JAV prasiskolino tiek, kad skolų nebeįmanoma grąžinti

navaraz dar patreidini? As tai arkliuose galva ikises be prosvaiciu istraukt ;) tai dar cia pasirasineju tai atitrukstu nuo nuo tu zinduoliu truputy :)

O kas liecia JAV tai labai daug kas priklausys nuo Kinijos,nes Kinjijos valiutu rezervuose doleriu daugiau nei pacioi JAV. Taip gavosi ,kad Kinija "stumdama" savo eksporta dirbtinai palaiko auksta dolerio kursa. Kad ir kiek amerikieciai prispausdina doleriu ,kinieciai per antrines valiutos birzas juos superka. Kaip sakant kitaicai pasinaudojo pacios amerikos ekonominiu ginklu-liberalios koneveryuojamos valiutos politika.

Bet visvien manau ,kad ateis diena X ir kinieciai paleis savo doleriu rezervus i apyvarta ,nes kam laikyt bevery popieriu.

Tada amerikieciu laukia Baltarusijos likimas,visi stori "hamburgeriai" begs i keitykla pirkti juaniu...o juaniu nera...viskas ispirkta...ir tada pagal Mikaldos pranasyste ateis diena X :) :) :) hamburgeris is pradziu kainuos 300 USD ,o veliau 10 juaniu :)

 

Ne, jau senokai rimciau netreidinu ir nestatau, jau neprisimenu kada bent koki statyma atlikau. Dar bonusu paemiau pries kelis menesius bet ir tu nesukau, jau bus terminai pasibaige. Kazkaip ranka nekyla, negaliu prisiverst ir viskas :) Pinigai bf ir buku saskaitose pelyja... Ar tik nebus manes kazkas uzkodave :lol: O kaip tau einasi su tom kumelem? Vis uzmesdavau aki i tavo tema, bet jau senokai nieko naujo ten.

 

O su ta amerika tai ir yra toks reikalas, kad kol yra kas skolina, tol ir augins ta skola. O kas bus, kai viena diena nebus is kur pasiskolint?

Reik nepamiršt kad JAV skolinimosi reitingas krito iki C (neigiamo). Liaudiškai tariant tai jau beveik nemokus bet dar sugebantis padengt palūnanas skolos.

O kai taps nemokus tai niekas ir nebeskolins. Ir amerikai vietoj burgeriu teks ryžius ir salotas valgyt. Ir tapt trečiojo pasaulio šalimi.

o nemanot kad cia gali buti siek tiek tiesios?

apie ta nauja valiuta amero?

o nemanot kad cia gali buti siek tiek tiesios?

 

Mano bendru supratimu tiesos čia nerasta ?

Viskas kol kas vyksta,kaip jis pasakojo,pati uzverte greitai po sito video paviesinimo ir kaip sakant patikes tas tuo,kuo jam priimtiniau. Stipresni renkasi sunkesnes teorijas.

Autoriaus avataras sukelia įtarima, kad jis tiesiog pro rusas, sovietas taip, kad spėju viską sako neobjektiviai.

O dėl tos skolos tai čia nėra didelė tokia jau bėda. Italija ir gi niekad negražins savo skolos nors jau senai prasiskolinus tai ką? JAV labai daug skoloj Kinijoj. Bet skolos buvo išduotos JAV dolerio kursu t.y. reikia gražinti skolas doleriais, o dolerio kursas smarkiai krito ir JAV padarė Kinus neskaitant net to kad tas doleris jų pačių valiuta.

Autoriaus avataras sukelia įtarima, kad jis tiesiog pro rusas, sovietas taip, kad spėju viską sako neobjektiviai.

O dėl tos skolos tai čia nėra didelė tokia jau bėda. Italija ir gi niekad negražins savo skolos nors jau senai prasiskolinus tai ką? JAV labai daug skoloj Kinijoj. Bet skolos buvo išduotos JAV dolerio kursu t.y. reikia gražinti skolas doleriais, o dolerio kursas smarkiai krito ir JAV padarė Kinus neskaitant net to kad tas doleris jų pačių valiuta.

