IdejosVerslui

Paskaityk čia visu pirma. ;)

Tada - pažiūrėk į paveikslėlį:

http://img.pandawhale.com/81699-normalizedtmp52470a0a63a53-xHN6.jpeg

Ir padaryk išvadas. ;)

Mokomės iš klaidų

Tinklinio marketingo kompanijos auga tik išnaudodamos juose „dirbančių“ žmonių socialinį statusą, santykius ir pasitikėjimą. Jeigu nusprendėte dalyvauti TM veikloje – Jums teks susitaikyti su tokiu išnaudojimu, nes tai yra „verslo sudedamoji dalis“. Tai ir yra Jūsų „tinklas“. Atleiskite, tačiau jeigu man kas nors pasakytų: „žmogaus, ateik pas mus dirbti, bet turėsi parduoti mūsų produktą visiems savo draugams ir artimiesiems, bei susigadinsi su jais visais santykius“ – toks „siūlytojas“, geriausiu atveju, su pasigardžiavimu suvalgytų savo batą.

Aktyvūs pardavimai – piramidinė taktika

Kas liečia pardavimus – tinklinio marketingo versle dirbantys „verslininkai“ nėra labiau agresyvūs (pardavimuose) nei įprasti pardavėjai. Kadangi didžioji dauguma TM dirbančiųjų nėra verslo mokslus krimtę specialistai – produktai parduodami seminaruose, konferencijose ir kituose grupiniuose susiėjimuose. O kai pardavimą bandoma įgyvendinti kliento namuose – pardavėjas netenka bent jau „neutralios teritorijos“ galimybės ir parduoti tampa dar šiek tiek sunkiau. Turbūt, vieninteliai iš labiau pastebimų skirtumų tarp standartinio pardavimo ir tinklinio pardavimo yra galimybė apgauti galutinį pirkėją, kadangi nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų pirkėjui pateikiamos informacijos kokybę. Nepaisant to – visa kita yra labai panašu į standartinį verslą.

Tačiau, kai kalbama apie Jūsų tapimą distributoriumi („nuosavo verslo galimybę“ ir panašius kliedesius) – tuomet viskas kardinaliai keičiasi. Tinklinio marketingo atstovai patys, dažnai net to nejausdami, pradeda „kišti“ šią idėją („galimybę“, kaip kad tai pavadintų jie) visiems, kas tik jų klausysis. Čia nereikėtų pamiršti, kad tinklinio marketingo kompanijų atstovai nuo kiekvieno atvesto žmogaus gauna savo „procentą“. Ko, žinoma, nėra normaliame versle. Tačiau tai – negali būti laikoma „privalumu“.

„Mama, leisk man Tau papasakoti apie nerealią verslo galimybę…“

Kaip bebūtų keista – tinklinio marketingo tinkluose galima rasti įsipainiojusių įvairiausių žmonių: nuo vis dar besimokančių studentų (ši kategorija žmonių yra labiausiai pažeidžiama, nes pastoviai nori užsidirbti, įgauti patirties, o įprastas verslas nėra linkęs samdyti visiškai naujų žmonių) iki patyrusių buhalterių. Pastarieji, beje, lyg ir turėtų turėti pakankamai įžvalgos, kad pamatyti, jog šis verslo modelis prasilenkia su bet kokia logika. Tačiau…

Šios pastraipos pavadinimas parodo tokios „verslo galimybės“ absurdiškumą. Dauguma žmonių (nepaisant to, kiek giliai jie įsivėlę į tą tinklą) nesiūlytų tokio dalyko savo artimiausiam žmogui. Netgi žmonėms, kurie pirmą kartą susiduria su TM, nuojauta kužda: „nedaryk to su tėvais“. Ir pirmieji „naujai iškepto verslininko“ taikiniais tampa jo… draugai. Ir visgi, atėjus nusivylimo laikui (jeigu nušvitimas pirmas neapsilanko), pardavimo keliai kai kuriuos „verslininkus“ vis tiek „nuveda pas mamą“. Gal jau nebetęsiu, ant kiek tai yra tragiška.

