-
Pranešimai
872 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
-
Laimėta dienų
63 -
Atsiliepimai
100%
Turinio tipas
Forumas
Kalendorius
Parduotuvė
Akademija
Skelbimai
IdejosVerslui Pranešimai
-
-
- Populiarus pranešimas.
- Populiarus pranešimas.
Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip tapti geidžiamu darbdaviu, kodėl Jums nereikalingas darbuotojo CV ir dar kelis straipsnius apie personalą bei darbdavius. Minėjau, kad greitu metu parašysiu straipsnį apie melą gyvenimo aprašymuose. Kadangi svetainė yra labiau dedikuota žmonėms, kurie nori turėti savo verslą – parašysiu ir priemones, kaip tokius melagius sugaudyti.
Kaip vyksta melagystės gyvenimo aprašymuose
Pradžiai – šiek tiek statistikos (šaltinis):
Gyvenimo aprašymo melo statistika
Gyvenimo aprašymų, kuriuose pateikiama melaginga informacija, kiekis 53 %
Studentų, meluojančių savo gyvenimo aprašymuose, kad gautų darbą, kiekis 70 %
Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už nesunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 3 %
Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už sunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 7 %
Tyrimo autoriai nurodo, kad 46 % atvejų, tikrinant gyvenimo aprašymo duomenis (darbo vietą, išsilavinimą, rekomendacijas), pasirodo, jog pateikti duomenys realybėje skiriasi nuo įrašytų į CV
Detalesni gyvenimo aprašymų falsifikacijos duomenys
Nurodomi klaidinantys duomenys 78 %
Nurodytas melagingas išsilavinimas 21 %
Neteisingos darbo datos 29 %
Meluojama apie atlyginimo dydį 40 %
Neteisingas atliekamų pareigų aprašymas 33 %
Melagingos rekomendacijos 27 %
AOL Jobs organizuotos apklausos duomenys (18,000 dalyvių)
Ar esate melavę savo gyvenimo aprašyme?
Taip, kelis kartus 9.5 %
Taip, vieną kartą 4.1 %
Ne, bet svarstau tai padaryti 12.9 %
Ne, niekada 73.5 %
Manau, kad AOL Jobs pamiršo dar vieną klausimą savo apklausoje: “Ar meluojate atsakinėdami į šią apklausą?”.
Duomenys, kaip matote patys, yra tragiški. Gal todėl nereikia žiūrėti į gyvenimo aprašymą? Na, bet jeigu jau žiūrite, tai siūlau skaityti toliau.
Kam meluoti? Juk vis tiek pagaus…
Kaip paaiškėjo – ne visuomet. Pastaruoju metu – Google tampa Jūsų CV. Darbdaviai veda kandidatų vardus ir pavardes į paieškos laukelius, landžioja po rezultatus ir ieško “tamsiosios pusės”. Ar nustebtumėte sužinoję, kad paspaudimų kiekis ant “neigiamos informacijos” (DELFI Kriminalų skyrelis, pvz.) nuorodų yra daug didesnis, nei ant “teigiamos” (pavyzdžiui – rezultatai su Verslo Žinių nuorodomis)? Aš – nenustebčiau.
Jeigu mokate kontroliuoti viešai pateikiamą (ir prieinamą) informaciją apie save – paieškos varikliai pateiks kitiems tik tokią informaciją, kokią Jūs norite, kad jie pamatytų. Tačiau mokėjimas tokią informaciją kontroliuoti – jau atskira meno forma. Šiandien, kalbame ne apie tai.
Darbo knygelė
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/darbo-knygele-300x199.jpg
Pradingus iš akiračio “darbo knygelėms” (žr. nuotrauką), kurios buvo privalomos Sovietų Sąjungos laikais – potencialiems darbuotojams “atsirišo liežuviai” keisti informaciją apie save gyvenimo aprašymuose: nuo darbo vietų autentiškumo iki užimamų pareigų ir darbo datų. Darbo knygelėse buvo rašoma visa informacija apie tai, kur dirbote, kokiose pareigose, kiek laiko ir kodėl ten nebedirbate. Taip, atleidimo priežastys taip pat būdavo nurodomos. Ir “pametus” tokią knygelę – buvo galima išsiimti naują, tačiau… į ją vis tiek įrašydavo paskutinį ten buvusį įrašą.
Šiais laikais niekas nepasikeitė. Išskyrus tą faktą, kad darbo knygelės su savimi nesinešiojame. Tačiau duomenys apie tai išlieka SoDros duomenų bazėje ir juos būsimasis darbdavys gali labai nesunkiai pamatyti. Todėl, tarp nevykėlių (taip, tiktai taip galima pavadinti žmones, kurie meluoja apie savo darbo patirtį, mokslus ir pan.) paplitęs būdas nurodyti darbo vietas kitose Europos Sąjungos šalyse. Tipo – “dirbau Anglijoje/Airijoje/Vokietijoje, ten vadovavau įmonei vienai, paskui kitai ir išėjau, nes neįdomu buvo”. Žinoma! Ir grįžai į Lietuvą, nes čia atlyginimai didesni… Oi, palauk…
Netgi tais atvejais, kai kažkas “pralenda” su melaginga informacija – niekas nėra “apsaugotas” nuo to, kad naująjame darbe atsiras buvęs bendradarbis, kuris atskleis visą tiesą. Tačiau, nepaisant visos su teisybės pasirodymu susijusios rizikos – kandidatai vis tiek meluoja. Ir meluojama apie įvairiausius dalykus:
- Aukštasis išsilavinimas (Kauno Kolegijos Studentų Gatvės Universiteto M. B. A.);
- Datos (1999-2002: Pravieniškių 2-oji sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija McDonald’s);
- Skaičių didinimas (padidinau pelną begalybę procentų);
- Padidintas atlyginimas (jie mokėjo man kruvinais deimantais, todėl negaliu niekam sakyti);
- Išpūstos pareigos (Skyriaus Vadovas; Direktoriaus dešinioji ranka; Verslo Guru… oi);
- Melagystės apie technines žinias (Safūlka ir Bičėzas? Jo, mokiausi tas programavimo kalbas mokykloje!)
