Ar verta pradėti mokytis, jei nesimokiau iki šiol?

Kernius stebina kiekviena diena savo iskalba, tikrai matosi,kad protingas zmogus, patiko tavo straipsnis, tik deja as buvau tinginys, tai taip gerai nepavariau,sekmes tau :)

Mokykloje aš nemėgau matematikos - taip pat galvojau, kad ji man nereikalinga (dabar manau, kad mokyklinis matematikos kursas tikrai yra naudingas) - bet norėjau studijuoti informatiką, o į ją (kaip ir į verslą, ekonomiką ir daugybę kitų specialybių) be gerų matematikos žinių nepateksi (nebent tai prastas universitetas, į kurį niekas nestoja). Nuo pat penktos klasės mano matematikos semestrų pažymiai svyravo ne daug - buvau labai stabilus: nuo 4 iki 6. Dvyliktos klasės pirmame semestre tebeturėjau 6. Po naujųjų metų matematiką pradėjau spręsti kasdien - nuo elementariausių septintos klasės kurso dalykų, kurių tuomet buvau neišmokęs (svarbiausia turėti gerą knygą ir daug užduočių su teisingais atsakymas, kad galėtumei pasitikrinti). Praėjus pusmečiui iš matematikos VBE gavau 90 - tai buvo daugiau už ne vieną pirmūną mano mokykloje - tikra staigmena mokytojai, kai jos šešetukininkas atsiranda geriausiai egzaminą išlaikiusių mokinių sąraše. Aš tiesiog turėjau tikslą ir įdėjau daug darbo.

 

Galiu pasakyti taip man su matematika buvo ir yra,turiu pora meteliu pasimokyti(bet nelabai isivaizduoju kaip as tai sugebėsiu),matematikos neišlaikau ir nelabai kur istoju...o informatika traukia.

Galiu pasakyti taip man su matematika buvo ir yra,turiu pora meteliu pasimokyti(bet nelabai isivaizduoju kaip as tai sugebėsiu),matematikos neišlaikau ir nelabai kur istoju...o informatika traukia.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Aš pvz prastus pažymius turiu tik todėl, kad nedarau tų namų darbų, kurie man atrodo visiškai nereikalingi, tuomet gaunų vienetą :) Taigi, tie prasti pažymiai nevisada reiškia žinių nebūvimą.

Kerniau, iš tavo posto supratau, kad turi kompleksą - MATEMATIKA :) Galbūt, tai vienas iš dalykų, kurio negali išmoti greitai (o tu viską mėgsti išmokti įdėjus maksimaliai mažai darbo ir laiko), nes matematikai reikia įgūdžių, kuriuos moksleiviai pradeda gauti jau pradinėse klasėse.

Bet visgi stojai į ekonomiką, kur MATEMATIKA yra pats svarbiausias dalykas (0,4 kof. ) ar tai nebus viena iš priežasčių, kodėl ekonomikos studijose pasijutai nesavas? (Visgi du pirmi semestrai aukstoji MATEMATIKA) Ir stojai į universitetą, kur visiškai nėra MATEMATIKOS.

Nežinau kodėl nemėsgti MATEMATIKOS, bet spėju, kad neturėjai mokytojo, kuris sudomintų ir padėtų pamilti šį dalyką, tap, kad per pamokas nejaustai, kaip prabėga laikas, kad išsprendęs sudėtingą ir nematytą uždavinį jaustum pasitenkinimą, kuris tik dar labiau paskatina mokintis.

Moralas, nereikia bėgti nuo kompleksų, šiuo atveju - MATEMATIKOS.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Manau praverstu netik man vienam :)beto tu tai gerai sugebi.Dėl anglu kalbos straipsnis labai patiko.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Tikrai būtų įdomu perskaityti tokį straipsnį.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Puiki idėja :D Ypač dėl lietuvių.

Nežinau kodėl nemėsgti MATEMATIKOS, bet spėju, kad neturėjai mokytojo, kuris sudomintų ir padėtų pamilti šį dalyką, tap, kad per pamokas nejaustai, kaip prabėga laikas, kad išsprendęs sudėtingą ir nematytą uždavinį jaustum pasitenkinimą, kuris tik dar labiau paskatina mokintis.