Niekada nepripažink, kad klysti

Dar viena kategorija žmonių, kurie savo buvimo tinkliniame marketinge negali paaiškinti jokia logika – tai tie, kurie išėjo iš normalaus, stabilaus ir bent jau patenkinamai apmokamo darbo, kad „siektų savo svajonių“. Ir kadangi juos taip „techniškai apgavo“ – jie nėra iš tų žmonių, kurie labai lengvai pripažins tai. Net sau patiems. Jiems atrodo lengviau būti įsikibus į netikrą svajonę, lankstinukuose besipuikuojančius fotomodelius akinančiomis šypsenomis ir prie nuomotų jachtų, nei sutikti su tuo, kad juos apgavo.

Kaip nekeista – tarp tinklinio marketingo dalyvių yra juntamas toks nerašytas palaikymas. Kaip kokia slapta brolija. Jie komentuoja neigiamus straipsnius vieningai, kaip komanda. Jie vienas kitą visuomet palaiko (nesvarbu, kad jų TM kompanija yra visiškai kita), pasidalina patarimais. Tokių gerų „santykių“ standartiniame versle praktiškai nepamatysime. Tačiau kai prasideda bendravimas su „netikinčiaisiais“ – tada tik laikykis, brolau! Tikrai liūdna ir graudu matyti žmones, kurie mieliau klimpsta į skolas, nei pasako sau, kad klydo, nusipurto dulkes ir eina per gyvenimą toliau. Bet ką galima padaryti?

Pasitikėjimas instinktais?

Daugumai žmonių, ačiū Dievui, darbinė patirtis tinklinio marketingo kompanijose greitai baigiasi finansine nesėkme ir tokios schemos visam likusiam gyvenimui yra „padedamos į šalį“. Tačiau net jeigu paklausime tokių žmonių, kodėl jiems nepasisekė – mes gausime vieną iš dviejų, dažniausiai pasitaikančių, atsakymų: 1) neturėjau tiek laiko, kiek reikėjo tam skirti (o jeigu teisybę pasakius – „man gėda buvo tai daryti“), arba 2) jeigu būtų pasirašęs tas ir anas (jie turi daug draugų, yra žinomi ir įtakingi) – mums būtų buvę viskas gerai“. Tie, kurie vis tiek nepaleidžia TM svajonės – ir toliau vaikosi „lengvų pinigų schemų“, nors viso to rezultatas būna toks pats.

Todėl, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie tinklinio marketingo kompanijas bei jų veiklos modelius. Žmonės žino, kad TM dėka, jie susigadina santykius, praranda pinigus (kartais – itin didelius), jais manipuliuojama, juos užvaldo godumas ir panašiai. Ir kai jų gyvenime atsiranda dar viena „verslo galimybė“ – tokie žmonės žino, kad reikia laikytis nuo to kuo toliau. Papildomos „motyvacinės medžiagos“ rūsyje jiems daugiau tikrai nebereikia.

Saugokitės tinklinio marketingo aklumo užkrato

Tinklinio marketingo schemų dalyviams yra tikrai labai sunku pažiūrėti į save „iš šono“. Akyse nyksta jų draugystės, santykiai, jų pradeda vengti šeimos nariai ir pan., tačiau jie nesupranta, kad viso to priežastis – „nereali nuosavo verslo galimybė“. Ir jeigu, neduok Dieve, bandai parodyti tokiam žmogui, kad TM yra nelogiška, kad tai prives tą žmogų prie moralinio ir materialinio kracho – su tavimi, žmogau, bus elgiamasi kaip su tuo, kuris vagis, plėšikas, sukčius, žudikas ir prievartautojas viename asmenyje. Ir tavimi reikia atsikratyti, nes tinklinis marketingas yra vos ne „naujasis verslas“, „nauja religija“ ir panašiai.

Nepaneigsime – yra ir su tinkliniu marketingu nesusijusios įmonės, kuriose dirbantys žmonės pasiūlo produktus savo draugams ir/ar artimiesiems – pavyzdžiui automobilio draudimas ar nusipirkti mėsos mažoje krautuvėlėje, o ne dideliame prekybos tinkle. Tačiau šie žmonės neatakuoja savo artimųjų ir draugų. Jie jų nepuola, neverčia pirkti ir nekviečia „pasinaudoti verslo galimybe“.

