Ar Lietuva demokratinė valstybė?

Korumpuoti rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, o už tą vaizdelį galime būti dėkingi vienai ypatingai partijai ir jos beribiams resursams, iškelia kai kurių pamatinių klausimų.

Ar tebesame parlamentinė demokratija, kai parlamentas formuojamas ir nedorais, ir tiesiog nusikalstamais būdais? Panašu, kad atėjome į „valdomos demokratijos“ modelį, groteskiškai suformuotą Rusijoje, tik ten lemia vertikalios valdžios resursas, o Lietuvoje – nešvarūs pinigai. Jei Lietuvą būtų nūnai lankę reiklieji Ukrainos rinkimų stebėtojai, nežinau, kaip skambėtų jų išvada apie mūsų išdidžią ir drąsią šalį.

Demokratijos negynė nė ligšiolinis Seimas, vardan prioritetinės energetinės politikos pernelyg taikstydamasis su moralinėmis bjaurastimis (leido net apgaulingą referendumą), bet dabar stovime visos istorijos kryžkelėje. Galima Antrosios Respublikos pabaiga. Jaunimas bunda, tačiau per lėtai.

Girdime apie tautos (pusės tautos) valią, kurią reikia gerbti. Kalėjimų arba nusikaltėlių visuomenė buvo tikrai vieninga arba vieningai valdoma, tad būtina gerbti. Jungtinės Karalystės modelio netaikome.

Taikytina vagių nekaltumo prezumpcija „vsio zakonno“, nors jos apologetas, kaip tik pasišovęs valdyti naują Seimą, jau grasina susodinti senojo, buvusio parlamento, nusikaltėlius. Kurie neateis keliaklupsčia, mušdami kaktomis į grindis. Čia vaidentųsi Ukrainos modelis. Šiaip ar taip, pačiu laiku išsipurvinę pirmininkausim Europos Sąjungai. Kontora triumfuoja.

Prezidentės nuostata, kad ji nepalaikys partijos, kuri kviestųsi į koaliciją itin dėmėtą Darbo partiją, turbūt nėra imperatyvinė. „Nepalaikys“ turi įvairių prasmių. Socialdemokratų nominalusis vadovas ir būsimas premjeras, manau, tikrai nenori susipriešinimo su valstybės vadove, o dar nuo pirmųjų dienų, nes valstybei iš to – nieko gera; bet jį jau spaudžia, galbūt kolega J. Bernatonis ir kiti fundamentalūs partiečiai, „rodyti stuburą“. Ar tai gerai valstybei, jiems mažiau rūpi.

Vaivorykštės jie neleis bet kuria kaina, juk neleido net A. Brazauskui, įstūmė į Kėdainių pelkę. Situacija kartojasi. Kalinių pirkėjai, berods, jau pabėgę į Rusiją, tai irgi kartojasi. Tik argumentas, kad iliuzinėje vaivorykštėje socialdemokratai taptų koalicijos mažuma – aritmetinis ir pritampytas. Kitų trijų koalicijoje socialdemokratai irgi bus mažuma, o prieš darbingus spardytojus ilgai neatsispardys. Čia būtent gali rastis prieštaringųjų koalicinių socialdemokratų finišo tiesioji žemyn. Kad tik nesutaptų su tokia pačia valstybės evoliucija.

V.Landzbergis.

Šį straipsnį įdėjau tik tarpkitko. Man iškyla vienintelis klausimas: ar mūsų šalis dar demokratiška?

Padiskutuokime!

Per daug nesiplėtodamas sakyčiau, kad, mano nuomone, tikros demokratijos pas mus, kaip ir bet kur kitur realiai nėra. Net ir Senovės graikų tiesioginė demokratija turėjo daug juodų dėmių (mažumos teisės nerasta, pati piliečio teisinė sąvoka neįtraukė moterų, vaikų, vergų, žodžiu, kitų asmenų, kurie realiai priklausė valstybei - atsiranda "pavaldiniai", kaip ir dabartinės "patogios" atstovaujamos demokratijos atveju). Net ir daug ko dievinama svajonių šalis JAV, dar kartais ironizuojama kaip "demokratijos lopšys" (diplomatų lygmeny :)) kone nuo pat savo istorinių pradžių greičiau antidemokratiška nei demokratiška man atrodo. O dabar ypač stipri tendencija korporatokratijos link ir nesimato, kad bus kitaip. O į tema tokia man pasirodžiusi įdomi citata iš D. Trumbo "Johnny got his gun":

-What is democracy?

- I suppose it's got something to do with men killing each other.

Per daug nesiplėtodamas sakyčiau, kad, mano nuomone, tikros demokratijos pas mus, kaip ir bet kur kitur realiai nėra. Net ir Senovės graikų tiesioginė demokratija turėjo daug juodų dėmių (mažumos teisės nerasta, pati piliečio teisinė sąvoka neįtraukė moterų, vaikų, vergų, žodžiu, kitų asmenų, kurie realiai priklausė valstybei - atsiranda "pavaldiniai", kaip ir dabartinės "patogios" atstovaujamos demokratijos atveju). Net ir daug ko dievinama svajonių šalis JAV, dar kartais ironizuojama kaip "demokratijos lopšys" (diplomatų lygmeny :)) kone nuo pat savo istorinių pradžių greičiau antidemokratiška nei demokratiška man atrodo. O dabar ypač stipri tendencija korporatokratijos link ir nesimato, kad bus kitaip. O į tema tokia man pasirodžiusi įdomi citata iš D. Trumbo "Johnny got his gun":

Senovės Graikijos negalima laikyti demokratija, nes valstybės valdyme dalyvavo labai mažas procentas žmonių, t.y. turėjo balso teisę. Tai tik demokratijos pirmtakė.

Senovės Graikijos negalima laikyti demokratija, nes valstybės valdyme dalyvavo labai mažas procentas žmonių, t.y. turėjo balso teisę. Tai tik demokratijos pirmtakė.

Aš tai ir bandžiau pasakyti - tiesioginė demokratija išties nebuvo demokratija, o tik kažkokia principinė užuomazga. Nors ir dabar realiai pažiūrėjus ne ką tepažengta :).

Atsakymas į temos klausimą - TAIP. Ir paskutiniai įvykiai labai puikiai parodė, kad Lietuva tikrai yra demokratinė valstybė, tik parodė, kad demokratija turi savų ir labai didelių minusų.

Tai, kad Lietuvoje yra leidžiama balsuoti visokiems atmatoms, kurie balsą parduoda už porą butelių alaus ar "čiriką", parodo, kad Lietuvoje demokratija tikrai egzistuoja. :) Leidimas dalyvaut rinkimuose visiškam alkoholikui, kaliniui, asocialiam asmeniui vien dėl to, kad jis yra Lietuvos pilietis parodo, kad Lietuvoje teisę išreikšti savo politinę valią turi kiekvienas šalies pilietis, o tai yra plain democracy.

Tai, kad pas mus leidžiama į Seimą kandidatuoti partijoms, kurių vadovai užsiima juodąja buhalterija, vėlgi parodo, kad mes tikrai gerbiam demokratines vertybes. Tai, kad rinkimuose gali dalyvaut visiškos fuflo partijos, kaip pvz. "Drąsos kelias", kurio vadovė į Seimą eina vien dėl teisinės neliečiamybės, ar Paleckio partija parodo, kad Lietuvoje demokratija visgi egzistuoja.

