų statytojų įmonių, projektuotojams, statybininkams. Taip pat bus įdarbinti tūkstančiai kvalifikuotą darbą darančių žmonių. Ir visa tai bent 30-čiai metų. Tuo pačiu Lietuva tampa auksine žuvele Europoje, nes visų kitų įmonių žvilgsniai garantuotai bus nukreipti į mus (pvz. kaip Intel atėjo į Kostą Riką, paskui priėjo krūva mažesnių užsienio įmonių - Kosta Rika tapo savo regiono žvaigžde).
2. Tesla nestato čia gamyklos ir negauna tų lengvatų. Ar Lietuva praranda ką nors? Taip, nes neįdarbinami keli tūkstančiai kvalifikuotų žmonių, negaunam bent 5 mlrd. dolerių investicijos ir nesužimbame kitų gamintojų akyse.
Esmė: pirmu ir antru atveju Lietuva negaus tų 2 mlrd. mokesčių, nes pirmu atveju atleisim nuo jų, antru - tiesiog nebus kam juos mokėti. Tačiau pirmuoju atveju gausim pinigų iš kitų mokesčių: PVM statybų, darbo užmokesčio, eksporto ir t.t.
1. Tu esi visiškas beraštis. Tai -3000 karmos taškų prarandi ir dar -20000 proto taškų. Beraščiai c c c (caksėjimas). 2. Kaip suprantu, pats tekstų nesugebėtum surinkti, tad mestelk, kur anglų/lietuvių kalba būtų parašyta apie gerus pabėgėlių darbus. 3. Dėl Barnevernet aš jau rašiau aukščiau, bet turbūt ne tik su rašymu tau bėdos, bet ir skaitymu. Lietuviai, kai bėgo nuo karo, tai bėgo kuo toliau nuo Europos (JAV, AUS, Brazilija, Argentina). Primink, jeigu gali, kiek lietuvių iššaudė bendruomenes? Arba susisprogdino? Senokai čia buvo, 1915-1950, tai FB nemačiau feed'e. 4. Kodėl savo namuose aš turiu gerbti kitą religiją? WTF? :D Tegul kita religija gerbia mano namus. Nes mano namai egzistuoja labiau, nei religija. 5. Bažnyčios nereikia, kad gerus darbus darytum visuomenei. Manai, Maltiečių sriubos savanoriai užkietėję mišių lankytojai? O prieglaudų savanoriai? Jaunimo linijos savanoriai? Visuomenei gerą daro žmonės, ne bažnyčia. 6. Lietuvoj kad ir kas ką nužudo, nėra slepiama po "tolerancijos ir anti-rasizmo" skraiste. Nebeskiesk. Breaking news'e :) 7. Expressen toks vienas didesnių Švedijos laikraščių. Ar jame buvo užsiminta, kokios tautybės buvo moksleivis? Aš neradau. http://www.expressen.se/kvallsposten/arminas-15-skrev-sjalv-om-konflikten/
Baik lygint rytų ir vakarų kultūras. Jie 50 metų atsilieka (nors dar neseniai pirmavo keliais šimtmečiais).
Čia tas, kur lietuvį nudūrė? Really? :D Jie nėra tokie pat žmonės, jie yra žmonės iš KITOS kultūros ir visaip siekia savo kultūrą primesti kitiems. Dar pasakyk, kad Norvegijoj vaikus daužantys lietuviai yra normalūs (nes pas mus tai norma, Marijampolės meras approves).
Šaunu, jeigu nebeatsakinėsi, visas forumas, Amerikos lietuvių bendruomenė, Nigerijos princai, dabartinės Kremliaus valdžios opozicija, gyvūnų prieglaudos tau PADĖKOS.
