Uspaskicho 10 punktų ekonomikos skatinimo planas

Jau su vienu nariu diskutavome ir skaičiavome kiek pavyktų sutaupyti valstybės lėšų tiesiog mažinant valstybės tarnautojų skaičių. Tam nariui pavyko sutaupyti berods 2 mlrd. Lt. 6 mlrd. Lt liko deficitas. Nori ir tu pamėginti? Mūsų diskusiją gali rasti temoje "Seimo rinkimai 2012", jeigu įdomu. Pažiūrėsime kiek sugebėsi tu sutaupyti "ne žmonių sąskaita".

 

P.S. Jeigu nori naikinti Sodrą, tai nepamiršk ant savo pečių pasiimti ir visų jos įsipareigojimų, jos deficito ir skolos.

na 2mlrd deficito sumazinimas jau sis tas:) o sodra tai yra pulinys, kuris kaupiasi ir kai sprogs, tai sprogs..

na 2mlrd deficito sumazinimas jau sis tas:) o sodra tai yra pulinys, kuris kaupiasi ir kai sprogs, tai sprogs..

Bet tai yra tik tiek. Likusių 6 mlrd. iš niekur neištrauksi, jeigu nenori didinti mokesčių ir mažinti išlaidų kitose srityse.

Tame visa ir esmė, kad atrodo va, pasiskolinsim, investuosim, sukursim 10 tūkst. darbo vietų ir deficitas sumažės 500 mln. Lt. Taip nebūna.

Bet tai yra tik tiek. Likusių 6 mlrd. iš niekur neištrauksi, jeigu nenori didinti mokesčių ir mažinti išlaidų kitose srityse.

 

Tame visa ir esmė, kad atrodo va, pasiskolinsim, investuosim, sukursim 10 tūkst. darbo vietų ir deficitas sumažės 500 mln. Lt. Taip nebūna.

betiksle cia ta diskusija, esme tame, kad investuojant i verslo skatinima (mokesciu moketoju kurima) galima surinkti daugiau mokesciu, nei juos keliant, nes mokesciu kelimas tik padidina seselio pajamas..

betiksle cia ta diskusija, esme tame, kad investuojant i verslo skatinima (mokesciu moketoju kurima) galima surinkti daugiau mokesciu, nei juos keliant, nes mokesciu kelimas tik padidina seselio pajamas..

Tokios „mąstysenos“ jokios investicijos nepakeis.

betiksle cia ta diskusija, esme tame, kad investuojant i verslo skatinima (mokesciu moketoju kurima) galima surinkti daugiau mokesciu, nei juos keliant, nes mokesciu kelimas tik padidina seselio pajamas..

O vartojimo skatinimas išpučia palūkanas, taip mažindamas investuotojų pasitikėjimą ir dar labiau didindamas valstybės deificitą.

Na ir kuris dabar esame teisus? :)

O vartojimo skatinimas išpučia palūkanas, taip mažindamas investuotojų pasitikėjimą ir dar labiau didindamas valstybės deificitą.

 

Na ir kuris dabar esame teisus? :)

kur tu matei kad as rasyciau apie vartojimo skatinima?

„Didžioji dalis žmonių tebegyvena toje sistemoje, kai kažką pavogti iš valstybės yra ne nusikaltimas, bet garbė”

 

Tokios „mąstysenos“ jokios investicijos nepakeis.

ne mastysenoj esme.. o pragyvenime is 800litu kai reikia mokesciu sumoket uz buta 900;)

ne mastysenoj esme.. o pragyvenime is 800litu kai reikia mokesciu sumoket uz buta 900;)

Taigi, kai gyvenime vadovaujiesi kredo „ne mąstysenoj esmė“, tai ir tenka verstis su 800 litų per mėnesį. Siūlau pamąstyti dar kartą, gal ne per vėlu.

kur tu matei kad as rasyciau apie vartojimo skatinima?

 

 

ne mastysenoj esme.. o pragyvenime is 800litu kai reikia mokesciu sumoket uz buta 900;)

Tai tu nori, kad valstybė imtų papildomus kreditus, investuotų į ekonomiką ir tuo pačiu padidintų mokesčius, taip prilaikydama vartojimą?