Tik panašu, kad demokratija nėra efektyvi valdymo forma, kai didžioji piliečių dalis yra švelniai tariant kvailoki...

Tai, kad rinkimuose gali dalyvaut visiškos fuflo partijos, kaip pvz. "Drąsos kelias", kurio vadovė į Seimą eina vien dėl teisinės neliečiamybės

Gali atsakyti už žodžius, ar naudojiesi demokratijos teise vapsėti beleką?

Yra

Gali atsakyti už žodžius, ar naudojiesi demokratijos teise vapsėti beleką?

Naudojuosi teise (ne demokratijos - konstitucine) vapsėti beleką. :) Pati Venckienė, žinoma, niekur nėra pasakius, kad eina į Seimą būtent dėl teisinės neliečiamybės, o kitokie pamąstymai Tamstai greičiausiai netiks. :) Tebūnie tai būna tiesiog mano nuomonė.

Tiesiog ponia užsimanė į Seimą tada, kada pradėjo "padai svilt", DK neturi jokios aiškios programos, kalbant apie ekonomiką, pati Venckienė neturi jokio žalio supratimo apie tai. Man tiek "sutapimų" užtenka, kad galima būtų suprast, kodėl ši "partija" buvo sukurta.

Tik, jei galima, nepaverskime ir šios temos kedofilinėmis nesąmonėmis, ok?

Tiek ir norėjau išgirst

Tiesiog ponia užsimanė į Seimą tada, kada pradėjo "padai svilt", DK neturi jokios aiškios programos, kalbant apie ekonomiką, pati Venckienė neturi jokio žalio supratimo apie tai. Man tiek "sutapimų" užtenka, kad galima būtų suprast, kodėl ši "partija" buvo sukurta.

 

Tik, jei galima, nepaverskime ir šios temos kedofilinėmis nesąmonėmis, ok?

Karoli, o tu man pasakyk - paprastą žmogų taip sumindžiot ir pažemint yra normalu? Per visus galus jau tą Venckienę juodina, tau čia normalu? Bet neverskime to kaip jau minėjai "kedofilinėmis nesąmonėmis", nes tema kita.

Kalbant apie Lietuvos demokratiją, ją įvardinčiau kaip dalinę. Taip, Lietuvoje gal ir gali kiekvienas balsuoti, bet savo nuomonę išreikšti tikrai gali ne kiekvienas. Ir tikrai jeigu savo nuomonę išsakysi kažkam nepalankiai, gali susilaukti sankcijų gyvenime. Lygiai tą patį patvirtino ir ponas Kuolys, atvažiavęs į mano mokyklą - savo tikrą nuomonę išsakyti gali būti pavojingą. Ir kalbu visai ne apie varymą ant gejų ar panašiai. kas reikia supras.

Demokratija yra gerai, tik turi vieną esminį trūkuma - tai kvailių valdymas.

Niekas turbūt nesiginčys, kad absoliuti dauguma žmonių yra ne progreso varikliai, o nemotyvuoti atsilupėliai be atsakomybės jausmo, gyvenantys šia diena (čia galėčiau dar begalę tokių epitetų surašyti, bet skubu - nėr laiko).

Demokratiją reikėtų šiek tiek paturbinti. Užtektų vieno paprasto dalyko - prieš suteikiant leidimą balsuoti, įvertinti žmogaus gebėjimus ir žinias egzaminu. Egzamino reikia vairuojant automobilį, norint dirbti su įvairiomis stalėmis, norint turėti šaunamą ginklą, norint dirbti gydytoju ar teisininku. Visur, kur reikia kompetencijos, reikia ir jos įvertinimo. Mano kuklia nuomone, valdyti valstybei kompetencija tikrai reikalinga.

Todėl manau, kad prieš suteikiant teisę balsuoti rinkimuose, reikėtų įvesti kažkokį tai egzaminą valstybės valdymo ir ekonomikos pagrindų suokimui.

Kas nesugeba, nenori ar tingi tokį egzaminą išlaikyti, tas renkasi pasyvų stebėtojo vaidmenį ir valdžios nerenka.

Kas turi ką pasakyti ir nori tai pasakyti, ir supranta ką sako - tas su malonumu pasitikrins savo žinias.

Toks egzaminas neturėtų būti labai sudėtingas, kad 60-70% jį laikančių susitvarkytų. To užtektų, kad didžiausi atsilupėliai, padugnės, bomžai ir "čiriku" motyvuoti veikėjai savo balsą pasilaikytų sau.

Kai valdžią rinktų racionalus ir daug maž sveikai pasaulį suvokiantis rinkėjas, tai ir politikai savo darbais ir sprendimais į tokią publiką orientuotusi. O dabar politikai orientuojasi į atsilupėlius iš pašalpų gyvenančius, į "išlaikytinius" ir gavėjus, o ne į kūrėjus ir davėjus.

Tokia vat mano matoma demokratijos problemėlė, ir tos problemėlės sprendimas.

nu jo is gero gyvenimo kuri kubilius sukure zmones savo balsa uz keliolika litu pardavineja...

jei demokratijos esme - ,,buk gudrus - apgauk kitus" tuomet mes tikrai demokratiska valstybe, nekalbu konkreciai apie dabartine situacija. taip buvo visa laika, ir nesvarbu kas valde. demokratija turi tokias ydas kurios neatsiejamos kaip muses nuo shudo, ir kur ###### ten ir muses.

will tavo tokia sistema turi toki minusa, jog paprastai gudresni zmones kurie ta ,,egzamina" islaikytu jie paprastai gerai gyvena, o kai jiems gyventi gera jie ta pacia valdzia ir laikytu, nesvarbu gerai ji elgiasi ar negerai taciau juos vistiek rinktu, nes ,,elitiniams" rinkejams butu paranku juos rinkti, neatsizvelgiant i tai kaip gyvena ,,prastuomene". tai cia butu labai saunus zingsnis ,,demokratijos" istorijoje?

jeigu kubilius butu emesis veiksmu kaip sukurti darbo vietu, o ne tik paskaiciaves kur pakirpti, kur dadurti(del vaizdo kad butu visiskai neuzbadytas sakemis) tai darbar neitu associalus zmones savo balsu uz pora bonkiu spirituoto vyno parduoti. isvis jo vietoje as buciau pravijas didziaja dali kanduku is darbo birzos kurie be pasalpu daugiau nieko nedaro ir buciau padares valdiskas darbo vietas, tokiems kad kazkoki produkta gamintu, ir galetu dirbti bet kuris norintis net neturint kvalifikacijos ir t.t. o kai shikna pypke rukytu tai bedirbant gal ir gerti noras praeitu

Kad būtų pas mus tikra demokratija, t.y. piliečiai balsuotų sąmoningai, o ne dėl to, kad balsuotų nes reikia (norisi, siūlo) balsuoti, reiktų visų pirma populiairiai, paprastai visuomenei išaiškinti kas yra liberalizmas, socialdemokratija, konservatizmas. Nes tik žinant šiuos pagrindus yra įmanoma "blaiviai" įvertinti partijų populistinius pažadus (o jų yra visur, net ir tvirtus demokartijos pagrindus bei subrendusią pilietinę visuomenę turinčiose valstybėse) ir susidaryti tinkamą nuomonę ir protingai pasirinkti.

