Darbdavys liepia rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru

Nu matai, kaip gerai zinai kaip as isaukletas. Tik vieno nesumastei, kad as esu darbdavys, o ne darbuotojas. Ir kaip dauguma darbdaviu, pries priimdamas nauja darbuotoja, as pasidomiu ka pasakoja jo vienas ar keli pries tai buve virsininkai.

Geras :)Pagal tamsta, jei darbuotojas pries tai keliose darbovietese nesileido gaidinamas ir isnaudojamas, tau netinka, nes bando uz save pastoveti :)Aiskus tu darbdavys, gal ir gerai kad neimi zmogaus i darba, nes kam tam zmogui pas toki su6ki dirbti ir laika gaisti

Nu matai, kaip gerai zinai kaip as isaukletas. Tik vieno nesumastei, kad as esu darbdavys, o ne darbuotojas. Ir kaip dauguma darbdaviu, pries priimdamas nauja darbuotoja, as pasidomiu ka pasakoja jo vienas ar keli pries tai buve virsininkai.

Tada viskas daug blogiau. Suprantu, kad tau reikia paklusniu aveliu, o ne tokiu kurie tavo snuki apspjautu. Bet tu pirmuju vis sunkiau rast, ar ne? :)

nu su tokiu tavo mastymu, kad pasiaiskinime rasysi "nebesvaik, asile" tai tikrai toli neisi.

Zmogau, skaityk tarp eiluciu. Cia tik ironiskas pavyzdys. Gali isivso nerasyt pasiaiskinimo arba parasyt kazka, kas visiskai nepatinka darbdaviui ir jis niekur to negales panaudot. Svarbu savo kaltes nepripazint, tikros arba juolab isgalvotos.

Toli neisi lankstydamasis pries kiekviena "virsininka" ir nemookedamas pakovot uz save.

Geras :)Pagal tamsta, jei darbuotojas pries tai keliose darbovietese nesileido gaidinamas ir isnaudojamas, tau netinka, nes bando uz save pastoveti :)Aiskus tu darbdavys, gal ir gerai kad neimi zmogaus i darba, nes kam tam zmogui pas toki su6ki dirbti ir laika gaisti

Labai jau šališkas požiūris. Pagal tave darbuotojas besąlygiškas teisus, o darbdavys besąlygiškai neteisus. O ką daryt, jei ateina darbuotojas į darbo pokalbį ir visokių nebūtų dalykų priskiedžia? Tiesiog paimti bei aklai tikėti ir džiaugtis kokį „talentą“ pasamdei?

Darbdavys samdydamas darbuotoją visada rizikuoja (ir vice versa, įsidarbinimas irgi rizika). Lygiai taip pat kaip žmogus eidamas į darbo pokalbį pasiskaito atsiliepimus apie įmonę, kad sumažintų riziką, atitinkamai darbdavys pasiskambina buvusiam darbdaviui. Ir nematau čia nieko blogo. Tik, žinoma, nereikia aklai tikėti viskuo, ką pasako: jei įmonė garsėja savo prastu požiūriu į darbuotoją, tai gal geriau paskambinti į prieš prieš tai buvusią įmonę.

Be to, buvęs darbdavys gali atsilietpi ne tik bloguoju apie darbuotoją. Tarkim, į darbo pokalbį ateina tikrai puikus kandidatas ir visi buvę darbdaviai galėtų tai patvirtinti. Bet dėl jaudulio interviu metu ar kitų priežasčių nepavyksta jam to parodyti. Skambuti darbdaviui galėtų padėti apsispręsti. Netgi tuo atveju, kai interviu praėjo puikiai, užtarimas iš praeitos darbovietės būtų tik pliusas.

Ir be to, aš nenorėčiau darbintis ten, kur niekam nerūpi, kokius darbuotojus samdo. Jeigu mano darbdavys prisamdytų visokių padugnių, tai nukentėčiau ir aš pats – man su tom padugnėm reikėtų dirbti…

Galima būtų iš karto kreiptis į VDI, kad ir su anoniminiu pranešimu arba tiesiogiai.

Burgio byla rodo ką kitą...

ten abu tėvai buvo teisininkai, išvartė istatymą taip, kad teisėjui neliko nieko kito kaip pripažint galiojančiais įrodymais

del tu slaptu irasymu kad negalima, man atrodo tik policija ir pan. negali be teismo leidimo irasinet, kitais atvejais gal galima

Tada viskas daug blogiau. Suprantu, kad tau reikia paklusniu aveliu, o ne tokiu kurie tavo snuki apspjautu. Bet tu pirmuju vis sunkiau rast, ar ne? :)

Idomu kelis virsininku snukius apspjoves esi?

Zmogau, skaityk tarp eiluciu. Cia tik ironiskas pavyzdys. (1)Gali isivso nerasyt pasiaiskinimo arba parasyt kazka, kas visiskai nepatinka darbdaviui ir jis niekur to negales panaudot. Svarbu (2)savo kaltes nepripazint, tikros arba juolab isgalvotos.

 

Toli neisi lankstydamasis pries kiekviena "virsininka" ir nemookedamas pakovot uz save.