 

Tu kokius komediantų kursus lankęs ar čia natūraliai tau taip gavosi? :lol:

Manau, kad krize dar ilgai nesibaigs, o kai amerikonai zlugs (jeigu zlugs) tada galas mums visiems, iskils visokie kitaicai ir valdys mus

Is komentaru susidariau toki ispudi, kad JAV tarsi koks vezys pasauliui

 

Siaip neesu didelis zinovas, kas liecia ekonomika, bet jei musu valstybele supirkineja auksa bei sidabra, vadinasi kazkas tikrai nutiks tokio (popierius nebeteks perkamosios galios) ir bus vamzec: http://www.auksovokas.lt/

nera to blogo, kas neiseitu i gera.. ir atvirksciai :)

 

rusai daro atradimus savom jegom, usieciai siek tiek perdeda islaidas naujovem

taigi, kas per daug, tas nesveika, tad ir cia taip gaunasi, kad blogai, nes per daug visko, o kelio atgal nebera..

 

na o realiai manau, kad ne tiek prasiskolino, kiek pasauliuo gero dave USA!

Pagrindiniai JANKIŲ nuopelnai pasauliui:

1. Laukinio kapitalizmo gimtinė (versle viskas galima vardan pinigo).

2. 1929-1933 ekonominė krizė

3. Japonijos bombardavimas atominėmis bombomis. Tai pakolkas vienintelis atvejis kai buvo panaudota AB kare.

3. Vietname naudotas cheminis ginklas. Ypač Napalmas.

4. 3 betiksliai karai vidurio rytuose.

5. 2008-2010 ekonominė krizė

6 ir taip toliau galima test ir test be galo.

Iš amerikos reik mokintis tik viena, ką gali padaryt nevaldomas valdžios troškimais. Kuris gali paaukot paprastų žmonių likimus vardan pelno.

Nėra ko nerimauti žmonės, užpuls Jav dar vieną OPEC narę, privers pirkti uz naftą JAV vertybinius popierius , ar paprasčiausiai nurašys skolą kaip su Kadafiu ir toliau sėkmingai eilinis amerikietis kimš hamburgerius nesukdamas galvos dėl rytojaus.

Ir taip aisku, kad ateityje pasauli valdys Kinija, cia ir nera ko sneket...

Kinija sekmingai sau gamina ginklus ir viska, ne pirsteliu niekas neparodo kad blogai kazka daro ir taip negalima :D Ir apskritai, Kinija taiki valstybe yra, nors ten kas antras zmogus - kareivis.

Ir taip aisku, kad ateityje pasauli valdys Kinija, cia ir nera ko sneket...

Kinija sekmingai sau gamina ginklus ir viska, ne pirsteliu niekas neparodo kad blogai kazka daro ir taip negalima :D Ir apskritai, Kinija taiki valstybe yra, nors ten kas antras zmogus - kareivis.

 

Deja.. bet Taip.

 

buvo zydai, bus kinieciai..

Vyriausybinės obligacijos vaikšto aplink pasaulį pastoviai. Kodėl čia išskirta JAV ir jos obligacijos? O kiek kitos valstybės skolingos JAV didesnėmis palūkanomis? :) Jeigu JAV sumąstytų staiga parduot visas savo turimas kitų šalių obligacijas jų savininkėms, kiltų ekonominė krizė, tas pat būtų, jeigu visos šalys, kurioms skolinga JAV, sumąstytų padaryt tą patį, bet to nebus, nes kiekvienas rinkos dalyvis supranta riziką. JAV ir kitos išsivysčiusios šalys veikia kaip dideli bankai, kurie skolinasi, o po to perskolina didesnėmis palūkanomis, taip kurį laiką užtikrindami savo ekonomikos augimą bei gaudami procentą maržos, kai abi skolos grąžinamos.

 

Beveik visos valstybės yra skolingos viena kitoms! Išskirti JAV ar išsikirti tik skolą yra netikslinga. Paimkim kad ir kokį privatų banką (tarkim Swedbank) - jų finansiniai įsipareigojimai yra milžiniški, ir pateikus statistikoje tik banko skolą, atrodytų, kad laikyt pinigus šiame banke yra absoliuti beprotybė.

Vyriausybinės obligacijos vaikšto aplink pasaulį pastoviai. Kodėl čia išskirta JAV ir jos obligacijos? O kiek kitos valstybės skolingos JAV didesnėmis palūkanomis? :) Jeigu JAV sumąstytų staiga parduot visas savo turimas kitų šalių obligacijas jų savininkėms, kiltų ekonominė krizė, tas pat būtų, jeigu visos šalys, kurioms skolinga JAV, sumąstytų padaryt tą patį, bet to nebus, nes kiekvienas rinkos dalyvis supranta riziką. JAV ir kitos išsivysčiusios šalys veikia kaip dideli bankai, kurie skolinasi, o po to perskolina didesnėmis palūkanomis, taip kurį laiką užtikrindami savo ekonomikos augimą bei gaudami procentą maržos, kai abi skolos grąžinamos.

