Ar esate laimingi gyvenime?

Sveiki,

toks kvailas klausimas, bet ar jaučiatės laimingi gyvenime? Ar turite kažkokių tikslų, kurie jus motyvuoja kasdien judėti į priekį?

Šiuo metu gyvenime turiu viską ko gali reikėti, turiu gerai apmokamą darbą, galiu sau leisti pirkti ką noriu, valgyti ką noriu ir kur noriu, atsidėti taupymui, ir pan., bet tai man nesuteikia kažkokios didelės laimės ar pasitenkinimo. Tiksliau net nelabai turiu noro kažką pirkti, nes žinau, kad ten koks naujas iphone tikrai nepagerins mano savijautos.

Aišku, būna susitinki su draugais ir pan., tai tam laikui viskas pasimiršta, bet poto vėl grįšti į kasdienybę.

Ką jūs veikiate po darbo? Neinate gi kasdien su kažkuo susitikti ir pan. Kokia jūsų paprasta darbo diena? Darbas-namai-sporto kulbas? Ką veikiate savaitgaliais?

Nežinau, čia gal rudeninė depresija ar kas :D Man taip kelis kart per metus būna, kad užeina toks lievos savijautos laikotarpis.

Sveikas, tas pats, turiu tikrai gerai apmokama darba (kad ir samdoma, bet tikrai nesunkus darbas, bet gerai apmokamas), dirbu komandiruoteje - tai tikrai daznai varo depresija, gyveni tarp 15 lietuviu, o visa kita aplinka vien uzsienietis. Turiu mylincia drauge. Galiu leisti sau viska ka noriu, kaip ir sakei, valgyt ka nori, pirktis ka nori, atsideti taupymui. Bet visi tie pirkimai yra vienkartinis dziaugsmas. Budamas realiai vienas cia, supranti kiek daug turi namuose, tai labai vercia depresuoti ir pasiilgti visko, bet isvaziavau su tikslu. Zadu grizti i Lietuva ir statyti geresni gyvenima sau ir savo draugei, tai turbut tik vienintelis dabar motyvacijos variklis.

Darbas - namai, pasportuoji ir pabuni su vel tais paciais zmonemis po darbo. Savaitgaliai mirtis, sedi namuose vel tarp tu paciu zmoniu.

BET, as manyciau svarbiausia tureti motyvacini varikli, eiti savo tikslo link ir bandyti visados surasti kas tavo gyvenime siuo metu yra gerai ir del to dziaugtis. Kaip vienas zmogus pasake. Optimizmas yra raumuo, kuo labiau ji treniruojam, tuo labiau jis auga, o kai nustojam tai daryti, jis visikai nusilpsta. Tai kaip rankos raumenys stument stanga, kai nebeturi jegu, dreba rankos ir vistiek isstumi paskutini karta - tuo metu raumuo auga labiausiai, lygiai taip pat ir optimizmas, juodziausia diena - matyti kas tavo gyvenime ta minute yra gerai ir dziaugtis tuo.

Iseik is komforto zonos

Ne :)

Tik trumpalaikiais momentais

Iseik is komforto zonos

Lengva pasakyti paaiškink plačiau kaip išeiti iš tos komforto zonos mesti gerai apmokama darbą vienas iš jų? :D

Lengva pasakyti paaiškink plačiau kaip išeiti iš tos komforto zonos mesti gerai apmokama darbą vienas iš jų? :D

Kardinaliai pakeist aplinka. Iseit is darbo ura tik smulkmena

lygiai ta pati ir as pastebejau pries menesi koki, depresija siaubinga, viskas kaip ir yra, gerai apmokamas nesunkus darbas leidzia susiplanuoti ka ir kada pirksiu, pasiskaiciuoti, kada ateis tos pirkimo datos, galiu sau leisti (nupirkti) daug dalyku, kuriu negali leisti dauguma kitu zmoniu taciau nieko nenoriu, visad kaba galvoje klausimas "o kodel, kam to reikia?" ir galu gale laikas bega neitiketinai greitai, nepastebiu kaip darbo savaite pasibaigia, savaitglais praeina tiesiog akimirksniu, nieko nenuveikiui ir net nenoriu. Nematau jokios ateities, nieko nenoriu siekti ir daryti nes ir dabar viskas pakankamai gerai, niekas ABSOLIUCIAI niekas neiduomu ir visiskai nestebina niekas gyvenime, keliones irgi neypatingai kuo padejo, drauge milinti yra, viskas yra, bet kazkas netaip. Prarastas gyvenimo skonis visai. Manau cia taip yra daug kam kas 25+ metu amziaus. Cia normalu, tiesiog lauki mirties ir tiek, juk "Gyvenimas yra mirtina lyga, plintanti lytiniu budu", ir ne ka daugiau :) alkoholis padeda pakankamai gerai, bet laikinai. Daugiau nemanau kad kazkas galetu padeti sioje situacijoje. Vasaros metu gal siek tiek geriau del vitamino D, bet Lietuvoj jau nebetokios vasaros kaip anksciau, per daug salta ir ###### oras, tai depresija stipreja tik.

