Žolinės (tipo sveikinimas)

ATE VISIEMS, ŠVENTĖ BAIGĖSI. PAXMEL 3000

Žolinė, o ne žolinės.

http://www.youtube.com/watch?v=IfevBaDiWtw

gero vakaro! o vakare nepamirskit bob marley

Niekada nešvenčiau religinių švenčių, išskyrus kalėdas vaikystėje. Aišku, gerai yra tos nedarbo dienos, bet manau yra daug rimtesnių švenčių, per kurias geriau galėtų padaryt ne darbo dienas, kad ir to pačio pasaulinių karų pabaigas.

Linkiu Limpfakui gerai atšvęst !

Žolinės - Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės (dievatikių paaiškinimas).

 

Žolinės - dar viena dievatikių aukų, kurią valdo bažnytinė sekta, šventė (mokslinis paaiškinimas).

 

Nežadu čia stumti ant tų atsilikėlių, temą sukūriau tam, kad pasveikinti visus su eiline nedarbo diena. Linkiu gerai ją atšvęsti, juk tai - žolinės. Kas mėgsta žolytės - tiek to, biškiuką galite užtraukti. :)

 

Kaip žolines švęsite jūs? Mano šeima šiandien vyks į kažkokį balių, kuris 2 dienas vyks paplūdimyje prie jūros. Tuo tarpu aš bandysiu ištestuoti kaip veikia naujasis Wi-fi šifravimo būdas - RADIUS 6x.

 

Gerų švenčių!

Gėda savo šaknų nežinoti.

Žolinė yra labai sena lietuviška šventė dar iš pagoniškų laikų, kai žmonės džiaugdavosi gamtos duodamu derliumi, nes rugpjūčio vidurį gamta būna pati dosniausia. Pagal senas tradicijas šią dieną visi lankydavo gimines, draugus, ruošdavo vaišes ir t.t. Graži ir prasminga šventė pasidžiaugti gamtos dosnumu ir pabūti kartu. Bažnyčia perimė šitą šventę visai neseniai ir ją gadina pamiršdami senas tradicijas ir tikrą šios šventės prasmę.

Tačiau jos ištakos siekia kur kas senesnius laikus nei krikščionybės pradžia. Antai graikai tuomet garbindavo deivę Artemidę, romėnai – Dianą, kurios buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Kaip rašoma tinklalapyje day.lt, 500 m. prieš m. e. būtent rugpjūčio 15-ąją esą buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Baltai per Žolinę atlikdavo didžiajai deivei gimdytojai Ladai (lietuviai – Žemynai) skirtas apeigas, jai aukodavo užaugusį ir subrendusį derlių. Iki tol niekas esą nedrįsdavo valgyti naujo derliaus vaisių. Įdomu, kad Žoline šią šventę vadina tik lietuviai – visose kitose šalyse tai yra bažnytinė Marijos šventė.

Libertas Klimka

Libertas Klimka

Mūsų šalyje nuo seno rugpjūčio viduryje, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo būna nudirbti – javai nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, pasiruošta maisto žiemai, būdavo švenčiama vasaros ir rudens sandūra. Žolinė yra atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis laikas.

Moterys tuomet rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių, kepdavo duoną iš naujo derliaus, o vyrai parūpindavo alaus ar giros.

Pasak L.Klimkos, tokia derliaus šventė buvo minima jau pirmoje spausdintoje Lietuvos istorijoje – Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikoje“, kuri Karaliaučiuje buvo išspausdinta 1582 m.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/etnologas-libertas-klimka-zoline-svente-musu-sielai-56-361321#ixzz2c2jpAH4p

Išvyko tėvai į Palangą,todėl aš vargsiu su FIFA 13..

Ojej... Kaip neįdomiai :o na nebent tau 13 metų ir tau dar niekas nerūpi, kitu atvėju, tai jau negerai, draugai - didžiausias turtas, daugiau laiko su jais praleisk ir aišku ne online, o realybėje, juk žolinės :D :)

Tipo tegul temos autorius mažiau žolytę rūko, nes, matomai, jam ant proto tai gerokai kirto.