Ir, kaip sakė Rolandas Paksas apie STT organizuotą kratą TT būstinėje: „čia kaip dramblys porceliano parduotuvėje“. Tinkliniame marketinge dalyvaujantis žmogus yra tas dramblys, o porcelianas – jo draugai ir artimieji. Ir tas dramblys, nesuprasdamas pasėkmių, trypia viską aplink save. Tačiau ateina laikas, kai jau viskas būna sutrypta ir nieko aplink nebėra. Užduokite sau klausimą, ar norisi pasiekti tą ribą?

Pasėkmės

Pasinaudojusius „nerealia nuosavo verslo (tinkliniame marketinge) galimybe“ galima prilyginti rūkoriui – jis žino, kad tai blogai, bet niekaip negali to mesti, negali pripažinti, kad neturi tam valios. Ir jis slapčia nori, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau. Tačiau kai paverti savo draugus klientais – kelias atgal būna itin sunkus.

Ši, dalyvavimo tinkliniame marketinge kaina, neturėtų būti nuslėpta, pamiršta ar paneigta. Kiekvienas skaitytojas, kuris galvoja apie prisijungimą prie TM kompanijos ar jau yra jos dalimi ir galvoja, ar tęsti toliau – turėtų pagalvoti, ar jis pasiruošęs tą kainą sumokėti?

Išvados

1. 
    
   
2. Tinklinio marketingo kompanijos, dėl savo verslo modelio, yra pasmerktos žlugti: jos į savo schemas priima absoliučiai visus ir tie „visi“ gali pritraukti irgi absoliučiai visus, ir taip be galo.
   
3. Didžiąjai daugumai dalyvių, tinklinis marketingas yra lygiai ta pati piramidė, kuri yra kaip ir legalizuota dėl to, kad joje yra produktas (prekė ar paslauga).
   
4. Kiekvienas, dalyvaujantis TM veikloje, turi atsisakyti bet kokių etinių/moralinių normų.
   
5. Šeima ir draugai turėtų tokiais ir išlikti. Jie neturi tapti klientais.
   

Viskas.

Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Tai as ir sakiau, kad foto geriau nedeti jei tavo veidas neduoda tau pliusu, bet jei tavo veidas malonus ar gero zmogaus tada priesingai - jis duoda tau pliusu ir neprasausi idejes.

 

Taip pat vis kalbi apie "grozi". Cia kalba eina ne apie grozi veido, ne apie tai ar zmogus grazus, ar ne, o apie tai ka jo veidas pasako apie jo charakteri, ar jis yra malonaus zmogaus, ar jis bendraujancio zmogaus ir taip toliau.

Juk daug ka galima pasakyt apie zmogu vien is jo veido, turbut girdejai apie fenotipologija ir dar keleta ten tos pacios sferos teoriju. Todel malonus ir geras charakterio svaybes, prota ir tt.. atspindintis veidas gali buti tik privalumas.

 

Taigi tu priesgyniaudamas darai 2 esmines klaidas:

1. Nedejima rekomenduoji remdamasis tuo, kad visi CV rasytojai yra "negrazus"

2. Kalbedamas apie "renkasi pagal grozi" nesupranti, kad visiskai ne apie grozi kalba eina, o apie tai koki charakteri atspindi tas veidas.

Dėkui už pastabas, kolega forumieti :) Atsakysiu, jeigu galima:

Galbūt neteisingai išsireiškiau (arba buvau suprastas). Čia kalba eina ne tiek apie "grožį", kiek apie žmogaus (kandidato) išvaizdos atitikimą kito žmogaus (darbdavio arba atranką vykdančiojo) "skoniui". Vienam, pvz., viena mergina gali būti graži, bet štai, jeigu atranką vykdo kokia nors tetulė su mergautine pavarde ir turinti asmeninių problemų - greičiausiai, "simpatija" į pokalbį nebus pakviesta. Ir dar labai daug galima sugalvoti (o tiksliau - paimti iš praktikos) scenarijų šitiems veiksmams. Todėl ir sakau, kad nuotraukos - nereikia. Ir net paminėjau vieną iš neseniai nutikusių pavyzdžių.