- Melas apie užsienio kalbas (moku lenkiškai, nes Londone gyvenau, paskui dar Urdu, kinietiškai ir tą afrikiečių kalbą, kur liežuviu reikia caksėti);
- Išsilavinimo pažymių vidurkio pagrąžinimas (10… O ką?!)
Gal gana? Žmogiškųjų išteklių ir personalo atrankos specialistai, manau, dar ne tokių bajerių yra matę. Ir žino, kaip tokius žmones sugaudyti. O blogiausia – jie niekada nepasakys kandidatui, kad supranta jo CV matomą akivaizdų melą. Kad tas kandidatas ir toliau siuntinėtų savo gyvenimo aprašymą be jokių rezultatų.
O nežinantiems, kaip pagauti kandidatus meluojant – duodu kelis patarimus.
Atėjo laikas teisybei
Kaip patikrinti kandidato pateikiamus duomenis gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu? Tam yra keli patikimi būdai:
- Išsilavinimas: paprasčiausia yra susisiekti su aukštojo mokslo institucija, kuri nurodyta kandidato CV ir pateikti jiems užklausą. Įprastai – Alma Mater įstaigos mielai dalinasi informacija apie buvusius studentus;
- Darbo vieta: paieškokite paminėtos įmonės LinkedIn socialiniame tinkle ir Google paieškoje. SoDra duomenų bazė taip pat Jums, kaip darbdaviui, yra prieinama (daugiau informacijos apie duomenų patikrinimą galite gauti paskambinę tel. 1883). Galite susirasti ir kandidato “buvusius kolegas”, kas veda, beje, prie sekančio punkto;
- Rekomendacijos: niekas netrukdo gi kandidatui pateikti kelias rekomendacijas – vieną savo draugo Anglijoje, kuris pasakys, kad toks pilietis tikrai dirbo Barclays banko vadovu; kitą – savo mamos, kuri būtinai paliudys, kad turėjo tokį darbuotoją ir jis vadovavo visam Statoil tinklui Pabaltijo šalyse; ir dar kokį vieną draugelį. Lengviausia (ir patikimiausia) yra ne skambinti/rašyti pateiktais kontaktais, o ieškoti kontaktų savais būdais. Ir tam labiausiai tinka tas pats LinkedIn. Šiame verslo socialiniame tinkle yra ne viena Lietuvos kompanija, o užsienio – beveik visos. Raskite įmonę, rasite jos vadovus ir darbuotojus ir parašykite jiems, pateikite jiems užklausą. Atsakymas, greičiausiai, Jus nustebins.
Tikrinkite informaciją, nes neteisingo kandidato pasamdymas Jūsų verslui gali kainuoti labai didelius pinigus.
Pilkoji melo zona
Yra ir informacija, kurią galima laikyti melu, tačiau galima laikyti ir teisybe. Viskas priklauso nuo kandidato apsukrumo ir darbdavio noro į pateikiamą informaciją pažiūrėti taip, kaip ją nori pateikti kandidatas. Jeigu jis nėra baigęs aukštojo išsilavinimo, tačiau turi kelis metus darbo patirties (tikros ir patikrintos) toje srityje bei baigęs kursus – ar jis netinkamas Jums? Jeigu jo gyvenimo aprašyme yra neužpildytas kelių metų laiko tarpas – ar tai reiškia, kad žmogus buvo įkalinimo įstaigoje? O gal jis reabilitavosi po avarijos?
Įvairią informaciją galima palenkti tiek savo, tiek kandidato naudai. Pavyzdžiui::
- “Priimti ir įgyvendinti produktų pozicionavimo sprendimai” – užtektų parduotuvėje perstumti vieną lentyną į kitą vietą ir tai jau tampa teisybe;
- “Padidintas įmonės pelnas 100 %” – užtenka įkalbėti klientą pirkti dvi porcijas ledų vietoje vienos ir tai vėl tampa tiesa;
- “Įmonės grynųjų pinigų srautų priežiūra” – tiesiog dirbo kasininku;
- “Komunikacijos specialistė” – atsiliepinėjo telefonu;
- “Patalpų higienos specialistė” – valytoja;
- “Landšafto priežiūros specialistas” – kiemsargis;
- “Darbuotojų apmokymas naudotis įmonės technologijomis” – parodė naujam kolegai, kaip veikia kavos virimo aparatas;
- “Spausdinimo technologijų problemų sprendimas” – ištraukė popierių iš užsikirtusio kopijavimo aparato…
Ir taip toliau. Žinau, skamba juokingai. Tačiau galima prigalvoti ir pamatyti dar ne tokių perliukų. Tiesiog reikia įsitikinti, kad tai, kas rašoma – yra tiesa. O jeigu neturite laiko ar žinių tinkamo darbuotojo samdymui – ieškokite personalo atrankos įmonės, kuri tai padarys už Jus. Tiesa, esu beveik tikras, kad jie neatspindės darbo pokalbyje Jūsų interesų ir parinks tinkamiausią kandidatą “ant popieriaus”. O kokio kandidato Jums reikia: popierinio ar tikrai galinčio atlikti darbą – spręsti tik Jums patiems.