1. Prisiskaito tokiu nesamoniu ir po to buna "man sake...". Darbdavys rastiskai pareikalauja per tam tikra termina pateikti pasiaiskinima, jei tu to reikalavimo nepriimi, uztenka kad pasiraso liudininkai, kad tu atsisakai pateikti pasiaiskinima ir drausmine nuobauda tau galima skirti be tavo pasiaiskinimo. Kitas dalykas, proceduriniai darbdavio pazeidimai skiriant nuobaudas nieko nelemia, ir neuzgincija nuobaudos skyrimo fakto. Pries rasydamas kliedesius pasidomek pirmiau.

2. Apie tavo lygi sitas sakinys pakankamai daug pasako.

O pati principa ka as norejau parasyti, ir ko matau jus cia teisuoliai nesupratot parase wi_lius

Kartą vienas žmogus paklausė Sokrato:

– Ar žinai, ką apie tave pasakė tavo draugas?

– Palauk, – sustabdė jį Sokratas, – pirmiausia tai, ką nori pasakyti, persijokim per tris sietus.

– Tris sietus?

– Taip, prieš ką nors sakant, reikia persijoti per tris sietus. Pirmas – tiesos sietas. Ar tu įsitikinęs, kad tai tikrai tiesa?

– Ne, aš tik girdėjau taip šnekant.

– Taigi, tu nežinai, tiesa tai ar ne. Tada persijokim per antrąjį, per gerumo sietą. Ar nori pasakyti apie mano draugą kažką gera?

– Ne, priešingai.

– Taigi, – tęsė Sokratas – tu ketini man pasakyti apie jį kažką bloga, nors nė nežinai ar tai tiesa. Išmėginkime dar ir trečiąjį – naudos sietą. Ar man tikrai yra būtina išgirsti tai, ką nori pasakyti?

– Ne, tai nėra būtina.

– Taigi, – apibendrino Sokratas, – tame ką norėjai pasakyti nėra nei tiesos, nei gerumo, nei naudos. Kam tada tai sakyti?

Cia sitas is viso ne i tema. Kai gamyboj ivyks gedimas, skubiai iskviestas meistras nurodys kuria detale staigiai jam atvesti kol jis ardys viska iki jos, tu busi isvaziaves, paprasysi arijas, kad imtu imones auto ir palektu tos detales, o jis tau "spjaus i snuki" nes "sitas darbas nenurodytas darbo sutartyje", ir kai kiekviena prastovos valanda atnes 120-150e nuostoli, ka tas tavo filosofas tada ismastys?

Cia sitas is viso ne i tema. Kai gamyboj ivyks gedimas, skubiai iskviestas meistras nurodys kuria detale staigiai jam atvesti kol jis ardys viska iki jos, tu busi isvaziaves, paprasysi arijas, kad imtu imones auto ir palektu tos detales, o jis tau "spjaus i snuki" nes "sitas darbas nenurodytas darbo sutartyje", ir kai kiekviena prastovos valanda atnes 120-150e nuostoli, ka tas tavo filosofas tada ismastys?

Matyt nepajutai skirtumo apie ką ėjo kalba. Darbas nenurodytas darbo sutartyje kaip pvz aplinkos tvarkymas, tai kas visiškai nesusije su darbu, pvz kiemo šluojimas, gelyno tvarkymas, arba darbas viršininko namuose. Žinoma jeigu gamyboj kažkas atsitiko tai galima pajudėti ir pasirūpinti, tačiau kai kur yra sudėtingi įrengimai ir juos moka / gali tvarkyti tik tam tikri asmenys.

Paskaitau tokius pranešimus ir man gėda darosi už tokius žmones.

Gal dėl to blogai ir gyvename, kad niekas negina savo teisių.

O žmonės kurie palaiko tokią tvarką ir dar nori eiti į kompromisus su vagiančiu darbdaviu.

Baisiausia yra tai kad kur žmonės gali pakovoti tokių apgavysčių yra daug mažiau, bet va žmonės kurie neturi pasirinkimo, kurie dirba už tikrai mažą alga, sunku dažniausiai ir fizini darbą. Jie ir yra išnaudojami/apvagiami.

Geras buvo Orijaus Gasanovo postas facebooke, kur spaudos rūmų sargą atleido, pakišdami prašymą išeit savo noru, kažkaip po sujudimo ir reakcijos Facebooke vadovas paskambino tam sargui ir jis toliau dirba, kol viskas nurims. Tai labi tikiuosi Sarikai, kad tu ne toks 'vadovas'. Nes vergavimo laikai jau senai baigėsi, o tokios įmonės kurios toliau taip elgsis tai vienintelis būdas su jomis kovoti tai viešumas. Kuo daugiau žmonės viešins ir kovos, tuo daugiau teisių turės.

Jau užtenka tokių ale firmų ... Maximu, senuku ir sanitexu mums ;)

Del irasinejimo tai kiek atsimenu, jei pokalbis irasytas slapta, jis kaip irodymas negalioja, nebent yra teismo leidimas.