Lengva pasakyti paaiškink plačiau kaip išeiti iš tos komforto zonos mesti gerai apmokama darbą vienas iš jų? :D

Visiskai nera reikalo. Gerai apmokamas darbas nera blogis. Uztikrina jog galetum sau leisti daryti kazka sirdi diuginancio :)

Blogiausia kad didzioji dalis neturi jokiu tikslu. Tad belieka vartotojiskos visuomenes pagrindinis koziris - savo verte irodyti perkant visoki slamsta. Ir tada vieni varo i depresija nezinodami ka cia dar nusipirkus, o kiti varo i depresija nes negali sau nieko panasaus leisti. :)

Uzsiimti kazkuo reikia. Kuo - cia jau niekas nepades. Teks patiems atrasti. Man tai atstoja triatlonai ir lakstymas kalnuose.

Kiekvienam savo.

Lengva pasakyti paaiškink plačiau kaip išeiti iš tos komforto zonos mesti gerai apmokama darbą vienas iš jų? :D

Su tokiu požiūriu amžiams komforto zonoj ir liksi, nes sėdėti tam pačiame darbe eilę metų ir yra komforto zona. Arba bent jau viena iš jos formų.

Lengva pasakyti paaiškink plačiau kaip išeiti iš tos komforto zonos mesti gerai apmokama darbą vienas iš jų? :D

Pabandyk issikelti didesnius tislus(eik i lietuvos prezidentus), tada tikrai atsiras pilnas dienos uzimtumas, aisku tik nepersistenk.

Čia rudeniop turbūt daugelį užklumpa tokia nuotaika. Atrodo, viską turi, bet niekas neteikia tikro ilgalaikio pasitenkinimo :| Aš asmeniškai bandau prisigalvoti papildomos veiklos - nusipirkau pusiau profesionalų fotoaparatą, pradėjau fotografuoti, tad savaitgalį "nėra ką veikti" pasiteisinimas atkrito. Bandau plėsti akiratį, domėtis su tiesioginiu darbu nesusijusiomis sritimis (pvz., nt), su kuriomis galbūt ateityje rimčiau darbuosiuosi. O kasdieninė rutina namai-darbas-namai niekur nedingo, tačiau dėl dažnesnių išvykų ir kelionių tapo ne tokia ryški :)

Dar galima pabandyti pakeisti mityba, dažnai nuo angliavendenių mitybos šokinėja hormonai ir nuotaika, pvz siūlau ketogeninę mityba arba interming fasting tada per diena stabilesnė nuotaika, nes cukraus lygis stabilesnis

Dirbti darba, kuris yra tavo aistra/pasaukimas. Tau nera laimes jausmo, nes pas tave nera vidines naturalios motyvacijos. Vidine naturali motyvacija gali ateiti tik tada, kai tu uzsiemi tuo, kas tau artima sirdziai. 99% visuomenes dirba, kad tik gauti atlyginima, bet savo darbo nekencia. Tas atlyginimas yra dirbtine motyvacija, bet niekas daugiau. Savaitgaliai yra per trumpi, kad savaitgalis tau butu gyvenimo prasme. Jeigu tu turetum darba, kuris butu tavo pasaukimas, tau kiekviena diena butu naturali motyvacija, nes tu malonuma jaustum. Paimk Messi kaip pavyzdi. Jo pasaukimas futbolas ir jam tuo paciu tai darbas. Jis kiekviena diena eina i treniruote ne todel, kad reikia, bet todel, kad spardyt kamuoli yra jo gyvenimo laime ir jam saves nereikia kamuoti egzistenciniais klausimais. Atmetus miego valandas darbe praleidi 70% savo gyvenimo. Tai tu pagalvok, 70% gyvenimo praleidi be motyvacijos egzistuodamas, kad tik egzistuot :).