O, žinau šitą jausmą :) Jis vienija visus tiksliuosius mokslus ir tikrai yra nuostabus. Aš nemėgstu skirti laiko dalykams, kurių realios naudos nejaučiu - pavyzdžiui, kas pasikeis, jei aš išspręsiu tą uždavinį? Jį išsprendė tūkstančiai žmonių. Neturiu jokios motyvacijos būti 1001-mas. Žinau, kad galėčiau sėkmingai mokytis matematiką, bet ji manęs visiškai nemotyvuoja - aš nieko naujo neišrasiu, nieko nesukursiu spręsdamas tuos uždavinius.

Visiškai priešinga yra informatika (irgi tikslusis mokslas) - niekada nėra vieno sprendimo, tu nuolatos esi kūrėjas ir gali daryti dalykus, kuriais paskui naudojiesi ne tik tu, bet ir tūkstančiai kitų žmonių, - tada jauti, kad savo laiką skiri kažkam prasmingam. Tiek programuodamas, tiek spręsdamas matematiką žmogus tobulėja, tik pirmu atveju jis gali pakeisti kažką savo ir kitų gyvenimuose, o antru - išnaudoti tušinuką ir lapą popieriaus, kad pasitenkintų gavęs teisingą atsakymą.

Galiausiai viskas priklauso nuo motyvacijos.

Visiškai nesutinku su tais, kurie teigia, kad užtenka gerai mokytis tik 11-12 klasėje, o dar geriau, kai pasako, kad mokykis, tik tą, ko reikės stojimui... Su tokiais žmonėmis neįdomu bendrauti, nes jie neišmano nieko daugiau, nei savo pasirinkto dalyko. Sakysit kam tas beprasmis kokios chemijos ar biologijos kalimas, jei tarkim nebūsi mediku? Atsiminkit jūsų galva yra kaip raumuo ir kuo jūs daugiau į ją "prikišat", tuo jei yra geriau ir lengviau išmokti naujų dalykų!

Aš taip pat drįsčiau nesutikti su tavim.

Neabejoju, jog yra LABAI daug įdomių/protingų žmonių, kurie nebūtinai mokėsi puikiai nuo 1 iki 12 kl. ir domėjosi ne visais dalykais, kurie buvo "kišami" jiems į galvą.

Ar tu manai, jog sausas chemijos, fizikos ir pan. dalykų teorijos "kalimas" daro žmogų daug labiau išprususiu ir komunikabilesniu, su kuriuo įdomu bendrauti?

Mano nuomone, kai žmogus "kiša" į savo galvą viską ką jam liepia -- jis dar labiau bunka ir darosi eilinis "pilkos masės" gumulėlis, kuriam bemaž nebelieka daugiau jokio laiko, apart mokyklos, pamokų ruošimo ir t.t. Jis tiesiog neranda laiko (o vėliau ir jėgų) savęs pažinimui, tobulinimui, savišvietai (domėtis, tuo, kas JAM yra įdomu ir malonu,o ne tiesiog pareiga...) ir darosi labai monotoniškas.

Asmeniškai aš stengiuosi "atsirūšiuoti", tai, ką man užduoda mokytojai; stengiuosi suvokti atliekamų dalykų naudą ir prasmę, o dėl pažymių per daug nesijaudinu, nes žinau, kad tai nieko daugiau, kaip paprasti skaičiai... :)

Tokiu būdu aš dar sugebu atrasti bent šiek tiek laiko mano širdžiai maloniems dalykams ir taip (bent jau aš) jaučiuosi ne ką mažiau išprusęs ar žinantis, nei už kokį pirmūną. ^_^

O dėl tavo pasakymo, jog "Kuo daugiau dedi į smegenis, tuo lengviau į jas dar daugiau dėt.", tai galiu tik paklaust. Ar jauti skirtumą (našumą) savo galvos, rugsėjo-spalio mėnesiais ir mokslo metų pabaigoje?

