Pereiti prie turinio

IdejosVerslui

VIP nariai
  • Pranešimai

    872
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    63
  • Atsiliepimai

    100%

IdejosVerslui Pranešimai

  1. O tu ten buvai? :) Nes šiais metais iš vis nebuvo nei vieno pranešimo, kuris pasakotų, kaip uždirbti milijonus per trumpą laiką. Praeitais metais kažkas panašaus buvo kai kuriuose pranešimuose, bet šiemet tikrai ne. O kad dalyvavai, tai labai abejoju, o jei nedalyvavai, tai kaip gali taip sakyti ;)

     

    Mielas žmogau... Aš laikau save pakankamai protingu, kad neiti į konferenciją, kur žmonės moka nuo kelių šimtų (už galimybę per žiūronus pažiūrėti į turtingus žmones, tampančius dar turtingesniais bežiūrinčiųjų sąskaita) iki kelių tūkstančių litų (už galimybę palaižyti majonezą nuo turtingo žmogaus... spenelio... gal) už tai, ko pilnas internetas nemokamai. Taigi mokama už motyvacinį š*dą. O paskui, išėję iš tos konferencijos, vėl sėdate į savo supuvusią Opel Astrą, gaunate priminimą iš SMScredit apie paskolos mokėjimo vėlavimą ir suprantate, kad š*das ta motyvacija, o štai gyvenimas - tikras. Pilnos arenos kvailiukų. Wow...

  2. Moralinis iššūkis

     

    Kol moralės ir etikos tema galima tikrai nemažai ginčytis (kiekvienas gi turi savo, unikalias ribas viskam, kas jį supa) – materializmas ir godumas yra dvi savybės, kurios yra pasmerktos visų pasaulio religijų ir net nereligingų žmonių. Tai, žinoma, nereiškia, kad žmonės nėra materialistai ar godūs (visi, turbūt, pažįstame bent vieną tokį žmogų), tačiau kalba eina apie patį principą ir požiūrį į tokias savybes.

     

    Dauguma žmonių, būdami materialistais (ar godūs), stengiasi šias savybes kažkaip maskuoti ir nuslėpti. Na, nesinori atvirai sakyti, kad “man rūpi tik pinigai”, teisingai? Tai nėra tie žmonės, kuriuos galime pamatyti tam tikruose žurnaluose ar paskaityti apie juos interneto portaluose. Ten – ne tie, kurie materialistai ar godūs. Ten – dėmesio vergai ( JAV tokie žmonės vadinami dar geriau – “attention whore“).

     

    Materialistai nori gyventi gerą gyvenimą, tačiau (jeigu pas juos nėra išvystyta dar ir priklausomybė dėmesiui) jie stengiasi tą savybę slėpti. Ir mes, kaip visuomenė, nors nepritariame toms savybėms, jas toleruojame tol, kol jos akivaizdžiai nekrenta mums į akis.

     

    Materializmas? Godumas? Ne, negirdėjau…

     

    Bet tai netaikoma tinklinio marketingo kompanijoms, jų reklaminėms kampanijoms, juose dirbantiems žmonėms (tiems, kur save vadina “nuosavo verslo savininkais”) ir t. t. Paimkite praktiškai bet kokį TM kompanijos lankstinuką ar video įrašą, ir pamatysite godumą ir materializmą visame gražume. Įprastai (ir labai šabloniškai) bus panaudota viena iš apipavidalinimo formų: naujas, didelis namas; prabangus automobilis; prabangi jachta ar vidutinio amžiaus pora, lipanti į nuosavą lėktuvą. Beje, pastaruoju metu (kai pasaulyje atsiranda vis daugiau turtingo jaunimo), tampa įprasta naudoti ir jaunesnius veidus tokioms reklamoms. Tipo – jeigu jau šitie pienburniai tai gali – tai gali ir Tu!

     

    Tokios reklamos pasirinkimas ir naudojimas, paprastam žmogui sukelia eilę klausimų ir abejonių:

     


    •  
    • Kodėl man tai rodoma?
    • Ar tai gali būti tiesa?
    • Kur ir kas čia užslėpta?
    • Kodėl nerodomas pats produktas?

     

    Ir taip toliau. Ir dabar aš Jums pasakysiu kai ką, kas užtrauks TM dalyvių rūstybę: šios reklaminės kampanijos yra nukreiptos ir veikia… tik materialistus. Materialisto galvoje – godumas užgniaužia logišką mąstymą ir žmogus nebemato to, kad yra manipuliuojama jo godumu. Pamatęs tokius “turtus”, materialistas stačia galva pasineria į “galimybę tokius turtus užsidirbti“.