Pas mus kol kas tas nėra daroma. Ta linkme mūsų visuomenė visiškai nėra šviečiama. Kur kas labiau brukami vaistai, akcijos, gąsdinama kainų augimu, eskaluojami kriminaliniai įvykiai ir pan.

Kitas dalykas - pas mus demokaratija dar kol kas labai jauna, mes dar neturime susiklosčiusių pilietinės visuomenės tradicijų, kaip tai yra tokiose valstybėse kaip pvz. Anglija, Vokietija ar pan. Sukurti, įtvirtinti demokartijos tradicijas ir visuomenės sampratą apie ją reikia dešimtmečių, netgi visiškos kartų kaitos.

Ir dar vieno dalyko reikia nepamiršti - demokratija, kaip demokratija bus tik tada, kad mūsų visuomenė savo valstybėje jausis patogiai, piliečiai turės tvirtą finansinį pagrindą.

Pažiūrėkite ką buvo galima prikalbinti balsuoti už kažkokį tai atlygį? Ar tai buvo finansinį pagrindą turintys asmenys?

Ir post scriptum:

vertinant visą šitą kilusį šurmulį, skandalus, kai kurių teisminių procesų suaktyvėjimą, įvariais publikacijas žiniasklaidos priemonėse ir dar visokių kitokių reikaliukų, prieš rinkimus pasirašytus susitarimus, komentarus kaip balsuoja periferija ir didieji miestai, pateiktas nuomones apie periferijose gyvenančios visuomenės dalies iš viso supratimą ir gebėjimą dalyvauti rinkimuose ir t.t. , kartais kyla klausimas - jei rinkimų ir referendumo rezultatai būtų buvę kitokie - ar apie dalį skandalų mes šiandien skaitytume, ar gvildentume tokią temą kaip "ar Lietuva demokratinė valstybė" ir pan.

Ar nereiktų pagalvoti, kad tokius rezultatus lėmė kitos priežastys, o ne balsų pirkimas.

Ar tai nerodo, kad mūsų visuomenė pavargo, kad nori pokyčių?

Negi pas mus visuomenė yra degradavusi ir didžioji dalis pardavė savo balsus? Pasižiūrėkime gatvėje į žmones. Negi ten, eidami šaligatviu, jūs sutinkate daugiau asocialių asmenų nei normalių? Aš ne. Arba gal aš gyvenu ne tam mieste, ne toj gatvėj?

Paparsčiausiai žmonės pavargo, nori permainų ir tuo labai sėkmingai pasinaudojo kai kurios partijos siekiančios tam tikrų interesų (teisminės valdžios palankių sprendimų arba jos neveiklumo ir pan.). Taigi atšaukus rinkimų rezultatus, dar labai didelis klausimas, ar bus pasiektas toks rezultatas, kurio tikimasi.

Demokratiją reikėtų šiek tiek paturbinti. Užtektų vieno paprasto dalyko - prieš suteikiant leidimą balsuoti, įvertinti žmogaus gebėjimus ir žinias egzaminu.

 

Gerai. O kas tuos egzaminus priiminės? Taigi asmenys turintys tam tikras (vienokias ar kitokias) politines pažiūras. Ir jei mano ir daugumos komisijos narių politinės pažiūros nesutaps? Kas tada? Neišlaikysiu egzamino? Negausiu "bilietelio" suteikiančio teisę balsuoti?

Ar kaip čia tą asocialumą ar kitus dalykus vertins? Pagal tai kokius gėrimus mėgstu, ką valgau, kiek uždirbu, kokie baldai pas mane namie, kokiu automobiliu važinėju ir pan?

O neišlaikius egzamino kuriam laikui bus atimamos pilietinės teisės? Ar jį galėsiu perlaikyti pieš sekančius rinkimus?

Kad būtų pas mus tikra demokratija, t.y. piliečiai balsuotų sąmoningai, o ne dėl to, kad balsuotų nes reikia (norisi, siūlo) balsuoti, reiktų visų pirma populiairiai, paprastai visuomenei išaiškinti kas yra liberalizmas, socialdemokratija, konservatizmas. Nes tik žinant šiuos pagrindus yra įmanoma "blaiviai" įvertinti partijų populistinius pažadus (o jų yra visur, net ir tvirtus demokartijos pagrindus bei subrendusią pilietinę visuomenę turinčiose valstybėse) ir susidaryti tinkamą nuomonę ir protingai pasirinkti.

 

Pas mus kol kas tas nėra daroma. Ta linkme mūsų visuomenė visiškai nėra šviečiama.

Lietuvoje nėra "tikros" kairės apskritai. Reikėtų pradėti nuo to, kad partijos, ypač save laikančios tradicinėmis, imtų atstovauti aiškiai apibrėžtas ideologijas, o ne užsiimtų populizmu kaip bent jau socdemų atveju yra dabar. Žinoma, socdemų populizmas yra nuosaikesnis nei, pavyzdžiui, Darbo partijos, tad šiuo požiūriu juos laikau aukštesnės kokybės organizacija, tačiau žemiau mano kriterijų kartelės.

<...> kartais kyla klausimas - jei rinkimų ir referendumo rezultatai būtų buvę kitokie - ar apie dalį skandalų mes šiandien skaitytume, ar gvildentume tokią temą kaip "ar Lietuva demokratinė valstybė" ir pan.

Ar nereiktų pagalvoti, kad tokius rezultatus lėmė kitos priežastys, o ne balsų pirkimas.

Ar tai nerodo, kad mūsų visuomenė pavargo, kad nori pokyčių?

Visų pirma tai skandalai kyla ne dėl to, kas laimėjo ar pralaimėjo rinkimus, o dėl to, kad, kaip įtariama, buvo padaryti nusikaltimai. Dalis jų yra teisiškai įrodyta, dalis yra įtarimų lygio, bet tie įtarimai pakankamai pagrįsti (jei taip teigti nepakanka filmuotos medžiagos, tai nebeaišku, ko tada pakanka). Atkreipkim dėmesį, kad skandalai kyla vienos konkrečios partijos atžvilgiu, o ne visų konkurentų. Todėl tai yra geras indikatorius, kad tai nėra tik konkurencinė kova iš politinės perkelta į teisinę ir kad greičiausiai iš tiesų kažkas su ta skandalų epicentre esančia partija nėra gerai ;)

Antra, skandalai, tiek pagrįsti, tiek ne visai, dažnai yra eskaluojami, nes tai palanku kitai pusei. Todėl visada politiniai oponentai pasinaudos proga pabrėžti neigiamas kitos pusės savybes ar darbus. Taip yra visur, galima sakyti, kad tai normali konkurencinės kovos dalis. Bent jau jei kritika nėra laužta iš piršto ir negali būti laikoma šmeižtu.