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.
-
Autorius, turbūt, pagalvojo apie LinkedIn (socialinis tinklas verslininkams) ir pagalvojo apie alternatyvą muzikantams (pasirodo, daro įtaką tie muzikiniai projektai per TV). Tik nepagalvojo apie vieną iš pagrindinių faktorių. Bet bala nematė :)
-
-
Viskas prasideda nuo idėjos. Aš jos čia nematau :)
-
O tu ten buvai? :) Nes šiais metais iš vis nebuvo nei vieno pranešimo, kuris pasakotų, kaip uždirbti milijonus per trumpą laiką. Praeitais metais kažkas panašaus buvo kai kuriuose pranešimuose, bet šiemet tikrai ne. O kad dalyvavai, tai labai abejoju, o jei nedalyvavai, tai kaip gali taip sakyti ;)
Mielas žmogau... Aš laikau save pakankamai protingu, kad neiti į konferenciją, kur žmonės moka nuo kelių šimtų (už galimybę per žiūronus pažiūrėti į turtingus žmones, tampančius dar turtingesniais bežiūrinčiųjų sąskaita) iki kelių tūkstančių litų (už galimybę palaižyti majonezą nuo turtingo žmogaus... spenelio... gal) už tai, ko pilnas internetas nemokamai. Taigi mokama už motyvacinį š*dą. O paskui, išėję iš tos konferencijos, vėl sėdate į savo supuvusią Opel Astrą, gaunate priminimą iš SMScredit apie paskolos mokėjimo vėlavimą ir suprantate, kad š*das ta motyvacija, o štai gyvenimas - tikras. Pilnos arenos kvailiukų. Wow...
- FejaIdeja , wytcka1100 , Dywaz ir 4 kiti sureagavo į tai
-
7
-
Tu pats supranti, ką čia parašei?
-
Moralinis iššūkis
Kol moralės ir etikos tema galima tikrai nemažai ginčytis (kiekvienas gi turi savo, unikalias ribas viskam, kas jį supa) – materializmas ir godumas yra dvi savybės, kurios yra pasmerktos visų pasaulio religijų ir net nereligingų žmonių. Tai, žinoma, nereiškia, kad žmonės nėra materialistai ar godūs (visi, turbūt, pažįstame bent vieną tokį žmogų), tačiau kalba eina apie patį principą ir požiūrį į tokias savybes.
Dauguma žmonių, būdami materialistais (ar godūs), stengiasi šias savybes kažkaip maskuoti ir nuslėpti. Na, nesinori atvirai sakyti, kad “man rūpi tik pinigai”, teisingai? Tai nėra tie žmonės, kuriuos galime pamatyti tam tikruose žurnaluose ar paskaityti apie juos interneto portaluose. Ten – ne tie, kurie materialistai ar godūs. Ten – dėmesio vergai ( JAV tokie žmonės vadinami dar geriau – “attention whore“).
Materialistai nori gyventi gerą gyvenimą, tačiau (jeigu pas juos nėra išvystyta dar ir priklausomybė dėmesiui) jie stengiasi tą savybę slėpti. Ir mes, kaip visuomenė, nors nepritariame toms savybėms, jas toleruojame tol, kol jos akivaizdžiai nekrenta mums į akis.
Materializmas? Godumas? Ne, negirdėjau…
Bet tai netaikoma tinklinio marketingo kompanijoms, jų reklaminėms kampanijoms, juose dirbantiems žmonėms (tiems, kur save vadina “nuosavo verslo savininkais”) ir t. t. Paimkite praktiškai bet kokį TM kompanijos lankstinuką ar video įrašą, ir pamatysite godumą ir materializmą visame gražume. Įprastai (ir labai šabloniškai) bus panaudota viena iš apipavidalinimo formų: naujas, didelis namas; prabangus automobilis; prabangi jachta ar vidutinio amžiaus pora, lipanti į nuosavą lėktuvą. Beje, pastaruoju metu (kai pasaulyje atsiranda vis daugiau turtingo jaunimo), tampa įprasta naudoti ir jaunesnius veidus tokioms reklamoms. Tipo – jeigu jau šitie pienburniai tai gali – tai gali ir Tu!
Tokios reklamos pasirinkimas ir naudojimas, paprastam žmogui sukelia eilę klausimų ir abejonių:
- Kodėl man tai rodoma?
- Ar tai gali būti tiesa?
- Kur ir kas čia užslėpta?
- Kodėl nerodomas pats produktas?
Ir taip toliau. Ir dabar aš Jums pasakysiu kai ką, kas užtrauks TM dalyvių rūstybę: šios reklaminės kampanijos yra nukreiptos ir veikia… tik materialistus. Materialisto galvoje – godumas užgniaužia logišką mąstymą ir žmogus nebemato to, kad yra manipuliuojama jo godumu. Pamatęs tokius “turtus”, materialistas stačia galva pasineria į “galimybę tokius turtus užsidirbti“.
Atkreipkite dėmesį į “tradicinio verslo” ir tinklinio marketingo kompanijų reklamas. Tradicinis verslas visuomet reklamuoja savo produktą – prekes ir/ar paslaugas. Labai retas atvejis, kai tradicinis verslas reklamuoja savo prekės ženklą. Tarp tokios marketingo strategijos naudojimo šalininkų galima rasti Coca-Cola (nežinau, kas atsimins, bet buvo tokie laikai, kai Coca-Cola atėjo į Lietuvą ir iš karto buvo pristatyti Yo-Yo žaislai su Coca-Cola prekės ženklu), Bentley ir kitus žinomus prekių ženklus.