Tai tu nori, kad valstybė imtų papildomus kreditus, investuotų į ekonomiką ir tuo pačiu padidintų mokesčius, taip prilaikydama vartojimą?

galima imt kreditus investuot i ekonomika, paliekant tokius pat mokescius, tik kreditai turetu buti nukreipti i verslo kurima, orientuota i eksporta

galima imt kreditus investuot i ekonomika, paliekant tokius pat mokescius, tik kreditai turetu buti nukreipti i verslo kurima, orientuota i eksporta

Tai kokiomis priemonėmis ribosi vartojimą?

gal kas matet per tv3 rutos laida, kai gaisrininkas paklause kaip man pragyvent is 1200lt algos i rankas, politikas(pavardes nepamenu) atsake: visada galima susirasti geriau apmokama darba :D mazdaug lietuvoj gaisrininku nereikia, tada ruta paklause, o kai jums reikes gesinti deganti nama ka tada darysite? politiko atsakymas: kai kaimyno namas dege padejau uzgesinti kai mano degs jis pades :D

Tai kokiomis priemonėmis ribosi vartojimą?

Kai mane rinksi(jei busiu tiek durnas, kad bolotiruociausi) tada butinai atsakysiu i visus kylancius klausimus, dabar nematau poreikio pravesti politikos pamoku...

O siaip tai vartojimo valdymo problema neiskils, jei valstybe kurtu verslus pati(valstybines imones, kurias jie labai megsta parduoti privatiems vietoj ju pelno didinimo).

Taigi, kai gyvenime vadovaujiesi kredo „ne mąstysenoj esmė“, tai ir tenka verstis su 800 litų per mėnesį. Siūlau pamąstyti dar kartą, gal ne per vėlu.

kadangi pas mus politikai su tokiu mastymu, kaip tavo, tai uztai 90% salies gyventoju gyvena is vidutinio d.u. koks pontas dirbti jei darbo birza moka tiek pat?

o be to visi cia rekentys apie popilizma nesusimastote, kad galbut tas populizmas ir yra teisinga kryptis kuria reikia eiti?

Kartais sunku ir pakomentuot kai žmonės prirašo absurdo. Gal tu gali pakomentuoti kuo populizmas yra gerai? Nes tai savaime yra neigiamo pobūdžio terminas :)

Esme yra tame, kad ne skolinimasis yra blogai, o skolintu lesu panaudojimas kiaurai yra beda. Nezinau nei vieno verslo, kuris be paskolu butu milijardus uzdirbes, gal tu zinai tai pasidalink.

 

I valstybe reiktu ziuret kaip i paprasta verslo subjekta, tik kad valstybes pardavimai yra mokesciu surinkimas, bet tam kad butu is ko rinkti mokescius reikia arba investuoti i mokesciu moketojus arba kurti valstybines imones ir patiem kurti darbo vietas

Teisingai, į valstybę galima žiūrėti kaip į verslo subjektą ar namų ūkį, bent jau galioja panašūs biudžeto dėsniai, tik kad interesai ir subjekto "paskirtis" kita. Joks subjektas negali gyventi nuolatiniame minuse. Bet koks subjektas, turėdamas biudžeto einamojo balanso deficitą, t.y. patirdamas "nuostolius", optimizuoja savo veiklą tam, kad iš jų išbristų. Ar man reikia ieškoti pavyzdžių? Apie stambių korporacijų etatų mažinimus straipsnių pilna. Tuo tarpu tu siūlai esant minuse toliau tą minusą didinti vietoje to, kad stabilizuotume padėtį ir augtume ant sveikos ir stabilios bazės.

Skolintis nebūtinai yra blogai. Tačiau verslas skolinasi kai dar neturi arba turi mažus finansinius įsipareigojimus. O ne krauna vieną paskolų krūvą ant kitos. Nes, kaip pats žinai, paskolos brangiai kainuoja.

Kur tu matai kad as sakiau, kad reik nuolat skolintis? AS sakiau, kad paskolintus pinigus reikia panaudoti pinigu uzdirbimui. O tai yra elementarus verslas. O pardavimai(pajamos) yra mokesciai, o ne mokesciu moketojai..