 

O del tos imones politikos ir panasiai, tai paziureciau kaip dauguma kauboju realiai elgtusi. Bet kuriuo atveju, Mazeikiai nedidelis miestelis, isejus su piktumais po to gali sunkiai kita darba gauti. Nes daznai buna, kad paskambina i buvusia darboviete ir pasiklausia atsiliepimu. Kartais naudingiau eiti i kompromisa, nei stoveti kaip oziui ragus i siena iremus. Kitas dalykas, nezinau kaip ten su karjeros galimybemis, bet pasilikes per piktumus geresniu pareigu tikrai nebegausi.

Idomu kelis virsininku snukius apspjoves esi?

 

 

 

 

1. Prisiskaito tokiu nesamoniu ir po to buna "man sake...". Darbdavys rastiskai pareikalauja per tam tikra termina pateikti pasiaiskinima, jei tu to reikalavimo nepriimi, uztenka kad pasiraso liudininkai, kad tu atsisakai pateikti pasiaiskinima ir drausmine nuobauda tau galima skirti be tavo pasiaiskinimo. Kitas dalykas, proceduriniai darbdavio pazeidimai skiriant nuobaudas nieko nelemia, ir neuzgincija nuobaudos skyrimo fakto. Pries rasydamas kliedesius pasidomek pirmiau.

 

2. Apie tavo lygi sitas sakinys pakankamai daug pasako.

 

 

O pati principa ka as norejau parasyti, ir ko matau jus cia teisuoliai nesupratot parase wi_lius

Aspjoves (tiesogine prasme) nuo darzelio laiku kogero nesu nieko, o tau tikriausiai kuola ant galvos tasyt galima, jeigu nesupranti ka norejau pasakyt.

Kaip tingiu su tokiais sovietiniais sarikais gincytis, bet reikia, nieko nepadarysi...

Pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo – drausminės nuobaudos, kurios gali būti skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Jokių kitokių nuobaudų (pvz., įspėjimo, piniginės baudos, darbo užmokesčio sumažinimo ir pan.) darbdavys skirti negali.

Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Todėl tiek darbdavys turi pateikti reikalavimą raštu dėl pasiaiškinimo, tiek darbuotojas turi pasiaiškinti raštu. Jeigu per nustatytą terminą darbuotojas pasiaiškinimo nepateikia ar atsisako jį pateikti, drausminę nuobaudą darbdavys gali skirti ir be pasiaiškinimo, atsižvelgdamas į jam žinomas aplinkybes ir turimus įrodymus.

 

Drausminės nuobaudos skyrimą darbdavys turi įforminti įsakymu ar kitokiu savo sprendimu. Su įsakymu darbuotojas supažindinamas pasirašytinai.

Darbuotojas turi pasirasyt, sutikt su betkokiom nuobaudom supratai, darbdavy? Jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali nors ir stacias apsidirbt, savo iniciatyva jis nieko nepadarys, nes:

Nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo, kilę dėl drausminės atsakomybės taikymo, nagrinėjami kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Darbdaviui skyrus drausminę nuobaudą –atleidimą iš darbo, ginčai dėl atleidimo teisėtumo nagrinėjami tiesiogiai teisme.

Zmogui nesutinkant, nepasirasant niekas jam negali jokiu nuobaudu skirt, isskyrus teisma. Nei policija, nei armija nei juolab kazkoks darbdavys. Net ir darbo gincu komisija (kur dazniausiai laimi darbuotojai) turi pasiekt susitarima, nesutinkant darbuotojui vel - teismas.

O vat toks saraskinas darbdavys, dalinantis korteles, mokantis "premijas", isnaudojantis darbuotojus ir kitaip pazeidziantis darbo teise - patikekit, maziausiai nori kreiptis i teisma :)

Del mano lygio tu maziau pergyvenk, o vat del savo atsilikelisku paziuru susimastyk. Isvaziuok i uzsieni pasiziurek, kaip civilizuoti zmones dirba, kaip darbdavys vos ne iki zemes nusilenkes ten klausia, ar galesi siandien padirbet pusvalandziu ilgiau? Apie tai, kad dvigubai mokes net klausimo nera, o daznai ir daugiau pasiulo. Zinoma, ne visose vistidese ir ne visuose fabrikuose, kur lietuviai neretai virsininkais buna.

Cia sitas is viso ne i tema. Kai gamyboj ivyks gedimas, skubiai iskviestas meistras nurodys kuria detale staigiai jam atvesti kol jis ardys viska iki jos, tu busi isvaziaves, paprasysi arijas, kad imtu imones auto ir palektu tos detales, o jis tau "spjaus i snuki" nes "sitas darbas nenurodytas darbo sutartyje", ir kai kiekviena prastovos valanda atnes 120-150e nuostoli, ka tas tavo filosofas tada ismastys?

O koks mano reikalas, jeigu darbdavys, budamas toks protingas ir sumanus, neturi savo imoneje darbuotojo ukio reikalams arba tokio, kuriam is dalies tos pareigos pavestos? (Kogero del to, kad jam uz papildomas pareigas butu negrazu moket tiek, kiek kitiems, neturintiems tu pareigu) Nes jeigu jos nepavestos niekam, zinok dazniausiai jos buna uzkraunamos silpniausiam, arba tam, kuris trumpiausiai dirba. Supranti, apie ka kalbu, sovietmecio liekana? Dedovshinos man nereikia, dekui.