Burbule, grįžtam prie tavo šlamšto: jeigu ekonomika pasaulio (ar velnių šalies - JAV) krenta, valiuta turi stiprėti? Rimtai? :D Kaip USD gali stiprėti, jeigu vyksta recesija? :D :D :D
Toliau, geniau tu, GBP 55proc valiutos sudarė dėl to, kad pusė pasaulio buvo britų kolonija. Gali man net nepriminti, kada vatos rubliai buvo pasaulio valiuta. Niekada gi.
Gal geriau neatsakinėk daugiau. Vėmalai tik krenta :/ :lotuliukas:
Kam man priminti, jeigu ir taip rašiau apie mechanizatorius ir melžėjas? Ar užsiminiau kažkur apie Reliacinių DB architektus?
Nenorėčiau, būčiau jau spjovęs per petį.
Gali ir žmogaus paskaičiuot. Jeigu žmogus dirba neįdomų darbą, jis jį atliks prastai ir nebus nė viena pusė laiminga. Dabartinė sistema darbą keisti leidžia kasdien. Priskyrimas nelaiko prie kolūkio buhalterės stalo pririšto žmogaus.
Ne visi žmonės vienodi, ne visiems gydymo reikia. Depresija iš žmogaus silpnumo. Iš kur gi žinai, kiek tarybiniais-socialistiniais laikais buvo depresijos? Nežinai, nes tai buvo laikoma išdurnėjimu.
O pagal ką turi būt mokama? Jau blogai vien todėl, kad mokykloj "už tai, kad labai stengėsi" rašomas geresnis pažymys. Kai dirbi sau, tai stengiesi pasiimti, kiek pačiam norisi, o kai dirbi kitam - dirbi už tiek, kiek kitas moka. Gali nedirbti. Ar kas verčia?
Kiek čia tą 15 amžių kiši? Kur išvis apie jį rašiau?
Teisingas socializmas - utopija, kliedesiai, sapnas, narkotikų paveiktos haliucinacijos, teorija. Pasidomėk, kiek kartų bandyta visuomenėje socializmą diegti. Jis neveikia, nes uždaroje sistemoje viskas sustoja, nes nebėra tikslo tobulėti ir konkuruoti. Jeigu socializmas veiktų, mūsų diskusijos čia nebūtų ir jotum ant asilo iki pasaulio krašto pažiūrėt bedugnės.
Jokia normali šalis pilno socializmo niekada nebandė ir nebandys diegti, nes tik raudonieji mano, jog tai - išsigelbėjimas. Todėl ir sieju su raudona spalva. Nemokyk tu manęs tokių dalykų, ne su aštuntoku susirašinėji. Ir negreting socializmo ir social- žodžio šaknies. Socialinis ir socialistinis - čia ne tas pats, žinok.
Aš ne rusofobas, nebijok. Maladec tie rusai. Šlykščiausia yra klausyt lietuvių, kurie nesugeba atskirti, kada jiems plaunamos smegenys. Ką iš tokių girdžiu nuolat "aš žiūriu ir vieną, ir kitą pusę, todėl mano nuomonė objektyvi". Supersta, o ne objektyvi tavo nuomonė.
Nesuprantu jūsų nuolatinio Lietuvos gretinimo su JAV. Kodėl Lietuva negali turėt savo nuomonės? Kodėl Prezidentė negali pasisakyti, jog yra prieš Rusijos šiuo metu vykdomą politiką? Kiek Lietuva aneksavo teritorijų per paskutinius 100 metų? O Rusija kiek per paskutinius 10 metų? Čia net ir rusas supranta, kad vykdoma teritorijų okupacija ir JAV pritarimo tam nereikia.
Tu tikrai neatsimeni, kad dirbo stalius kitur? Tu kolūkius tik atvirutėse matei, ką gali atsimint? Kodėl stalius negalėjo dirbti toliau stalium po kolūkio griūties? Nes jo darbas NIEKAM ir nebuvo reikalingas, o tik dirbtinai sukurta vieta, kad turėtų užsiėmimą. Kaip žaidime: sugalvoji veikėjams veiklos, kad levelis socializmo pakiltų.