     

    Atkreipkite dėmesį į “tradicinio verslo” ir tinklinio marketingo kompanijų reklamas. Tradicinis verslas visuomet reklamuoja savo produktą – prekes ir/ar paslaugas. Labai retas atvejis, kai tradicinis verslas reklamuoja savo prekės ženklą. Tarp tokios marketingo strategijos naudojimo šalininkų galima rasti Coca-Cola (nežinau, kas atsimins, bet buvo tokie laikai, kai Coca-Cola atėjo į Lietuvą ir iš karto buvo pristatyti Yo-Yo žaislai su Coca-Cola prekės ženklu), Bentley ir kitus žinomus prekių ženklus.

     

    http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/coca-cola-yoyo.jpghttp://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/bentley-235x300.jpg

     

    Tradicinis verslas labai kontroliuoja tai, kas yra “transliuojama visuomenei” apie prekės ženklą ir produktus. Tinklinio marketingo kompanijos, savo ruožtu, viską daro kitaip. Jie nereklamuoja savo produkto (o kam? Juk tam yra “distributoriai”). Jie reklamuoja “galimybę tapti distributoriumi”, “galimybę turėti savo verslą” ir panašiai. Ar pastebite tendencijas?

     

    Dar kai kas: jeigu kiekvienas “nepriklausomas verslo savininkas” reklamuotų produktus – tinklinio marketingo būdais veikianti kompanija turėtų peržiūrėti kiekvieno tokio “verslininko” gaminamas reklamas, kad jos atitiktų kompanijos “gero vardo išsaugojimą”, nekenktų prekės ženklui ir panašiai. O kai parduodamos svajonės – kam tai kontroliuoti? Kaip tik – TM kompanija, tokiu būdu, nusimeta nuo savęs bet kokią atsakomybę (tai jis mums nedirba, mes neatsakome už tai, ką jis sako kitiems). Ir, žinoma, kiekvienam tokiam “verslininkui” yra suteikiama reklaminė medžiaga ar jos šablonai. Tiesa – medžiaga bus ne apie produktą.

     

    Kokybiškos informacijos trūkumas

     

    Pradėkime nuo aktualiausio verbavimo į TM punkto: “būk savo verslo savininkas“. Ši “verslo politika” yra iš esmės pražūtinga. Supraskite kelis itin svarbius dalykus:

     


    •  
    • tinklinio marketingo “verslo savininkas”, dažniausiai, yra visiškai žalias versle;
    • jam duodami produktai, apie kuriuos jis nieko nežino (išskyrus tai, ką jis girdėjo per “seminarą”);
    • jis veikia visiškai be priežiūros (savo metodais);
    • jo atlyginimas priklauso tik nuo to, kiek jis parduos produktų (kas skatina meluoti, kad parduoti kuo daugiau).

     

    Užduokite sau klausimą – kas nutinka tokioje situacijoje? Realiai – toks “verslininkas” yra tik dar viena “tiksinti bomba” rinkoje. Tuomet, kyla kitas klausimas: kodėl verslas pasirenka tinklinį marketingą? Vienas iš galimų paaiškinimų: tokiu būdu yra išvengiama kontrolės mechanizmo (pavyzdžiui – VTAT), nes kiekvienam potencialiam TM kompanijos klientui yra asmeniškai pasakojamos pasakos apie stebuklingus produktus ir jų galias, produkto tyrimus, kuriuos atliko mokslininkai, įžymius žmones, kurie tą produktą vartoja ir panašiai. Akis į akį – galima papasakoti bet kokią pasaką, kurios tradiciniais marketingo būdais neperduosi, kadangi yra… vartotojų teisių apsauga ir atsakomybė už melagingą reklamą.

     

    Tokiais būdais, tinklinio marketingo būdu veikiančios kompanijos sukūrė savotišką nišą: tinklinis marketingas gali būti naudojamas parduoti produktus, kurių neįmanoma parduoti kitaip. Kitas variklis, stumiantis tą visą schemą į priekį – tai TM sistemoje dalyvaujančių žmonių reputacija ir jiems artimi žmonės. Juk taikiniais tampa, visu pirma, jie. Ir tie draugai bei artimieji tiki viskuo, kas jiems sakoma, nes tai sako jų draugas ar artimas jiems žmogus.