Turbūt ne man vienam jaučiasi akivaizdus skirtumas. :)

P.S. Turiu ir vieną draugą, kuris mokslams nelabai gabus, ne itin ką ir mokydavosi, bet jis -- viena iš nuostabiausių asmenybių, kurias esu sutikęs ir su kuriuo yra be galo įdomu bendrauti. :)

Viskas tau priklausys nuo gauto atestato 12kl. ir 11-12kl. rinkis tokias pamokas, kurios tau tikrai pravers stojant, nes kiti pasima 4 kūno kultūras, lietuvių a lygi ir technologijos a, kad išlaikyti egzaminus ir baigti 12.

O dėl mokymosi, viskas priklauso nuo tavęs, tad imkis ir mokinkis tiek kiek dar liko laiko, nes viską ką išmoksi gyvenime tau pravers.

Nu kazinau as tai kai pradejau nuo 5 klases dura stumdyt taip ir iki dabar (12 klase) nors pazymiai ir gan neblogi.. Net nezinau dabar netgi sakyciau dar labiau dingo tas noras mokytis visu pirma del to, nes nelabai ka ir spesiu ismokt per tiek laiko, o aplamai paemus kai pagalvoji, kad cia kali belenkiek, bet realiai tas diplomas mazai ka ir reiskia aisku Lietuvoi reiskia, bet siet savo ateiti su Lietuva manau yra nesamone. Nu gerai vienas kitas prasisuks, o kiti jei pasiseks gaus slavejo darba po magistro....

Ir seip, kaip jau kazkas minejo dabar visvien sunku i ta nemokama vieta istot ir netgi baisu kazka planuot, nes gal rytoi suzinosim, kad ju isvis nebebus.. Tai ka islos tie genijai su 9 vidurkiu? Mokes tiek pat kiek ir as tik skirtumas tas, kad as, kaip krapsciau nosi taip ir krapstysiu, o jie kals.

Aisku cia kiekvieno reikalas vieni gal tevus nori nustebint, kiti seip del bendro isprusimo, bet as niekad nesuvokiau ir nesuvoksiu, kaip mano pazymiai susija su tevu laime ir kur man bunant 40 metu prireiks issprest lygti.

Gerai išlaikyti VBE, kurie turi labai didelę įtaką tavo ateičiai, nėra sunku - tam net nereikia būti labai protingu - reikia tik mokėti dirbti.

šį kartą Kerniau nesutinku su Tavimi. Kalbėsiu iš savo patirties, geri pamatai 1-5 klasė padaro labai daug ką :) pats buvau pirmūnas klasėje ir tikrai turėjau puikius pamatus, po to sekė 6-10 klasės, kuriuose beveik visiškai nesimokiau, bet vidurkis buvo ~9, ir galiausiai 11-12 klasė, kuriose buvau tik su vienu tikslu, kad studijuosiu Ekonomiką , mokiausi Nacionalinėje moksleivių Akademijoje ir dar dabar turiu ~500- atspausdintų lapų su uždaviniais ir sprendimais, sėdėdavau per nakatis ir spręsdavau uždavinius, kurie man tikrai patiko. Bet kartu ir maištavau prieš švietimo sistemą, kuri realiai pastato tave į rėmus, ir verčia tave "statistiniu vienetu" kuris realiai labai bijo kalbėti prieš auditoriją, ar net išsakyti savo nuomonę, apie tikslus ir motyvacija net nekalbu :) Mokykla to nemoko ir jeigu esi toks kaip tu, tai labai šaunu, o jei ne tai kas tada?

Egzaminai yra svarbūs, bet toli gražu ne tiek - ir svarbu jų nebijoti, nes jie tikrai NELEMIA tavo gyvenimo, egzaminai turi būti skirti tik pasitikrinti savo žinias. Yra daugybę žmonių, kurie neišlaiko egzaminų, bet tampa puikiais žmonėmis. Manyčiau, kad šiame forume ypač turime nemažai žmonių, kurie yra Puikūs verslininkai, programuotojai ar dizaineriai, bet tikrai nėra pirmūnai. Neišlaikysi, nieko tokio, metus gali sąvanoriauti ar tiesiog mokytis ir kitais metais juos laikyti. O jei išlaikai gerai, ir įstoji į universitetą, kas tada?