Nežinai nė vieno kooperatyvo, kurio žemė dirvonuoja todėl, kad ŽŪK gyvena iš žemės. Argi tai nelogiška? Kooperatyvas valdomas 100 galvų pagrindu, kooperatyvas gali skilti, nes visi yra dalininkai. Kolūkis - valstybės valdomas "žmonių turtas", o kooperatyvas - žmonių turtas, kurį jie patys valdo. Kooperatyvas veikia laisvoje rinkoje, o kolūkis - tinkle (normos, penkmečių planai, jokių nukrypimų).
Kodėl nesiūlei kaimynams burtis į kooperatyvą? Todėl, kad net ir pats netiki, jog iš žemės negali uždirbti. Dabar įsivaizduok, kad 5ha braškių pasodini. Ar žinai, kiek čia darbo? Pats neįveiki? Samdyk žmones po 800€/mėn. Arba 300€/mėn. Nerasi nė vienų, nė kitų, nes UK braškes prižiūri už 1500€ jau tie darbuotojai. "Supuvusioj kapitalistinėj Anglijoj", neįtikėtina, ane? :D
Grūdinės kultūros - lengvi pinigai, bet didelės investicijos. Tereikėjo nusipirkti žemės bent 50ha+.
Sakai, samdei techniką, pirkai trąšas, kūlei irgi ne su spragilu turbūt. Kodėl pats nieko nedirbai? Kur sava technika? Kodėl kiti dirba, o tu nori uždirbti? KĄĄĄ?
Apie gyvulininkystę puikiai viską žinau nuo 1993 metų, kai sugriuvo kaime kooperacinė "Beržytė". Turėdamas 8 karves gali užsidengti naują stogą, nusipirkti naują baltarusišką traktorių, padargus (ir gyvuliams, ir žemei dirbti), pasisamdyti kitus žmones (pašaro ruošimui, tiksliau šienainiui), nusipirkti nenaują ~8-10 metų senumo mašiną kas 5 metus, padėti vaikams nusipirkti būstus, pirkti malkas (įsivaizduoji, kiek kainuoja miškovežis?), valgyti GERĄ maistą ir SUSITAUPYTI. Kaime. 2 pusamžiai žmonės. 8 karvės.
Su 20 karvių jau ir dirbt nebereikėtų, nes galėtum samdyti 2 žmones (jeigu būtų, ką samdyti kaime). Taip kad nustok pezėt savo girdėtus gandus. Su kaimiečiu kalbi, jeigu dar nedašuto per tiek rašinėjimo.
Primokėjo ES? :D Primokėjo, kad PENSIJINIO AMŽIAUS ŽMONĖS PERDUOTŲ ŪKIUS SAVO VAIKAMS. Čia per RTR Planetą rodė, kad primokėjo Lietuvoj ES? :D Jaučiuosi, kaip cirko žiūrovas.
Jauni žmonės NENORI kaime gyvent. Suprask vieną kartą. Ir NENORĖS. O kas nori - pilna vienkiemių, 10000€ ir dar 3ha žemės duos šalia.
Žmonės ir būrėsi į kooperatyvus. Nelabai paruošei namų darbus ir nepasidomėjai, kad kiekvienas kolūkis virto 1 arba keliais ŽŪB/ŽŪK? Niekas taip paprastai nepasibaigė, čia buvo ilgas procesas, kad buvo PERDUOTA žmonėms spręsti, kaip jie nori gyventi LAISVOJE šalyje.
Pasidomėk, prašau, kas per organizacija yra kolūkis prieš DAR KARTĄ tuos kliedesiui rašydamas.
Chuinią padarė 1944 okupantai užteršę žmonių protą. Vat iki 1944 buvo versli argrarinė šalis. O tada atėjo MamaRaša ir nurodė, kaip reikės gyventi. Matai, net ir tau persidavė ta liga. Todėl dabar didelė žmonių dalis ir seilėjasi kaip buvo gerai 'prie ruso'. Nes jie gimė tokioj 'chuinioj' kaip sakei. Ir augo. Ir nebuvo net girdėję, jog gali būti kitaip. Viena tiesa. Viena TIESA (laikraštis :D).