     

    Piramidės: inovatyvus marketingas ar organizuotas nusikalstamumas?

     

    Manau, kad visi sutinkame, jog siekis apgaulės būdu užvaldyti asmens pinigus yra nusikaltimas? Bent jau taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos Baudžiamąjame Kodekse. Paprastai, panašų veikos apibūdinimą galime rasti ties straipsniais, kurių pavadinime figūruoja žodžiai “vagystė” ar “sukčiavimas”. Aš nesakau, kad tokiais būdais negalima užsidirbti pinigų. Tik toks “uždarbis” bus labai laikinas. Ir teks tuos pinigus grąžinti.

     

    Piramidinės verslo schemos yra nelegalios. Jos nelegalios dėl to, kad žmonės, dalyvaujantys piramidėje, yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Ir piramidėse dalyvaujantys žmonės, dažniausiai, yra iš pačių jautriausių visuomenės sluoksnių: neturintys darbo, vilties ir pasimetę.

     

    Tačiau pridėkime prie piramidės produktą ir staiga – tai jau tinklinio marketingo kompanija! Rimtai?!

     

    Staiga, piramidė tampa visiškai “legaliu verslu”. Jame dalyvauja žinomi žmonės, juos matote seminaruose ir tai tikrai negali būti nelegalu! O pačią tinklinio marketingo kompaniją gina tie patys žmonės, kurie yra tos piramidės pamatuose (žemiausioje grandyje). Juk jie vis dar tiki jiems parduodamomis svajonėmis ir planuoja užsidirbti krūvą pinigų vėliau. Juk tas, kuris veda seminarą, tai pasiekė!

     

    Juk jeigu tai atrodo kaip šuo, vaikšto kaip šuo, loja kaip šuo – turbūt tai ir yra šuo. Taip, turbūt tai – tikrai šuo. Jeigu jis nedalyvauja tinkliniame marketinge.

     

    Kad ir ką besakytų tinklinį marketingą propaguojantys “verslininkai” – visos tinklinio marketingo kompanijos yra, tam tikra prasme, piramidės. Žinoma – kai kurie niuansai, kietų teisininkų komandos (kiekvienas įstatymas turi apstatymą) ir kiti faktoriai leidžia toms kompanijoms gyvuoti toliau. Bet gyvuoja ir mafija. Tačiau tai nedaro jos legaliai ir teisėtai veikiančia struktūra, teisingai? O išnaudojimas tęsiasi…

     

    Esminiai klausimai išlieka ir toliau: ar tinklinio marketingo kompanijų naudojami verslo modeliai yra mums (kaip visuomenei) priimtini etiškai? Ir, svarbiausia, ar ta veikla išliks legali?

     

    Net jeigu policija (ar kitos teisėtvarkos institucijos) Jūsų nepagaus – pragare nepasiteisinsite, kad “tai buvo legalu“.

     

    Laukite tęsinio.

     

    Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

  3. Sveiki,

     

    Mano klientai ieško darbuotojų:

     

    Darbo aprašymas:

     

    El. parduotuvių programavimas;

    Interneto svetainių programavimas.

     

    Reikalavimai:

     

    Geras HTML išmanymas;

    Geras PHP išmanymas;

    Geras MY SQL išmanymas;

    Adobe Photoshop (arba kitos analogiškos programos) pagrindai reikalingi dizaino susikarpymui;

     

    Privalumai:

     

    Darbo patirtis web programavimo srityje;

    Darbo pavyzdzių turėjimas;

    Atviro kodo turinio valdymo sistemų: WordPress, PrestaShop, ypač Magento išmanymas (šis punktas yra tik privalumas, o ne būtinybė);

     

    Įmonė siūlo:

     

    Patrauklų atlyginimą (priklausomai nuo darbui skiriamo laiko, turimų įgūdžių ir darbo greičio);

    Malonią darbo aplinką;

    Draugišką darbo kolektyvą;

    Galimybę tobulėti savo srityje;

    Ateityje gali būti suteikta galimybė dirbti laisvu darbo grafiku.

     

    Papildoma info apie atlyginimą: Priklausomai nuo darbui skiriamo laiko, turimų įgūdžių ir darbo greičio.