Ir jeigu kiekvienoje įmonėje būtų po fenotipologą, kuris atlikinėtų atranką - nuotrauką rekomenduočiau dėti absoliučiai visiems. :) Tada, drįsčiau manyti, būtų atrinkti tik tinkamiausi toms pareigoms žmonės. Bet... Taip nėra. <_<

Ačiū už nuomonę.

Aš Lietuvoj dar CV nesu rašiusi ir siuntusi, bet kai lankiau universitetą ir buvau keliuose CV/Cover letter rašymo workshop'uose mums griežtai sakė 'ne' nuotraukai (turbūt dėl diksriminacijos - čia daug rimčiau į ją žiūri).

 

Vėlgi, esu tikrai ne kartą girdėjusi, kad atsiuntus CV su nuotrauka yra daug didesnė tikimybė, kad Tave atmes nei tada, kai tos nuotraukos nepridėsi. Pasirodo, yra atlikti tyrimai, kurie teigia,jog: "Profile photos on CVs still seem to be the exception more than the norm however. "Some recent research suggested that candidates face an 88% job rejection rate if they have a photo of themselves on their CV. The same research found that 68% of employers find candidates on Facebook. Are they looking for they get up to, rather than what they look like?"

Atsargiai, Kamile! Tu sekanti būsi už tokios nuomonės išreiškimą. Nesimatuok su vyrais kiaušiais! :lol:

Apie tai ir kalbu. Ne "iš lempos" duodu patarimus ir rašau straipsnius. Remiuosi tikrai rimtais šaltiniais ir turiu daugiau kaip 17-os metų darbo patirtį, kuria ir dalinuosi. Geranoriškai ir neatlygintinai.

Taip, Unseen, aš esu sarkastiškas. Bet mano komentarai ar sarkazmas nėra skirti žmonėms įžeisti. Jeigu turiu kam skambinti (iš asmeniškai pažįstamų) dėl vienos ar kitos konsultacijos savo straipsniui - taip ir darau. Skambinu ir užduodu klausimus tos srities ekspertams. Ir niekada nekišu savo nosies ten, kur nieko nesuprantu. Ir kai matau, kad diskusijos dalyvis (-iai) turi klaidingą nuomonę arba nesupranta mano išraiškoje pateiktos minties - aš stengiuosi išaiškinti. O tada man metama "aš daugiau kaip 300 CV matęs". Rimtai? Ir čia aš matuojuosi kiaušiniais?

Labai keista, kaip jaunųjų verslininkų forume straipsnis apie gyvenimo aprašymą sukelia tiek diskusijų. Ir priešiškumą. Vienas dalykas yra nesutikti su kitų dalyvių nuomone, o pulti juos - yra visai kas kita.

Tikiuosi, su šiuo "off-topic" mes baigėme.

Tau, žmogau, manau būtų laikas pačiam pasinaudoti tavo minėtų psichologų paslaugomis - čia nuoširdžiai sakau. :) Kokia proga tu čia dabar pradėjai kiaušiniais matuotis? Niekam nerūpi kas tu toks esi. Tau žiūriu rimtai kažkas jau yra su psichika jeigu diskutuoti normaliai nebemoki. Galbūt jau reikėtų padaryti pertrauką nuo rašymo?

 

Tu per tą savo susireikšminimą nematai kas yra rašoma - žmogus sako, kad nuotrauka atkreipia dėmesį, iš kur ištraukei, kad jis darbuotoją renkasi pagal išvaizdą, o ne pagal gebėjimus? Pats užsiciklinai ties šia nesąmone ir nepaleidi savo "tiesos", kad ir kaip ji ne į temą skambėtų. Niekas neakcentuoja, kad graži nuotrauka = įdarbinimas, čia tu taip sugalvojai be jokios priežasties.

 

Tu, manau, jau pasiekei tą ribą, kada turėtum sustoti ir kiek pailsėti, nes žiūriu tu čia ne patarimus dalini, o aiškini visiems kaip turi būti, neva šio forumo liaudis būtų tavo klientai. Tu dabar visiems akcentuoji "mano patirtis yra tokia ir ją remtis turi visi, nes kitaip būti negali" <- nemanai, kad tai skamba apgailėtinai?