SKAITYT ismokit, tada cituokit

Pats tu skaityt išmok. Viskas prasidėjo nuo Uspaskicho kalbų apie mokesčių išlygas ir aiškinimą, kad tai reiškia deficito didinimą, kurio mes negalim sau kol kas leisti, nes visų pirma reikia pabaigti pradėtą darbą iš ištraukti valstybę iki pliuso:

1. sudarant galimybę pradėti išmokėti susikaupusią skolą;
   
2. laikantis Mastrichto kriterijų;
   
3. pradedant kaupti finansų rezervą ateities iššūkiams, kad istorija nebepasikartotų.
   

Tuo tarpu tu pradėjai aiškinti, kad biudžeto balanso nereikia laikytis įsikibus.

Kai esi estų situacijoj su 7 proc. BVP skola, gal ir gali sau tai leisti. Lietuvos - kol kas ne.

O ir seip biudzeto deficita reiktu mazint ne gyventoju saskaita keliant mokescius, o mazinant klerku etatus, naikinant tokias nesamones kaip sodra ir panasiai!

Klerkų etatai buvo mažinami. Tesiingumo ministerija išlaidas susimažino per pusę, Vyriausybės taupymo rodikliai yra pateikti jos puslapyje ir mano buvo kelis kartus pateikti rinkimų temoje. Krizės metu, kai nedarbas smarkiai išauga, pernelyg žmonių atleidinėti negalima, nes taip "gaminami" nauji bedarbiai, valgantys pašalpas. Tačiau etatus galima mažinti paliekant kai kuriuos žmones dirbti, pavyzdžiui, dalimi etato. Tačiau tokie veiksmai valstybės deficito problemos krizės metu iš esmės toli gražu nesprendžia.

galima imt kreditus investuot i ekonomika, paliekant tokius pat mokescius, tik kreditai turetu buti nukreipti i verslo kurima, orientuota i eksporta

Į eskportą ir taip buvo kreipiamos lėšos, tik ne skolintos, kaip tu norėtum savo nelabai protingu patarimu, bet ES fondų paramos. Iš dalies dėl šios priežasties mūsų eksportas dabar gerokai viršija ikikrizinį lygį, net jei BVP dar atsilieka :)

Kalbant apie verslo kūrimą, žiūrėk, ką tau šiandien rašo pats verslas:

Norėčiau, kad naujoji valdžia tęstų ir toliau skatintų visas pradėtas programas bei iniciatyvas, susijusias su naujų inovatyvių verslų kūrimu ir skatinimu. Kalbu apie "Verslią Lietuvą", Ūkio ministerijos programas, rizikos kapitalo programas ir pan.

Kartais sunku ir pakomentuot kai žmonės prirašo absurdo. Gal tu gali pakomentuoti kuo populizmas yra gerai? Nes tai savaime yra neigiamo pobūdžio terminas :)

 

 

Teisingai, į valstybę galima žiūrėti kaip į verslo subjektą ar namų ūkį, bent jau galioja panašūs biudžeto dėsniai, tik kad interesai ir subjekto "paskirtis" kita. Joks subjektas negali gyventi nuolatiniame minuse. Bet koks subjektas, turėdamas biudžeto einamojo balanso deficitą, t.y. patirdamas "nuostolius", optimizuoja savo veiklą tam, kad iš jų išbristų. Ar man reikia ieškoti pavyzdžių? Apie stambių korporacijų etatų mažinimus straipsnių pilna. Tuo tarpu tu siūlai esant minuse toliau tą minusą didinti vietoje to, kad stabilizuotume padėtį ir augtume ant sveikos ir stabilios bazės.

 

Skolintis nebūtinai yra blogai. Tačiau verslas skolinasi kai dar neturi arba turi mažus finansinius įsipareigojimus. O ne krauna vieną paskolų krūvą ant kitos. Nes, kaip pats žinai, paskolos brangiai kainuoja.

O tu skaitei ka as rasiau?

1. Etatu mazinimas= klerku isvaikymas=mazinama deficitas etatu mazinimo budu.

2. Investicijos i nauju darbo vietu kurima, nebutinai reiskia, kad toliau islaikom bedarbius ir bomzus. Gali buti valstybiniu imoniu kurimas, kuriu pelnas eina tiesiai i biudzeta ir mazina deficita. O kai skoliniesi tik tam, kad uzdengt skolas, tai cia yra duobes sau kasimas.