"Pritom", kad nebereikia 200 melžėjų, nebereikia 50 mechanizatorių, nebereikia 1000 audėjų ir nebereikia 2 veterinarų vienam kaime.
Kąąąą čia kliedi? Pypiec.
Visu gražumu pasirodei esantis 100 proc natūrali vata :D Tu biški supranti, kad žmonės nėra robotai? Tavo siūlymas: visi sirgs ne daugiau ir ne mažiau 3 kartus per metus. Visiems užteks angliavandenių iš 200 gramų grūdų per dieną. 4 asmenims skirtas 1 automobilis. Privaloma ir leidžiama keliauti 1 kartą per metus nuo 500 iki 600km. Vėžio atvejų gali būti nustatoma 10 iš 1000 per metus (normą būtina vykdyti, nes turim normą chemoterapijos).
Tu bent jau pats suvoki, kas yra socializmas? Ar tik "visi darbus turėjo, nebuvo ištvirkėlių ir gėjų"? Ataušęs atrodai, žmogau.
Man ir rusai, ir Rusija gyvent netrukdo. Net ir vata netrukdo (man patinka trolinti tokius). Bet kodėl visgi negyveni mamytėj Rusijoj? Ten gi žmogų gerbia, valdžia dėl žmogaus dirba, vakarų produktai naikinami (ligas, ar ką ten sakei, sukelia).
Kam staliui runkelių mašina? O ką jis veikė kolūkyje? Tu supranti, kad kolūkyje turėjai dirbti tai, KĄ REIKIA, o ne ką nori. Stalius dirbdavo ir su bulvėm, ir prie karvių ir prie sėjos. Reikėdavo statyt daržinę, dirbdavo stalius, dirbdavo ir melžėjos.
Lukšių pieninė yra vienetai ŽŪB/ŽŪK, kurie veikia. Ir įmonės ne visos vienodai sėkmingos.
500€ labai gerai Kupišky, ar kokiam kaime. Bet ne jaunam žmogui. Suprantu 40+, kad jie gyvens, dirbs ir džiaugsis. O jaunas, 20-30 metų žmogus važiuos ten, kur jam mokės 1500-2000€ už tą patį ūkio darbą.
Seniau žmonės dirbo viską, kas liepta, o dabar renkasi. Todėl niekas nenori pas ūkininką dirbti už 1000€ ir gyvent kaime, kur gali tik teliką pramogai pažiūrėt. Jeigu ne tie pavieniai ūkininkai ir ES parama, Lietuvos laukai dirvonuotų.
Žmonės nėra priversti važinėti į gamyklas. Yra kaimuose žemių ruožų (nuosavų ar laisvų) po 0,5-3 hektarus. Bet ar kas nori juos dirbti? Nenori. Grūdų nepasėsi 1ha plote, kaip ir 10 gabaliukų po 1 ha. Auginti braškes, česnakus, šilauoges, kitas kultūras - per sunku, nenori, tingi. Todėl dirba už 400-500€ Panevėžy.
Lietuva negali būt gamyklų šalis, nebent siūlai vėl prisijungti prie išteklių turinčios Rusijos :D Pas mus plyni laukai. Viskas. 100-200ha laukui dirbti užtenka vieno žmogaus. Kur kitus dėt? Į UK, Norvegiją.
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
Keisti pasaulį... Kurį?
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?
Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
Kas tu?
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
Kas esu aš ir ką matau?
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai? Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.
http://i.imgur.com/TUG379V.jpg
N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra
. Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs
, kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. „Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. Forex
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
Įmonė bankrutuoja; Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.
Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
Kapitalo rinka
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
Baltijos rinka
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište
http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg
leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
Ką po galais aš čia dabar darau?