 

Ar tu apskritai suvoki kas reiškia žodis "diskusijos"? Žmonės perskaitė tavo straipsnį, jiems patiko (man taip pat), uždėjo + ir įsitraukia į diskusijas su savo patirtimi, o tu aiškini, kad jie turi naudotis psichologų arba plastinių operacijų paslaugomis? Tu šiek tiek ant žemės nusileisk, nes tu jau diskutuoti nebesugebi. Jeigu jau nuo tokių komentarų nesugebi susilaikyti, tai sekantį kartą parašyk straipsnį ir spausk "pranešti" bei nurodyk, kad administracija užrakintų temą iš karto :)

 

Žmogau, niekas gi šio straipsnio nemenkina, visi yra patenkinti juo - kiti nenori sutikti su kažkuriais punktais todėl, kad jų patirtis yra visai kitokia nei tavo minėta, kam tas negatyvumas aš nesuprantu :)

Tau siūlau dar kartą, ramiai, atsipalaidavus nuo visko, perskaityti visą diskusiją nuo pradžios, mano ir kitų diskusijos dalyvių pateikiamą nuomonę ir argumentus. Ir tada - paskaityk, ką pats parašei. Aš nei viename savo įraše neakcentavau nei kas aš esu, nei kokia mano kompetencija (ar koks kitas narys yra), nieko nepuoliau įžeidinėti ir panašiai. Diskusija ir vyksta tada, kai jos dalyviai keičiasi nuomonėmis, faktais ir argumentais. Aš priimu Mindaugo ir kitų narių nuomonę, visuomet stengiuosi suprasti, kas yra bandoma pasakyti ir kodėl tas žmogus taip galvoja.

Bet Tu, brolau, peržengi visas ribas.

Koks pyktis ir arogancija :))

 

 

1. Tavo argumentas - pasakojimas, yra tik vienas įvykis iš milijono, o kiek yra istorijų, kai žmogus buvo nepakviestas į pokalbį nes neįsidėjo nuotraukos į CV? Ar tu argumentais vadini nuorodas į savo straipsnius?

2. Nenoriu ir nenaudoju ;) man patinka dabartinė.

3. Na dėl šito tai nesutikčiau, bet kiekvienas grožį supranta savaip.

4. Ačiū ;)

5. Atsiprašau už klaidą. Pasitaisiau.

Mano argumentai yra faktai. Dėl tų pačių faktų pateikimo, Tu laikai mano atsakymą pykčiu ir arogancija. Keista. Suprantu, kad Tau mano straipsniai yra ne argumentas ir tuo labiau - ne autoritetas. Taip būti ir neprivalo, teisingai? Ir nesvarbu, kokiais šaltiniais aš remiuosi straipsniuose, ką ten kažkokioje civilizuotoje valstybėje nustato kažkokie lėvi profesoriai. Juk Tu net 300 CV skaitęs ir žinai geriau...

Tu net pats sau prieštarauji. Bet ir tai Tau netrukdo. Kiekvienas turi savo skonį. Tikrai taip. Todėl žmogus, kuris renkasi darbuotoją pagal išvaizdą, o ne pagal žinias, patirtį ir kompetenciją, yra ######. Ir šioje vietoje - jis turi vieną iš dviejų pasirinkimų: a) likti #####; arba b) pasisamdyti personalo atrankos profesionalus, kurie parinks tinkamą žmogų, o ne "gražų". Nes tie, kurie renkasi darbuotojus verslui - nežiūri, yra nuotrauka ar ne (nebent verslo specifika to reikalauja).

Žinoma, Tu turi teisę į savo nuomonę. Kaip ir likę 7+ milijardo kitų žmonių. ;)

O aš dar kartą pasikartosiu:

Graži, tvarkinga nuotrauka - kuri buvo paprašyta padaryti draugo fotografo (megėjo - profesonalo) yra papildomas pardavimo kanalas. Kaip minėjau į nuotrauką, kaip ir į patį CV reikia investuoti laiko ir ties to padirbėti, bet tikrai rekomenduoju visada ją dėti į CV, dėl aukščiau paminėtų priežasčių.

 

p.s teko perskaityti ir duoti feedbacka daugiau nei 300 CV ir CV su nuotrauka visada labiau patraukia dėmesį nei be jos.

 

P.s.s IdėjosVerslui galėtum argumentuoti savo nuomonę, kodėl nereikia nuotraukos, o ne tiesiog parašyti "ne".