 

Supranti, apie ka kalbu, sovietmecio liekana? Dedovshinos man nereikia, dekui.

gaila kad vis dar yra Lietuvoje darbdaviu, kurie jauciasi Dievais, nes tau juk DARBO duoda , ir prie privalumu skelbime paraso -LAIKU MOKAMAS ATLYGINIMAS :)

bet manau , situacija eina teisinga linkme, ir tokie sarikovai greitai nebetures kam ant galvos lipti, gales patys gamyboj pahalinti, nes ateinanti darbo karta tikrai nesileis zeminama

gaila kad vis dar yra Lietuvoje darbdaviu, kurie jauciasi Dievais, nes tau juk DARBO duoda , ir prie privalumu skelbime paraso -LAIKU MOKAMAS ATLYGINIMAS :)

bet manau , situacija eina teisinga linkme, ir tokie sarikovai greitai nebetures kam ant galvos lipti, gales patys gamyboj pahalinti, nes ateinanti darbo karta tikrai nesileis zeminama

Taip, tikrai puikus privalumai - visos socialines garantijos, laiku mokamas atlyginimas, priedai uz virsvaladzius <<<< :blink:, darbo pertraukos (tik pamanyk, kaip gerai). Ir visai nesvarbu, kad visa tai numatyta istatymais.

Dar galetu paminet lojalumo korteles, apmokamas savo pinigais...

Aspjoves (tiesogine prasme) nuo darzelio laiku kogero nesu nieko, o tau tikriausiai kuola ant galvos tasyt galima, jeigu nesupranti ka norejau pasakyt.

 

Kaip tingiu su tokiais sovietiniais sarikais gincytis, bet reikia, nieko nepadarysi...

 

 

 

 

 

Darbuotojas turi pasirasyt, sutikt su betkokiom nuobaudom supratai, darbdavy? Jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali nors ir stacias apsidirbt, savo iniciatyva jis nieko nepadarys, nes:

 

 

 

Zmogui nesutinkant, nepasirasant niekas jam negali jokiu nuobaudu skirt, isskyrus teisma. Nei policija, nei armija nei juolab kazkoks darbdavys. Net ir darbo gincu komisija (kur dazniausiai laimi darbuotojai) turi pasiekt susitarima, nesutinkant darbuotojui vel - teismas.

O vat toks saraskinas darbdavys, dalinantis korteles, mokantis "premijas", isnaudojantis darbuotojus ir kitaip pazeidziantis darbo teise - patikekit, maziausiai nori kreiptis i teisma :)

 

Del mano lygio tu maziau pergyvenk, o vat del savo atsilikelisku paziuru susimastyk. Isvaziuok i uzsieni pasiziurek, kaip civilizuoti zmones dirba, kaip darbdavys vos ne iki zemes nusilenkes ten klausia, ar galesi siandien padirbet pusvalandziu ilgiau? Apie tai, kad dvigubai mokes net klausimo nera, o daznai ir daugiau pasiulo. Zinoma, ne visose vistidese ir ne visuose fabrikuose, kur lietuviai neretai virsininkais buna.

 

 

 

O koks mano reikalas, jeigu darbdavys, budamas toks protingas ir sumanus, neturi savo imoneje darbuotojo ukio reikalams arba tokio, kuriam is dalies tos pareigos pavestos? (Kogero del to, kad jam uz papildomas pareigas butu negrazu moket tiek, kiek kitiems, neturintiems tu pareigu) Nes jeigu jos nepavestos niekam, zinok dazniausiai jos buna uzkraunamos silpniausiam, arba tam, kuris trumpiausiai dirba. Supranti, apie ka kalbu, sovietmecio liekana? Dedovshinos man nereikia, dekui.

Sarikas get Rekt!

Jūs čia šiek tiek per daug įsismarkavot dėdami Sarikas į šuns dienas. Ypač kai jis nieko labai blogo nepasakė.

O del tos imones politikos ir panasiai, tai paziureciau kaip dauguma kauboju realiai elgtusi. Bet kuriuo atveju, Mazeikiai nedidelis miestelis, isejus su piktumais po to gali sunkiai kita darba gauti. Nes daznai buna, kad paskambina i buvusia darboviete ir pasiklausia atsiliepimu. Kartais naudingiau eiti i kompromisa, nei stoveti kaip oziui ragus i siena iremus. Kitas dalykas, nezinau kaip ten su karjeros galimybemis, bet pasilikes per piktumus geresniu pareigu tikrai nebegausi.

Niekas čia nesako kad reikia besąlygiškai daryti tai, ką darbdavys liepia. Tačiau per prievartą pasilikti ten pat, kad tik darbdavį paerzintum, irgi neprotingas sprendimas. Tikėtina, kad jei būsi labai agresyvus, tai ir darbdavys imsis agresyvių priemonių.