Reiktu nepamirst, kad siuo metu 300 000 mokesciu moketoju islaiko visa valstybe, nes klerku bereikalingose institucijose yra daug daugiau nei dirbanciuju.

O tu skaitei ka as rasiau?

1. Etatu mazinimas= klerku isvaikymas=mazinama deficitas etatu mazinimo budu.

O tu ar skaitei, ką aš tau rašiau? Klerkų išvaikyt negalima tuo metu, kai nedarbas yra "ant bangos". Galima tik mažinti bendrą etatų skaičių (apkarpant etatus, bet ne juos masiškai naikinant), bet ne masiškai atleidinėti žmones, kadangi tokiu atveju "gaminami" bedarbiai, kurie reikalauja papildomų išlaidų pašalpų pagrindu. Personalo optimizacijos pagrindas turi vykti nedarbo lygiui stabilizuojantis. O deficito, valstybės, etatų mažinimas iš esmės nesprendžia, nes etatų mažinimu sutaupytos lėšos padengia apverktinai mažą buvusio deficito dalį.

2. Investicijos i nauju darbo vietu kurima, nebutinai reiskia, kad toliau islaikom bedarbius ir bomzus. Gali buti valstybiniu imoniu kurimas, kuriu pelnas eina tiesiai i biudzeta ir mazina deficita. O kai skoliniesi tik tam, kad uzdengt skolas, tai cia yra duobes sau kasimas.

O tu manai, kad galima esamų skolų nepadengti? Jas būtina arba grąžinti, arba refinansuoti. Tu gali nesiskolinti jų išmokėjimui tik vienu vieninteliu atveju - jei gali jas apmokėti iš savų lėšų, o turint biudžeto deficitą ir iš esmės neturint finansų rezervo kaip estai, akivaizdu, kad taip nėra. Ar tu manai, kad Lietuva turėtų skolintis tiek skolų refinansavimui, tiek deficito padengimui, tiek dar verslo skatinimui? Absurdas.

Aš už naujų darbo vietų kūrimą, bet jau turint didelę skolą ir dar tik stabilizuojant valstybės finansus ekonomika negali būti stimuliuojama skolintomis lėšomis. Būtent dėl šios priežasties šios kadencijos metu ekonomikai stimuliuoti buvo mestos ne skolintos, bet ES lėšos, ir pagal jų įsisavinimą Lietuva buvo pirmoji ES! For fcuks sake.

Tamsta – visiškas idiotas, nesisugaudantis ką kalba.

Pries vadinantis idiotais reiktu pasidomet apie zmogu, idiote

:lol:

O tu ar skaitei, ką aš tau rašiau? Klerkų išvaikyt negalima tuo metu, kai nedarbas yra "ant bangos". Galima tik mažinti bendrą etatų skaičių, bet ne masiškai atleidinėti žmones, kadangi tokiu atveju "gaminami" bedarbiai, kurie reikalauja papildomų išlaidų pašalpų pagrindu. Personalo optimizacijos pagrindas turi vykti nedarbo lygiui stabilizuojantis. O deficito, valstybės, etatų mažinimas iš esmės nesprendžia, nes etatų mažinimu sutaupytos lėšos padengia apverktinai mažą buvusio deficito dalį.

 

 

O tu manai, kad galima esamų skolų nepadengti? Jas būtina arba grąžinti, arba refinansuoti. Tu gali nesiskolinti jų išmokėjimui tik vienu vieninteliu atveju - jei gali jas apmokėti iš savų lėšų, o turint biudžeto deficitą ir iš esmės neturint finansų rezervo kaip estai, akivaizdu, kad taip nėra.

 

Aš už naujų darbo vietų kūrimą, bet jau turint didelę skolą ir dar tik stabilizuojant valstybės finansus ekonomika negali būti stimuliuojama skolintomis lėšomis. Būtent dėl šios priežasties šios kadencijos metu ekonomikai stimuliuoti buvo mestos ne skolintos, bet ES lėšos, ir pagal jų įsisavinimą Lietuva buvo pirmoji ES! For fcuks sake.

1. net ir isvaikyti klerkai be darbo yra geriau nei didelis deficitas:) nes nuo tu klerku geriau niekam nera. nors as ir turejau mintyje, kad tuos isvaikytus asilus sudarbinti i naujai sukurtas valstybines imones. Tik viena beda, kam vagys versle?