1. Aš ką tik paaiškinau, kodėl nuotraukos CV nereikia. Jeigu nesupratai - perskaityk dar kartą;

2. Jeigu Tavo nuotrauka tokia faina ir ties ja "padirbėta" - kodėl Tu jos nenaudoji šitame forume?

3. Daliai mūsų visuomenės investuoti reikėtų ne į nuotrauką, o į plastikos chirurgus. Kitai daliai (kurie renkasi darbuotojus pagal išvaizdą) - į psichologus.

4. Sveikinu su 300 perskaitytų CV. Achievement unlocked.

5. Antrasis "P. S." rašomas "P. P. S."

Prašau, nėra už ką.

Nuotrauka patraukia akį ir pasako - "aš žmogus kaip visi kiti". O štai kai nėra nuotraukos - galima ir tokią kaip pirmame straipsnyje įsivaizduot, mąstant apie tai, kodėl nėra nuotraukos:)

Ne.

Aš visada rekomenduoju žmogui įsidėti nutrauką į CV, nes:1) Įsivaizduokite per dieną Jums reikia atlikti 10 pokalbių, o per savaitę 50 - spėkite ar lengvai atsiminsite visus žmones? Nuotrauka padedant Jūsų CV susieti su Jumis.2) Gera CV nuotrauka yra dar vienas pardavimo kanalas, kuris suteikia Jūsų CV daugiau žavesio ir pridedam Jam šilumos. Žinoma Lietuvoje dar nėra paplitęs dalykas, kad ruošiant nuotrauką CV reikia investuoti laiko ir darbo, o ne tik pasirinkti vieną iš turimos jau.

Ne x2

Manau nuotrauka yra iš dalies reikalinga. O jeigu tarkim žmogus yra specifinio stiliaus atstovas, ir turi daug tatuiruočių ant rankų, ar kitose matomose vietose? Spėju, darbdavys tikrai atkreiptų į tai dėmesį, kadangi šiomis dienomis ištatuiruotas kūnas daugeliui asocijuojasi su nešvara ir netvarka, ir tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl kurios negavai darbo vietos.

Ne x3

Kaip patvirtina? Mano nuomone - jei tavo veidas yra "gero zmogaus" (nebutinai grazaus, bet tokio, kuris sukelia pasitikejima) tai tada galima deti. Jei toks nera tada geriau nedeti.Siaip turbut zinai, kad nemazai ka galima pasakyt is zmogaus veido, kartais is jo matosi, kad tikrai netinkamas zmigus bus, o kartais matosi, kad norisi pasikviesti pokalbiui vien pagal tai koki charakteri signalizuoja veidas.

Ne x4.

Mieli bendraforumiečiai... Yra toks posakis Rusijoje: "skoniui ir spalvai draugų nėra". Jis puikiai nusako tai, kad kiekvienas žmogus turi unikalų skonį ir stiliaus/grožio/patrauklumo ir t.t. suvokimą. Apie tai jau esu rašęs anksčiau, straipsniuose "Kaip patikti žmonėms" ir "Kaip sudaryti gerą pirmąjį įspūdį". Straipsniuose nurodyta, kaip veikia žmogaus smegenys simpatijos atveju. Ir tai, mielieji, tikrai neveikia Jūsų naudai. Ypač - gyvenimo aprašyme. Nesant nuotraukai - Jūs priverčiate potencialų darbdavį atkreipti dėmesį į Jūsų gebėjimus, o ne išvaizdą.

Duosiu vieną paprastą pavyzdį: samdėme vieną žmogų. Atėjo keli kandidatai - vieni jaunesni, komunikabilūs, kiti vyresni ir su patirtimmi, tačiau brangūs. Ir buvo toks vienas jaunuolis... Atlikęs rimtą praktiką, turintis reikiamas žinias, tačiau charizmos - visiškas nulis. Išvaizda - tragiška. Nesirūpinantis savimi, susikūprinęs, veidas - tikrai "ne kažką". Įmonės savininkas sako man: "gal imame tą ir aną kandidatus?". Aš jam sakau: "o tai kodėl ne šitą?". Jis sako: "taigi jis baisus koks, pažiūrėk". Bet tai buvo žmogus, kurio žinios, patirtis ir kaina labiausiai atitiko įmonės interesus. Rezultatas? Jis vis tiek pas mus dirba. Jeigu jo nuotrauka būtų jo CV - jis nebūtų net pakviestas į pokalbį. Ar dabar suprantate punktą apie nuotrauką?