Savo atestatą gali sudeginti, nes jis turbūt tau bus nebereikalingas. ( Ironiškai čia :) )

Pabaigęs universitetą, vėlgi beveik niekas nežiūri kokiais pažymiais jį baigei. Kas geriau atrodys, ar kad baigei universitetą vien dešimtukais ar, kad tuo pačiu metu kai buvau studentas organizavai/ sukūrei kokį projektą? Buvai aktyvus nevyriausybinių organizacijų narys. Žinai ko sieki iš gyvenimo, bei savo teorines žinias jau buvai pritaikęs praktikoje?

Galiu atsakyti, pats, kad dauguma darbdavių rinktųsi antrą variantą.

Taip, yra kelios protingos patarlės, kad ką išmoksi, to ant kupros nenešiosi ir tikrai aš nesiūlau "nesimokyti" Bet pirma siūlau sau išsikelti tikslą, bei suprasti, ką tu nori veikti gyvenime, o su šiuo tikslu, manau ir atsiras motyvacija mokytis.

o temos autoriui norėčiau pasakyti: Mokytis niekada nevėlu.

P.s pats keliauju mokytis statistiką :)

NEO_, supratau tavo mintį ir norisi šiek tiek pareplikuoti :)

Yra daugybę žmonių, kurie neišlaiko egzaminų, bet tampa puikiais žmonėmis. Manyčiau, kad šiame forume ypač turime nemažai žmonių, kurie yra Puikūs verslininkai, programuotojai ar dizaineriai, bet tikrai nėra pirmūnai.

Tai visiška tiesa. Aš manau taip pat. Mokslai nėra būtinybė, jei žinai, ką veiki gyvenime, ir tau tai sekasi. Pažįstu daug tokių žmonių ir gerbiu juos žymiai labiau už paprastus karjeristus.

Egzaminai yra svarbūs, bet toli gražu ne tiek - ir svarbu jų nebijoti, nes jie tikrai NELEMIA tavo gyvenimo, egzaminai turi būti skirti tik pasitikrinti savo žinias. Neišlaikysi, nieko tokio, metus gali sąvanoriauti ar tiesiog mokytis ir kitais metais juos laikyti. O jei išlaikai gerai, ir įstoji į universitetą, kas tada?

Savo atestatą gali sudeginti, nes jis turbūt tau bus nebereikalingas. ( Ironiškai čia :) )

Jeigu tu nenori studijuoti (kas yra normalu tuo atveju, jei ir taip turi gyvenime ką veikti), tuomet atestatas tikrai nesvarbu.

Vis dėlto dauguma žmonių nori eiti toliau ir įgyti specialybę, plėsti žinias srityse, kurios juos domina. Su prastais brandos atestato balais tu sau užkerti kelią rinktis - tai gali būti priežastis neįstoti ten, kur nori: pavyzdžiui, norėjai būti fizikui, o patekai į muitinės veiklą ir dėl to likusį gyvenimą pagal specialybę dirbi muitininku, tik todėl, jog pritrūko brandos atestato balų.

Lygiai taip pat: norėjai studijuoti Vilniaus universitete, bet dėl mažų balų atsidūrei Marijampolės kolegijoje.

Ar tada galima sakyti, jog atestas nėra svarbus?

Galų gale, su tuo pačiu atestatu tu gali stoti nors ir po 5 metų - gali baigti kelias specialybes, mesti ir vėl stoti, patekti į nemokamas vietas. Kai aš nusprendžiau mesti VU, į Škotiją išvažiau tik brandos atestato dėka, kurį vėl išsitraukiau praėjus metams nuo baigimo. Jei dabar sumanyčiau dar sykį nutraukti studijas ir stoti kitur - aš siųsčiau tuos pačius kelių metų senumo balus ir neabejoju, kad jie man padėtų patekti į bet kurią kitą specialybę bet kuriame kitame gerame universitete. Todėl ir teigiu - kad jei galvoji apie studijas - brandos atestatas tau lemia labai daug.