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.
http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg
Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
Kodėl aš investuoju?
Atsakymų turiu daug.
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas. Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu); Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą; Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją. Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau. Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas. Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą. Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas. Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui. Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.
Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:
Brangakmenio ieško kiekvienas; Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg
Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:
https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
Kuo dengtas doleris ir euras?
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
Blockchain
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.
https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
Bitcoin plėtra
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu. Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.
Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:
https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus
, ar
. Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
Pradžia.
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu: 1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.
Ne, nes tikras verslininkas neturi būt pririštas prie savo verslo ir žinot, kad bet kuriuo metu gali išeit atostogų nors ir keliem mėnesiam, viską palikt, o grįžęs matyt kaip viskas puikiai funkcionuoja ir be jo.
Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...
Įdomus pastebėjimas. Temoje reiškiasi daugiausiai tie, kurie žada nebalsuoti visai ir pas visus argumentai (jei juos taip galima pavadinti) yra - "nėra už ką balsuot, visi vagys, niekas nepasikeis..." ir kitokie žliumbimai. Žinau tokių ir savo pažįstamų rate, jie daugiausiai bėdavojasi, piktinasi, juos visada kažkas apgaut nori ir t.t. - nieko naujo. Išvadas darom patys.
O labiausiai šypseną kelia tai tie, kurie ne tik nebalsuos, bet yra taip supykę ant viso pasaulio, kad net nepagailės savo abejotinai brangaus laiko, eis ir stovės eilėse, vien dėl to kad galėtų sugadinti savo biuletenį.
Aš labai tikiuosi, kad šios temos dauguma (nebalsuojančių) yra visos Lietuvos jaunimo mažuma.
Aš taip pat planuoju balsuoti už konservatorius ir reitinguosiu žemiau sąraše esančius naujosios kartos politikus. Iš pirmojo dešimtuko pas mane bus 1 arba 2 politikai (dar neapsisprendžiau iki galo).
O toliau eis žmonės iš 2 ir 3 dešimtuko.
Vienas iš mano asmeninių favoritų yra Tadas Langaitis. Man jis šiek tiek savo patirtimi ir mąstymu primena Estijos premjerą. Anksčiau labai aktyviai dalyvavęs įvairiose pilietinėse iniciatyvose. Pvz.: įkūrė organizaiją "Baltosios pirštinės" bei Aukok.lt portalus.
Beje, nepamirškit, kad šiandien prasideda išankstinis balsavimas. Tai tie kas studijuojat ar savaitgalį negalėsit dalyvauti savo rinkimų apygardoje - būtinai nueikit. Aš taip pat balsuosiu šiandien :)
Ir dar šiek tiek įstatų tamstai. Persiskaityk kas sudaro ir iš ko sudaroma komisija. Ypatingai persiskaityk paskutinį punktą:
Ir dar:
Kas pas mus teisingumo ministras? O taip, socialdemokratas Juozas Bernatonis :))
Apie Kauną ir Matijošaitį kita istorija. Vienas iš nedaugelio, kuris nėra kažkam pavaldus. Ir ko jam lysti? Turi savo verslą, kurį savo laiku manau nebe pagalbos irgi įsuko stebint, kokiose rinkose jis prekiaudavo. Bet kad tik tokių žmonių būtų daugiau toje partijoje. Bėda tame, kad tokiais žmonėmis partijos daugiausiai ir naudojasi, kad pritraukti ir sudominti rinkėją. Ta matome ir dabar, kada Skvernelį viliojo ne viena partija pas save, matydamos, kad jis turi šiokį tokį visuomenės pasitikėjimą. Landsbergio staigus šuolis irgi kelia labai daug klausimų, na bet jo mąstymas manau vistiek jau naujos kartos.