     

    Kreiptis tel. 8-686-79188 (Donatas)

  4. Viskas priklauso nuo žmonių. Visiškai nesvarbu, ką darote ir koks yra Jūsų verslas – perkate/parduodate/nuomojate/reklamuojate ir taip toliau – viskas remiasi į žmones. Todėl pats laikas pradėti jais pasitikėti. Niekas kitas (tik mes patys) negali pakeisti požiūrio, visuomenėje nusistovėjusių normų.

     

    Jokios technologijos (ir visiškai nesvarbu, kokios jos bebūtų pažengusios ar autonomiškos) negali veikti be žmogaus įsikišimo. Jokiame moksle nebūtų jokių atradimų ir pasiekimų be tų, kas tą mokslą plėtoja. Jokie pinigai nebūtų išleisti. Nebūtų ir jokio turinio be žmogaus.

     

    Žmonės dažnai tai pamiršta. Ypač – versle. Mes ignoruojame patys save, nors tik mes – žmonės, galime išspręsti susidariusias problemas. Ir kai negalime to padaryti vieni patys – kreipiamės į kitus žmones, kad jie mums padėtų. Bendradarbiavimas mums davė daug daugiau per visą žmonijos istoriją, nei galima įsivaizduoti. Ir jis vis dar duoda mums vaisius. Deja, kai kurie iš mūsų tais vaisiais nenori pasinaudoti.

     

    Sakau tai kiekvienam verslui (ir asmenims), kurį konsultuoju. Ir blogiausia yra tai, kad mes gyvename šalyje, kurioje verslas (ir veikla) yra pastatytas ant baimės ir nepasitikėjimo. Todėl, mūsų augimo tempai (kalbu apie lietuviškus verslus) yra tokie lėti, palyginus juos su kitomis šalimis. Kai versle nėra pasitikėjimo – komercija šliaužia sraigės greičiu. Yra, žinoma, išskirtinių atvejų, tačiau…

     

    Visai neseniai aš dalyvavau “Verslauk!” verslo vystymo seminare, kuriame asmeniškai susipažinau tiek su jaunaisiais verslininkais, tiek su “senais vilkais”. Ir, seminaro metu, vienas iš lektorių, atsakydamas į klausimus, pasakė taip (pateiktą informaciją subendrinu): įmonė yra didelė, atstovauja kelis žinomus prekės ženklus, praėjusių metų apyvarta sudarė daugiau kaip 1,000,000 EUR ir… visus finansinius sprendimus priima įmonės vadovas. Vienas asmuo pasirašo už kiekvieną įmonės išleistą centą.

     

    Silicio Slėnis (tikrasis, o ne planuojamas Vilniuje) buvo įkurtas remiantis pasitikėjimu. Vietoje to, kad “visi sėdėtų vietose ir užsiimtų savo reikalais“, Frederikas Termanas ir Viljamas Šoklis (Frederick Terman, William Shockley – Silicio Slėnio įkūrėjai) ragino Stanfordo studentus “išeiti į žmones”, įkurti verslus ir monetizuoti savo idėjas. Tokius būdu, Stanfordas tapo vienu iš didžiausių (ir visame pasaulyje žinomu) akademiniu centru. Studentai ne tik kūrė kompanijas, pritraukinėjo žinomus prekių ženklus, tačiau ėjo vieni pas kitus dėl pagalbos. Jiems buvo paaiškinta elementari tiesa (o gal – taisyklė?) – visuomenės, turinčios aukštą pasitikėjimo vieni kitais lygį ir, remiantis pasitikėjimu, palaikančios ir skatinančios bendradarbiavimą, visuomet dominuos prieš visuomenes, kurių tarpusavio santykiai paremti baime.

     

    Teko vienai įmonei sukurti ganėtinai įdomią apklausą (negaliu viešinti įmonės pavadinimo dėl sutartinių suvaržymų, tačiau tikiuosi, kad jie nesupyks, jog pasinaudosiu tam tikrais apklausos rezultatais) apie tai, ko reikia jaunam verslui. Daugiau kaip 60% apklausos dalyvių (jų buvo kiek daugiau nei 1,000) pasirinko variantą “Galimybės prieiti prie lektorių ir su jais bendrauti“, kaip naudingiausią programos faktorių. Tokį atsakymą pasirinkusiųjų buvo daugiau, nei pasirinkusių atsakymą “Galimybės prieiti prie investuotojų“.