2. nereikia man vesti paskaitu apie tai kaip negalima skolintis i minusa. seip makro ekonomikos vadovelyje parasyta, kad krizes metu valstybe privalo mazinti mokescius ir didinti vartojima. siuo atveju kubilas elgesi priesingai. SKOLINTIS NERA blogai reikia tik protingai elgtis su pinigais, o ne juos svaistyti.

3. ar kadanors susimastei is ko pensija gausi? garantuoju, kad negausi ne tik tu, bet ir tavo tevai;) jei viskas taip ir tesis

Sakai LT buvo pirma isisavinant? tai kodel 2mlrd skirti renovacijom neisisavinti? nors nuo ju vien 400mln pvm butu ateje i biudzeta? nu kam cia gincytis del nesamoniu

1. net ir isvaikyti klerkai be darbo yra geriau nei didelis deficitas:) nes nuo tu klerku geriau niekam nera. nors as ir turejau mintyje, kad tuos isvaikytus asilus sudarbinti i naujai sukurtas valstybines imones. Tik viena beda, kam vagys versle?

Jeigu mes jiems mokėsim pašalpas (išeitines, be to, jei nedarbas aukštas, tai greičiausiai ir bedarbio, ypač jei atleidimas būtų masinis), tai gausis taip, kad vieną vietą lopysim iš kitos kirpdami audinį. Kaip sakiau, tokiu atveju laikausi nuomonės, kad kol nedarbas aukštas, reikėtų optimizuoti biurokratinį aparatą ta prasme, kad dalį žmonių reikėtų palikti dirbti puse etato. Šitaip išloštume dėl dviejų dalykų:

1. nebūtų bedarbio, nereikėtų mokėti ir bedarbio bei išeitinės pašalpos;
   
2. žmonės išlaikytų nors ir mažesnes, bet kažkokias pajamas ir nebūtų palikti likimo valiai.
   

O nedarbo lygiui grįžus į normalų, gali imtis optimizacijos iš esmės. Optimizacija visada yra gerai ir tikrai nebandau pasakyti, kad reikėtų laikyti dirbtinai išpūstą biurokratinį aparatą. Tačiau, jei tuo nebuvo susirūpinti iki krizės, krizė tam nėra tinkamiausias metas. Be to, vėlgi, jau sakiau, optimizacija buvo vykdoma. Pateikiau porą pavyzdžių - Teisingumo ministerija išlaidas sumažino per pusę, Vyriausybė taip pat taupė.

Antra mano mintis yra ta, kad ši tema yra neadekvačiai smarkiai išeskaluota. Žmonės mėgsta keikti valstybės administracinį aparatą ir aiškina, kad klerkų per daug. Galbūt, tačiau jo optimizavimas neišsprestų tų deficito problemų, kurias turėjome krizės įkarštyje. Kiek pamenu, rinkimams skirtoje temoje Creatium buvo pateikęs ir savo paskaičiavimus :) Todėl nereikia to pateikti kaip kažkokios panacėjos. Tai tik populiari tema, biurokratijos mažinimas yra gerai, bet tai nėra esminis valstybės spręstinų uždavinių punktas.

2. nereikia man vesti paskaitu apie tai kaip negalima skolintis i minusa. seip makro ekonomikos vadovelyje parasyta, kad krizes metu valstybe privalo mazinti mokescius ir didinti vartojima. siuo atveju kubilas elgesi priesingai. SKOLINTIS NERA blogai reikia tik protingai elgtis su pinigais, o ne juos svaistyti.

Aha. Ir visas pasaulis jį giria bei stebisi :)

"Aš, iš tiesų, atvykau į Lietuvą mokytis, nes jūs padarėte tai, ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuvai pavyko išvengti šios krizės be tradicinių metodų, pavyzdžiui, išlaidavimo arba palūkanų normų mažinimo", - sako didžiausios Japonijos konsultacijų įmonės „Nomura Research Institute“ vyriausias ekonomistas R.C.Koo

Pasirodo, mes gebam ne tik skaityti vadovėlius, bet ir juos rašyti.

3. ar kadanors susimastei is ko pensija gausi? garantuoju, kad negausi ne tik tu, bet ir tavo tevai;) jei viskas taip ir tesis

Ekonominė politika yra gera. Tiesiog nepakanka 4 metų, kad makro rodikliai pasiektų kasdienį gyvenimą. Na o jei kas kadenciją tai eisim pirmyn, tai atgal, tai ilgai dar ir nepasieks.