Pabaigęs universitetą, vėlgi beveik niekas nežiūri kokiais pažymiais jį baigei. Kas geriau atrodys, ar kad baigei universitetą vien dešimtukais ar, kad tuo pačiu metu kai buvau studentas organizavai/ sukūrei kokį projektą? Buvai aktyvus nevyriausybinių organizacijų narys. Žinai ko sieki iš gyvenimo, bei savo teorines žinias jau buvai pritaikęs praktikoje? Galiu atsakyti, pats, kad dauguma darbdavių rinktųsi antrą variantą.

Labai teisingai. Gaila, tik, kad tokia lietuviška realybė, jog mokslas = senos knygos.

Didžiojoje Britanijoje (kaip ir JAV), jau norėdamas patekti į universitetą turi įrodyti, kad sugebi daugiau nei mokytis - kiekvienas britas pirmiausia turi parašyti motyvacinį laišką, paskui universitetai jį kviečiasi atvykti į interviu ir tik tada nusprendžiau, ar verta jį priimti, - jeigu taip, pasako, kaip turi išlaikyti būsimus egzaminus, jog būtų priimtas.

Lietuvoje visa tai yra iškreipta ir užtenka būti geru moksliuku. Tiesa ir studijos užsienyje yra kitokios - čia kiekvienas studentas, pabaigęs universitetą, jau turi nemažai praktinių įgūdžių ne tik atlikinėdamas komandines užduotis, bet ir vasaromis darydamas intership'us (pavyzdžiui, dirbdamas banke) - todėl sunku apie ką nors pasakyti, kad turi tik teorines žinias - kas būna visiškai tiesa apie studentą Lietuvoje, jei jis per 4 studijų metus nieko nedirbo.

Vis dėlto vėl viskas grįžta prie atestato: gerai baigęs pateksi į universitetą, kuris pasirūpins tiek teorinėmis, tiek praktinėmis tavo žiniomis ir suteiks pranašumą prieš kitus.

Pagrindinė NEO_ mintis, kaip supratau, buvo, jog asmeninės žmogaus savybės yra svarbiausia - ir tam visiškai pritariu. Bet tuomet, kai susitinka du puikūs žmonės, pranašesnis yra tas, kuris turi daugiau žinių, - ir baigti geras studijas yra tiesiausias būdas tas žinias įgyti - tik tam pirmiausia reikia gerai baigti mokyklą.

Sios temos pavadinimas visada man pakelia nuotaika :)

Kerniau - per dažnai Editini postą :D

Atestatas yra gerai, ir aš pats jį turiu, nors ir studijuoju. :)

 

Lietuvoje visa tai yra iškreipta ir užtenka būti geru moksliuku. Tiesa ir studijos užsienyje yra kitokios - čia kiekvienas studentas, pabaigęs universitetą, jau turi nemažai praktinių įgūdžių ne tik atlikinėdamas komandines užduotis, bet ir vasaromis darydamas intership'us (pavyzdžiui, dirbdamas banke) - todėl sunku apie ką nors pasakyti, kad turi tik teorines žinias - kas būna visiškai tiesa apie studentą Lietuvoje, jei jis per 4 studijų metus nieko nedirbo.

Lietuvoje praktiką turi pats pasiimti, tai yra studijuoti ir pats norėti pritaikyti savo žinias praktikoje.

Šiuo metu esu antrakursis, bet jau turiu neblogus įgūdžius pardavimo srityje, kuriuos ir toliau gilinu, šiuo metu valdau 6 žmonių komandą, kuri dirba ties vienu projektu. Planuose turiu bent vieną stažuotę užsienyje ( labiausiai norėčiau dviejų :) )

ir aš egzaminus išlaikiau vidutiniškai ir dėl to teko pačiam studijuoti pusę metų psichologiją, bet aš turėjau tikslą ir siekiau jo, tad po pusės metų atsidūriau ekonomikoje nemokamoje vietoje.

Be to Lietuvoje tikrai nesąmonė, kad stojant gali pasirinkti 15 vietų, ir kad nereikia rašyti motyvacinių laiškų stojant, pats buvau gavęs pasiūlymą studijuoti Glasgow universitete, bet teko jo atsisakyti, dėl ko net džiaugiuosi :) Nes kaip sakoma: Dievas uždaro duris, bet atidaro langą :)

 

Vis dėlto vėl viskas grįžta prie atestato: gerai baigęs pateksi į universitetą, kuris pasirūpins tiek teorinėmis, tiek praktinėmis tavo žiniomis ir suteiks pranašumą prieš kitus.