     

    Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie nori kurti ir “auginti” verslą, taip keldami bendrą šalies vidaus produktą, sukurdami darbo vietas, naujus produktus ir t. t. Ir tokiems žmonėms patarimų reikia labiau nei pinigų. Ir bendradarbiavimo/patariamosios galios trūkumas (pasikartosiu – dėl pasitikėjimo nebuvimo) ženkliai sumažina jų galimybes daryti verslą ir vadovauti įmonėms.

     

    Tačiau visuomenės požiūris negali keistis greičiau, nei žmonės, kurie tą visuomenę sudaro. Netgi, kai tie žmonės supranta (ir pasitiki) tokio pasikeitimo nauda. Pasitikėjimo baimė sukelia vos ne kažkokį “magišką energijos lauką”, kuris “uždaro žmones savyje ir neleidžia jiems veikti taip, kaip reikėtų (ar jie norėtų) tai daryti”.

     

    Geriausia, ką šiuo metu galime padaryti mes, “sėdintys ant atsarginių suolelio ir stebintys kovą su tuo energijos lauku“, – tai pasiūlyti savo pagalbą žmonėms, kurių keliai susikerta gyvenime (ir versle) su mūsų keliais. Ypač tais atvejais, kai žmonės, jau esantys mūsų pažintyse (ar net įtakos sferose) tikrai gali padėti tiems, kam tos pagalbos tikrai reikia. Ir šioje vietoje aš žengsiu tą “pirmąjį žingsnį”, siekdamas padėti žmonėms, kuriems galiu padėti:

     


    •  
    • Susiraskite Facebook’e grupę “Verslo Pusryčiai” ir prisijunkite prie jos;
    • Parašykite man asmeniškai, elektroniniu paštu: arnoldas [@] verslo.guru;
    • Pridėkite save į verslo socialinio tinklo LinkedIn grupę;

     

    Tikrai padėsiu arba supažindinsiu su žmonėmis mano ryšiuose, kurie gali Jums padėti. Skatinu Jus padaryti tą patį. Ne už pinigus, o vien todėl, kad siekiame geresnės visuomenės.

  5. Vakar (2014-10-20), JAV gyventojai, turintys iPhone 6, iPhone 6 Plus, iPad Air 2, iPad Mini 3 įrenginius (o turintys Apple Watch – ir iPhone 5s, iPhone 5c ir iPhone 5), gali pradėti naudotis Apple Pay mobiliąja pinigine (šaltinis). Na, ne visai taip ji vadinasi. Greičiau – atsiskaitymo sistema.

     

    Apple Pay buvo pristatyta rugsėjo mėnesio 9 dieną, Apple renginio metu, kai buvo pristatyti ir iPhone 6, iPhone 6 Plus bei Apple Watch įrenginiai. Kas įdomiausia – didžioji dalis žurnalistų labai garsiai kalbėjo apie pristatytus įrenginius, o Apple Pay svarba ir nauda – buvo nutylėtos. Kodėl?

     

    Jūs galite paklausti “o kodėl mums tai turi būti svarbu?”. Taip, mobiliosios piniginės supa mus jau kurį laiką – turime net lietuvių sukurtą WoraPay sistemą, suteikiančią galimybę atsiskaityti naudojantis mobiliuoju telefonu. Yra ir MokiPay, ir kiti produktai. Tačiau Apple Pay juos nustelbia. Pabandysiu paaiškinti, kodėl.

     

    Visu pirma – Apple Pay atsiskaitymų paleidimas nėra toks jau “globalinis”, kaip kad gali atrodyti. Remiantis “The Verge” pateikiama informacija:

     

     

    Daugiau kaip 220,000 parduotuvių JAV, tarp kurių yra Nike, McDonalds, Office Depot ir daug kitų, priims bekontaktį atsiskaitymą. Airbnb, Uber ir Groupon taip pat palaiko Apple Pay savo programėlėse nuo oficialaus pristatymo dienos.

     

    Mobilieji atsiskaitymai buvo tikrai opi tema ir juos buvo sunku parduoti prekių ženklams, kadangi visi į tai žiūrėjo skeptiškai. Tačiau dabar, kai tokia sistema yra integruota į geriausiai parduodamą telefoną pasaulyje (Samsung mylėtojai, prašau Jūsų – susilaikykite nuo komentarų. Tema ne apie tai)… Taigi, kodėl Apple sugalvojo įlysti į rinką, kuri jiems visiškai svetima?