Turbūt protingiausias sprendimas būtų išėjimas iš darbo abipusiu susitarimu, prieš tai susitarus dėl abiems pusėms priimtinos kompensacijos. Ir va čia būtų tas kompromisas. Na, o jei kompromiso nebus pasiekta, tai tada kažko ir griežčiau būtų galima imtis. O ne tik išgirdus kažką, kas nepatinka, pradėt spjaudytis…

O šiaip tai tiek išėjimą iš darbo, tiek ir pasilikimą per prievartą galima laikyti savigarbos neturėjimu. Ant kiek turi negerbti savęs, kad dirbtum kažkam, kas su tavim nesiskaito? Netgi sakyčiau, kad išėjimas iš darbo būtų kur kas efektivesnė priemonė nei pasilikimas: verslas tęsiasi net ir esant nepatenkintiems darbuotojams, tačiau jei nėra darbuotojų – nėra ir verslo.

Pats jei matyčiau, kad patekau į niekam tikusią darbovietę, tai kuo greičiau ieškočiaus kitos. Kas iš tų pinigų, jei tenka savigarbą parduoti…

---------------------

Edit: Nemanau, kad suma, kurią darbdavys išloštų privertęs pasiimti tą kortelę su 50 €, padengtų nuostolius, kurie atsirastų išėjus darbuotojui iš darbo. Tačiau jis pablefuoja liepdamas pasirašyti atleidimą iš darbo ir visi nusileidžia. Jeigu niekas taip ir nepalieka darbo, tai nieko neprarandama: arba neima kortelės ir pasilieka dirbti už tą pačią algą, arba paima kortelę ir dirba už mažesnę. Vienintelis tikras atsakymas į blefą būtų išėjimas iš darbo…

Va anekdotinis pavyzdys iš ClientsFromHell.com. Vėlgi, kaip ir minėjau, darbdaviai nešvariai elgiasi dėl to, nes darbuotojai to nebaudžia ir vis tiek dirba. O jei žmonės paliktų savo darbą prasidėjus tokioms nesąmonėms, tai ir tų nesąmonių nebūtų…

O siaip idomu kame cia tikslas darbdavio?

a) juk cia jis sutaupys kokius 10-20 eur maximum (tu 50 eur prekiu didmenine vert trakim 30 eur). Tokiu atveju juokingas ir kvailas centavimas ir geru darbuotokju metimas. Atejes naujas darbuotojas gal net maziau vertes padarys nei ismestas geras del kazkokiu keliu euru.

c) jie nelegaliai planuotu nemoket sodros imoku nuo tu 50 eur? Jei taip tai cia susidometu ir valstybines institucijos siais reikalais.

(1)Darbuotojas turi pasirasyt, sutikt su betkokiom nuobaudom supratai, darbdavy? Jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali nors ir stacias apsidirbt, savo iniciatyva jis nieko nepadarys, nes:Zmogui nesutinkant, nepasirasant niekas jam negali jokiu nuobaudu skirt, isskyrus teisma.

 

 

(2)Isvaziuok i uzsieni pasiziurek, kaip civilizuoti zmones dirba, kaip darbdavys vos ne iki zemes nusilenkes ten klausia, ar galesi siandien padirbet pusvalandziu ilgiau? Apie tai, kad dvigubai mokes net klausimo nera, o daznai ir daugiau pasiulo. Zinoma, ne visose vistidese ir ne visuose fabrikuose, kur lietuviai neretai virsininkais buna.

 

 

(3)O koks mano reikalas, jeigu darbdavys, budamas toks protingas ir sumanus, neturi savo imoneje darbuotojo ukio reikalams arba tokio, kuriam is dalies tos pareigos pavestos? (Kogero del to, kad jam uz papildomas pareigas butu negrazu moket tiek, kiek kitiems, neturintiems tu pareigu) Nes jeigu jos nepavestos niekam, zinok dazniausiai jos buna uzkraunamos silpniausiam, arba tam, kuris trumpiausiai dirba. Supranti, apie ka kalbu, sovietmecio liekana? Dedovshinos man nereikia, dekui.

1. Siuo klausimu kazkada is VDI gavau isaiskinima, deja neberandu to emailo. Dabar pats parasyk i VDI uzklausa tokia: "Atsisakiau pasirasyti, kad esu supazindintas su man skirta nuobauda. Trys liudininkai pasirasydami patvirtino, kad as buvau supazindintas su nuobaudos skyrimu ir atsisakiau ja pasirasyti. Ar drausmine nuobauda galioja?" ir paprasyk isaiskinimo is VDI. Ir nereikes cia akiu draskyti ir sneketi nesamones, kad be darbuotojo sutikimo jam drausmines nuobaudos skirti negalima. Atsakyma pakopink cia. PS nesu nei vienos nuobaudos skyres.

2. O tu ikurk imone, lankstykis pries kiekviena, sakyk aciu kad atejote i darba, mokek norvegiskus atlyginimus, gaudamas lietuviskus uzsakymus ir tada ateik cia ir papasakok kaip sekesi.

3. O dabar papasakok ka daryti toje pacioje situacijoje, kai tas kuriam pavestos tos pareigos sedi namie su biuleteniu? Apsidraudziant is anksto visus paskirti is dalies atsakingus uz ukio reikalus? Nesvarbu ar 10 ar 100 darbuotoju dirba? Ir tau matau nedaeina, kad tas zmogus, kuriuo gali pasitiketi kritineje situacijoje visada bus labiau vertinamas ir ivertinamas nei tas kuris akis drasko del kiekvieno nukrypimo nuo darbo sutarties. Taip sakant, mano mastyma vadini sovietiniu, bet pas pati lankstumo absoliutus 0.