Sutinku, gerai baigęs mokyklą tavo kelias į sėkmę bus daug lengvesnis, bet visų pirma turi žinoti, ko nori iš gyvenimo, tiksliau sakant ką nori studijuoti.

 

 

Pagrindinė NEO_ mintis, kaip supratau, buvo, jog asmeninės žmogaus savybės yra svarbiausia - ir tam visiškai pritariu. Bet tuomet, kai susitinka du puikūs žmonės, pranašesnis yra tas, kuris turi daugiau žinių, - ir baigti geras studijas yra tiesiausias būdas tas žinias įgyti - tik tam pirmiausia reikia gerai baigti mokyklą.

Pagrindinė mintį teisingai supratai :) O nemanai, kad pranašesnis yra tas, kuris turi daugiau patirties?

Pranašesnis tas, kuris mokės tas žinias pritaikyti, todėl, kad ypač Lietuvoje, daug kas nemoką tų žinių priraikyti, tame tarpe ir aš, dar nesupratau, kur aukštosios matematikos kursą pritaikysiu :D

EDIT: mėginsiu ir aš sudėlioti tvarkingai savo mintis :)

Esi nuostabus tikslo siekimo pavyzdys visiems :)

O nemanai, kad pranašesnis yra tas, kuris turi daugiau patirties?

Manau, kad sunku išmatuoti (ir kiekvienu atveju yra kitaip), kiek vertos žinios ir kiek patirtis. Galiausia tai labai susiję dalykai (su patirtimi įgyji žinių; su geromis žiniomis gali turėtį geresnę patirtį). Man patiko Myndės pavyzdys apie patyrusius verslininkus be verslo žinių :)

Kerniau - per dažnai Editini postą :D

Taip, čia mano įprotis parašius ilgesnį tekstą (o dauguma tokie...) dar kelis kartus jį peržiūrėti ir redaguoti po to, kad būtų aiškus ir suprantamas :]

Reziume manyčiau galime pasakyti, žinios tikrai palengviną gyvenimą ir savo tikslo siekimo kelią, žinoma geriausia kai jos yra suderintos. Tai yra teorines žinias, stengiesi pritaikyti praktiškai.

Aš nesuprantu kaip galima mokytis tokį fakin shit kaip matematiką, nu ten tokias nesąmonės liepią mokytis. Kur aš neįsivaizduoju kur gyvenime panaudosiu, programavime? Man užtenka elementariosios matematikos (daugyba, dalyba, plius, minus) bei žinojimas tam tinkamų formulių.

 

(..)

 

p.s. nori logikos? Žaisk šachmatais, žaidžiu nuo 7 metų turbūt, jeigu ne nuo mažiau. Labai padėjo programavime.

Nesutinku su tokiu požiūriu. :) Išties daug girdėjau panašių argumentų ir dar begalę tokių, kad matematikos užtenka tik pinigam skaičiuot. O iš tikro matematika lavina mąstymą. Taip, sutinku, jog tas, atrodo beprasmiškų formulių kalimas, vieną dieną gali įvaryti vėžį. Bet išmokęs tas formules, tu galėsi operuoti veiksmais greičiau ir tą patį uždavinį išspręsti žymiai paprasčiau. Pavyzdžiui reikia suprastinti trupmeną:

http://www.fileupyours.com/files/246929/1trupmena.JPG

Tas, kuris nežino formulių ir galvoja "ai kam jų man reikia", sėdės ir kankinsis daugindamas viską iš eilės. O tu galėsi paprasčiausiai pastebėt, kad gali pasirašyti taip:

http://www.fileupyours.com/files/246929/2trupmena.JPG

Ir suprastinęs, gausi paprastą atsakymą:

http://www.fileupyours.com/files/246929/3trupmena.JPG

Galbūt šis pavyzdys per lengvas, ar per paprastas, bet viskas nuo paprastų dalykų ir prasideda. Tam pačiam programavime, išlavinto mąstymo dėka, tavo algoritmas susispaus į minimalų ir skaičiuos tą patį kaip kažkieno kito griozdas. Beje, prieš gerus metus teko programuot su spalvom, tai netgi ten atradau matematikos - sinusai, kosinusai ir tie dar su radianais.