 

Beveik visos valstybės yra skolingos viena kitoms! Išskirti JAV ar išsikirti tik skolą yra netikslinga. Paimkim kad ir kokį privatų banką (tarkim Swedbank) - jų finansiniai įsipareigojimai yra milžiniški, ir pateikus statistikoje tik banko skolą, atrodytų, kad laikyt pinigus šiame banke yra absoliuti beprotybė.

 

Karoli, būtų labai įdomu pažiūrėt į skaičius kiek Amerika skolinga ir kiek likęs pasaulis skolingas Amerikai. :) Pats statistikos neradau, tai būtų malonu jei galėtum pasidalint ta statistika.

 

Ir šiaip, dabar sutrikdei mane, nuo kada valstybės skolina ar perka kažkieno skolą? Jos išleidžia pinigus pripiešdamos skaičiukų monitoriuje, išleidžia obligacijas, kad susiurbtų infliaciją ir viskas. Pabandyk pataisyt jei klystu. :)

Karoli, būtų labai įdomu pažiūrėt į skaičius kiek Amerika skolinga ir kiek likęs pasaulis skolingas Amerikai. :) Pats statistikos neradau, tai būtų malonu jei galėtum pasidalint ta statistika.

 

Ir šiaip, dabar sutrikdei mane, nuo kada valstybės skolina ar perka kažkieno skolą? Jos išleidžia pinigus pripiešdamos skaičiukų monitoriuje, išleidžia obligacijas, kad susiurbtų infliaciją ir viskas. Pabandyk pataisyt jei klystu. :)

 

Jei pripieštum skaičiukų ir atsirastų daugiau pinigų, tai kokio velnio tada išvis skolintis?

Jei pripieštum skaičiukų ir atsirastų daugiau pinigų, tai kokio velnio tada išvis skolintis?

 

O kas atsitinka kai pasiūla rinkoje pasidaro didesnė už paklausą? Atitinkamai krenta prekės vertė.

 

 

Pinigų atveju tai vadinama infliacija. Tik gal galėtų man koks geras ekonomistas išaiškinti kodėl išvis egzistuoja pinigai kurie niekuo nepadengti išskyrus nebent žmonių pasitikėjimu? Kas vis dėlto sukuria jų vertę ir kodėl tokių pinigų kiekio staigus padidėjimas apyvartoje nesukelia tokios stiprios infliacijos?

 

 

Karoli, būtų labai įdomu pažiūrėt į skaičius kiek Amerika skolinga ir kiek likęs pasaulis skolingas Amerikai. :) Pats statistikos neradau, tai būtų malonu jei galėtum pasidalint ta statistika.

 

Ir šiaip, dabar sutrikdei mane, nuo kada valstybės skolina ar perka kažkieno skolą? Jos išleidžia pinigus pripiešdamos skaičiukų monitoriuje, išleidžia obligacijas, kad susiurbtų infliaciją ir viskas. Pabandyk pataisyt jei klystu. :)

 

Nerandu dabar konkrečiai tokios statistikos (galbūt net tai yra valstybės paslaptis), bet gali pasinagrinėt trečiojo pasaulio šalių statistikos departamentų duomenimis - labai didelė jų dalis yra skolingi JAV, įskaitant ir Lietuvą.

 

O su tais skaičiukų paišymais nelabai supratau. Kam reikia prisispausdint pinigų, o po to vis tiek pasiskolint iš kurios nors šalies? Ir kokiu būdu čia "siurbiasi infliacija"?

 

O kas atsitinka kai pasiūla rinkoje pasidaro didesnė už paklausą? Atitinkamai krenta prekės vertė.

 

 

Pinigų atveju tai vadinama infliacija. Tik gal galėtų man koks geras ekonomistas išaiškinti kodėl išvis egzistuoja pinigai kurie niekuo nepadengti išskyrus nebent žmonių pasitikėjimu? Kas vis dėlto sukuria jų vertę ir kodėl tokių pinigų kiekio staigus padidėjimas apyvartoje nesukelia tokios stiprios infliacijos?

 

Mano mėgstamam tinklalapyje HowStuffWorks yra straipsnis apie tai, kaip veikia federalinė rezervų sistema - http://money.howstuffworks.com/fed.htm. Ten taip pat yra žmogiškai papasakota, kaip skatinama/stabdoma ekonomika ir kaip pinigai įleidžiami į rinkas. :)

Štai ir griūna pasaulio galiūnai po truputėlį.