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/coca-cola-yoyo.jpghttp://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/bentley-235x300.jpgTradicinis verslas labai kontroliuoja tai, kas yra “transliuojama visuomenei” apie prekės ženklą ir produktus. Tinklinio marketingo kompanijos, savo ruožtu, viską daro kitaip. Jie nereklamuoja savo produkto (o kam? Juk tam yra “distributoriai”). Jie reklamuoja “galimybę tapti distributoriumi”, “galimybę turėti savo verslą” ir panašiai. Ar pastebite tendencijas?
Dar kai kas: jeigu kiekvienas “nepriklausomas verslo savininkas” reklamuotų produktus – tinklinio marketingo būdais veikianti kompanija turėtų peržiūrėti kiekvieno tokio “verslininko” gaminamas reklamas, kad jos atitiktų kompanijos “gero vardo išsaugojimą”, nekenktų prekės ženklui ir panašiai. O kai parduodamos svajonės – kam tai kontroliuoti? Kaip tik – TM kompanija, tokiu būdu, nusimeta nuo savęs bet kokią atsakomybę (tai jis mums nedirba, mes neatsakome už tai, ką jis sako kitiems). Ir, žinoma, kiekvienam tokiam “verslininkui” yra suteikiama reklaminė medžiaga ar jos šablonai. Tiesa – medžiaga bus ne apie produktą.
Kokybiškos informacijos trūkumas
Pradėkime nuo aktualiausio verbavimo į TM punkto: “būk savo verslo savininkas“. Ši “verslo politika” yra iš esmės pražūtinga. Supraskite kelis itin svarbius dalykus:
- tinklinio marketingo “verslo savininkas”, dažniausiai, yra visiškai žalias versle;
- jam duodami produktai, apie kuriuos jis nieko nežino (išskyrus tai, ką jis girdėjo per “seminarą”);
- jis veikia visiškai be priežiūros (savo metodais);
- jo atlyginimas priklauso tik nuo to, kiek jis parduos produktų (kas skatina meluoti, kad parduoti kuo daugiau).
Užduokite sau klausimą – kas nutinka tokioje situacijoje? Realiai – toks “verslininkas” yra tik dar viena “tiksinti bomba” rinkoje. Tuomet, kyla kitas klausimas: kodėl verslas pasirenka tinklinį marketingą? Vienas iš galimų paaiškinimų: tokiu būdu yra išvengiama kontrolės mechanizmo (pavyzdžiui – VTAT), nes kiekvienam potencialiam TM kompanijos klientui yra asmeniškai pasakojamos pasakos apie stebuklingus produktus ir jų galias, produkto tyrimus, kuriuos atliko mokslininkai, įžymius žmones, kurie tą produktą vartoja ir panašiai. Akis į akį – galima papasakoti bet kokią pasaką, kurios tradiciniais marketingo būdais neperduosi, kadangi yra… vartotojų teisių apsauga ir atsakomybė už melagingą reklamą.
Tokiais būdais, tinklinio marketingo būdu veikiančios kompanijos sukūrė savotišką nišą: tinklinis marketingas gali būti naudojamas parduoti produktus, kurių neįmanoma parduoti kitaip. Kitas variklis, stumiantis tą visą schemą į priekį – tai TM sistemoje dalyvaujančių žmonių reputacija ir jiems artimi žmonės. Juk taikiniais tampa, visu pirma, jie. Ir tie draugai bei artimieji tiki viskuo, kas jiems sakoma, nes tai sako jų draugas ar artimas jiems žmogus.
Piramidės: inovatyvus marketingas ar organizuotas nusikalstamumas?
Manau, kad visi sutinkame, jog siekis apgaulės būdu užvaldyti asmens pinigus yra nusikaltimas? Bent jau taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos Baudžiamąjame Kodekse. Paprastai, panašų veikos apibūdinimą galime rasti ties straipsniais, kurių pavadinime figūruoja žodžiai “vagystė” ar “sukčiavimas”. Aš nesakau, kad tokiais būdais negalima užsidirbti pinigų. Tik toks “uždarbis” bus labai laikinas. Ir teks tuos pinigus grąžinti.
Piramidinės verslo schemos yra nelegalios. Jos nelegalios dėl to, kad žmonės, dalyvaujantys piramidėje, yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Ir piramidėse dalyvaujantys žmonės, dažniausiai, yra iš pačių jautriausių visuomenės sluoksnių: neturintys darbo, vilties ir pasimetę.
Tačiau pridėkime prie piramidės produktą ir staiga – tai jau tinklinio marketingo kompanija! Rimtai?!
Staiga, piramidė tampa visiškai “legaliu verslu”. Jame dalyvauja žinomi žmonės, juos matote seminaruose ir tai tikrai negali būti nelegalu! O pačią tinklinio marketingo kompaniją gina tie patys žmonės, kurie yra tos piramidės pamatuose (žemiausioje grandyje). Juk jie vis dar tiki jiems parduodamomis svajonėmis ir planuoja užsidirbti krūvą pinigų vėliau. Juk tas, kuris veda seminarą, tai pasiekė!
Juk jeigu tai atrodo kaip šuo, vaikšto kaip šuo, loja kaip šuo – turbūt tai ir yra šuo. Taip, turbūt tai – tikrai šuo. Jeigu jis nedalyvauja tinkliniame marketinge.