Beje, "pokyčių" žmonės nori visada. Ar pastebėjai, kad politologai vertindami valdančiųjų partijų galimybes rinkimuose jas kiek mažina vien dėl to, kad tos partijos valdo. Nes valdymas Lietuvoje savaime yra blogybė. Ir taip yra ne tik Lietuvoje. Žmonės linkę protestuoti, tą protestą jie išreiškia kritikuodami baubą, kurį abstrakčiai vadina "valdžia", visai nesvarbu, kas tą abstrakciją sudarytų. Taip buvo prieš visus rinkimus, taip bus ir ateinančiuose. Galima pastebėti tendenciją, kad valdančiąją koaliciją formuojanti partija vis mėtosi tarp kairės iš dešinės, tai ir iliustruoja, kad renkamasi ne pagal ideologiją, o protesto būdu. Tad žmonės nori ne pokyčių. Jie nori "kitko", visai nesvarbu, kas tai būtų. Kalbant apie šiuos rinkimus galima pridurti, kad priimtas sprendimas buvo motyvuotas populizmu ar emocijomis ("kaltas Kubilius") ir dėl to vargiai yra sąmoningas. Taip pat ekspertai įžvelgia ir tam tikrų pozityvių rodiklių, nes TS ir LS rinkimuose pasirodė pakankamai neblogai nepaisant to, kad negali suformuoti daugumos (taip jau yra, kad populistai laimi kiekybiškai ir tarpusavyje visai gerai sutaria). Eilę nepopuliarių sprendimų priėmusi TS po valdymo sunkmečiu liko antroje vietoje ir tai rodo tam tikrą sąmoningumo lygį. Žinoma, ir oponentai turi sąmoningą elektorato dalį. Ką aš bandau pasakyti yra tai, kad rinkimų baigtį lėmė ne sąmoninga dalis.

Būtų galima sakyti, kad žmonės nori pokyčių, bet nemanau, kad būtų galima sakyti, jog jie suvokia, kokių pokyčių nori ir kokios būtų tų pokyčių pasekmės :)

Negi pas mus visuomenė yra degradavusi ir didžioji dalis pardavė savo balsus? Pasižiūrėkime gatvėje į žmones. Negi ten, eidami šaligatviu, jūs sutinkate daugiau asocialių asmenų nei normalių? Aš ne. Arba gal aš gyvenu ne tam mieste, ne toj gatvėj?

O aš manau, kad ganėtinai "degradavusi". Žinoma, šiais žodžiais nenurašau mūsų visuomenės kaip visumos, yra ir daug šaunių žmonių. Tačiau bent mano nuomone ta nesąmoninga, destruktyvi, abejinga visuomenės dalis yra netoleruotinai didelė. Ar teigdama priešingai tikrai matai visumą? Spręsk ne pagal tas "gatves, kuriomis vaikštai", o pagal bendrą Lietuvos vaizdą. Aš irgi dirbu aukštos kvalifikacijos reikalaujančioje darbo vietoje. Siekiau aukštojo išsilavinimo tam tikrų gebėjimų reikalaujančioje srityje. Todėl mane supantis kontingentas dažniausiai yra tikrai progresyvūs, pažangūs žmonės. Tačiau negaliu spręsti vien pagal savo asmeninę aplinką. Bendras vaizdas man kartais atrodo tikrai niūrus.

Kalbant apie Europos Sąjungą ir Euro zoną kartais naudojama tokia frazė kaip "dviejų greičių Europa". Tai Lietuvai irgi tą galima taikyti. Ir tai ypač gerai pasimatė periferijos ir Kauno bei Vilniaus pasirinkimo skirtume. Aš matau aiškią koreliaciją kai labiau išsilavinę žmonės yra linkę palaikyti TS ar LS, o mažiau išsilavinę - DP ir co. Tuo nesiekiu niekam klijuoti etikečių, konstatuoju tai, kas man atrodo akivaizdu. Ir tuo aš pabrėžiu ne simpatijas/antipatijas konkrečioms partijoms, bet žmonių pasirinkimų tarp argumentų, ilgalaikės perspektyvos ir populizmo, trumpalaikės perspektyvos.

Demokratiją reikėtų šiek tiek paturbinti. Užtektų vieno paprasto dalyko - prieš suteikiant leidimą balsuoti, įvertinti žmogaus gebėjimus ir žinias egzaminu.

Visi bandymai kaip nors koreguoti balsavimo teisę, ypač jei tai apima jos atėmimą ar svarbos skirtumus tarp skirtingų rinkėjų, atsiremia į demokratijos pagrindus. Negaliu nesutikti, kad ne visų balsai yra vienodai sąmoningi ir apgalvoti, tačiau kaip ir kas turėtų nuspręsti, kurie iš jų tokie yra? Atsiranda subjektyvumo dedamoji. Net jei tai darytų kokia nors kompiuterinė sistema, ją kažkas pirmiau turėtų specifikuoti pagal savo supratimą. Galų gale, tokie testai būtų gana brangūs. Juk reikėtų, kad kiekvienas norintis balsuoti jį atliktų ir atliktų taip, kad asmens tapatybė nekeltų abejonių. Jei nepripažintume elektroninės galimybės balsuoti, tai greičiausiai nepripažintume ir nuotolinės galimybės atlikti tokius testus, kas reikštų, jog visi žmonės turi fiziškai kažkur atvykti, gaištų laiką, sudarytų eiles. Juk dabar net įmesti biuletenio nueiti tingima, tad tai tikrai nepridėtų motyvacijos apskritai dalyvauti rinkimuose.

Šiaip, tavo idėja įdomi. Galima būtų patikrinti ar žmogus supranta valstybės valdymo sistemos specifiką, ekonominius pagrindus. Bet atsiranda galimybė įvedant tokias sistemas "nusižaisti" į lankas ir manipuliuoti naudojantis tokiais dalykais kaip konkurencijos priemone :) Paprastai, kuo sistema paprastesnė, tuo geriau. Bet kad demokratija turi trūkumų (nieko geriau kol kas nesugalvota), sutinku.

Kažkada galvojau, kad rinkėjų balsams galėtų būti suteikti svoriniai koeficientai. Bet vėlgi, pagal ką juos paskirstyti? Išsilavinimą? Jis dar nieko nelemia. Be to vėlgi sudėtingėja sistema, atsiranda papildomi skaičiavimai, papildomos progos priekabiauti prie rezultatų tikslumo ar juos įtakoti. Tad tai tik mano pasvarstymai, ne siūlymas.

Vis dėlto šiai dienai aš sakyčiau, kad geriausias būdas didinti sąmoningų rinkėjų įtaką rinkimuose ir siekti, kad būtent argumentai ir logika lemtų rinkimų baigtį, yra tiesiog... švietimas, o ne balsavimo teisės ribojimas ar balsų įtakos paskirstymas. T.y. ne proteguokime sąmoningą visuomenės dalį, o ją didinkime :)

Lietuvoje nėra "tikros" kairės apskritai. Reikėtų pradėti nuo to, kad partijos, ypač save laikančios tradicinėmis, imtų atstovauti aiškiai apibrėžtas ideologijas, o ne užsiimtų populizmu kaip bent jau socdemų atveju yra dabar. Žinoma, socdemų populizmas yra nuosaikesnis nei, pavyzdžiui, Darbo partijos, tad šiuo požiūriu juos laikau aukštesnės kokybės organizacija, tačiau žemiau mano kriterijų kartelės.