Pasižiūrėkite kiek karui išleidžia - http://en.wikipedia.org/wiki/Military_budget_of_the_United_States

Tik gal galėtų man koks geras ekonomistas išaiškinti kodėl išvis egzistuoja pinigai kurie niekuo nepadengti išskyrus nebent žmonių pasitikėjimu? Kas vis dėlto sukuria jų vertę ir kodėl tokių pinigų kiekio staigus padidėjimas apyvartoje nesukelia tokios stiprios infliacijos?

 

Iki 1971 JAV ir daugumoj kitų šalių dar egzistavo valiutos padengtos auksu, bet po to JAV "atrišo" dolerį nuo aukso, o paskui ją pasekė ir likęs pasaulis. Bet kokiu atveju pinigai vienokioj ar kitokioj formoj turi egzistuot, juk niekas nenori grįžt prie barterinių mainų. :) Na ir taip, pinigai iš esmės ir tėra padengti žmonių pasitikėjimu. Tarkim, jei tu tiki, kad litas niekada nepraras savo vertės, t.y. tiek šiandien, tiek rytoj, tiek po x laiko tu galėsi už tuos pačius porą litų nusipirkt butelį alaus bet kokiam laiko momente, tai kodėl tau nepasitikėt litu? Aišku realybė kitokia, valiuta nuvertėja, bet jei tu tiki, kad ji nuvertės ne taip greit, ne taip pastebimai, kad tau sukurtų didelių nepatogumų, tai velniai nematė, juk alternatyvos kaip ir nėra, nes tiek kaimynas Petras, tiek parduotuvės savininkas Jonas irgi pasitiki valiuta. :)

 

Na valiutos vertė iš esmės ir stovi ant žmonių pasitikėjimo ja. Tas pasitikėjimas, žinoma, ateina iš tam tikrų dalykų, pvz. šalies ekonomikos augimo. T.y. jei šalis auga sparčiau nei kitos ir turi gražias perspektyvas, tai ta valiuta stiprėja, auga jos vertė kitų valiutų atžvilgiu, stiprėja pasitikėjimas ir t.t. Na, bet jei šalis neturi gražių perspektyvų, turi didelę viešąją skolą ir t.t., tai tuomet tas pasitikėjimas ta valiuta krenta.

 

EDIT: dar pamiršau paminėt, kad yra toks dalykas kaip mokesčiai. Tu gali nepasitikėt valiuta, bet mokesčius mokėt turi būtent ja, o kitaip tau bus atjungta elektra ir dujos. :) Taigi mokesčiai yra dar vienas dalykas, kuri palaiko valiutos vertę.

 

O kas liečia pinigų padidėjimas apyvartoje... Vieni pinigai nusėda bankų rezervuose ir pasiekia ekonomiką tik tuomet, kai kažkas juos pasiskolina. Tokiu principu centriniai bankai valdo palūkanų normą, therefore pinigų pasiūlą. Kitas dalykas yra, kai valdžia išleidžia pinigus į apyvartą tiesiogiai, t.y. mokėt mokytojams algas, statyt infrastruktūrą ir pan. Tokiu atveju infliacija išauga priklausomai nuo to, kiek smarkiai pinigų buvo įlieta į ekonomiką ir nuo to, kokios infliacijos tikimasi ateity. Na ir, kai pinigai pasiekia ekonomiką, tai turi praeiti dar nemažai laiko kol jie bus įskaičiuoti į valiutos vertę. Tarkim jei tu gausi milijardą litų ir už visus juos nusipirksi alaus, tai netgi alaus vertė nepašoks tą pačią akimirką, o ką jau kalbėt apie kitas prekes, kurios dar nebuvo paliestos naujais pinigais. :)

 

Jei kas neaišku - klausk.

 

Nerandu dabar konkrečiai tokios statistikos (galbūt net tai yra valstybės paslaptis), bet gali pasinagrinėt trečiojo pasaulio šalių statistikos departamentų duomenimis - labai didelė jų dalis yra skolingi JAV, įskaitant ir Lietuvą.

 

O su tais skaičiukų paišymais nelabai supratau. Kam reikia prisispausdint pinigų, o po to vis tiek pasiskolint iš kurios nors šalies? Ir kokiu būdu čia "siurbiasi infliacija"?