Kad ir ką besakytų tinklinį marketingą propaguojantys “verslininkai” – visos tinklinio marketingo kompanijos yra, tam tikra prasme, piramidės. Žinoma – kai kurie niuansai, kietų teisininkų komandos (kiekvienas įstatymas turi apstatymą) ir kiti faktoriai leidžia toms kompanijoms gyvuoti toliau. Bet gyvuoja ir mafija. Tačiau tai nedaro jos legaliai ir teisėtai veikiančia struktūra, teisingai? O išnaudojimas tęsiasi…
Esminiai klausimai išlieka ir toliau: ar tinklinio marketingo kompanijų naudojami verslo modeliai yra mums (kaip visuomenei) priimtini etiškai? Ir, svarbiausia, ar ta veikla išliks legali?
Net jeigu policija (ar kitos teisėtvarkos institucijos) Jūsų nepagaus – pragare nepasiteisinsite, kad “tai buvo legalu“.
Laukite tęsinio.
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.
-
-
- Populiarus pranešimas.
- Populiarus pranešimas.
Apie Forum One:
Seminaro organizatoriai:
- Sveiki! Pradedame seminarą "Kaip per vieną dieną užsidirbti milijoną litų". Klausimas auditorijai: kiek kainavo šio seminaro bilietas?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantį litų!
Seminaro organizatoriai:
- O kiek vietų šioje salėje?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantis!
Seminaro organizatoriai:
- Ačiū, seminaras baigtas.
- EmilisR , valentinas25 , BELENKAS84 ir 24 kiti sureagavo į tai
-
27
-
- Populiarus pranešimas.
- Populiarus pranešimas.
Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
Kaip tai susiję su verslu
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
Kaip suaugti
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
- Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
- Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.
-
Taip, gali drąsiai kreiptis į VTAT.
-
:lol: Na, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Tie, kurie veda juodą buhalteriją, irgi galvoja, kad jie teisūs ir jų niekas niekada nepagaus.
-
Sveiki,
Mano klientai ieško darbuotojų:
Darbo aprašymas:
El. parduotuvių programavimas;
Interneto svetainių programavimas.
Reikalavimai:
Geras HTML išmanymas;
Geras PHP išmanymas;
Geras MY SQL išmanymas;
Adobe Photoshop (arba kitos analogiškos programos) pagrindai reikalingi dizaino susikarpymui;
Privalumai:
Darbo patirtis web programavimo srityje;
Darbo pavyzdzių turėjimas;
Atviro kodo turinio valdymo sistemų: WordPress, PrestaShop, ypač Magento išmanymas (šis punktas yra tik privalumas, o ne būtinybė);
Įmonė siūlo:
Patrauklų atlyginimą (priklausomai nuo darbui skiriamo laiko, turimų įgūdžių ir darbo greičio);
Malonią darbo aplinką;
Draugišką darbo kolektyvą;
Galimybę tobulėti savo srityje;
Ateityje gali būti suteikta galimybė dirbti laisvu darbo grafiku.
Papildoma info apie atlyginimą: Priklausomai nuo darbui skiriamo laiko, turimų įgūdžių ir darbo greičio.
Kreiptis tel. 8-686-79188 (Donatas)
-
Viskas priklauso nuo žmonių. Visiškai nesvarbu, ką darote ir koks yra Jūsų verslas – perkate/parduodate/nuomojate/reklamuojate ir taip toliau – viskas remiasi į žmones. Todėl pats laikas pradėti jais pasitikėti. Niekas kitas (tik mes patys) negali pakeisti požiūrio, visuomenėje nusistovėjusių normų.
Jokios technologijos (ir visiškai nesvarbu, kokios jos bebūtų pažengusios ar autonomiškos) negali veikti be žmogaus įsikišimo. Jokiame moksle nebūtų jokių atradimų ir pasiekimų be tų, kas tą mokslą plėtoja. Jokie pinigai nebūtų išleisti. Nebūtų ir jokio turinio be žmogaus.
Žmonės dažnai tai pamiršta. Ypač – versle. Mes ignoruojame patys save, nors tik mes – žmonės, galime išspręsti susidariusias problemas. Ir kai negalime to padaryti vieni patys – kreipiamės į kitus žmones, kad jie mums padėtų. Bendradarbiavimas mums davė daug daugiau per visą žmonijos istoriją, nei galima įsivaizduoti. Ir jis vis dar duoda mums vaisius. Deja, kai kurie iš mūsų tais vaisiais nenori pasinaudoti.
Sakau tai kiekvienam verslui (ir asmenims), kurį konsultuoju. Ir blogiausia yra tai, kad mes gyvename šalyje, kurioje verslas (ir veikla) yra pastatytas ant baimės ir nepasitikėjimo. Todėl, mūsų augimo tempai (kalbu apie lietuviškus verslus) yra tokie lėti, palyginus juos su kitomis šalimis. Kai versle nėra pasitikėjimo – komercija šliaužia sraigės greičiu. Yra, žinoma, išskirtinių atvejų, tačiau…
Visai neseniai aš dalyvavau “Verslauk!” verslo vystymo seminare, kuriame asmeniškai susipažinau tiek su jaunaisiais verslininkais, tiek su “senais vilkais”. Ir, seminaro metu, vienas iš lektorių, atsakydamas į klausimus, pasakė taip (pateiktą informaciją subendrinu): įmonė yra didelė, atstovauja kelis žinomus prekės ženklus, praėjusių metų apyvarta sudarė daugiau kaip 1,000,000 EUR ir… visus finansinius sprendimus priima įmonės vadovas. Vienas asmuo pasirašo už kiekvieną įmonės išleistą centą.