Atleisk, bet didesnių kliedesių senokai nemačiau...

Straipsnio pavadinimas klaidinantis, teksto suprasti praktiškai neįmanoma, akys kraujuoja nuo klaidų (stilistinių ir gramatinių) ir "straipsnyje" pateikta "komercinio pasiūlymo" idėja (kitaip nepavadinsi) yra iš esmės ydinga. Esant dabartinėms rinkos sąlygoms, itin didelė dalis "verslininkų" nori gauti kaip įmanoma daugiau, už tai mokėdami kaip įmanoma mažiau. Ir tokie žmonės labai apsidžiaugia gavę pasiūlymą "sutvarkyti X už Y atlygį". Ir scenarijus, dažniausiai, būna toks, kad nei tu pilnai X gali padaryti, nei Y gauni.

Teisingas yra nario "heksagonas" pastebėjimas: norint atlikti X, paprastai, reikia žinoti viską nuo A iki W. ;)

Ir tikrai draugiškas patarimas - nemesk savo dieninio darbo. Nes iš rašymo tikrai nepragyvensi.

Kiekvienas brendas turi savo prekiu platinimo strategija. Vieni turi savo oficialius atstovus skirtingose salyse ir parduoda tik jiems ir jei tu nori prekiauti tuo prekes zenklu pirkti gali tik is savo salies oficialaus atstovo. Kiti leidzia prekiaut visiems. Turetum susisiekti su gamintoju ir tai issiaiskint.

Ne visai tiesa, kolega... Ir pats tą faktą paneigi kitoje savo įrašo dalyje. Jeigu autorius perka prekes kitoje šalyje - jam visiškai nerūpi, kokie yra apribojimai vietinėje rinkoje. Apribojimai nėra įstatymiški ir niekas negali jam uždrausti įvežti prekės iš kitos šalies bei prekiauti ją vietoje.

Paimkime tą patį Apple. Distributorius - ACME/ACC Distribution. Iš jų gali gauti absoliučiai viską, išskyrus... iPhone telefonus. Nes pastarųjų išskirtinė prekybos teisė priklauso Omnitel. Tačiau iPhone gali nusipirkti iDeal parduotuvėse, kurie yra oficialūs Apple reselleriai (tokį statusą, beje, nesunku gauti) ir viską ima iš ACME/ACC. Tačiau niekas jiems nieko negali pasakyti, kad jie telefonus įsiveža iš kitų šalių ir pradėjo prekybą jais anksčiau, nei Omnitel. Kaip ir Bitei, kad jie prekiauja iPhone. Čia galioja tas pats. Gamintojai patys daro tam tikrus ribojimus rinkoje (pvz. JAV modeliui taikoma kitokia garantija, nei ES modeliui) ir panašiai. Bet ne įstatymai. Temos autorius klausia apie įstatyminius ribojimus, kurių nėra. Ir būti negali.

Mačiau uždarbis.lt forumuose ne vieną temą su tokiu klausimu, todėl iš karto atsakau į jį įstatymiškai:

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.228⁷ straipsnio (Vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys) 1 dalies (Prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją) 2 punktas (duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma)) ir 3 punktas (verslininko buveinės adresas, telefono ryšio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas)) numato privalomą ir aiškų tokių duomenų paskelbimą.

Kai kalbama apie žymių (ir apsaugotų) prekių ženklais pažymėtus produktus, Tu, kaip pardavėjas, turi už(si)tikrinti esminį dalyką: kad prekė yra originali, o ne kopija. Turi turėti tokių produktų įsigijimo dokumentus, kuriais gali parodyti besidominčioms pusėms, kur tą prekę įsigijai ir panašiai. Išskirtinių apribojimų prekybai nėra. Yra labiau "distributoriniai susitarimai", kuriais tam tikri prekės ženklo atstovai susitaria su prekės ženklu dėl to, kad tie atstovai bus vieninteliai tame regione, kas gauna tas prekes tiesiai iš gamintojo. Jeigu Tu gauni originalias prekes iš kitur (iš antrų, trečių ir t. t. rankų) ir vis tiek sugebi būti konkurencingas rinkoje - niekas negali uždrausti Tavo veiklos.