Ir dar karta paskaitykit ka wi_lius parase, gal suprasit ka norejau pasakyti apie lankstuma.

Kai ateinat pachmielingi po savaitgalio i darba tik jus galvojat kad darbdaviai balvonai nemato/nesupranta, Ir matom ir suprantam, bet nuobaudu uz tai turbut nei vienas negavot? Arba i darba tik koki treciadieni stipriai patine ateina. Arba gauni sms'a 7 ryto, kad "vaikas susirgo siandien darbe nebusiu", o pasirodo jau pries savaite visiems gyresi, kad ta diena nebus nes vaziuos i koki aquaparka. Arba gauni savaitgali sms, kad nuo pirmadienio iseinu is darbo ir ne gana to, pareiskima parasyti teikiasi atvaziuoti tik ketvirtadieni ir turi du pasirinkimus: 1. sumoki uz tas tris dienas, 2. popierizmas del pravaikstu, nervu gadinimas, akiu draskymas ir pan. Spekit, kuri varianta 99% darbdaviu renkasi? Velavimas i darba, broko pridarymas, neteisingas samatu sudarymas pridarant imonei nuostoliu ir t.t. ir pan. Ir dazniausiai uzmerkia visi darbdaviai akis, nes tos klaidos jau padarytos, jei nuimsi darbuotoja nuo darbo visam tam popierizmui tavo nuostoliai dar dides. Turiu nemazai draugu/pazystamu verslininku ir pas visus juos tos pacios istorijos. Todel kai pabusit abiejuose barikadu pusese tada man cia galesit paaiskinti sovietinis mano mastymas ar ne. O jei jus dirbate vergiskom salygom tai savo pykcio ant manes neliekite, nes pas mane darbuotoju kaitos praktiskai nera, o pereiti is konkurentu norinciu turiu ne viena, tik beda ta, kad su konkurentais palaikau darbinius santykius ir is mano puses butu labai zema pervilioti tos srities specialistus kuriu visiems ir taip truksta.

1. Siuo klausimu kazkada is VDI gavau isaiskinima, deja neberandu to emailo. Dabar pats parasyk i VDI uzklausa tokia: "Atsisakiau pasirasyti, kad esu supazindintas su man skirta nuobauda. Trys liudininkai pasirasydami patvirtino, kad as buvau supazindintas su nuobaudos skyrimu ir atsisakiau ja pasirasyti. Ar drausmine nuobauda galioja?" ir paprasyk isaiskinimo is VDI. Ir nereikes cia akiu draskyti ir sneketi nesamones, kad be darbuotojo sutikimo jam drausmines nuobaudos skirti negalima. Atsakyma pakopink cia. PS nesu nei vienos nuobaudos skyres.

 

2. O tu ikurk imone, lankstykis pries kiekviena, sakyk aciu kad atejote i darba, mokek norvegiskus atlyginimus, gaudamas lietuviskus uzsakymus ir tada ateik cia ir papasakok kaip sekesi.

 

3. O dabar papasakok ka daryti toje pacioje situacijoje, kai tas kuriam pavestos tos pareigos sedi namie su biuleteniu? Apsidraudziant is anksto visus paskirti is dalies atsakingus uz ukio reikalus? Nesvarbu ar 10 ar 100 darbuotoju dirba? Ir tau matau nedaeina, kad tas zmogus, kuriuo gali pasitiketi kritineje situacijoje visada bus labiau vertinamas ir ivertinamas nei tas kuris akis drasko del kiekvieno nukrypimo nuo darbo sutarties. Taip sakant, mano mastyma vadini sovietiniu, bet pas pati lankstumo absoliutus 0.

 

Ir dar karta paskaitykit ka wi_lius parase, gal suprasit ka norejau pasakyti apie lankstuma.

 

Kai ateinat pachmielingi po savaitgalio i darba tik jus galvojat kad darbdaviai balvonai nemato/nesupranta, Ir matom ir suprantam, bet nuobaudu uz tai turbut nei vienas negavot? Arba i darba tik koki treciadieni stipriai patine ateina. Arba gauni sms'a 7 ryto, kad "vaikas susirgo siandien darbe nebusiu", o pasirodo jau pries savaite visiems gyresi, kad ta diena nebus nes vaziuos i koki aquaparka. Arba gauni savaitgali sms, kad nuo pirmadienio iseinu is darbo ir ne gana to, pareiskima parasyti teikiasi atvaziuoti tik ketvirtadieni ir turi du pasirinkimus: 1. sumoki uz tas tris dienas, 2. popierizmas del pravaikstu, nervu gadinimas, akiu draskymas ir pan. Spekit, kuri varianta 99% darbdaviu renkasi? Velavimas i darba, broko pridarymas, neteisingas samatu sudarymas pridarant imonei nuostoliu ir t.t. ir pan. Ir dazniausiai uzmerkia visi darbdaviai akis, nes tos klaidos jau padarytos, jei nuimsi darbuotoja nuo darbo visam tam popierizmui tavo nuostoliai dar dides. Turiu nemazai draugu/pazystamu verslininku ir pas visus juos tos pacios istorijos. Todel kai pabusit abiejuose barikadu pusese tada man cia galesit paaiskinti sovietinis mano mastymas ar ne. O jei jus dirbate vergiskom salygom tai savo pykcio ant manes neliekite, nes pas mane darbuotoju kaitos praktiskai nera, o pereiti is konkurentu norinciu turiu ne viena, tik beda ta, kad su konkurentais palaikau darbinius santykius ir is mano puses butu labai zema pervilioti tos srities specialistus kuriu visiems ir taip truksta.