O dirbančių ir vagiančių galima rasti visose partijose. Vienoje partijoje yra Landsbergis, bet yra ir Kupčinskas, kurio šaknys taip pat priklausė komunistams. Nu ir ką daryti? Esmė ne vienas kitas žmogus, bet dauguma toje partijoje. Kas ilgiausiai valdė Lietuvą? Ne socdemai? Brazauskiniai visi ir to užtenka. Jie čia labiausiai ir įleidę savo sėdimąsias. Aišku, tai nėra viena partija, nes jie dabar išsisklaidę po skirtingas taip, kad praktiškai prie bet kurios partijos turi priėjimą. Todėl ir reikia pasigilinti į sąrašus, o ne balsuoti pagal jų lyderius. Atsinaujinusios/atsijauninusios partijos kiek mačiau, tai pagrinde mano minėtos dvi.
"Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis" arba "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai".
Tiems kurie nežino už ką balsuoti arba ketina balsuoti už tas mažąsias partijas ant kurių balsai bus tiesiog iššvaistyti siūlau geriau apsistoti ties mano paminėtomis partijomis. Kodėl? Todėl, kad iš didžiausių partijų jos yra mano manymu perspektyviausios mums ir tik jos šiuo metu gali išstumti Socialdemokratus, kurie apsivogę kur tik netingi. Ir nekalbu apie skandalus tik iš spaudos, bet pačiam ne kartą teko susidurti su šitomis išgamomis. Ne vieną savo rajone labai gerai žinau ar pažįstu, tenka domėtis ir savivaldybės reikalai. Visus didesnius viešuosius pirkimus pasidarę savo naudai. Patys važinėja su naujomis mašinomis, kaip kurie ūkininkauja ir jų parkus pildo nuolatos nauji traktoriai, nors gerai žinau, kad tiems asmenims pagal turimo ūkio dydį tokios paramos nepriklauso ir niekada nepriklausys. Pažįstu aš juos nuo mažens, nes visi iš to paties krašto ir tikrai galiu atsakyti už savo žodžius.
Galiu patikslinti, kad esu iš Vilkaviškio(Butkevičiaus krašto) ir čia socdemai jau ilgą laiką karaliauja. Miestas vos kruta, projektams nuolatos baigiasi pinigai, nors jų savaime aišku skiriama tiek kiek reikia. Pasitvirtina du projektus, vieno dalį pinigų dar net nepradėjus įsisavino, tai miesto aikštė visa išardyta prastovėjo metus(gal dirbo pora žmonių), kaip jau prispaudė rinkimai nurėžė kito, dar nepradėto projekto dalį ir skubino sutvarkyti aikštę. Dabar tas kitas projektas įšaldytas ir reikalaujama iš tam tikrus pastatus nuomojančios įmonės padidinti savo dalį tam projektui, nes pinigų patys nebeturi. Vat tokie žaidimai vyksta nuolatos su tomis komunistų liekanomis.
Užtenka pasižiūrėti kas vyksta vien tik dabar. Pvz.:
"Nuo rugpjūčio 5 iki rugsėjo 28. Tiek laiko buvo "išimtas" straipsnis "Ar netapsime policine valstybe", Vilkaviškio apygardos rinkimų komisijai ėmusis cenzūruoti vietinę žiniasklaidą. VRK Politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupė "šiek tiek" užtruko, bet politinės reklamos šioje publikacijoje neįžvelgė."
Ir spėkit kam dirba Vilkaviškio apygardos rinkimų komisija? Taip atspėjot ir jie daugiau nieko kito neklauso, nes suleidę šaknis savi žmonės. Žodžiu, reikalavo straipsnį išimti arba pridėti prierašą "politinė reklama". Kadangi tai nebuvo politinė reklama, straipsnis buvo laikinai išimtas, kad išvengti nemalonumų. Esmė tame, kad tame straipsnyje tiesiog apžvelgiama situacija ir paminimos kaip kurių buvusių pareigūnų pavardės, kurie kandidatuoja į seimą. Na savaime suprantama, ne su socdemais.