Tikrai reikia užsirašyti į kursus, kad suprasti, jog "social network" reiškia "socialinis tinklas".

Atsižvelgiant į tai, kad diskusijoje prasideda nusikalbėjimas - dėkoju už išsakytas mintis, tačiau nematau reikalo jos tęsti.

Dėkoju už įvertinimus :) Geri vertimai, ane? :lol: <tęsiu sarkazmą>

Atleiskite, "genijau", gal geresnį apibūdinimą turite LinkedIn'ui?

P. S. Net jeigu aš dabar pradėčiau žiūrėti sodininkystės televiziją ir daugiau niekada nebedirbčiau - vis tiek, manau, Tu iki gyvenimo pabaigos nepadarytum bent 1/2 tiek, kiek esu padaręs aš, "sodininkas-ekstrasensas".

P. P. S. Tu neturi žalio supratimo, kokių žmonių yra šiame forume. Jeigu pats neseniai išmokai nebekakoti į kelnes - tai nereiškia, kad ir likusieji yra tokie patys ;)

Na, kaip žinoma įvairių žmonių būna, kurie nusipirkę prekę sugalvoja ją sugrąžinti, o dar ir internete vėjus pradeda rašinet, kokie jie įžeisti ir nelaimingi ir koks pardavėjas blogas. Nenoriu, kad mano vardas skambėtų, kaip kažkokio aferisto, dėl kelių nepatenkintų klientų, kurių visada buvo ir bus, kad ir kokia ta prekė super bebūtų, neįtiski visiems.

Tokia pirkėjo teisė, numatyta įstatymais. ;) Ir jis ta teise gali pasinaudoti be jokių apribojimų. Parašysiu kada straipsnį apie tai, nes tai - verta atskiros temos.

1. 
    
   
2. O kaip Tu rašai ant voko/dėžutės tą prekę jam siųsdamas?
   
3. Kodėl nori slėpti savo vardą/pavardę/adresą?
    
   

galit gal atsakyti i situs klausimus?

You bought a textbook of Civil law. When you came home, you noticed that 10 pages are missing. Please write a claim to the bookshop.

Please describe the rights you have to use a design of the shop, which you suggested as an improvement for your employer - the Shop.

You registered a design of a handbag. What rights did you get?

Please write a debt obligation.

If you are buying shoes, they should be

Select one:

a. as agreed

b. good

c. new

d. best quality

 

Anthony sold a bycicle to Martin. Half a year later Andrew, a real owner of bycicle saw Martin with his bycicle and claimed to get it back, as he just lent his bycicle to Anthony a year ago. Martin says he did not know that and paid a real price for the bycicle, so he is not going to give it back.

 

Can Andrew get his bicycle back?

 

Can you get a patent for bicycle? Please describe how

Tu juokauji? :lol: Čia teisės užduotys ir atsakymai į jas užima ne 15 minučių. Be to - gal geriau keisk mokslus, jeigu atsakymus į tokias paprastas užduotis reikia pirkti internete. Gėda turėtų būti. Čia teisininkus Lietuva ruošia tokius :lol: O paskui rašo tokie "pats rašai straipsnius ar verti ir nenurodai šaltinio?". Nes patys balvonai yra.

Oi... Dar anglų kalba :lol: Tai tada ne 6, o 3 minutes. Vis tiek - ne Lietuvos rinkai skirtas produktas, tai ir kainos atitinkamos. :)

Hmm... Kaip pigiai... Už 20 LTL galiu skirti 6 minutes.

Pamiršai pridėti: nesisuksi - negyvensi :D <irgi sarcarsm>

Damn... Na, nieko. Kaip nors gal... Nepastebės, manau. :lol:

Ar Tamsta pats rašo straipsnius? Ar verčia ir nenurodo šaltinio ?

Žinoma, kad tik verčiu ir nenurodau šaltinio. O kaip kitaip? Juk Lietuvoje - vieni balvonai gyvena. :lol: <sarcasm>

Redaguota keletas klaidų. Ačiū, kad skaitote :)