Sakai LT buvo pirma isisavinant? tai kodel 2mlrd skirti renovacijom neisisavinti? nors nuo ju vien 400mln pvm butu ateje i biudzeta? nu kam cia gincytis del nesamoniu

Esu paminėjęs, kad renovaciją laikau viena iš sričių, kur dabartinė Vyriausybė galėjo padirbėti geriau. Jeigu reikėtų sukritikuoti, tai šitai įtraukčiau į savo kritiką. Negarbinu aš nei vienos partijos, mano požiūris nėra nei subjektyvus, nei aklas ir jis yra ganėtinai subalansuotas ir viską apibendrinus TS ir LS laikau visa galva pranašesnėm partijom už likusias. Tačiau kalbant apie bendrą ES fondų paramos įsisavinimą, taip, Lietuva buvo pirmoji ES, tai yra faktas.

Jeigu mes jiems mokėsim pašalpas (išeitines, be to, jei nedarbas aukštas, tai greičiausiai ir bedarbio, ypač jei atleidimas būtų masinis), tai gausis taip, kad vieną vietą lopysim iš kitos kirpdami audinį. Kaip sakiau, tokiu atveju laikausi nuomonės, kad kol nedarbas aukštas, reikėtų optimizuoti biurokratinį aparatą ta prasme, kad dalį žmonių reikėtų palikti dirbti puse etato. Šitaip išloštume dėl dviejų dalykų:

1. nebūtų bedarbio, nereikėtų mokėti ir bedarbio bei išeitinės pašalpos;
   
2. žmonės išlaikytų nors ir mažesnes, bet kažkokias pajamas ir nebūtų palikti likimo valiai.
   

O nedarbo lygiui grįžus į normalų, gali imtis optimizacijos iš esmės. Optimizacija visada yra gerai ir tikrai nebandau pasakyti, kad reikėtų laikyti dirbtinai išpūstą biurokratinį aparatą. Tačiau, jei tuo nebuvo susirūpinti iki krizės, krizė tam nėra tinkamiausias metas. Be to, vėlgi, jau sakiau, optimizacija buvo vykdoma. Pateikiau porą pavyzdžių - Teisingumo ministerija išlaidas sumažino per pusę, Vyriausybė taip pat taupė.

 

Antra mano mintis yra ta, kad ši tema yra neadekvačiai smarkiai išeskaluota. Žmonės mėgsta keikti valstybės administracinį aparatą ir aiškina, kad klerkų per daug. Galbūt, tačiau jo optimizavimas neišsprestų tų deficito problemų, kurias turėjome krizės įkarštyje. Kiek pamenu, rinkimams skirtoje temoje Creatium buvo pateikęs ir savo paskaičiavimus :) Todėl nereikia to pateikti kaip kažkokios panacėjos. Tai tik populiari tema, biurokratijos mažinimas yra gerai, bet tai nėra esminis valstybės spręstinų uždavinių punktas.

 

 

Aha. Ir visas pasaulis jį giria bei stebisi :)

 

 

Pasirodo, mes gebam ne tik skaityti vadovėlius, bet ir juos rašyti.

 

 

Ekonominė politika yra gerai. Tiesiog nepakanka 4 metų, kad makro rodikliai pasiektų kasdienį gyvenimą. Na o jei kas kadenciją tai eisim pirmyn, tai atgal, tai ilgai dar ir nepasieks.

 

 

Esu paminėjęs, kad renovaciją laikau viena iš sričių, kur dabartinė Vyriausybė galėjo padirbėti geriau. Jeigu reikėtų sukritikuoti, tai šitai įtraukčiau į savo kritiką. Negarbinu aš nei vienos partijos, mano požiūris nėra nei subjektyvus, nei aklos ir jos yra ganėtinai subalansuotos. Tačiau kalbant apie bendrą ES fondų paramos įsisavinimą, taip, Lietuva buvo pirmoji ES, tai yra faktas.

nu cia praktiskai parasei tai ka as galvoju, tik placiau :) o del tos statistikos, tai ten buvo 2011 lapkricio 15d, dabartine manau ne tokia grazi.. bet ne tame esme.