 

 

Visų pirma tai skandalai kyla ne dėl to, kas laimėjo ar pralaimėjo rinkimus, o dėl to, kad, kaip įtariama, buvo padaryti nusikaltimai. Dalis jų yra teisiškai įrodyta, dalis yra įtarimų lygio, bet tie įtarimai pakankamai pagrįsti (jei taip teigti nepakanka filmuotos medžiagos, tai nebeaišku, ko tada pakanka). Atkreipkim dėmesį, kad skandalai kyla vienos konkrečios partijos atžvilgiu, o ne visų konkurentų. Todėl tai yra geras indikatorius, kad tai nėra tik konkurencinė kova iš politinės perkelta į teisinę ir kad greičiausiai iš tiesų kažkas su ta skandalų epicentre esančia partija nėra gerai ;)

 

Antra, skandalai, tiek pagrįsti, tiek ne visai, dažnai yra eskaluojami, nes tai palanku kitai pusei. Todėl visada politiniai oponentai pasinaudos proga pabrėžti neigiamas kitos pusės savybes ar darbus. Taip yra visur, galima sakyti, kad tai normali konkurencinės kovos dalis. Bent jau jei kritika nėra laužta iš piršto ir negali būti laikoma šmeižtu.

 

Beje, "pokyčių" žmonės nori visada. Ar pastebėjai, kad politologai vertindami valdančiųjų partijų galimybes rinkimuose jas kiek mažina vien dėl to, kad tos partijos valdo. Nes valdymas Lietuvoje savaime yra blogybė. Ir taip yra ne tik Lietuvoje. Žmonės linkę protestuoti, tą protestą jie išreiškia kritikuodami baubą, kurį abstrakčiai vadina "valdžia", visai nesvarbu, kas tą abstrakciją sudarytų. Taip buvo prieš visus rinkimus, taip bus ir ateinančiuose. Galima pastebėti tendenciją, kad valdančiąją koaliciją formuojanti partija vis mėtosi tarp kairės iš dešinės, tai ir iliustruoja, kad renkamasi ne pagal ideologiją, o protesto būdu. Tad žmonės nori ne pokyčių. Jie nori "kitko", visai nesvarbu, kas tai būtų. Kalbant apie šiuos rinkimus galima pridurti, kad priimtas sprendimas buvo motyvuotas populizmu ar emocijomis ("kaltas Kubilius") ir dėl to vargiai yra sąmoningas. Taip pat ekspertai įžvelgia ir tam tikrų pozityvių rodiklių, nes TS ir LS rinkimuose pasirodė pakankamai neblogai nepaisant to, kad negali suformuoti daugumos (taip jau yra, kad populistai laimi kiekybiškai ir tarpusavyje visai gerai sutaria). Eilę nepopuliarių sprendimų priėmusi TS po valdymo sunkmečiu liko antroje vietoje ir tai rodo tam tikrą sąmoningumo lygį. Žinoma, ir oponentai turi sąmoningą elektorato dalį. Ką aš bandau pasakyti yra tai, kad rinkimų baigtį lėmė ne sąmoninga dalis.

 

Būtų galima sakyti, kad žmonės nori pokyčių, bet nemanau, kad būtų galima sakyti, jog jie suvokia, kokių pokyčių nori ir kokios būtų tų pokyčių pasekmės :)

 

 

O aš manau, kad ganėtinai "degradavusi". Žinoma, šiais žodžiais nenurašau mūsų visuomenės kaip visumos, yra ir daug šaunių žmonių. Tačiau bent mano nuomone ta nesąmoninga, destruktyvi, abejinga visuomenės dalis yra netoleruotinai didelė. Ar teigdama priešingai tikrai matai visumą? Spręsk ne pagal tas "gatves, kuriomis vaikštai", o pagal bendrą Lietuvos vaizdą. Aš irgi dirbu aukštos kvalifikacijos reikalaujančioje darbo vietoje. Siekiau aukštojo išsilavinimo tam tikrų gebėjimų reikalaujančioje srityje. Todėl mane supantis kontingentas dažniausiai yra tikrai progresyvūs, pažangūs žmonės. Tačiau negaliu spręsti vien pagal savo asmeninę aplinką. Bendras vaizdas man kartais atrodo tikrai niūrus.

 

Kalbant apie Europos Sąjungą ir Euro zoną kartais naudojama tokia frazė kaip "dviejų greičių Europa". Tai Lietuvai irgi tą galima taikyti. Ir tai ypač gerai pasimatė periferijos ir Kauno bei Vilniaus pasirinkimo skirtume. Aš matau aiškią koreliaciją kai labiau išsilavinę žmonės yra linkę palaikyti TS ar LS, o mažiau išsilavinę - DP ir co. Tuo nesiekiu niekam klijuoti etikečių, konstatuoju tai, kas man atrodo akivaizdu. Ir tuo aš pabrėžiu ne simpatijas/antipatijas konkrečioms partijoms, bet žmonių pasirinkimų tarp argumentų, ilgalaikės perspektyvos ir populizmo, trumpalaikės perspektyvos.

 

 

Visi bandymai kaip nors koreguoti balsavimo teisę, ypač jei tai apima jos atėmimą ar svarbos skirtumus tarp skirtingų rinkėjų, atsiremia į demokratijos pagrindus. Negaliu nesutikti, kad ne visų balsai yra vienodai sąmoningi ir apgalvoti, tačiau kaip ir kas turėtų nuspręsti, kurie iš jų tokie yra? Atsiranda subjektyvumo dedamoji. Net jei tai darytų kokia nors kompiuterinė sistema, ją kažkas pirmiau turėtų specifikuoti pagal savo supratimą. Galų gale, tokie testai būtų gana brangūs. Juk reikėtų, kad kiekvienas norintis balsuoti jį atliktų ir atliktų taip, kad asmens tapatybė nekeltų abejonių. Jei nepripažintume elektroninės galimybės balsuoti, tai greičiausiai nepripažintume ir nuotolinės galimybės atlikti tokius testus, kas reikštų, jog visi žmonės turi fiziškai kažkur atvykti, gaištų laiką, sudarytų eiles. Juk dabar net įmesti biuletenio nueiti tingima, tad tai tikrai nepridėtų motyvacijos apskritai dalyvauti rinkimuose.

 

Šiaip, tavo idėja įdomi. Galima būtų patikrinti ar žmogus supranta valstybės valdymo sistemos specifiką, ekonominius pagrindus. Bet atsiranda galimybė įvedant tokias sistemas "nusižaisti" į lankas ir manipuliuoti naudojantis tokiais dalykais kaip konkurencijos priemone :) Paprastai, kuo sistema paprastesnė, tuo geriau. Bet kad demokratija turi trūkumų (nieko geriau kol kas nesugalvota), sutinku.

 

Kažkada galvojau, kad rinkėjų balsams galėtų būti suteikti svoriniai koeficientai. Bet vėlgi, pagal ką juos paskirstyti? Išsilavinimą? Jis dar nieko nelemia. Be to vėlgi sudėtingėja sistema, atsiranda papildomi skaičiavimai, papildomos progos priekabiauti prie rezultatų tikslumo ar juos įtakoti. Tad tai tik mano pasvarstymai, ne siūlymas.