O atsakant autoriui į klausimą - mokytis niekada ne per vėlu. Gerai, kad dabar apie tai pagalvojai, o ne 11-12 klasėj. Tad jei nepristygs motyvacijos, manau gali spėti į pravažiuojantį traukinį..

Visiškai nesutinku su tais, kurie teigia, kad užtenka gerai mokytis tik 11-12 klasėje, o dar geriau, kai pasako, kad mokykis, tik tą, ko reikės stojimui... Su tokiais žmonėmis neįdomu bendrauti, nes jie neišmano nieko daugiau, nei savo pasirinkto dalyko. Sakysit kam tas beprasmis kokios chemijos ar biologijos kalimas, jei tarkim nebūsi mediku? Atsiminkit jūsų galva yra kaip raumuo ir kuo jūs daugiau į ją "prikišat", tuo jei yra geriau ir lengviau išmokti naujų dalykų!

Niekam nereikalingos barbės devyndarbės. Devyni amatai, dešimtas - badas. Jau geriau mokėt du tris dalykus gerai, negu susimest istoriją, geografiją, fiziką, biologiją, kurios dėl pamokų skaičiaus apribojimo bus B lygio, kad tik galėtum pasišnekėt su draugu biologu ir draugu fiziku.

Čia kaip mačiau kažkas minėjo pasimokysi ir įstosi, nes dabar visur lengva įstot. Galbūt, bet nepamiršk kad ties įstojimu viskas nesibaigia, kai įstosi reikės mokytis ir toliau ir bus tikrai sunkiau :) na nebent į kokią vtvk įstosi tada galėsi šūdą malt :D

Neo gerai sako " bet aš turėjau tikslą ir siekiau jo" Manau nusitaikyti i kuria nors saka ir link jos eiti visa laika kol esi mokykloje yra geras pasirinkimas,aisku iki 8-10 klases viskas dar keisis,bet ar humanitariniai mokslai ar tikslieji traukia manau jau gali susiprast, siaip retai buna kad kas uzdarbyje praso motyvacijos mokslui, vien del to respect autoriui.

Nu ir as vel isikisiu manau apibrezdamas viska. Mokytis bet kokiu atveju reikai , jeigu esi labai gabus ir jauti malonuma besimokant , i sveikata mokykis visas pamokas , blogiau nuo to nebus :) Jei manai , kad tau uztenka 2-3 pamoku su,kuriomis nori sieti savo gyvenima , gal , bet nepamirsk , kad blogiau nebus , jeigu atsiversi ir kokiu kitu knygu ne tik pavartyt , bet ir pasiskaityt :) Mano manymu 8 klasei reikia labai gerai mokyris , jeigu nori istoti i normalia gimnazija , o joje jau nebegalesi nesimokyti :)

ka mokykloj mokeisi, tai yra tik logikos vystimui, suvokimui, sprendimo mastymui..

univiere net matematika visiskai kita ;)

Oho kokia įdomi diskusija čia vyksta!

Manau kad didžiausia problema pas mus - švietimo sistema nepritaikyta asmenybės ugdymui, individualaus mąstymo lavinimui. Atsirado tie pasirenkami lygiai, atsirado galimybė atsisakyti kai kurių pamokų nuo tam tikros klasės - bet realiai sistema nepasikeitė. Na taip, gali nusimesti nuo kupros porą tavęs nedominančių dalykų, o visuose likusiuose iš tavęs vis tiek lipdo tą patį standartinį plastelino žmogeliuką, kokį lipdė prieš 15 metų ar daugiau. Gerbiu mokytojus, kurie žvelgia šviežiai ir nebesilaiko tos "kalkit vaikai, būtinai turit iškalti viską mintinai" logikos, bet kiek tokių? Mano mokykloj duokdie trys buvo... Ir tai - jie vis tiek turi laikytis programos, kuri yra sukirmijusi.