Gal pasiskaityk temos pavadinima, nes i pievas nusirasei.Ir jei taip sunku, gal tada verslas ne tau, gal eik pats i gamyba, galesi parasyt darbdaviui sms ryte, ir i aquaparka nuvaryt, ar pagiringas ateiti..

Laikysiuos, tikrai jokių popierių nesirašysiu, žinau, kad niekam nenusižengiu, nieko nedarau blogo nei įmonei, nei aplinkai. Jeigu kaip nors atleis, dėl pramanytų dalykų, VDI greitai ten apsilankys, o apie žiniasklaidą ir pagalvojau. Rytoi parašysiu kaip sekėsi, nes ryt DAROM 2016 tai reikės eit į darbą tvarkytis ir darbdavys bus tuo pačiu.

Kaip reikalai? Antra darbo diena, manau kažkas vyksta? :)

1. Siuo klausimu kazkada is VDI gavau isaiskinima, deja neberandu to emailo. Dabar pats parasyk i VDI uzklausa tokia: "Atsisakiau pasirasyti, kad esu supazindintas su man skirta nuobauda. Trys liudininkai pasirasydami patvirtino, kad as buvau supazindintas su nuobaudos skyrimu ir atsisakiau ja pasirasyti. Ar drausmine nuobauda galioja?" ir paprasyk isaiskinimo is VDI. Ir nereikes cia akiu draskyti ir sneketi nesamones, kad be darbuotojo sutikimo jam drausmines nuobaudos skirti negalima. Atsakyma pakopink cia. PS nesu nei vienos nuobaudos skyres.

 

2. O tu ikurk imone, lankstykis pries kiekviena, sakyk aciu kad atejote i darba, mokek norvegiskus atlyginimus, gaudamas lietuviskus uzsakymus ir tada ateik cia ir papasakok kaip sekesi.

 

3. O dabar papasakok ka daryti toje pacioje situacijoje, kai tas kuriam pavestos tos pareigos sedi namie su biuleteniu? Apsidraudziant is anksto visus paskirti is dalies atsakingus uz ukio reikalus? Nesvarbu ar 10 ar 100 darbuotoju dirba? Ir tau matau nedaeina, kad tas zmogus, kuriuo gali pasitiketi kritineje situacijoje visada bus labiau vertinamas ir ivertinamas nei tas kuris akis drasko del kiekvieno nukrypimo nuo darbo sutarties. Taip sakant, mano mastyma vadini sovietiniu, bet pas pati lankstumo absoliutus 0.

 

Ir dar karta paskaitykit ka wi_lius parase, gal suprasit ka norejau pasakyti apie lankstuma.

 

Kai ateinat pachmielingi po savaitgalio i darba tik jus galvojat kad darbdaviai balvonai nemato/nesupranta, Ir matom ir suprantam, bet nuobaudu uz tai turbut nei vienas negavot? Arba i darba tik koki treciadieni stipriai patine ateina. Arba gauni sms'a 7 ryto, kad "vaikas susirgo siandien darbe nebusiu", o pasirodo jau pries savaite visiems gyresi, kad ta diena nebus nes vaziuos i koki aquaparka. Arba gauni savaitgali sms, kad nuo pirmadienio iseinu is darbo ir ne gana to, pareiskima parasyti teikiasi atvaziuoti tik ketvirtadieni ir turi du pasirinkimus: 1. sumoki uz tas tris dienas, 2. popierizmas del pravaikstu, nervu gadinimas, akiu draskymas ir pan. Spekit, kuri varianta 99% darbdaviu renkasi? Velavimas i darba, broko pridarymas, neteisingas samatu sudarymas pridarant imonei nuostoliu ir t.t. ir pan. Ir dazniausiai uzmerkia visi darbdaviai akis, nes tos klaidos jau padarytos, jei nuimsi darbuotoja nuo darbo visam tam popierizmui tavo nuostoliai dar dides. Turiu nemazai draugu/pazystamu verslininku ir pas visus juos tos pacios istorijos. Todel kai pabusit abiejuose barikadu pusese tada man cia galesit paaiskinti sovietinis mano mastymas ar ne. O jei jus dirbate vergiskom salygom tai savo pykcio ant manes neliekite, nes pas mane darbuotoju kaitos praktiskai nera, o pereiti is konkurentu norinciu turiu ne viena, tik beda ta, kad su konkurentais palaikau darbinius santykius ir is mano puses butu labai zema pervilioti tos srities specialistus kuriu visiems ir taip truksta.