 

Mano mėgstamam tinklalapyje HowStuffWorks yra straipsnis apie tai, kaip veikia federalinė rezervų sistema - http://money.howstuffworks.com/fed.htm. Ten taip pat yra žmogiškai papasakota, kaip skatinama/stabdoma ekonomika ir kaip pinigai įleidžiami į rinkas. :)

 

Nerandi, nes tokios statistikos nėra. :) Vyriausybė neturi, neperka, nelaiko ir negali turėt jokių kitų šalių obligacijų ar dar kažko. Taip nebūna, čia elementari ekonomika. Kita vertus, centrinis bankas gali turėt ir turi. :) Tai jei tu būtent šitą turėjai omeny, tai žinok, kad CB ir vyriausybė yra visiškai atskiri dalykai.

 

O kas dėl pinigų prispausdinimu, tai žiūrėk - jei dabar Lietuva sugalvos išleist 10 milijardų litų į apyvartą padidindami pencijas, biurokratų atlyginimus, numušdami mokesčius ir t.t., tai po kažkiek laiko infliacija galėtų būt milžiniška, valiuta prarastų pasitikėjimą ir t.t. ir pan. Bet išleidus 10 milijardų iškart išleidžiamos ir obligacijos, kad tuos 10 milijardų litų surinktų "atgal". Na tam ir "skolinamasi", taip ir "siurbiama infliacija". :)

Redagavo Gegužės 12, 2011 Dankans

Patys amerikieciai sake, kad jeigu butume is tikro zinoje, kiek sovietu sajunga isleidzia kariuomenei, tai butume jos taip smarkiai nebijoje, nebent tik branduoliniu ginklu. O sovietai kariuomenei isleisdavo apie puse visu surinktu pinigu i biudzeta, o dar tais laikais juk viskas buvo valdiska ir nemokama. Dar ilgai issilaike pagalvojus :lol:

Dar amerika turi rezervu kur paislaidauti :lol:

 

O del skolos, gi Japonija tai irgi ne nykstuke, jos ekonomika gi tokia pati kaip ir Kinijos, tik cia nesenai aplenke Kinija. O jeigu JAV turetu tokia pat skola isreiskiant bvp dydziu, tai JAV turetu dvigubai neimanoma grazinti skola :lol: Nes Japonijos skola 200% bvp, o JAV apie 100% Bet japonai tame dideliu bedu nemato, reikes, pasispaus, jeigu cunamius isgyvena...

Tai tipo, jeigu Japonai zlunga tai gerai, prekes gal pigesnes bus, o pasauliui itakos nedaug, apart paciu Japonu, na dar koks metalas, kuras atpigs siek tiek pasauli. O jeigu JAV zlunga, tai visas pasaulis is paskos, nes turi doleri?

Tai geriau tada tegu nukonkuruoja tas juanis, tada pavaldys jie kelis simtus metu kol nutuks, sukurs holivuda, prisiveis milijardieriu, ekonomika vistiek nustos kaskada augti, miestu dangoraiziai pasens, zmones issireikalaus daugiau laisves, padides nusikalstamumas, prades kurt savo alianca ir tada visi prades nebekesti Kinijos, nes ji spausdins pinigus ir valdys pasauli ^_^

 

Kad ir kas benutiktu toj amerikoi, kad ir suzlugtu ju tie finansai, bet vistiek jie tiek pasieke savo darbu, savoi valstybei, kad tokiai Lietuvai dar iki jos simtas metu kilti, arba tai paciai Kinijai.

Europoi dedasi baisesni dalykai, tik tiek, kad salys mazos ir neturi dideles itakos pasauliui. Ta pati Graikija, Portugalija, Airija gyvena ne pagal kisene, o rekia, kai kokiu procentu ka sumazina.

Gyvenimas skolon vyksta visame pasaulyje ir nereikia cia isskirt JAV. Bet ji issiskiria kitur, ji turi stipriausia valiuta ir yra seip didele valstybe. Gyvenimas ne pagal kisene tik rodo, kad eiliniai zmones paeme valdzia ir diktuoja savo salygas. Graikui pasako, pakelsiu pensija, balsuok uz mane, nu ir prabalsuoja, pakelia ta pencija, taip ir is rinkeju gobsumo ir patiklumo susikuria burbulai, bei ekonomines krizes. Kirkilas pakele pensija, algas, nu ir bum, gili krize. Net pats Lukasenka nesuvaldo tokiu dalyku, nors pats vadinamas diktatoriumi, bijo zmogelis, juk kai tau is kisenes traukia pinigus, tu kad ir broliui duosi i galva ir sakysi ka cia darai. Tai kokiam amerikieciui visiskai dzin kas ten kokiam Afganistane vyksta, juk jam reikia naujo Chevrolet Camaro is transformeriu filmo nusiziureto jau senokai.