Ojej... Kaip neįdomiai :o na nebent tau 13 metų ir tau dar niekas nerūpi, kitu atvėju, tai jau negerai, draugai - didžiausias turtas, daugiau laiko su jais praleisk ir aišku ne online, o realybėje, juk žolinės :D :)

Nereikia taip tiesiogiai suprasti mano žinutės :)

Žolinės, rasos, tai yra pagonių šventės. O pagonių šventės yra labai logiškos. Pvz Rasos trumpiausia metų naktis ir sąlyginai nauji metai, o tai jau gera proga ;)

Aš tai įsipyliau trejų devyneriu truputėlį žolinių proga, visgi ale žolelių trauktinė ;D

Gėda savo šaknų nežinoti.

Žolinė yra labai sena lietuviška šventė dar iš pagoniškų laikų, kai žmonės džiaugdavosi gamtos duodamu derliumi, nes rugpjūčio vidurį gamta būna pati dosniausia. Pagal senas tradicijas šią dieną visi lankydavo gimines, draugus, ruošdavo vaišes ir t.t. Graži ir prasminga šventė pasidžiaugti gamtos dosnumu ir pabūti kartu. Bažnyčia perimė šitą šventę visai neseniai ir ją gadina pamiršdami senas tradicijas ir tikrą šios šventės prasmę.

 

 

Ankščiau ši šventė buvo džiaugimasis, buvimas su šeima, vaišės ir visa kita, o dabar tai tiesiog paprasta degradavusių žmonių eilinė proga susivaryti į save nuodų (kokių - kiekvienam individualiai). Nors ir neesu didelis papročių ir švenčių fanas, bet dėl šito tikrai labai gaila. Tai galioja praktiškai visoms šventėms. Žmonės yra net pamiršę kodėl ir kaip jas reikia švęsti, nes jų tikslas dažniausiai būna prigerti/prirūkyti.

Vienintelis šventės pliusas, kad darbe dvigubas tarifas. :D

Gėda savo šaknų nežinoti.

Žolinė yra labai sena lietuviška šventė dar iš pagoniškų laikų, kai žmonės džiaugdavosi gamtos duodamu derliumi, nes rugpjūčio vidurį gamta būna pati dosniausia. Pagal senas tradicijas šią dieną visi lankydavo gimines, draugus, ruošdavo vaišes ir t.t. Graži ir prasminga šventė pasidžiaugti gamtos dosnumu ir pabūti kartu. Bažnyčia perimė šitą šventę visai neseniai ir ją gadina pamiršdami senas tradicijas ir tikrą šios šventės prasmę."

Kokiu dar "savo saknu"?..Tai gal ir Kaledas sventi pagal senuosius paprocius ir lakstai apie lauza? as tai ne. Man PATINKA, kad Baznycia pereme sventes ir is kaimieciu-tamsuoliu sventes "atemusi" adaptavo.. Jei priestarauji-dar karta klausiu: pvz. Sv.Kaledas sventi dalindamasis dovanom/lankydamas artimuosius(Krikscionybe-artimo meile, dalinimasis) ar lakstydamas apie lauza?

"Pagonybe-sis žodis yra kilęs iš lotyniško paganus – reiškiančio kaimietis, daugiausia naudotas viduramžiais, kuomet Romos imperijoje įvesta krikščionybė, kaip valstybinė religija. Ilgainiui viduramžiais šis žodis įgijo menkinamąją reikšmę, susijusią su socialiniu žmonių pasiskirstymu. Viduramžiais, priėmus krikščionybę, greičiausiai sukrikščionėdavo miestiečiai ir aukštuomenė, vienuolynai kurdavosi miestuose, juose veikė mokyklos ir skriptoriumai, taigi krikščionims buvo lengviau prieinamas raštas ir mokslas".