Silicio Slėnis (tikrasis, o ne planuojamas Vilniuje) buvo įkurtas remiantis pasitikėjimu. Vietoje to, kad “visi sėdėtų vietose ir užsiimtų savo reikalais“, Frederikas Termanas ir Viljamas Šoklis (Frederick Terman, William Shockley – Silicio Slėnio įkūrėjai) ragino Stanfordo studentus “išeiti į žmones”, įkurti verslus ir monetizuoti savo idėjas. Tokius būdu, Stanfordas tapo vienu iš didžiausių (ir visame pasaulyje žinomu) akademiniu centru. Studentai ne tik kūrė kompanijas, pritraukinėjo žinomus prekių ženklus, tačiau ėjo vieni pas kitus dėl pagalbos. Jiems buvo paaiškinta elementari tiesa (o gal – taisyklė?) – visuomenės, turinčios aukštą pasitikėjimo vieni kitais lygį ir, remiantis pasitikėjimu, palaikančios ir skatinančios bendradarbiavimą, visuomet dominuos prieš visuomenes, kurių tarpusavio santykiai paremti baime.
Teko vienai įmonei sukurti ganėtinai įdomią apklausą (negaliu viešinti įmonės pavadinimo dėl sutartinių suvaržymų, tačiau tikiuosi, kad jie nesupyks, jog pasinaudosiu tam tikrais apklausos rezultatais) apie tai, ko reikia jaunam verslui. Daugiau kaip 60% apklausos dalyvių (jų buvo kiek daugiau nei 1,000) pasirinko variantą “Galimybės prieiti prie lektorių ir su jais bendrauti“, kaip naudingiausią programos faktorių. Tokį atsakymą pasirinkusiųjų buvo daugiau, nei pasirinkusių atsakymą “Galimybės prieiti prie investuotojų“.
Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie nori kurti ir “auginti” verslą, taip keldami bendrą šalies vidaus produktą, sukurdami darbo vietas, naujus produktus ir t. t. Ir tokiems žmonėms patarimų reikia labiau nei pinigų. Ir bendradarbiavimo/patariamosios galios trūkumas (pasikartosiu – dėl pasitikėjimo nebuvimo) ženkliai sumažina jų galimybes daryti verslą ir vadovauti įmonėms.
Tačiau visuomenės požiūris negali keistis greičiau, nei žmonės, kurie tą visuomenę sudaro. Netgi, kai tie žmonės supranta (ir pasitiki) tokio pasikeitimo nauda. Pasitikėjimo baimė sukelia vos ne kažkokį “magišką energijos lauką”, kuris “uždaro žmones savyje ir neleidžia jiems veikti taip, kaip reikėtų (ar jie norėtų) tai daryti”.
Geriausia, ką šiuo metu galime padaryti mes, “sėdintys ant atsarginių suolelio ir stebintys kovą su tuo energijos lauku“, – tai pasiūlyti savo pagalbą žmonėms, kurių keliai susikerta gyvenime (ir versle) su mūsų keliais. Ypač tais atvejais, kai žmonės, jau esantys mūsų pažintyse (ar net įtakos sferose) tikrai gali padėti tiems, kam tos pagalbos tikrai reikia. Ir šioje vietoje aš žengsiu tą “pirmąjį žingsnį”, siekdamas padėti žmonėms, kuriems galiu padėti:
- Susiraskite Facebook’e grupę “Verslo Pusryčiai” ir prisijunkite prie jos;
- Parašykite man asmeniškai, elektroniniu paštu: arnoldas [@] verslo.guru;
- Pridėkite save į verslo socialinio tinklo LinkedIn grupę;
Tikrai padėsiu arba supažindinsiu su žmonėmis mano ryšiuose, kurie gali Jums padėti. Skatinu Jus padaryti tą patį. Ne už pinigus, o vien todėl, kad siekiame geresnės visuomenės.
-
Dalyviams - padarykite kelias variacijas su spynomis. Gal vietoje taško, gal vietoje raidės A. Klientas išreiškė tokį pageidavimą. Ir vis dar trūksta prabangos kažkaip... Žinau, nėra lengva pridėti, tačiau pasistenkite, prašau.
-
Vakar (2014-10-20), JAV gyventojai, turintys iPhone 6, iPhone 6 Plus, iPad Air 2, iPad Mini 3 įrenginius (o turintys Apple Watch – ir iPhone 5s, iPhone 5c ir iPhone 5), gali pradėti naudotis Apple Pay mobiliąja pinigine (šaltinis). Na, ne visai taip ji vadinasi. Greičiau – atsiskaitymo sistema.
Apple Pay buvo pristatyta rugsėjo mėnesio 9 dieną, Apple renginio metu, kai buvo pristatyti ir iPhone 6, iPhone 6 Plus bei Apple Watch įrenginiai. Kas įdomiausia – didžioji dalis žurnalistų labai garsiai kalbėjo apie pristatytus įrenginius, o Apple Pay svarba ir nauda – buvo nutylėtos. Kodėl?
Jūs galite paklausti “o kodėl mums tai turi būti svarbu?”. Taip, mobiliosios piniginės supa mus jau kurį laiką – turime net lietuvių sukurtą WoraPay sistemą, suteikiančią galimybę atsiskaityti naudojantis mobiliuoju telefonu. Yra ir MokiPay, ir kiti produktai. Tačiau Apple Pay juos nustelbia. Pabandysiu paaiškinti, kodėl.