O cia kaskoks skurdas Afrikoi, zmogaus teises uzsienio valstybese, juk tai dazniausiai is tiesu rupi tik kaikuriom organizacijom, o ne eiliniam verlsininkui, kuriam reikia pigaus kuro, mazu mokesciu ir daug uzsakymu.

 

Cia galima sneket kiek nori, bet kur veiksmas vyksta globaliniu mastu, tai cia jau ne zmogaus jegom tai valdyt. Va jeigu nuspetume kokia krize, galima pasidaryt veiksmu plana, kaip ka daryt, kur nevaziuot dirbt, kur neinvestuot ar kaip tik investuoti. Juk dabar lietuviam rupi Lietuva ir jos isejimas is skurdo, o ne cia pasaulio galiunu manevrai. Aisku poziuris i pasaulio suvokima turi kaskoks buti, bent is dalies teisingas, pvz neterst gamtos, nebut gobsam ir t.t.

Jei nerandat statistikos tai jau ji tipo "slapta" arba jos išvis nėra.

_

JAV finansų ministerijos paviešinti duomenys rodo kad 2010 metų gruodį skola KINIJAI siekė 1,16 trln. JAV dolerių (~8 proc. visos skolos).

O Jav pagal gyventojų santaupas (pvz: indėliai, grynieji ir pns.) užima 84-ąja vietą.

Bet esmė ne čia, o tame kad reikia lygint santikinę skolą. Kaip antai Kinijoje gyvena ~1,337 mlrd gyventoju bei yra paėmus paskolų už maždaug 549 mlrd Jav dolerių. Tai 0.4 Jav dolerio vienam gyventojui mokestinės naštos jei kreditoriai norėtų atsimt visas paskolas kurias paėmė kinija. O JAV gyvena ~309 mln gyventojų ir skolinga 14,3 trld. JAV dolerių kitoms šalims. Taigi 1 amerikiečiui tenka apie 46300 Jav dolerių vertės skola.

Taigi kur matote sveiką protą skolinantis? Lyginant BVP šalys užima 1 ir 2 vieta pasaulyje bet skolos našta gyventojams ir BVP sukurimui skiriasi net ~110000 kartų.

_

O dar vienas pvz yra GRAIKIJA, jos skola nesiekia nei 0,3 trld Jav dolerių o streikai vyksta kas savaite. O JAV skola net ~50 kartų didesnė, t.y kokios reušės būtų ten?

P.S - Jei jau diskutuojam tai tik argumentuotai prašyčiau.

Ne, nu tu cia privelei jau :lol: Visu pirma, puse Europos sajungos valstybiu yra skolingos arba panasiai kaip JAV arba tik trecdaliu maziau. Graikija kur tu cia paminejai bei Italijos skola yra didesne nei JAV kola, tad ta 50 kartu reiktu sumazinti iki kokiu 0.9 karto ;) Tos pacios Vokietijos, i kuria dabar verziasi Lietuviai dirbti, nes ten tuksta specialistu, jos skola yra beveik tokia pati kaip JAV, nu mazesne penktadaliu, bet ji vistiek didele. Vokietija uz Lietuva turi mazdaug 4 kartus didesne skola ;)

 

Kinija vapse juk auga kaip ant mieliu, ten aukso amziaus pradzia, tai is kur pas ja skolos, kai ji visa pasauli supirkineja is atliekamu pinigu?

Ekiskis, nepamiršk, kad reikia atkreipt dėmesį ir į kitas detales, ne tik į tą santykinę skolą. Pavyzdžiui:

 

- Paskolos palūkanos(kas iš esmės net svarbiau už pačią paskolos sumą).

- Kiek šalyje bedarbių/dirbančių/darbo jėgos

- Kokios vidutinės šalies gyventojo pajamos

- Koks šalių BVP

ir panašiai.

 

Nes jei, kaip sakai, Kinijoj tenka 0.4 dolerio skolos vienam gyventojui, bet to gyventojo pajamos per metus siekia 0.2 dolerio, o šaly 50% nedarbas, tai ta santykinai maža skola pasidaro sąlyginai didelė. :)

 

Bundis, nepasimesk tarp nuliukų. :D JAV skola - ~13 trilijonų, Graikijos skola - ~300 milijardų. :)

Redagavo Gegužės 12, 2011 Dankans