     

    Jau esu girdėjęs ir skaitęs ne vieną užsienio žurnalistų/apžvalgininkų išvadą, kad Apple Pay bus nepasisekęs produktas ir aš pasistengsiu tuos teiginius nuginčyti:

     

    Naudotis Apple Pay nebus lengviau nei mokėjimo kortele

     

    Mokėjimo kortelės ištraukimas iš piniginės (ar kišenės) ir jos įdėjimas atgal – visuomet bus sunkesnis procesas, nei telefono ištraukimas. Greičiausiai – Jūs telefoną jau laikote rankose, stovėdami eilėje. Be to – apie kurią mokėjimo kortelę eina kalba? Juk mes, dažniausiai, turime bent dvi, nes nuo to priklauso ir gaunamos nuolaidos, ir puponautų kiekis :) Todėl išsitraukti reikia tinkamą kortelę. O ar tikrai tiksliai atsimenate tos kortelės PIN kodą? Tikrai? Suvedinėsite jį ir vėluosite į susitikimą, ar mielau jau būtumėte kurį laiką pylęsi kurą?

     

    Bet kokiu atveju – netgi jeigu Jūs esate mokėjimo kortelės traukimo iš piniginės ir PIN kodo suvedimo greičio rekordo savininkas – vis tiek mane sulėtinate. Netikite? Pateikiu Jums video apie tai, kaip veikia Apple Pay atsiskaitymų sistema.

     

     

    Žmonės, kurie naudoja grynuosius atsiskaitydami kasose, yra lėtesni už naudojančius mokėjimo korteles. Žmonės, kurie naudoja mokėjimo korteles yra lėtesni už tuos, kurie naudojasi Apple Pay. Man labai malonu, kad Jūs turite tam laiko. Aš jo neturiu. Prašau – naudokitės kita eile prie kasos. Ta, kurioje stovi žmonės, turintys laiko.

     

    Google Wallet jau seniai šitą turi ir tai neveikia

     

    Tikrai neveikia. Gal todėl, kad tai – Android produktas, kuris neveikia ant absoliučiai visų Android įrenginių?

     

    Kortelės naudojimas yra saugus

     

    Neesu tikras, ar šituo kas nors iš viso dabar dar tiki… Didžiausia saugumo spraga mokėjimo kortelių naudojime atsiskaitymuose yra pačių kortelių naudojimas atsiskaitymuose. Šių duomenų vagystė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vagysčių tarp mokėjimo sistemų. Apple Pay naudojama sistema yra visiškai bevertė trečiosioms šalims. Kaip ir kasininkams ar padavėjams, kurie klonuoja Jūsų mokėjimo kortelių duomenis.

     

     

    Jau matau, kaip netolimoje ateityje, bankai patys skatins elektroninių piniginių, tokių kaip mobilieji mokėjimai, naudojimą, o ne pačių kortelių. Manau, kad kortelių naudojimas bus apmokestintas. O kodėl jie neturėtų apmokestinti kortelių, kai sukčiavimo atveju (kai nuteka duomenys ar kortelė atsiskaitymo metu yra klonuojama) atsako būtent bankas (užsienyje – 100 procentų. Dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos – informacija tikslinama, bus papildyta)?

     

    Tokios atsiskaitymo sistemos įdiegimas kainuoja pardavėjams pinigus

     

    Buvo laikai, kai pardavėjai dievino atsiskaitymus grynaisiais (beje, dėl juodosios buhalterijos – tie laikai taip ir nepraėjo). Tačiau, atėjus kreditinių kortelių (ir debitinių – taip pat) erai, pardavėjai suprato, kad taip yra geriau. Atsiskaitymo kortelę piniginėje turintis pirkėjas nelabai nutuokia apie pinigų likutį sąskaitoje, su kuria ta kortelė susieta. O jeigu ji dar ir kreditinė (t. y. – kai perkama į skolą) – tada iš viso fantastika. Tada, pirkėjas neriboja savęs ir perka, ką tik gali įpirkti ir kokie marketingo įrankiai jį veikia tuo metu.

     

    Ar matote, kur lenkiu? Taip, Apple Pay taip pat neparodys Jums, kiek pas Jus sąskaitoje liko pinigų. Bet sistema to neparodys ir Jūsų klientui. Ar verta įsidiegti sistemą, kuri paskatins pirkimus? Atsakymas yra akivaizdus.