 

Vis dėlto šiai dienai aš sakyčiau, kad geriausias būdas didinti sąmoningų rinkėjų įtaką rinkimuose ir siekti, kad būtent argumentai ir logika lemtų rinkimų baigtį, yra tiesiog... švietimas, o ne balsavimo teisės ribojimas ar balsų įtakos paskirstymas. T.y. ne proteguokime sąmoningą visuomenės dalį, o ją didinkime :)

Na nelabai supratot ką norėjau pasakyti, todėl su jūsų nuomone ne visai sutinku, bet į diskusijas nebesileisiu - paprasčiausia gaila laiko. Bet nuomonę reikšti - kiekvieno valia.

Aš pakomentavau keletą jūsų minčių, dabar nebeaišku, kurios iš jų ir kuo gi aš nesupratau. Tačiau dalyvauti diskusijoje ar ne ir kam paskirti savo laiką taip pat yra kiekvieno valia. Tad tebūnie.

Kodėl yra laikoma normalu, kad pagal kažkokios institucijos rengtais reikalavimais grįstu egzaminu galima įvertinti vairavimo įgūdžius, teisininko, chirurgo, lėktuvo piloto kompetenciją ir t.t., tačiau negalima įvertinti piliečio brandos?

Čia visa didelė ir sudėtinga priežasčių - pasėkmių sistema kabo, o ne smulkmena. Kadangi Lietuvoje gausiausia atsilupusių veltėdžių populiacija, tai didžioji dalis partijų būtent į juos ir taiko. Nes jie tokie rinkėjai nesugeba adekvačiai vertinti. Jiems prieš rinkimus pažadėjai baranką, po rinkimų davei barankos skylę, o prieš kitus rinkimus pažadėjai dar didesnę baranką su dar didesne skyle, ir važiuoji kuo puikiausiai. Lietuvos socialdemokratų pavyzdys tai puikiausiai įrodo.

Rinkėjai ir politikai bendrai kuria ir palaiko politinės kultūros lygį. Jeigu rinkėjų masė atsilupėliai, tai ir politikai atitinkami. Jeigu racionalesni rinkėjai sudarytų daugumą, tai ir politikai juos palenkti bandytų ne šokiais ar kitais pigiais fokusais, o tikrais darbais ir realiomis idėjomis.

Protingų žmonių dalis ko gero nepadidės. Tai reiėktų sumažinti durnių įtaką.

Dėl egzamino turinio, tai egzamino pagrindinės dalys turėtų būti:

- ekonomikos pagrindinių dėsnių išmanymas,

- LT konstitucijos, istatymų bei valdymo struktūros pagrindai,

- minimalus protinis pajėgumas (nustatomas profesionaliais testais),

- minimalios šalies istorijos žinios.

Egzaminas manau galėtų būti vienkartinis, laikomas LT švietimo įstaigose.

Jeigu kas nors mano, kad toks egzaminas diskrimimuoja kokias nors visuomenės grupes (pvz, durnius), tai esate visiškai teisūs, nes tokios grupės yra diskriminuojamos paties gyvenimo. Ne Kubilius jiems darbo vietų nesukuria ir pozityvaus požiūrio į gyvenimą neįskiepija, o jie patys prageria ir pramyža savo galimybes. Ir jokie socialistai tokių neišgelbės.

Lietuva yra nelegaliai atkurta demokratinė valstybė, to paties Landsbergio kur temos autorius cituoji.

Lietuva yra nelegaliai atkurta demokratinė valstybė, to paties Landsbergio kur temos autorius cituoji.

Nelegaliai? Prašau paaiškinti ką turi omenyje.

Nelegaliai? Prašau paaiškinti ką turi omenyje.

Nuo 1251 m. Lietuva yra Karalystė. 1251-05-14 Popiežius INOCENTIUS paskelbė Lietuvos valstybę Karalyste. Ir nuo tada ji buvo ir yra Karalystė. Karalystę valdo Karaliai. Nuo 1918 m. Lietuvoje pradėjo veikti valdymo forma respublikos pagrindu. Nors 1919 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės taryba Lietuvą paskelbė konstitucine monarchija.

1918 m. spalio 20 d. atšaukė nutarimą dėl V. fon Uracho (Mindaugo II) išrinkimo karaliumi ir teisę apsręsti valdymo formą pavedė Steigiamajam seimui.

Bet.. Kai kas buvo "pamiršta".. Popiežiaus į Karalystės rangą pakelta valstybė yra nepanaikinama. Nei okupacijų nei anekcijų. Popiežiaus sprendimo niekas neatšaukė, nes neturėjo įgaliojimų tam atlikti. Taip išeina.. Kad ir dabar Lietuva tebėra Karalystė.

O kaip atsirado respublika? Nei 1918 vasario 16, nei 1990 m. kovo 11d. nepriklausomybės atkūrimo aktuose nėra žodžio respublika. Tai kas jį sugalvojo? Respublika minima konstitucijoje. Kas kūrė konstituciją? Deputatai ir teisininkai paskirti Aukščiausiosios tarybos. Taip išeina, jie (galimai kažkieno veikiami) ir įpiršo respublikos valdymo formą.

Kaip jūs manote?

<...> skelbia atstatanti nepriklausoma demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybe <...>

<...> valstybes pamatus, santykius su kitomis valstybemis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiciau Steigiamasis Seimas, demokratiniu budu visu jos gyventoju isrinktas<...>

1920m. tas pats Steigiamasis Seimas, konstitucijos padedamas, iteisino Lietuvos Respublika.

Atstovaujamoji demokratija nesikerta su zodziu Respublika.

Zodis karalius kertasi su Nepriklausomybes Aktu, `nominalus vadovas` - ne.

Steigiamasis Seimas, kuri Tauta isrinko, nusprende, kad monarcho mums nereikia.

Jei siuolaikine visuomene nuspres, kad visgi reikia - pakeisim Konstitucija.

Tu neprirati Lietuvos Tarybai, kuri pasirase Nepriklausomybes Akta, nes, pasak istorijos, jis niekad nebuvo galimas?

ps. 1990m. Akte yra minima LR Auksiaucioji Taryba, jei ne jie, tai dabar koluky kastum griovius.:)

Jei Lietuva issizades krikscionybes, ar turetume paisyti 1251m. popieziaus pripazinimo? Nepamirsk, kad iki sio laikmecio, musu istorija dar driekiasi nemazai metu...

Nepamirsk ir to, kad krikscionybes issizadejimas, netures tokiu pat pasekmiu, kaip praeityje. ty. popieziaus itaka vis mazeja ir jo zodis vis maziau reiskia...

Jei Lietuva issizades krikscionybes, ar turetume paisyti 1251m. popieziaus pripazinimo? Nepamirsk, kad iki sio laikmecio, musu istorija dar driekiasi nemazai metu...

Nepamirsk ir to, kad krikscionybes issizadejimas, netures tokiu pat pasekmiu, kaip praeityje. ty. popieziaus itaka vis mazeja ir jo zodis vis maziau reiskia...

Lietuva neturi valstybinės religijos.