Darbas is pasaukimo ir butu tas variklis, kuris tave varytu i prieki, nes tu dirbtum ne del cekio, o dirbtum is malonumo tam dalykui. Kodel laisvalaikio kazkoki uzsiemima darai be atlygio? Todel, kad jis tau teikia malonuma. Kodel is darbo butinai reikalauji atlygio? Nes tau jis neteikia malonumo, jis tau tik prievole, kad turetum pinigu pragyvent. Jeigu tau nemoketu, tu is karto mestum darba. Uz tavo hobi/pomegi niekas nemoka, bet tu jo nemeti :).

Isvada - ieskok profesijos, kuri butu tavo pasaukimas/aistra. Paimk savo megstamiausia hobi, kuriam turi talenta, ir gyliai mastyk kaip is jo gali padaryti darba uz kuri gautum atlygi. Gyvenimas pasikeistu 360 laipsniu, nes nebebutu prievoles. Tiesiog reikia laiko ir pastangu norint atrast pasaukima. Problema, kad visa visuomene pastatyta ant kapitalistinio mastymo ir visi tik $ mato.

"If you do what you love, you'll never work a day in your life"- Marc Anthony.

Lygiai taip pat kaip pas tave, tik geriau :D Dirbu namie, kai yra laiko išlendu į lauką pavažinėt su dviračių arba mašina po miestelį ir vakare kažkur sedėdamas geriu arbata ir žiūriu serialus :D Gali sau taip pat leisti laisvalaikį, nes dirbau ir samdomą darbą, tai nieko nepasikeitė beveik, tik daugiau laisvo laiko.

Isimylekit is naujo savo antra puse ir po darbo bus ko bekti namo, bus del ko laukti savaitgaliu ar kitu laisvu dienu kai galesit kazka nuveikti kartu.

Dauguma musu pergreit senstam :] Nera blogai sedeti namuose su pana ir gerti arbata vakarais beziurint moteris meluoja geriau, bet tik tuo atveju jei tai mus daro tikrai laimingais, be dauguma sioje vietoje renkasi tiesiog egzistavima ai va prastumsiu laika ir taip sekancia diena, savaite, ziurek jau ir metus supranti, kad laika stumi, o ne juo megaujies.

Smagu temoje matyti, kad ne as vienas bandau gelbeti save savaitgaliniu alkoholiu :]

Dar pora valandziukiu ir bus galima keliaut alaus :D

uzeikit i fightkluba, silpnadvasiai

Nelaimingas nes šalia nėra mylinčios merginos kuria būčiau viskas, kaip ir ji man. :) Deja savo kelyje visdar nesutinku tokios, ir jau 3 metus :D

P.S. O, autoriui, siūliau tau paįvairinti gyvenimą jei turi tokia galimybė, kažkur nuvažiuok, ar kažkam padėk, ar šiaip kažkuom užsiimk. B-)

Man viskas remiasi gyvenime į keletą paprastų dalykų.

1. Šeima. Prisirišu prie žmonių ir savo artimiausius žmones žiauriai myliu, todėl visada labai gera grįžti pas tėvus, pabendrauti ir tiesiog pabūti toje aplinkoje, kurioje praleidau tiek daug laiko. Turiu mylimą merginą, kurios irgi žiauriai pasiilgstu, net trumpam išvažiavęs kažkur ir iškart noriu grįžti atgal.

2. Finansai. Nereikia būti milijonieriumi, tačiau reikia uždirbti tiek, kad galėtum gyventi be didesnių trikdžių. Darbas turi būti malonus, ne kančia, o uždarbis toks, už kurį būtų galima oriai gyventi - susitaupyti ant ne pačio prasčiausio automobilio (nekalbu apie naujus), valgyti norimą maistą, nueiti į kiną, sporto salę, galėti nuvažiuoti kažkur atostogų. Ir, žinoma, uždarbis (bent jau man) svarbiausias yra dėl svajonės pasistatyti savo svajonių namą (tai man svarbu, nes tai šeimos vieta, žmogaus saugus kiautas). Taip sakant, be pinigų negerai, bet nereikia dėl jų pamesti galvą.