Visu pirma – Apple Pay atsiskaitymų paleidimas nėra toks jau “globalinis”, kaip kad gali atrodyti. Remiantis “The Verge” pateikiama informacija:
Daugiau kaip 220,000 parduotuvių JAV, tarp kurių yra Nike, McDonalds, Office Depot ir daug kitų, priims bekontaktį atsiskaitymą. Airbnb, Uber ir Groupon taip pat palaiko Apple Pay savo programėlėse nuo oficialaus pristatymo dienos.Mobilieji atsiskaitymai buvo tikrai opi tema ir juos buvo sunku parduoti prekių ženklams, kadangi visi į tai žiūrėjo skeptiškai. Tačiau dabar, kai tokia sistema yra integruota į geriausiai parduodamą telefoną pasaulyje (Samsung mylėtojai, prašau Jūsų – susilaikykite nuo komentarų. Tema ne apie tai)… Taigi, kodėl Apple sugalvojo įlysti į rinką, kuri jiems visiškai svetima?
Jau esu girdėjęs ir skaitęs ne vieną užsienio žurnalistų/apžvalgininkų išvadą, kad Apple Pay bus nepasisekęs produktas ir aš pasistengsiu tuos teiginius nuginčyti:
Naudotis Apple Pay nebus lengviau nei mokėjimo kortele
Mokėjimo kortelės ištraukimas iš piniginės (ar kišenės) ir jos įdėjimas atgal – visuomet bus sunkesnis procesas, nei telefono ištraukimas. Greičiausiai – Jūs telefoną jau laikote rankose, stovėdami eilėje. Be to – apie kurią mokėjimo kortelę eina kalba? Juk mes, dažniausiai, turime bent dvi, nes nuo to priklauso ir gaunamos nuolaidos, ir puponautų kiekis :) Todėl išsitraukti reikia tinkamą kortelę. O ar tikrai tiksliai atsimenate tos kortelės PIN kodą? Tikrai? Suvedinėsite jį ir vėluosite į susitikimą, ar mielau jau būtumėte kurį laiką pylęsi kurą?
Bet kokiu atveju – netgi jeigu Jūs esate mokėjimo kortelės traukimo iš piniginės ir PIN kodo suvedimo greičio rekordo savininkas – vis tiek mane sulėtinate. Netikite? Pateikiu Jums video apie tai, kaip veikia Apple Pay atsiskaitymų sistema.
Žmonės, kurie naudoja grynuosius atsiskaitydami kasose, yra lėtesni už naudojančius mokėjimo korteles. Žmonės, kurie naudoja mokėjimo korteles yra lėtesni už tuos, kurie naudojasi Apple Pay. Man labai malonu, kad Jūs turite tam laiko. Aš jo neturiu. Prašau – naudokitės kita eile prie kasos. Ta, kurioje stovi žmonės, turintys laiko.
Google Wallet jau seniai šitą turi ir tai neveikia
Tikrai neveikia. Gal todėl, kad tai – Android produktas, kuris neveikia ant absoliučiai visų Android įrenginių?
Kortelės naudojimas yra saugus
Neesu tikras, ar šituo kas nors iš viso dabar dar tiki… Didžiausia saugumo spraga mokėjimo kortelių naudojime atsiskaitymuose yra pačių kortelių naudojimas atsiskaitymuose. Šių duomenų vagystė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vagysčių tarp mokėjimo sistemų. Apple Pay naudojama sistema yra visiškai bevertė trečiosioms šalims. Kaip ir kasininkams ar padavėjams, kurie klonuoja Jūsų mokėjimo kortelių duomenis.
Jau matau, kaip netolimoje ateityje, bankai patys skatins elektroninių piniginių, tokių kaip mobilieji mokėjimai, naudojimą, o ne pačių kortelių. Manau, kad kortelių naudojimas bus apmokestintas. O kodėl jie neturėtų apmokestinti kortelių, kai sukčiavimo atveju (kai nuteka duomenys ar kortelė atsiskaitymo metu yra klonuojama) atsako būtent bankas (užsienyje – 100 procentų. Dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos – informacija tikslinama, bus papildyta)?
Tokios atsiskaitymo sistemos įdiegimas kainuoja pardavėjams pinigus
Buvo laikai, kai pardavėjai dievino atsiskaitymus grynaisiais (beje, dėl juodosios buhalterijos – tie laikai taip ir nepraėjo). Tačiau, atėjus kreditinių kortelių (ir debitinių – taip pat) erai, pardavėjai suprato, kad taip yra geriau. Atsiskaitymo kortelę piniginėje turintis pirkėjas nelabai nutuokia apie pinigų likutį sąskaitoje, su kuria ta kortelė susieta. O jeigu ji dar ir kreditinė (t. y. – kai perkama į skolą) – tada iš viso fantastika. Tada, pirkėjas neriboja savęs ir perka, ką tik gali įpirkti ir kokie marketingo įrankiai jį veikia tuo metu.
Ar matote, kur lenkiu? Taip, Apple Pay taip pat neparodys Jums, kiek pas Jus sąskaitoje liko pinigų. Bet sistema to neparodys ir Jūsų klientui. Ar verta įsidiegti sistemą, kuri paskatins pirkimus? Atsakymas yra akivaizdus.
Rinkoje yra didesnių įmonių, kurios priima mobiliąsias pinigines
Jeigu LUKOIL tai daro, jeigu Čili Pica tai daro (žiūrėti WoraPay pavyzdį), jeigu Bernelių Užeigos tai daro (žiūrėti MokiPay pavyzdį) – vadinasi, mūsų rinka yra atvira tokiems sprendimams ir tie sprendimai nėra “bandomieji” ar trumpalaikiai, teisingai? Mano subjektyvia nuomone – Apple Pay atvers duris labai daugeliui prekybininkų. Be to – pritrauksite klientų, turinčių tikrai nemažai pinigų, grupę. Jeigu jie gali leisti sau pirkti telefoną už 3,000+ litų, tuomet kiek jie gali išleisti pas Jus?