Koks puikus paaiskinimas, kas yra demokratija:

Lėtais žingsniais vergai eina vienas paskui kitą, ir kiekvienas neša nušlifuotą akmenį. Keturias jų voras, kurių kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžių iki tos vietos, kur prasidėjo tvirtovės ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergų – vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einančių vergų ant trylikos metrų aukščio kalno viršūnės sėdi Kratijus – vienas iš vyriausiųjų žynių; štai jau keturis mėnesius jis tylėdamas stebi vergų darbą. Niekas jo dėmesio neatitraukia, niekas nė žvilgsniu nedrįsta išblaškyti jo minčių. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su stotu ant viršūnės – tai neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Ir į žmogų, kuris tai nejudėdamas sėdi soste, tai vaikštinėja po aikštelę ant kalno viršūnės, jau niekas nekreipia dėmesio. Kratijus yra užsibrėžęs tikslą pertvarkyti valstybę, tūkstančiui metų sustiprinti žynių valdžią taip, kad jų klausytų visi Žemės žmonės, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybių vadovus, žynių vergais.

Kartą Kratijus nusileido žemyn, palikęs soste savo antrininką, persivilko kitais drabužiais, nusiėmė peruką. Paliepė sargybos viršininkui, kad jį sukaustytų grandinėmis kaip paprastą vergą ir pastatytų į vorą iš paskos jaunam vergui, vardu Nardas.

Įsižiūrėdamas į vergų veidus, Kratijus buvo pastebėjęs, kad šito jauno žmogaus žvilgsnis tiriantis ir vertinantis, o ne abuojas, nuo visko nutolęs kaip daugelis kitų. Nardo veidas buvo tai susikaupęs, tai susimąstęs, tai išduodantis susijaudinimą. “Vadinasi jis puoselėja kažkokį planą”, – suprato žynys, tačiau norėjo pasitikrinti, ar stebėdamas tikrai neklysta.

Dvi dienas Kratijus stebėjo Nardą, tylėdamas nešė akmenis , sėdėjo greta jo, kai būdavo paduota valgyt, ir miegojo šalia jo ant gultų. O trečią naktį, kai tik pasigirdo komanda “Miegoti”, Kratijus atsisuko į jaunąjį vergą ir pakuždom, su kartėliu ir neviltimi balse, paklausė nesikreipdamas į nieką “Nejaugi šitaip ir gyvensime iki mirties?”

Žynys pamatė: jaunasis vergas suvirpėjo ir tučtuojau atsigręžė, o jo akys švietė, tiesiog blizgėjo netgi blausioje didelės pašiūrės spingsulių šviesoje.

- Ilgai taip nebetruks. Aš baigsiu apmąstyti planą. Ir tu, tėvuk, gali prie jo prisidėti, – sušnibždėjo jaunasis vergas.

- Kokį planą? – abejingai paklausė žynys ir atsiduso.

Nardas karštai ir tvirtai pradėjo aiškinti:

- Ir tu, tėvuk, ir aš, ir mes visi netrukus būsime laisvi žmonės, nebe vergai. Pats apskaičiuok: kiekvienai dešimčiai vergų – vienas sargybinis. Ir kiekvieną būrelį penkiolikos vergių, kurios taiso valgyti, siuva drabužius, taip pat saugo tik vienas sargybinis. Jeigu sutartu laiku visi mes užpulsime sargybą, tai ją įveiksime. Na ir kas, kad sargybiniai ginkluoti, o mes sukaustyti grandinėmis. Mūsų dešimt kiekvienam, be to, mes grandines taip pat galime panaudoti kaip ginklą, atremdami jomis kardo smūgį. Mes nuginkluosime visus sargybinius, surišim juos, ir jų ginklai bus mūsų.

- Ak, jaunikaiti, vėl atsiduso Kratijus ir vėl tarytum abejingai tarė: – tavo planas ne visai apgalvotas: sargybinius, kurie mus stebi, nuginkluoti galime, bet netrukus valdovas atsiųs naujų, galbūt net visą kariuomenę, ir išžudys sukilusius vergus.

- Aš ir apie tai pagalvojau, tėvuk. Reikia pasirinkti tokį laiką, kai kariuomenės čia nebus. O toks laikas nebetoli. Mes visi matome, kad kariuomenė ruošiama žygiui. Maisto prigabenta trims mėnesiams. Vadinasi, po trijų mėnesių kariuomenė nužygiuos į numatytą vietą ir stos į mūšį. Per mūšį ji nusilps, tačiau laimės ir grįš su daugybe naujų vergų. Jiems jau statomos naujos pašiūrės. Mes privalome pradėti sargybos nuginklavimą, kai tik mūsų valdovo kariuomenė ims kautis su priešo kariuomene. Žygūnams prireiks mėnesio, kol nuneš žinią, kad būtina nedelsiant grįžti. Nusilpusi kariuomenė neįstengs grįžti greičiau kaip per tris mėnesius. O mes per tuos keturis mėnesius spėsime pasiruošti jų sutikimui. Mūsų bus ne mažiau kaip kareivių. Pagrobtieji vergai stos mūsų pusėn, kai pamatys, kas atsitiko. Aš teisingai viską numačiau tėvuk.

- Taip, jaunikaiti, tu mąstai išmintingai. Tavo planas padės tau nuginkluoti sargybinius ir nugalėti kariuomenę, – atsakė žynys jau padrąsindamas ir pridūrė: – Bet ką paskui vergai darys ir kas nutiks valdovams, sargybiniams ir kareiviams?

- Apie tai aš beveik negalvojau. Kol kas į galvą ateina tik viena mintis: visi, kurie buvo vergai, taps ne vergais. Visi, kurie šiandien ne vergai, taps vergais, – tarytum balsu mąstydamas, ne visai tvirtai atsakė Nardas.

- O nugalėjęs, jaunikaiti, prie ko priskaičiuosi žynius? Prie vergų, ar prie ne vergų?

- Žynius? Apie tai aš irgi negalvojau. Tačiau dabar manau, kad žyniai tegu lieka kaip buvę. Jų klauso vergai, valdovai, nors tarpais sudėtinga juos suprasti. Tikriausiai jie mums nepridarytų žalos. Tegu pasakoja visiems apie dievus, o kaip savo gyvenimą geriau nugyventi, mes žinom patys.

- Puiku, kad galvoji kaip geriau, – atsakė žynys ir apsimetė, kad baisiai nori miego.

Tačiau tą naktį Kratijus nemiegojo. Jis mąstė. “Žinoma, – galvojo Kratijus, – paprasčiausia būtų apie sąmokslą pranešti valdovui, ir jaunasis vergas būtų nubaustas, o jis, aišku, didžiausias visų kitų įkvėpėjas. Tačiau problema liktų neišspręsta. Vergai visuomet trokš išsilaisvinimo iš vergijos. Atsiras naujų vadų, bus kuriami nauji planai, vadinasi, didžiausias pavojus valstybėj glūdės valstybės viduje.”

Kratijus buvo iškėlęs sau užduotį: sukurti viso pasaulio pavergimo planą. Jisai suprato: pasiekti tikslą vien tik naudojant fizinę prievartą nepasiseks. Būtinas psichologinis poveikis kiekvienam žmogui, ištisoms tautoms. Reikia transformuoti žmonių mintis, įteigti kiekvienam, kad vergija yra aukščiausia gerovė. Būtinai reikia paleisti programą, kuri toliau vystysis pati, kuri dezorientuos ištisas tautas sąvokų prasme bet kur ir bet kada. Ir svarbiausia, kad tikrovė būtų priimama adekvačiai…

Kratijaus mintys sukosi vis greičiau, jis liovėsi jautęs kūną, sunkias grandines ant rankų ir kojų. Ir ūmai, tarytum žaibo plykstelėjimas radosi jam prieš akis programa. Dar nedetalizuota ir nevisai aiški, bet jau tikra ir stulbinanti savo mastais. Kratijus pasijuto esąs pasaulio viešpats.