Kodėl tai blogai? Todėl kad tai skirta ugdyti vidutinybėms. Visi mokės viską vidutiniškai. Pasitaikys keli kurie mokės labai gerai ar net puikiai - bet tai sąlyginai, kadangi jie mokės taip lyginant su bendru lygiu, ir "pagal vadovėlį".

Matematikoj nebuvau labai stipri, kaip jau minėjau, bet puikiai žinau kad daugeliui mokyklinių uždavinių egzistuoja ne vienas sprendimo būdas. Kaip manote, kas nutinka, kai moksleivis išsprendžia uždavinį ne tuo būdu, kurį aiškino mokytoja, ir kuris aprašytas vadovėlyje? Dauguma atveju - tai laikoma klaida. O tai turėtų būti ne tik ne klaida - tokį mąstymą mokykla turėtų ugdyti - kaip Kernius sakė - kas iš to kad tą patį uždavinį jau išprendė daugybė žmonių? Tie kurie randa būdą išspręsti uždavinį kitaip (net jeigu toks būdas aprašytas kažkuriame kitame vadovėlyje, nesvarbu) - vėliau tampa mokslininkais ir išradėjais.

Labai daug pas mus aklo kalimo, ir labai mažai - tikro lavinimo, skatinimo protauti, reikšti nuomonę, diskutuoti. Liūdna, bet taip dar pradinėse klasėse sužlugdoma daug potencialių menininkų ir mokslininkų - jie kitokie nuo mažens, o mokykloje už tai dažniausiai negiria. Rezultate jie tiesiog užgniaužiami dar net neatsiskleidę.

Žinau kad labai juodai skamba mano postas - nėra viskas taip juoda šimtu procentų, bet tai ką paminėjau mano akimis yra labai didelė problema. Pati praėjau pro tą mėsmalę, girdėjau iš mokytojų visko: "kaip tu čia apsirengusi", "iš tavęs nieko nebus", "ar tu iš savo meno vaikus išmaitinsi?", "nepiešk šitaip, piešk taip", "pastaba: ievos visų sąsiuvinių paraštės pripieštos" ir t.t. Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom. Dabar manau kad su manimi viskas buvo gerai - negerai buvo su senos sistemos išsauklėtais mokytojais, netoleruojančiais nors kiek kitokio vaiko, nei dauguma, ir tokį vaiką be pagrindo engiančiais.

Džiaugiuosi kad tame būryje atsirado keli mokytojai kurie mane palaikė - be jų turbūt būčiau žlugusi ir dabar negalėčiau pasigirti kad - užsiimu tuo kas man patinka, joks pažymys man nesutrukdė tapti tuo, kuo esu, ir, svarbiausia - laimingesnės savęs neįsivaizduoju niekur kitur.

Todėl visiems tebesimokantiems linkiu - raskite savo aistrą. Mokytis bus kur kas lengviau ir įdomiau, jei žinosit kad tai susiję su būsima ir išsvajota profesija. Faktas kad nebūtina turėti geriausių pažymių iš visų dalykų, bet reikia pasirūpinti kad nei vienas pažymys nepakištų kojos ateityje.

Skaitymas ir bendravimas - papildomi dalykai, kuriais kiekvienas galite pasirūpinti, ir tokiu būdu investuoti į save dar ir gaudamas malonumo. Mokykla neduoda visko, ko reikia sėkmingai asmenybei ar įdomiam pašnekovui - to reikia išmokt po pamokų - bendraujant su gerais draugais, ir - skaitant geras knygas.

Žinau kad daugelis moksleivių į skaitymą žiūri kreivai - bet iš kur kitur jūs gausite žinių, kurių neturi vienmečiai? Kaip tapsite įdomesniais pašnekovais? Filmų pažiūrėti neužteks. :) Be to - skaitymas labai padeda gramatikai ir skyrybai - daug skaitydamas pradedi jausti kaip turi atrodyti sakinys, prisimeni mintinai kaip turi atrodyti teisingai parašytas žodis (žmogaus regimoji atmintis pati stipriausia), skaitai vis greičiau ir greičiau. Na - čia kiekvieno pasirinkimas, bet mano nuomone kiekvienas gali rasti literatūros sau įdomia tema, ir tokiu būdu pakelti IQ maloniau nei tiesiog zulindamas mokyklos suolą :)