Visas mūsų valdžios aparatas yra visame kame supuvęs ir klerkus kaip tik reikia spirt lauk nieko nelaukiant... Tokiam asmeniui, kuris valstybinėse įstaigose nesitiki padėti atėjusiam žmogui, tiesiai į snukį rėžt reiktų. O dabar eini dėl kokios problemos klaustis, tai per ~5 įstaigas/kabinetus/žmones pasiūs. Tai ką tada, jobšikmat anie veikia? Per tas pačias žinias jau daug su biškiu kartų girdžiu: „ Ne mano kompetencija“. Išvis ar mes tokia rimta/didelė/ labai pasauliui įtakinga šalis, kad reikia tiek ministerijų? Dar pasakykit ministerijos nefinansuojamos, ir jei panaikinsim tai biudžetas nepapilnės, ir darbo užkrausim papildomo kitiems. Reikia užkrauti. Kas jau kas, bet mačiau kiek darbo Šiauliuose savivaldybėje turi. Sėdi, geria kavutę, „Ko atėjai? Ai, čia ne pas mus<...>“.

Kalbant apie seimą, man nusispjaut ant partijų ideologijų, seimas ta vieta, kur nesvarbu, kas esi, turi dirbti išvien. Dabar tik pjovimasis tarp vienų ir kitų, mes geresni, anie blogesni. Apie jų darbą patyliu, kiek jų neateina į darbą, kiek buvusių/nebuvusių komandiruočių? Tu paprastas žmogelis dienikę neateik į darbą, vsio- lėksi lauk. Apie priimamus sprendimus išvis patylėsiu. Pasakyti „Taupom“ aš irgi galiu, paskaičiuoti, kad daugiausiai energijos gautume iš atominės, aš ir galiu. Kiek žiūriu, sprendimai priimami patys lengviausi, nekokybiški. Gal šiai dienai mano paminėti, ir jų priimti sprendimai ir geri, bet prie jų prieita paprasčiausiu keliu, be visokių alternatyvų ieškojimų ir bandymų. Tebūnie, kad ir per didelį ieškojimą nerandama geresnių variantų, bet būk mielas, parodyk, kad stengeisi. Šiandien pastangų: 0. Ir per tokią nesąmonę, renkamės „mažiau blogą“, o juk reikia rinktis „geriausią“. Todėl ir toks pasyvus balsavimas, gadinami biuleteniai. Nes nėr ką rinkt.

Čia, ne tai, kad „Koks žmogus, tokia ir valdžia“, čia viskas prasidėjo nuo: „Kokia valdžia, toks ir žmogus“. Viskas lygiai tas pats, kas rūkymas. Tu aiškink žmogui neaiškinęs, kol pats nesusiims, tol nemes rūkyt. Lygiai taip, šauk nešaukęs ant valdžios, kol pati nesusipras, tol nieko nebus. Nepaisant to, kaip ir toliau diegiama rūkymo prevencija, taip ir toliau reik šūkaut.

Uspaskis: "Pirksu kalbu apie Lituvas ikonomiku. Iki pidisoka."

PAskaičiau pradžią ir to užteks, taip pat pacituosiu Jums kas užstrigo ir nebeskaičiau toliau.. Jeigu įsigilitumėm tikrai rastumėm begalę nesamonių. Tad cituoju:

"1. Svarbiausias instrumentas tam, kad būtų sukurta tikrai sąžininga konkurencija — tiesioginės verslo rėmimo praktikos atsisakymas ir bendros verslo stimuliavimo sistemos, kuri visiems užtikrintų vienodas sąlygas, sukūrimas. Apie tai ne vieną kartą sakiau ir Europos Parlamente."

ir iškart priešprieša:

"4. Esant poreikiui, pasirūpinti kreditais su valstybės garantija ir padengti procentus. Tokios politikos pavyzdį galime matyti Barako Obamos valdomose JAV, kai tam tikrais atvejais kreditai net yra nurašomi tam, kad verslas būtų stimuliuojamas. Apie tokius mechanizmus irgi buvau rašęs anksčiau, tačiau mes tokių priemonių negalėsime taikyti plačiu mastu, nes Lietuvos galimybės yra ribotos,

O kita, remiamasi neseniai forume kalbėjusiu japonijos ekonomistu:

"2. Būtinai reikia pasinaudoti Japonijos ekonomisto patarimu ir sukurti prielaidą tam, kad taupymo fondų pinigai liktų Lietuvoje, taip pat sudaryti sąlygas, kad fizinių ar juridinių asmenų lėšos liktų Lietuvoje. Tam gali pasitarnauti patrauklūs Vyriausybės vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, taupymo lakštai — ką Darbo partija dar 2009 m. siūlė konservatoriams."