Gulėdamas ant gultų, sukaustytas grandinėmis, jisai žavėjosi savimi: “Ryt rytą, kai sargyba visus ves į darbą, aš duosiu sutartą ženklą ir sargybos viršininkas palieps išvesti mane iš vergų voros ir nuimti grandines. Aš detalizuosiu savo programą, ištarsiu keletą žodžių, ir pasaulis ims keistis. Neįtikėtina! Tik keletas žodžių ir visas pasaulis paklus man, mano minčiai. Dievas iš tiesų žmogui davė tokią galią, kuriai nėra lygios Visatoje, ir ta galia – žmogaus mintis. Iš jos randasi žodžiai, ji keičia istorijos eigą.

Sąlygos susiklostė nepaprastai palankiai. Vergai yra paruošę sukilimo planą. Jis racionalus, tasai planas, ir, žinoma, gali nuvesti į laikiną jų trokštamą pergalę. Tačiau aš ne vien juos, bet ir šiandieninių vergų palikuonius, taip pat ir žemiškuosius valdovus, ištaręs tik kelis sakinius, priversiu būt vergijoje per amžių amžius”.

Iš ryto, Kratijui davus ženklą, sargybos viršininkas nuėmė jam grandines. Ir jau rytojaus dieną į jo stebėjimo aikštelę buvo pakviesti kiti penki žyniai ir faraonas. Jiems susirinkus Kratijus pradėjo savo kalbą:

- Tai, ką jūs dabar išgirsite, neturi būti niekur užrašyta nei žodžiais, nei persakyta. Aplink mus nėra sienų ir mūsų niekas neišgirs, tik jūs. Aš sugalvojau būdą, kaip visus Žemėje gyvenančius žmones paversti mūsų faraono vergais. To padaryti neįstengtų nei didžiuliai kareivių pulkai, nei alinantys karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienų, ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis pasaulis. Žiūrėkite: ten, žemai, ilgos voros grandinėmis sukaustytų vergų neša po vieną akmenį. Juos saugo daugybė kareivių.

Kuo daugiau vergų, tuo geriau valstybei – mes visada laikėmės tokio požiūrio. Tačiau kuo daugiau vergų, tuo didesnė jų maišto grėsmė. Taigi stipriname sargybą. Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negalės dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vistiek vangūs ir linkę maištauti. Žiūrėkite: kaip lėtai jie sliūkina, o aptingę sargybiniai neragina jų rimbais, nečaižo net sveikų ir stiprių vergų. O nuo šiol jie judės kur kas sparčiau. Jiems nereikės sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia tokį faraono įsakymą:

” Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisvė. Už kiekvieną akmenį, atgabentą į statomą miestą, laisvas žmogus gaus vieną pinigą. Pinigus galima išmainyti į valgį, drabužius, būstą, į rūmus mieste ir į patį miestą. Vergai, nuo šiol jūs – laisvi žmonės”.

Kai kiti žyniai suvokė, kas Kratijaus pasakyta, vienas jų, pats seniausias, tarė:

- Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkrės visoje Žemėje daugybę tautų.

- Taip, aš tikrai demonas – tarė Kratijus – ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija.

Saulei leidžiantis įsakymas buvo apskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo ir dauguma nemiegojo visą naktį, – mąstė apie naują laimingą rytdienos gyvenimą.

Kitą rytą žyniai ir faraonas vėl susirinko dirbtinio kalno aikštelėje. Vaizdas, atsivėręs jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantis. Tūkstančiai žmonių, buvusių vergų, vienas per kitą nešė tuos pačius akmenis kaip ir anksčiau. Apsipylę prakaitu, daugelis nešė po du akmenis. Kiti, kurie nešė po vieną, bėgo taip, kad net žemė dulkėjo. Kai kurie sargybiniai irgi tempė akmenis. Žmonės, įsitikinę, kad jie laisvi – juk jiems buvo nuimtos grandinės – geidė gauti kiek galima daugiau pinigų, kad galėtų sukurti sau laimingą gyvenimą.

Kratijus dar keletą mėnesių praleido savo aikštelėje, su pasitenkinimu stebėdamas, kas dedasi žemai. O permainos buvo milžiniškos. Dalis vergų susijungė į grupeles, susikalė vežimėlius, ir, juos pilnus prisidėję akmenų, stūmė negailėdami prakaito.

“Jie dar daug įtaisų išras, – su pasitenkinimu mąstė Kratijus, – štai jau ir paslaugų vieni kitiems prisigalvojo: atsirado kas išnešioja vandenį ir maistą. Dalis vergų valgo neatsitraukdami nuo darbo, mat nenori gaišti laiko ėjimui valgyti į pašiūrę ir atnešusiems valgio užsimoka gautais pinigais. Tik pamanykite, tarp jų atsirado ir gydytojų: susižeidusiems tuoj pat suteikia pagalbą – irgi už pinigus. Ir kelio reguliuotojų sau išsirinko. Netrukus išsirinks sau viršininkus, teisėjus. Tegu renka: juk manosi esą laisvi, o esmė nepasikeitė: kaip ir anksčiau jie tempia akmenis…”

Taip ir bėga jie per tūkstančius metų – dulkini, apsipildami prakaitu, tempdami sunkius akmenis. Ir šiandien tų vergų palikuonys beprasmiškai vis bėga ir bėga, ir bėga…

ištrauka iš Vladimiro Megre knygos „Naujoji civilizacija“

vertėjas nežinomas

šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/demonas-kratijus-arba-legenda-apie-demokratija/

Jus visi čia taip įdomiai diskutuojate, kad nesusilaukiau ne įsivėles. Tik turiu vieną "BET", asmeniškai aš manau, kad Demokratija kaip valdymo formą nebeatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių. Manau kiek buvo galima pasiekti naudojant šia valdymo formą jau yra pasiekta. Dažniau ir dažniau girdime "aš esu pasaulio pilietis", manau tokiems žmonėms mažiau rūpi jų valstybės ateitis. Daugiau planetos ateitis. Geriau pagalvojus valstybės egzistuoja TIK mūsų galvose (įstatymai, valiutos ir t.t.), o planeta tai yra tikra. Tai gal ir nieko blogo, kad dauguma valstybių nyksta (ne tik Lietuva)? Industrializacija žmonės iš kaimo vietovių paskatino persikelti į miestus, internetas panaikino (teoriškai) valstybių sienas, bet prie to neprisidėjo nė vienas politikas. Jie juk nestato gamyklų, netiesia interneto laidų. Tai gal visuomenė pakankamai pasirengusi atsisakyti žmonių kurie mano kas geriausiai likusiai visuomenės daliai? Gal visiška valstybinio sektoriaus "privatizacija" nėra taip ir blogai? Gal mums nebereikia kas pasakytų už mus kas gerai, kas blogai?

Aš nieko nepropaguoju, aš tik toks pats be atsakymų kaip ir Jus. Tik man įdomi Jūsų nuomonė.