1. Niekam nieko nezadu rasyt, nes pats moku skaityt ir suprantu kas parasyta darbo kodekse. Ir labai gerai zinau, kad zmogaus, jam nesutinkant, negalima atleist be teismo. Gali but trys arba katuriasdesimt sesi liudininkai, bet darbdavys ne teisejas, kad galetu sutarti imti vienas pats ir nutraukt. O tu papeikimu su liudininkais jis gali prisirasyt ir pilna stalciu prisidet, tik kam jie reikalingi nezinau. Pritrukus tualetinio panaudos gal.

2. Jeigu as ikursiu imone, tai ir lankstysiuos, kai reiks is darbuotoju kazko, kas jiems nepriklauso daryt. Norvegiski atlyginimai cia isvis ne prie ko.

3. Ka, dabar man tave, verslininka reikia mokint? :D Tada turi paskirt LAIKINA darbuotoja i tas pareigas. Viska iforminant rastu. Jei tokio nera, gali pasisamdyt zmogu is personalo nuomos agenturos arba pats ta darbi dirbt. Cia as kalbu pavyzdziais is savo gyvenimo, manau ir kitu variantu dar bent jau simta galima sumastyt. Jei turi verslininko gyslele.

Na o jeigu isvis niekas nesigauna gali uzdaryt imone, nes verslas ne tau. Ir eit nusigert, arba pasikart, kas labiau prie sirdies.

Jei pas tave (arba kitur) imoneje darbuotojai ateina pachmielni, nesistengia ir muilinasi nuo darbo, vadinasi jie nevertina savo darbo vietos. Vadinasi jie nebijo jos prarast. Nes yra nepakankamai vertinami ir zino, kad niekas ju vietos uzimt neskuba. Kas gali but paprasciau?

Kaip reikalai? Antra darbo diena, manau kažkas vyksta? :)

Pasakiau, kad nieko nesirašysiu ir nepriversit to daryti, o iš darbo savo noru tikrai neisiu, tai pasakė "Nu tai paimk kortele ir GAL kitą mėnesį gausi daugiau algos". Jo pasakomis netikiu ir vistiek pasakiau NE. Tai nieko nebesakė.

gaila kad vis dar yra Lietuvoje darbdaviu, kurie jauciasi Dievais, nes tau juk DARBO duoda , ir prie privalumu skelbime paraso -LAIKU MOKAMAS ATLYGINIMAS :)

bet manau , situacija eina teisinga linkme, ir tokie sarikovai greitai nebetures kam ant galvos lipti, gales patys gamyboj pahalinti, nes ateinanti darbo karta tikrai nesileis zeminama

Ateinanti karta ne tik nesileis žeminama, bet ir bus labai mobili. Pažiūrėkit, kas dabar darosi: jaunimas darbus keičia kasmet. Ir iš to problemos nedaro. Lojalumas įmonei eina į vertybių galą.

Kodėl? Todėl, kad žmogui žinių, judėjimo ir pinigų reikia dabar, o ne po 40 metų sėdint vienoj darbovietėj (stažas, kasmet pora proc. kylantis atlyginimas).

Sėdi vienoj įmonėj 2 metus, kad iš Junior taptum Specialist, o tada dar 3-5 metus, kad taptum Senior. Peršokant per įmones iš Junior išlipsi per 6-12 mėn, dar po 1-2 metų tapsi Senior. Be to, atlyginimai keičiant įmonę iškart kyla dešimtimis procentų, o ne keliolika. True story.

Pasakiau, kad nieko nesirašysiu ir nepriversit to daryti, o iš darbo savo noru tikrai neisiu, tai pasakė "Nu tai paimk kortele ir GAL kitą mėnesį gausi daugiau algos". Jo pasakomis netikiu ir vistiek pasakiau NE. Tai nieko nebesakė.

Maladiec.

Žiūrint už kiek dirbi, galbūt jau tau net nebėr iš ko atimti algos.

Bet kaip minėjai gerai ir noriai dirbi, tai joks darbdavys nerodys principų prieš gerai dirbanti darbuotoją, net jei jis ir labai užsispyręs.

Tiesiog savo darbuovietėje jis padaręs tokią tvarką, ir nori, kad visi jos laikytusi be išimčių, galbūt tyliai prasmuksi, tik aišku kolegoms nesigirk, ir manau po mėnesio kito pastebėsi +50€ didesnę algą.

Bent aš taip daryčiau darbdavio vietoje.

Ateinanti karta ne tik nesileis žeminama, bet ir bus labai mobili. Pažiūrėkit, kas dabar darosi: jaunimas darbus keičia kasmet. Ir iš to problemos nedaro. Lojalumas įmonei eina į vertybių galą.

 

Kodėl? Todėl, kad žmogui žinių, judėjimo ir pinigų reikia dabar, o ne po 40 metų sėdint vienoj darbovietėj (stažas, kasmet pora proc. kylantis atlyginimas).

 

Sėdi vienoj įmonėj 2 metus, kad iš Junior taptum Specialist, o tada dar 3-5 metus, kad taptum Senior. Peršokant per įmones iš Junior išlipsi per 6-12 mėn, dar po 1-2 metų tapsi Senior. Be to, atlyginimai keičiant įmonę iškart kyla dešimtimis procentų, o ne keliolika. True story.

Nezinau ar cia trollinai siuo pranesimu, bet paskutine pastraipa totalus briedas.:D