Visiška nesamonė. Dabar rekordiniai kiekiai bankuose sudėtų pinigų. Jie iškeliaus ič čia tik todėl, kad neskatins verslo pradžios, kurti verslų ir t.t., kas skatina investicijas čia, Lietuvoje, o ne, tarkim, Airijoje. Bet Uspaskih pirmame punkte nenori, kad būtų verslui kurti skatinimo priemonės, bet būtų visasm verslui skatinimo priemonės. Tokiu atveju naujų įmonių įėjimas į rinką beveik neįmanomas.

Aš toliau nesigilinsiu, bet realiai čia tikrai tik tikras tyras populizmas. Viskas yra daroma, tereikia vieno-mažinti korupciją, kuri ir yra kertinis trukdis verslo kūrimui ir esamo sėkmingam veikimui bei konkurencijai. O upaskichas konkurencijos nenori, juk jis nori sumažinto PVM įmonėms, beje labiausia savo, o konkurencijos nenori, o tas, kaip žinia, labiausia reikalinga, kad būtų normalios kainos bei kokybiški gaminiai.

"3. Pasinaudoti britų praktika ir palikti bazinį PVM tokį, koks yra, kad nebūtų nusilpnintas valstybės biudžetas. O verslui, kuris kuria pridėtinę vertę, arba, kaip aš sakau, uždirba valiutą ir konkuruoja vidaus rinkoje su importu, sumažinti PVM iki tokio lygio, kad jis nebūtų didesnis už aplinkinių valstybių. Nors PVM vadinamas vartojimo mokesčiu, nereikia žiūrėti, sumažės kaina galutiniam vartotojui ar ne. Šiuo atveju svarbu tai, kad būtent su mūsų nacionalinėms prekėmis dirbtų aptarnaujančių įmonių grandinė — nuo gamintojo iki vartotojo."

Beje, tikriausia esate girdėję, kodėl negalima skatinti vien savo gamintojų produkcijos pirkimo, nes bus neigaimas importo-eksporto balansas. O tada tiesus kelias į didelį šūdą.

Kai mane rinksi(jei busiu tiek durnas, kad bolotiruociausi) tada butinai atsakysiu i visus kylancius klausimus, dabar nematau poreikio pravesti politikos pamoku...

 

O siaip tai vartojimo valdymo problema neiskils, jei valstybe kurtu verslus pati(valstybines imones, kurias jie labai megsta parduoti privatiems vietoj ju pelno didinimo).

 

 

kadangi pas mus politikai su tokiu mastymu, kaip tavo, tai uztai 90% salies gyventoju gyvena is vidutinio d.u. koks pontas dirbti jei darbo birza moka tiek pat?

Belieka pritarti knoppkiui :lol: Patariu daugiau nerašyti ir nebesidaryti sau gėdos.

Kada perskaitysim cunamio (temos autoriaus) mintis, žadėjo vėliau parašyt ir pats ką galvoja?

Cunamis dabar atostogauja Havajuose, turėk kantrybės :)

gal kas matet per tv3 rutos laida, kai gaisrininkas paklause kaip man pragyvent is 1200lt algos i rankas, politikas(pavardes nepamenu) atsake: visada galima susirasti geriau apmokama darba :D mazdaug lietuvoj gaisrininku nereikia, tada ruta paklause, o kai jums reikes gesinti deganti nama ka tada darysite? politiko atsakymas: kai kaimyno namas dege padejau uzgesinti kai mano degs jis pades :D

Kvailesnės laidos nemačiau. Susodino berods 8 oponentus ir vieną konservatorių. Ir diskutuokit tipo. O dar salėje koks 40 snukių sėdėjo. Aš to konservatoriaus vietoje turbūt būčiau arba iš pykčio sprogęs arba tiesiog nėjęs dalyvauti išvis.