Ar vis dar manote, kad per anksti (ir per daug egzotiška) išeiti iš tradicinių atsiskaitymų būdų komforto zonos?
Straipsnis įkeltas iš Verslo Guru svetainės.
-
Kaip brangiai kainuoja noras pakenkti konkurentams... Velnias... Reikės paieškoti kažkokio kito būdo :lol:
-
Sveiki, o koks atlygis?
Atsiprašau... nepaskelbiau. Info pataisyta.
-
Daugiau variantų bus?
-
Tikrai nuoširdžiai dėkoju už tokius teigiamus įvertinimus. Nors šiuo metu gyvenime vyksta daug pokyčių (ne pačių geriausių) - džiaugiuosi, ka nors čia galiu pasijausti vertinamas. Ačiū Jums už palaikymą. Teigiami žodžiai yra daug brangesni už bet kokius pinigus. Ir motyvuoja atitinkamai.
-
Nu logika...
Pasižiūrėk, kaip gyvena pensininkai. Ir jei tave tenkina pensijų kėlimas po 15 LTL kas du metus, tai viskas tvarkoje tada. Bet turėk omenyje ir tai, kad mūsų visuomenė sensta labai stipriai ir dabartinei (tuometinei) darbo jėga tampa vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti pensininkus.
3-7 proc. metinis prieaugis, skaityčiau yra visai neblogas augimas + reikėtų pastebėti ir tai, kad vėliau pinigai auga ir nuo gautų palūkanų.
Aš skaityčiau, kad pats geriausias pasirinkimas yra SoDra + privatūs pensijų fondai.
Just my 2 cents...
P.S. kažkada skrendant į Australiją, teko sėdėti lėktuve su olandų senukų pora, kuri skrido atostogauti į Naująją Zelandiją. Įsišnekėjom apie tai, kaip jie gali sau leisti skristi į keliones iš savo pensijų, tai jie papasakojo, kad gyvena iš valstybinės mokamos pensijos, o atostogauja iš sukauptų lėšų pensijų fonduose (kaupimas pensijų fonduose ten yra dalinai privalomas).
P.P.S. Australijoje pensijų sistema (ir praktiškai didžioji dauguma socialinių garantjų) yra eina tik per draudimo kompanijas. Ten valstybė pensijų visiškai nemoka (tik tam tikrais išskirtiniais atvejais) ir dirbant yra privaloma ją kauptis pensijų fonduose.
Pensijų fondų grąža, įvertinus atskaitymus nuo turto (vadinamasis apskaitos vieneto vertės pokytis), neigiama buvo tik dvejus metus – 2008 m. ir 2011 m. (atitinkamai -19,7% ir -2,9%), o likusiais metais buvo teigiama ir sudarė nuo 4 iki 17%.
Realioji pensijų fondų grąža pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 2,3% per metus, skaičiuoja Investuotojų asociacija. Realiąja grąža laikomas vidinės grąžos normos rodiklis (angl. internal rate of return, IRR), jis parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga kiekviena „Sodros“ pervesta suma į pensijų fondus. Tiesa, šiuo atveju nevertintas išėjimas iš pensijų fondų (sulaukus pensinio amžiaus ar mirus), tačiau tikėtina, kad tai realiąją metinę grąžą keistų nežymiai, nes dar santykinai nedaug pensijų fondų dalyvių yra išėję į pensiją.
Pensijų fondų per pastaruosius 10 metų pasiektą grąžą galima palyginti su kitais rodikliais: infliacija šiuo laikotarpiu Lietuvoje sudarė 45,7% (Statistikos departamento duomenimis. Galima laikyti, kad vidutiniškai, infliacija buvo po 4,5% per metus), Vilniaus biržos pagrindinis indeksas pašoko 139%, o, pavyzdžiui, Europos akcijų rinkos indeksas „Stoxx Europe 600“ pakilo 43%.
-
gera piramide ta SoDra...
Tau kiek metų? 7? :lol: Nes bent kiek daugiau intelekto turintis žmogus nekalbės tokių nesąmonių :) Prie ko SoDra ir straipsniai apie MLM? Klausimas retorinis. Ir per sunkus, kaip septynmečiui...
-
- Populiarus pranešimas.
- Populiarus pranešimas.
Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
Produktas
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
Pasitikėjimas
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
Paklausa
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
Prieinamumas
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
Procesai
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
Konkurencija
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
Darbuotojai
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
Klientai
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
Kartelis
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
Pirmas kartas – nemokamai
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.
-
O dabar aš pasisakysiu, jeigu galima:
Visuomet pensiją reikia kaupti tik valstybiniuose fonduose. Priežastis labai paprasta: pensininkai yra labiausiai balsuojanti socialinė grupė visuomenėje ir valdžia, prieš kiekvienus rinkimus (t. y. minimum kas 2 metai), pensiją didina. Ir didins. Ir tokio augimo, kaip kad siūlo SoDra - niekas nepasiūlys. Nei vienas privatus fondas. ;)
Just my 2 cents...
PHP kaip užkoduotas tekstas
Programuotojų kampas
Atrašyta
Čia importo iš ACC/ABC Data/Elko modulis OXID sistemai? :) Na, ar panašiai. T.y. kažkas bando apsaugoti autorinį darbą, o Tu ieškai, kas jį "dekoduotų". Deja. ;)