Labai keistas siu laiku bedieviu/ateistu "megavimasis" pagonybe-kitaip tariant kazkoks pervertiskas-iskrypes DZIAUGIMASIS tamsa/kaimietiskumu/prietarais etc. :/ jei megaujiesi-siulau ne krikscioniskom vertybem vadovautis, o pagoniskom (tureti kelias zmonas, "nudusint" vaika, jei su "defektais" gime, lakstyt apie lauza ir garbint saule/menuli etc.. <_< ) Tada elgsies LOGISKAI (veiksmai nepriestaraus "teorijai").. <_<

Kokiu dar "savo saknu"?..Tai gal ir Kaledas sventi pagal senuosius paprocius ir lakstai apie lauza? as tai ne. Man PATINKA, kad Baznycia pereme sventes ir is kaimieciu-tamsuoliu sventes "atemusi" adaptavo.. Jei priestarauji-dar karta klausiu: pvz. Sv.Kaledas sventi dalindamasis dovanom/lankydamas artimuosius(Krikscionybe-artimo meile, dalinimasis) ar lakstydamas apie lauza?

 

"Pagonybe-sis žodis yra kilęs iš lotyniško paganus – reiškiančio kaimietis, daugiausia naudotas viduramžiais, kuomet Romos imperijoje įvesta krikščionybė, kaip valstybinė religija. Ilgainiui viduramžiais šis žodis įgijo menkinamąją reikšmę, susijusią su socialiniu žmonių pasiskirstymu. Viduramžiais, priėmus krikščionybę, greičiausiai sukrikščionėdavo miestiečiai ir aukštuomenė, vienuolynai kurdavosi miestuose, juose veikė mokyklos ir skriptoriumai, taigi krikščionims buvo lengviau prieinamas raštas ir mokslas".

 

Labai keistas siu laiku bedieviu/ateistu "megavimasis" pagonybe-kitaip tariant kazkoks pervertiskas-iskrypes DZIAUGIMASIS tamsa/kaimietiskumu/prietarais etc. :/ jei megaujiesi-siulau ne krikscioniskom vertybem vadovautis, o pagoniskom (tureti kelias zmonas, "nudusint" vaika, jei su "defektais" gime, lakstyt apie lauza ir garbint saule/menuli etc.. <_< ) Tada elgsies LOGISKAI (veiksmai nepriestaraus "teorijai").. <_<

Dar pradėkim sakyt, kad:

1) Gyvenimas = krikščionybė.

2) Žmonės = krikščionybė.

3) Kompiuteris = krikščionybė.

4) Uždarbis.lt = krikščionybė :D :D

Labai kvailas poelgis sakyti kas buvo praeityje, prieš kažkiek tai metų. Argi ne praeitis - pagrindinė dievatikių aukų faktų priežastis? Pritariu tau, kad tos visos religijos "sukūrė" geresnį gyvenimą, bet yra vienas bet. Bet ta visa visa religinė adoracija jau per daug. Šiandien sudegintume visas bažnyčias, pašalintume visus kunigus ir niekas nuo to nenukentėtų. Ai... Dievatikiai išprotėtų, juk bažnyčių nebebūtų, kurgi pasimelsti :)

Iš kitos pusės, kaip priedas, tos religijos yra didelis minusas. Kažkoks savęs slėpimas, apgaudinėjimas. Yra toks posakis: "kur baigiasi mokslas, ten prasideda religija". Turbūt pats kvailiausias dalykas, parodantis žmonių bukumą. Ir šio posakio laikosi tik religingieji (nebent dar vienas ar kitas netikras mokslininkas). Mokslas nieko bendro neturi su religija ir visatos plėtimasis taip pat nieko bendro neturi su religija.

Aha dėkui.

Dėkui, nors jau ne žolinės ;D

neužmirškit kokiu būdu ir kokia kaina krikščionybė atsirado. prievarta įgrūdo žmonėn, žudydami, tai nėra ko čia labai ta krikščionybe džiaugtis. tipo krikštytas tai jau geresnis būsi? briedas tikras, kunigai, kurie ją žmonėm kiša, pagal statitiską, apie 90 proc patys velnius visokius daro, nuo smulkių darbelių iki pedofilijos.

sakysit, kas neklysta? tai jau kunigai, kurie baigia mokslus, duoda įžadus, tai ir turi būt kunigais, pavyzdys žmogui, o ne naudotis savo padėtim ir daryt nesąmones, ir dar sugebėt žmogų pasmerkt už kokia tai padarytą baiką. ką krikščionybė skiepija žmonėm - baimę, kaltę, savęs nuvertinimą ir t.t.

Kad dabar jau mano amžiaus žmonės visai su kitais reikalais tas žolines sieja... :D