     

    Rinkoje yra didesnių įmonių, kurios priima mobiliąsias pinigines

     

    Jeigu LUKOIL tai daro, jeigu Čili Pica tai daro (žiūrėti WoraPay pavyzdį), jeigu Bernelių Užeigos tai daro (žiūrėti MokiPay pavyzdį) – vadinasi, mūsų rinka yra atvira tokiems sprendimams ir tie sprendimai nėra “bandomieji” ar trumpalaikiai, teisingai? Mano subjektyvia nuomone – Apple Pay atvers duris labai daugeliui prekybininkų. Be to – pritrauksite klientų, turinčių tikrai nemažai pinigų, grupę. Jeigu jie gali leisti sau pirkti telefoną už 3,000+ litų, tuomet kiek jie gali išleisti pas Jus?

     

    Ar vis dar manote, kad per anksti (ir per daug egzotiška) išeiti iš tradicinių atsiskaitymų būdų komforto zonos?

     

    Straipsnis įkeltas iš Verslo Guru svetainės.

  6. Nu logika...

     

    Pasižiūrėk, kaip gyvena pensininkai. Ir jei tave tenkina pensijų kėlimas po 15 LTL kas du metus, tai viskas tvarkoje tada. Bet turėk omenyje ir tai, kad mūsų visuomenė sensta labai stipriai ir dabartinei (tuometinei) darbo jėga tampa vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti pensininkus.

     

    3-7 proc. metinis prieaugis, skaityčiau yra visai neblogas augimas + reikėtų pastebėti ir tai, kad vėliau pinigai auga ir nuo gautų palūkanų.

     

    Aš skaityčiau, kad pats geriausias pasirinkimas yra SoDra + privatūs pensijų fondai.

     

    Just my 2 cents...

     

    P.S. kažkada skrendant į Australiją, teko sėdėti lėktuve su olandų senukų pora, kuri skrido atostogauti į Naująją Zelandiją. Įsišnekėjom apie tai, kaip jie gali sau leisti skristi į keliones iš savo pensijų, tai jie papasakojo, kad gyvena iš valstybinės mokamos pensijos, o atostogauja iš sukauptų lėšų pensijų fonduose (kaupimas pensijų fonduose ten yra dalinai privalomas).

     

    P.P.S. Australijoje pensijų sistema (ir praktiškai didžioji dauguma socialinių garantjų) yra eina tik per draudimo kompanijas. Ten valstybė pensijų visiškai nemoka (tik tam tikrais išskirtiniais atvejais) ir dirbant yra privaloma ją kauptis pensijų fonduose.

     

    Pensijų fondų grąža, įvertinus atskaitymus nuo turto (vadinamasis apskaitos vieneto vertės pokytis), neigiama buvo tik dvejus metus – 2008 m. ir 2011 m. (atitinkamai -19,7% ir -2,9%), o likusiais metais buvo teigiama ir sudarė nuo 4 iki 17%.

     

    Realioji pensijų fondų grąža pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 2,3% per metus, skaičiuoja Investuotojų asociacija. Realiąja grąža laikomas vidinės grąžos normos rodiklis (angl. internal rate of return, IRR), jis parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga kiekviena „Sodros“ pervesta suma į pensijų fondus. Tiesa, šiuo atveju nevertintas išėjimas iš pensijų fondų (sulaukus pensinio amžiaus ar mirus), tačiau tikėtina, kad tai realiąją metinę grąžą keistų nežymiai, nes dar santykinai nedaug pensijų fondų dalyvių yra išėję į pensiją.

     

    Pensijų fondų per pastaruosius 10 metų pasiektą grąžą galima palyginti su kitais rodikliais: infliacija šiuo laikotarpiu Lietuvoje sudarė 45,7% (Statistikos departamento duomenimis. Galima laikyti, kad vidutiniškai, infliacija buvo po 4,5% per metus), Vilniaus biržos pagrindinis indeksas pašoko 139%, o, pavyzdžiui, Europos akcijų rinkos indeksas „Stoxx Europe 600“ pakilo 43%.

  7. O dabar aš pasisakysiu, jeigu galima:

     

    Visuomet pensiją reikia kaupti tik valstybiniuose fonduose. Priežastis labai paprasta: pensininkai yra labiausiai balsuojanti socialinė grupė visuomenėje ir valdžia, prieš kiekvienus rinkimus (t. y. minimum kas 2 metai), pensiją didina. Ir didins. Ir tokio augimo, kaip kad siūlo SoDra - niekas nepasiūlys. Nei vienas privatus fondas. ;)

     

    Just my 2 cents...

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...