Ką aš noriu pasakyti? Ogi tą, kad šita partija ant tiek įleidus savo šaknis visur, kad jos nariai daro ką nori ir kaip nori. Visi žinom kaip baigiasi jų skandalai ir kaip baigiasi kitų skandalai. Vieni, nors ir juokingai, bet baudžiami ir nubaudžiami nors ir po 10 metų, o šitie karaliukai veikia nebaudžiami, kaip pavyzdys Vijūnėlės dvaras. Tai kas kaltas? Niekas, lol :) Užtenka pažiūrėti, kaip jie dėję ant prezidentės.
Dar galima ir papildyti kam įdomu, kokios sumos nueina pro šoną vien tik Vilkaviškyje: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/opozicija-dvejoja-vilkaviskio-savivaldybes-pirkimu-skaidrumu.htm
Pats esu glaudžiai susijęs su nemokamu vaikų maitinimu, tiksliau įmone "Kretingos maistas", kuri kelis metus viešuosius pirkimus laimėdavo be konkurencijos iki kol kažkas išdrįso apskųsti konkurso rezultatus ir nuo to laiko šitos įmonės nei kvapo. Beje šiai įmonei jau ir kituose rajonuose batai, kadangi per daug akivaizdžiai "chebrytė" viską darė. Tik vat ar bus kas nors patrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Tylu, ramu.
Straipsnyje minimos įmonės taip pat daug metų praktiškai be konkurencijos "stato" miestą. Kartą per klaidą pas vieną iš įmonės savininkų teko užmatyti kaip "chebryte" su savivaldybės grietinėle po darbo lošia pokerį išsibarstę po stalą nemažas krūveles šimtinių. Turbūt Dievas proto nepridėjo tame, jog čia yra negerai ir reikia kažkaip pasislėpti labiau arba jie tiesiog parodė, kad mums yra px, nes lošė tokioje vietoje, kur nuolatos lankosi žmonės, tik neva VIP'e, kurio durys nuolatos varstomos gerimus nešančių padavinių :D
Kaip kurie asmenys ten lošiantys pokerį, buvo nuskambėję per visą Lietuvą dėl kontrabandos. Buvo pagauti su labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų(kalbu ne apie kažkokias tašes, o fūras), bet ką jūs galvojat? Ar buvo kas nors nubaustas? Atspėjot, ne, o juk baudė aukščiausios instancijos teismai :) Tokiuose mažuose miestuose kaip Vilkaviškis, tai čia aplamai policija, teismai, veterinarijos tarnybos ir visa kita ranką ranką plauna nes visi visus labai gerai pažįsta. Minėtose įstaigose apart policija, baigusiam mokslus studentui, čia darbą gauti praktiškai neįmanoma, nes kišami giminės draugai ir t.t. Net ne praktiškai, o tiesiog neįmanoma.
Reikia tik džiaugtis, kad rajonuose yra naikinami policijos komisariatai, veterinarinių tarnybų galios jau dabar ačiū Dievui taip pat rajonuose apribotos, pasienio kontrolė šiaip ne taip per daug metų vis labiau pramuša ledus į gerąją pusę. Reikia spausti šitas žiurkes į kampą ir visiems bus geriau.
Straipsnis apie minėtas narkotines medžiagas: http://www.delfi.lt/news/daily/crime/sulaikyta-didziausia-lietuvos-istorijoje-hasiso-siunta.d?id=61382699 Niekas nebuvo nubaustas.
IG8 gavo reakciją nuo Darkera ISM ar VU EF?
IG8 gavo reakciją nuo Auksinis Kuo dirbote užsienyje?
IG8 gavo reakciją nuo kalinauskasweb Ar gali Rusija pulti Baltijos salis?
IG8 gavo reakciją nuo 2021 Istrinta
IG8 sureagavo į klausytojas Tesla Gigafactory Lietuvoje
IG8 gavo reakciją nuo EddieWAL Uzdarbis.lt verslininkai
IG8 gavo reakciją nuo TheVukasLt Lietuva prieš ir po krizės