3. Judrumas/laisvalaikis. Svarbu turėti hobių ir kasdien kažkur tobulėti, kažkuo domėtis. Mane domina tūkstančiai įvairiausių dalykų, kuo daugiau skirtingų darbų (ypač dar nedarytų) stengiuosi padaryti pats, mane tai veža ir didina mano savivertę. Labai svarbu judėti, būti gryname ore, mėgautis gyvenimu. Prieš metus pirmą kartą į ežerą įšokau gegužės 1 dieną - lauke gal 10 laipsnių buvo, bet taip man ir draugams šovė į galvą, taip ir padarėm. Toks netandartiškas elgesys veža, suteikia gyvenimo malonumą.

Reikia nebijoti veikti, kažką daryti. Man svarbiausia, kad nereikėtų gyventi strese (dėl finansinės situacijos). Kai visi taip bėga gyventi į didmiesčius ir siekti karjeros, man taip gera būti kaime, užsiimti paprastais lauko darbais, uždėti šuniui pavadį ir išeiti į ilgą pasivaikščiojimą, tamsiais žiemos vakarais su mylima ir mylinčia mergina gerti arbatą bei daryti visą filmų ar serialų žiūrėjimo maratoną.

Simple things. Ir reikia vertinti, ką turi.

Ši daina yra viena mėgstamiausių (gal tokia muzika ne visiems patinka, bet vis tiek). Patys geriausi žodžiai, suteikiantys gyvenime pozityvumo ir noro džiaugtis tuo, ką turi:

Nelaimingas nes šalia nėra mylinčios merginos kuria būčiau viskas, kaip ir ji man. :) Deja savo kelyje visdar nesutinku tokios, ir jau 3 metus :D

P.S. O, autoriui, siūliau tau paįvairinti gyvenimą jei turi tokia galimybė, kažkur nuvažiuok, ar kažkam padėk, ar šiaip kažkuom užsiimk. B-)

3 metus? O pries tris metus turejai kokia drauge?

Gerai, kaip perskaitei mano mintis ir viską parašei?

Kas blogai jauciates ar tiesiog norit prasiblaskyt siulau susirinkt bent 4 zmonems tenisa pazaist pvz. delfi sporto centre. Sportas gerai prasiblaskyt, nauji nematyti zmones, nauja patirtis. Ir man gerai turesiu su kuo pazaist :)) pats tik viena karta gyvenime zaides, bet visai patiko, jei kas noretu galit pm

3 metus? O pries tris metus turejai kokia drauge?

Ne, tada galvoj buvo ko daugiau žaidimų praeit, mane tiesiog atpalaiduodavo, taip aš pabėgdavau nuo rūpesčių :D nors gal ir juokingai skamba, o kai sukako 18, 2014 jau tada po biškį norėjosi kad šalia būtų, nes vienam nelinksma ir šiaip jau buvo nusibodę tie žaidimai tas pats per ta pati, šaudai, bėgi, o, šiaip biškį romantikas esu, bet matyt taip ir praeis mano romantinės dienos vienatvei :D aš tai visad skeptiškai žiūrėjau į tas pažintys internetu, ne veltui, nes neparėjo man, rodos ir normaliai, gražiai rašydavau, nieko nepadoraus nesiūlydavau ir vistiek, nežinau gal dėl atstumo :D nesakau gal kažkam ir pasiseka rasti antrą puse, kartais numoju ranką į galvoju velniop, nereikia man tu bobų, išgyvensiu ir be jų, geriau kokia veikla sau susirasti, bet kai gatvei pamatau poras, vėl atsiminimas grįžta, ir galvoju nu blembački kaip čia taip yra? kodėl man neišeina niekaip surasti, galėčiau gatvei užkalbinti, bet deja, turiu problemų su dantimis, ką tikrai žinau kad jas atbaidys, o dar šiaip nelabai ką ir pasiekęs esu ir galiu pasiūlyti tai juolab, tai jo turbūt vienatvė nusimato ilga ir nuobodi, arba trumpa ir nuobodi. :D

Didzioji dalis zmoniu vistiek kazkaip sieja laime su materialiais dalykais ir pinigais. Nors norint buti laimingu reikia, kad butu pusiausvyra tiek dvasiniu lygmeniu, tiek materialiu. O kaip tapti laimingu,cia jau kiekvienas savaip stengiasi kapanotis. Siaip viena is formuliu:myleti ir buti mylimam :)

As turbut panasiai jauciuosi, kaip temos autorius. Tikslo kazkokio isvis neturiu, realiai darbas- namai. Laisvalaikiu siek tiek pajudu (krepsinis, dviratis). Nors tas nelaimingumas labiau susijes su psichologinem problemom :)